asmenybės psicholog justes

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SK Asmenybės psichologijos pažinimas

Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinio (4 klasės) asmenybės psichologinis tyrimas

Šiauliai, 2010

TURINYS

Įvadas..............................3

Bendrosios žinios apie mokinį.......................4

Mąstysenos tyrimai..........................5

Geometriniai galvosūkiai.......................5

Mąstymo kritiškumo tyrimas.......................6

Mąstysenos tyrimų apibendrinimas...................8

Jausenos tyrimai............................9

Vyraujančių emocijų tyrimas.......................9

Atjautos tyrimas...........................9

Jausenos tyrimų apibendrinimas.....................11

Veiksenos, elgsenos tyrimai.......................12

Socialinio elgesio vertinimo tyrimas....................12

Testas – žaidimas, nusakantis draugystės savybę – dominavimą..........13

Veiksenos, elgsenos tyrimų apibendrinimas.....................14

Išvados..............................15

Naudota literatūta............................16

Priedai..............................17

ĮVADAS

Pradinuko ugdymo pakopos apibūdinimas

Netrunka prabėgti nerūpestinga pirmoji vaikystė – žaidimų metai, ir vaikas įžengia į naują amžiaus tarpsnį – antrąją vaikystę, kuri trunka nuo 8 iki 11-12 metų (Gučas, 1990). Šis laikotarpis dabartiniu metu dažniau vadinamas viduriniąja vaikyste, kurios ribos nuo 6 iki 12 metų (Kraig, 20000; Žukauskienė, 2001).

Pedagogikoje šis amžiaus tarpsnis yra vadinamas jaunesniuoju mokykliniu amžiumi (I-IV klasės). Pagrindinė vaiko veikla šiame vystymosi etape – mokymasis, planingas ir organizuotas, privalomas. Mokytojas kelia mokiniams veiklos tikslus, nurodo darbo uždavinius, jų atlikimo laiką. Mokymosi procese formuojasi nauji svarbūs vaiko psichikos bruožai. Būtinumas laikytis tam tikrų reikalavimų ugdo vaiko valią. Atlikdamas užduotis, mokinys turi numatyti savo veiksmų rezultatus, jų nuoseklumą, apgalvoti, kokiomis priemonėmis galima pasiekti tikslą. Tai įmanoma tobulėjant gebėjimui planuoti it atlikti mintinius veiksmus. Vaikas turi išmokti ne tik annalizuoti savo veiksmus, bet ir įvertinti juos. Šių mokėjimų pagrindu ugdosi labia svarbi pradinuko savybė – refleksija (savistaba), įgalinti protingai ir objektyviai analizuoti savo samprotavimus ir poelgius, atsižvelgiant į tai, kaip jie atitinka sumanymą ir veiklos sąlygas. Šios naujos jaunesniajame mokykliniame amžiuje su

usifirmavusios savybės (amžiaus naujadarai) – planavimas, analizė, refleksija – toliau lavėdamos, prasismelkia į visus pažinimo procesus (suvokimą, atmintį, vaizduotę, mąstymą), sudaro sąlygas formuotis valingam dėmesiui.

BENDROSIOS ŽINIOS APIE MOKINĮ

Eglutė yra antras vaikas šeimoje. Eglutei 10 metų. Vaikas buvo lauktas. Mergaitė gyvena laimingoje šeimoje su tėčiu, mama ir vyresniu broliu. Brolis studijuoja kitame mieste, todėl grįžtatik savaitgaliais. Eglutė mokosi Radviliškio V. Kudirkos mokykloje, 4b klasėje. Su bendraamžiais vaikais sutaria labai gerai, noriai bendrauja, greitai randa bendrą veiklą. Mergaitė judri, visada yra kažkuo užsiėmusi. Labai retais atvėjais pasireiškia irzlumas, blogos nuotaikos. Eglė yra labai kalbus vaikas.

Mergaitė auga apsupta meilės, šilumos, rūpestingumo. Gauna daug dėmesio iš savo tėvų, brolio bei daugelio kitų.

MĄSTYSENOS TYRIMAI

Geometriniai galvosūkiai

Tyrimo tikslas. Mokinės vaizdinio – veiksminio mąstymo ypatybių tyrimas.

Tyrimo eiga. Tyrimui taikoma T. Rozanovos ir N. Jaaškovos (1980) parengta metodika “Geometriniai galvosūkiai”. Pagal duotus brėžinius (žr. 1 priedą) mokinys iš dviejų stačiųjų lygiasienių trikampių turi sudėti geometrines figūras. Iš pradžių tiriamajam siūloma sudėti pagal pavyzdį paprasčiausias figūras: pradžioje pirmąją, po to – antrąją. Tyrėjas deda brėžinuką ant stalo, duoda tiriamajam iš standaus popieriaus ar kartono iškirptus 2 trikampius ir siūlo iš jų sudėti tokią pat figūrą (kiekvienos figūros piešinukai buvo pateikti atskirai).

Pradedant trečiąja figūra, tiriamąjai teikiama pagalba, laikantis tam tikro nuoseklumo:

jei vaikui nepavyksta iš karto sudėti figūros, sakoma: “Dar pagalvok pa

abandyk”;

jeigu bendra stimuliacija nepadeda ir vaikas sudeda figūrą, mažai kuo tesiskiriančią nuo pavyzdžio, jam padedama išanalizuoti pavyzdį ir palyginti su jo sudėta figūra (tyrėjas apveda pavyzdžio kontūrą, lygina pavyzdžio ir sudėtos figūros linijų ilgį, padėtį);

jei pavyzdžio analizė nepadeda, vaikas skatinamas savarankiškai atlikti užduotį pagal pavyzdį (leidžiama 10 bandymų);

jeigu vaikui nepavyksta savarankiškai atlikti užduoties pagal pavyzdį arba jis atsisako toliau dirbti, rodoma figūros sudėjimo schema (tokia pagalba vaikui teikiama ir tais atvėjais, kai jo sudėta figūra gerokai skiriasi nuo pavyzdžio); vaikui sudėjus figūrą pagal schemą, prašoma sudėti pagal pavyzdį;

nepavykus sudėti figūros pagal schemą, leidžiama trikampius uždėti ant schemos; vėliau prašoma sudėti pagal schemą ir pagal pavyzdį.

Berniukui viena po kitos rodoma figūra ir prašoma jo sudėti tokią pačią kaip pavyzdyje. 1, 2, 3, 5, 6 figūras berniukas sudėjo patsbe jokios pagalbos apmąstydamas be jokio sufleravimo, stimuciacijos. 4 ir 7 figūra buvo sudėtingesnės, 4 figūrą pagal pavyzdį berniukas sudėjopo 6 bandymų, o 7 figūrą po 8 bandymų.

Rezultatų sutvarkymas.Užduoties atlikimas vertinamas balais: 1 balas – susideda iš karto pagal pavyzdį arba po bendros stimuliacijos; 0,75 balo – pagal pavyzdį po 5-10 bandymų; 0,5 balo – nesudeda pagala pavyzdį, tačiau sudeda pagal scemą, o vėliau ir pagal pavyzdį; 0,125 balo – uždeda ant schemos, o vėliau teisingai sudeda pagal schemą, tačiau nesudeda pagal pavyzdį; 0 balų – visi kiti atvėjai.

Užduoties atlikimas vertinamas pagal formulę:

Užduoties atlikimo įvertinimas balais

Maksimalus už

žduoties atlikimo vertinimas * 100 %

Tiriamoji surinko 6,5 balus, suskaičiavus pagal formulę tai būtų apie 93%.

Iš gautų rezultatų sąlygiškai galima spręsti berniuko vaizdinio – veiksminio mąstymo susiformavimo lygį: 0-1% – labai žemas, 13-25% – žemas, 26-50% – vidutinis, 51-75% – aukštas, 76-100% – labai aukštas.

Išvados.Pagal gautus rezultatus (93%) daromos išvados. Tiriamosios vaizdinis – veiksminis mąstymas susiformavęs labai aukštame lygyje.

Mąstymo kritiškumo tyrimas

Tyrimo tikslas. Nustatyti mokinės mąstymo logiškumą, kritiškumą.

Tyrimo eiga.Vakui perskaitomi sakiniai ir prašoma juos paaiškinti, t.y.pasakyti, ar sakinys klaidingas, kodėl? Iš pateiktų sakinių 15 yra nelogiškų (nesamonių) ir 5 logiški (6, 9, 10, 14, 19).

Eil. Nr.

Sakiniai

Mergaitės atsakymai

1.

Zuikis įlipo į medį, kad nesušaltų (Ar teisingai zuikis padarė? Kodėl?)

Ne, zuikis medžiais nelaipo.

2.

Vienas žmogus jodamas ant arklio, užsidėjo maišą sau ant pečių, kad arkliui lengviau būtų (Ar arkliui buvo lengviau? Kodėl?)

Nebuvo, nes arklys nešė ir raitelį, ir maišą.

3.

Vienas vaikas man sakė, kad jis pažįsta vairuotoją, kuris niekada savo amžiuje nėra sėdėjęs mašinoje (Ar tas žmogus gali būti vairuotojas?)

Taip, nes jis vairuotojas.

4.

Darbininkas nukrito nuo statomo namo stogo ir susilaužė koją. Todėl jis greitai nuėjo į ligoninę, kad jį apžiūrėtų (Ar galėjo darbininkas nueiti?)

Ne, nes susilaužė koją.

5.

Ąžuolas turi 5 šakas. Ant kiekvienos šakos auga po vieną obuolį. Kiek iš viso obuolių auga ant ąžuolo? (Ar teisinga uždavinio sąlyga?)

5. Teisinga.

6.

Kas skaito knygas, tas daug žino (Ką tu manai apie tai?)

Taip, aš taip pat skaitau knygeles, kad daug žinočiau.

7.

Sargas išgirdo kažką sandelyje beldžiantis. Ji

is paklausė: „Ar yra kas čia?“, „Ne“, – pasigirdo atsakymas (Ar buvo kas sandelyje? Kodėl taip manai?)

Buvo, nes kažkas atsakė „ne“.

8.

Tėvas tarė savo sūnui: „Vėjas jau visai nurimo, tai išeik į lauką ir paleisk aitvarą“ (Ar geras tėvo patarimas? Kodėl?)

Ne, nes aitvarui paleisti reikia vėjo.

9.

Naminiai gyvuliai teikia žmogui daug naudos (Ar tikrai? Kodėl?)

Tikrai, nes karvės duoda pieną, vištos – kiaušinius ir pan.

10.

Katei – džiaugsmas, pelei – verksmas (Ar teisingas toks pasakymas? Kodėl?)

Taip, nes katė pagauna pelę.

11.

Povilas peršoko savo šešėlį (Ar tu taip gali padaryti?)

Ne

12.

Kai du vilkai susitiko, juodu vienas antrą prarijo ir liko tik abiejų uodegos (Ar galėjo taip atsitikti? Kodėl?)

Ne, tik vienas kažkurį gali praryti.

13.

Vaikai leidosi valtelėje srovės nešami ir pagaliau pasiekė upės pradžią (Ar galėjo taip būti? Kodėl?)

Ne, nes srovė neša į upės pabaigą.

14.

Vienas degtukas gali sukelti didelį gaisrą (Ar taip gali būti? Kodėl?)

Gali, nes pavyzdžiui išdžiuvusi žolė greitai dega ir užtenka tik 1 degtuko.

15.

Gavau iš draugo laišką, kuriame jis rašo: „Jeigu tu negausi šio laiško, tai pranešk man. Tada aš tau vėl parašysiu“ (Ar tinkamas draugo patarimas? Kodėl?)

Ne, nes negaus laiško.

16.

Geležinkelininkai pastebėjo, kad dažniausiai nuo nelaimės nukenčia paskutinis vagonas, tad nutarė paskutinį vagoną atkabinti (Ar jie teisingai nutarė? Kodėl?)

Ne, nes vistiek bus paskutinis vagonas.

17.

Berniukas sakėsi nebrisiąs į vandenį, kol neišmoks plaukti (Ką tu apie tai manai?)

Berniukas daro gerai, nes nemokėdamas plaukti gali nuskęsti.

18.

Kadangi naktis buvo labai tamsi, aklasis nuklydo nuo kelio (Ar taip atsitiktų dieną?)

Taip, nes jis vistiek nemato.

19.

Tėvas visada vyresnis už sūnų (Ar visada taip yra?)

Taip.

20.

Vienas senelis skundėsi,kad jis nebeturi jėgų apeiti aplink visą parką. Jis dabar apeina tik pusę parko ir vėl sugrįžta atgal (Ar turi jėgų senelis apeiti visą parką? Kodėl?)

Taip, nes pusę parko apeina ir pusę grįžta.

Rezultatų sutvarkymas.Vaiko atsakymai protokoluojami. Mąstymo kritiškumo koeficientas (Mk) apskaičiuojamas pagal formulę:

Mk = teisingai atsakytų klausimų skaičius

duotų klausimų skaičius

Tiriamoji iš 20 duotų klausimų, teisingai atsakė į 18. Teisingų atsakymų skaičių padalinus iš duotų klausimų skaičiaus yra gaunamas mąstymo kritiškumo koeficientas (Mk) = 0,9.

Išvados. Daromos išvados apie tiriamojo mąstymo ypatybes. Tiriamoji iš 20 duotų klausimų atsakė 18 teisingai, iš tų 20 klausimų į 5 logiškus klausimus atsakė teisingai. Pagal tai, kad mergaitė atsakė beveik visus ir iš jų į 5 logiškus klausimus teisingai, galima teigti, kad tiriamoji geba logiškai ir kritiškai mąstyti, mergaitė daug žino, suvokia ką sako ir kaip.

Mąstysenos tyrimų apibendrinimas

Geometriniai galvosūkiai ir Mąstymo kritiškumo tyrimas nurodė, kad mergaitė remiasi suvokiniais ir vaizdinias. Moka lyginti,apibendrinti. Mergaitė atlieka įvairias logines operacijas, klasifikuoja, skirsto daiktus į grupes pagal kai kuriuos pažymius. Vaizdinis – veiksminis mąstymas susiformavęs labai aukštame lygyje. Geba kritiškai mąstyti.

JAUSENOS TYRIMAI

Vyraujančių emocijų tyrimas

Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti tiriamosios polinkį išgyventi džiaugsmą, pyktį, baimę (Kepalaitė, 1982).

Tyrimo eiga.Taikoma modifikuota T. Dembo metodika. Tiriamajai pateikiamas lapas, kuriame nubrėžtos 4 vertikalios 10 cm atkarpos, kurių pirmoji reiškia sveikatą, antroji – džiaugsmą, trečioji – pyktį, ketvirtoji – baimę.

Pirmoji atkarpa – sveikata – skiriama susipažinti su užduoties tikslu.

Tiriamoji ant kiekvienos linijos kryželiu pažymi savo vietą (žr. 2 priedą). Išmatuojamas tiriamojo padėto kryželio nuotolis nuo apatinio linijos taško.

Rezultatų sutvarkymas. Suskaičiuotas nuotolis nuo apatinio linijos taško iki kryželio. Sveikata – 7,5cm. Džiaugsmas – 8,5 cm. Pyktis – 3,5 cm. Baimė – 4 cm.

Išvados.Iš kryželių nuotolių ant atkarpų sprendžiama apie polinkį į tas ar kitas emocijas, jų intensvumą. Iš 4 emocijų (Sveikata, džiaugsmas, pyktis, baimė) intensyviausias buvo džiaugsmas, po to sveikata, baimė ir pyktis. Tai rodo, kad mergaitė yra laiminga, linksma, dažniausiai geros nuotaikos.

Atjautos tyrimas

Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti mokinės gebėjimą atjausti kitą.

Tyrimo eiga. Pateikaimi teiginiai (Norvaišienė, 1992). Jiems patvirtinti mokinė turi pasirinkti vieną iš atsakymų, kurie vertinami balais 0-5, ir atitinkamojegrafoje padėti + ženklą.

Eil. Nr.

Teiginiai

Nežinau

Niekada

Kai kada

Dažnai

Beveik visada

Visada

1.

Dirgli tėvų nuotaika turi įtakos mano sveikatai

+

2.

Man patinka stebėti nepažįstamų žmonių veido išraišką ir elgesį

+

3.

Aš viską atleidžiu tėvams, net jei jie būna neteisūs

+

4.

Mažesni už mane vaikai sekioja man iš paskos

+

5.

Man patinka svarstyti kitų žmonių pasisekimo ir nesėkmių priežastis

+

6.

Pašaliniam žmogui nereikėtų kištis į dviejų žmonių konfliktą

+

7.

Žiūrėdamas į nepažįstamą žmogų, noriu atspėti, kaip susiklostė jo gyvenimas

+

8.

Žmogui palengvėja, kai jį įdėmiai išklauso

+

9.

Matydamas sužeistą gyvūną, aš noriu jam padėti

+

10.

Jei vaikas verkia, vadinasi tam yra priežastis

+

11.

Man norėtųsi sužinoti, kodėl kai kurie mano klasės draugai kartais būna susirūpinę

+

12.

Ligonio dirglumą ir neteisingus priekaištus reikia pakęsti, net jei jie tęsiasi ilgai

+

Rezultatų sutvarkymas. Susumavus rezultatus, tiriamoji surinko 35 balus.

Išvados.Iš balų sumos sprendžiama apie mokinio empatijos pasireiškimo ypatybes:

52-60 – mokinys geba labai įsijausti į kito būseną;

42-51 – geba įsijausti į kito būseną;

32-41 – geba suvokti kito žmogaus būseną;

22-31 – ne visada teisingai suvokia kito žmogaus būseną;

12-21 – mokinys nesugeba įsijausti į kito žmogaus būseną.

Mano tiriamoji surinko 35 balus, o tai reiškia, kad mergaitė geba suvokti kito žmogaus būseną.

Jausenos tyrimų apibendrinimas

Vyraujančių emocijų tyrimas ir Atjautos tyrimas rodo, kad mergaitė jaučiasi gerai, yra laiminga, linksma, dažniausiai geros nuotaikos. Geba suvokti ne tik savo bet ir kito žmogaus būseną.

VEIKSENOS, ELGSENOS TYRIMAI

Socialinio elgesio vertinimo tyrimas

Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti, kaip tiriamoji suvokia ir įvertina socialinio elgesio pažeidimus.

Tyrimo eiga.Tiriamoji prašoma užpildyti anketą. Anketos teiginiai apima poelgius mokykloje ir mokinių bei mokytojų santykius (5, 8, 14, 20, 26), elgesį laisvalaikio metu su draugais (4, 9, 15, 21, 27), ir esant vienam (2, 10, 16, 22, 28), santykius su bendraamžiais (3, 11, 17, 23, 29), tėvų ir vaikų santykius (6, 12, 18, 24, 30). Likusieji (1, 7, 13, 19, 25, 31) teiginiai išreiškia dažnai pasitaikančius elgesio pažeidimus ir pateikiami tam, kad nesusidarytų įspūdžio, jog vertinami vien neigiami mokinių poelgiai.

Prie anketos pridedamas vertinimo lapas, kuriame tiriamieji poelgį įvertina kaip: 1. labai blogą, 2. blogą, 3. normalų, 4. gerą, 5. labai gerą.

Eil. Nr.

Elgesio apibūdinimas

Labai blogas

Blogas

Normalus

Geras

Labai geras

1.

Pėstysis perėjo per gatvę, degant raudonai šviesai

+

2.

Vaikinas tyčia užkliudė praeivį

+

3.

Mokinys tyčiojasi iš luošo bendraklasio

+

4.

Nepilnamečiai vartoja alkoholonius gėrimus

+

5.

Mokinys atsisakė sutvarkyti klasę, nors pats prišiukšlino

+

6.

Dukra nesirūpina sergančia motina

+

7.

Vaikinas, nepasakęs tėvams, nuėjo su draugais maudytis

+

8.

Per pertrauką vienas mokinys pakišo kitam koją ir šis krisdamas stipriai užsigavo

+

9.

Grupė paauglių apiplėšė kaimynų butą

+

10.

Vaikinas vartoja necenzūrinius žodžius

+

11.

Prasižengęs mokinys suvertė kaltę bendraklasiui

+

12.

Sūnus neklauso tėvo protingo patarimo

+

13.

Keleivis autobusu važiuoja „zuikiu“ (be bilieto)

+

14.

Mokinys supjaustė klasės suolą

+

15.

Paaugliai žiurėjo pornografinius filmus

+

16.

Vaikinas turguje aukštomis kainomis pardavinėja daiktus

+

17.

Mokinys susimušė su klasės draugais

+

18.

Vaikai neaplanko savo tėvų

+

19.

Pardavėja buvo nemandagi su pirkėju

+

20.

Mokinys įžuliai elgiasi per pamokas

+

21.

Grupė paauglių „prasmuko“ į stadioną žiūrėti rungtynių be bilietų

+

22.

Paauglys pavogė iš parduotuvės cigarečių

+

23.

Mokinys tik su panieka atsiliepia apie klasės draugus

+

24.

Sūnus vengia darbo namuose

+

25.

Vaikinas nepasveikino artimųjų švenčių proga

+

26.

Gavęs dvejetą, mokinys išplūdo mokytoją

+

27.

Kiemo vaikai „nusiaubė“ kaimynų sodą

+

28.

Paauglys spardė gatvėje pasiklydusį šunį

+

29.

Mokinys pavogė iš klasės draugo pašto ženklus

+

30.

Užaugę vaikai nesirūpina savo pasenusiais tėvais

+

31.

Mokinys pavėlavo į pamoką

+

Rezultatų sutvarkymas. Mokinio nuomonė užfiksuojama vertinimo lape.

Išvados. Išanalizavus vertinimo lapą, daromos išvados apie tiriamosios socialinio elgesio vertinimo ypatybes. Mergaitė sugeba vertinti kokie poelgiai labai blogi, blogi, normalūs, geri, labai geri. Tiriamosios vertinimuose dominavo tokie atsakymai: labai blogi, blogi ir normalūs. Mergaitė supranta kokie poelgiai labai blogi, blogi, normalūs, geri ir labai geri.

Testas – žaidimas, nusakantis draugystės savybę – dominavimą

Tyrimo tikslas. Šis testas – žaidimas padės nustatyti vieną labai reikšmingą draugystei savybę – dominavimą.

Tyrimo eiga. Tiriamajam užduodami 7 klausimai, į kuriuos turi atsakyti – „Taip“ arba „Ne“.

Eil. Nr.

Klausimas

Tiriamosios atsakymas

Balai

1.

Aš retai kritikuoju draugus, jų žodžius ar elgesį?

Taip

2.

Aš galiu piktai atsakyti kitam, pasišaipyti iš jo?

Ne

3.

Aš turiu tokių savybių, dėl kurių jaučiuosi pranašesnis už kitus?

Taip

4.

Jeigu man kas nors atsitinka, aš stengiuosi, kad draugai to nepastebėtų?

Ne

5.

Manau, kad man tinka žodžiai: a)mandagus ir santūrus, b)energingas

b

6.

Aš galiu nepažįstamiems žmonėms išsakyti savo mintis?

Taip

7.

Aš mėgstu rizikuoti netgi tada, kai yra maža vilties, kad pasiseks?

Taip

Rezultatų sutvarkymas. Tyrimo rezultai susumuojami.

Jeigu tiriamasis surinko 0-6 balus, yra švelnus, nuolankus, sugebantis greitai prisitaikyti prie kitų žmonių. Mėgstantis dirbti, kai jam kas nors vadovauja. Dirbdamas stengiasi viską padaryti kruopščiai ir tiksliai. Ginčuose yra linkęs nusileisti, paklusti kito nuomonei.

Jeigu tiriamasis surinko 7-14 balų, mėgsta dominuoti, yra nepriklausomas. Patinka vadovauti, ką nors dirbti savarankiškai. Pasitiki savimi, nereikalinga kitų parama. Ką nors darydamas yra užsispyręs ir griežtas, netgi karingas ir piktas.

Išvados.Mano tiriamoji surinko 10 balų, o tai rodo kad ji mėgsta dominuoti, yra nepriklausoma. Patinka vadovauti, ką nors dirbti savarankiškai. Pasitiki savimi, nereikalinga kitų parama. Ką nors darydama yra užsispyrusi ir griežta, netgi karinga ir pikta.

Veiksenos, elgsenos tyrimų apibendrinimas

Socialinio elgesio vertinimo tyrimas ir Testas – žaidimas, nusakantis draugystės savybę – dominavimą nusako, kad mergaitė sugeba vertinti kokie poelgiai yra labai blogi, blogi, normalūs, geri, labai geri. Taip pat, kad mergaitė pasitiki savimi, jai patinka vadovauti, ji mėgsta dominuoti, yra savarankiška, užsispyrusi ir pan.

IŠVADOS

Mergaitės mąstysena, jausena, veiksena, elgsena yra pakankamai išlavėjusi kaip pradinukės. Tai rodo atlikti tyrimai. Mergaitė geba logiškai mąstyti. Gali klasifikuoti, skirstyti daiktus į grupes pagal kuriuos nors požymius. Mergaitė moka lyginti, apibendrinti. Geba suvokti ne tik savo bet ir kito žmogaus būseną. Ji drąsi, laiminga, jaučiasi gerai, pasitiki savimi, jai patinka vadovauti, ji mėgsta dominuoti, yra savarankiška, aktyvi, energinga ir pan.

NAUDOTA LITERATŪRA

ZAMBACEVIČIENĖ, Eugenija Palmira. Psichologijosmetodai ir psichologinio tyrimo metodikos. Vilnius, 1989. 139 p.

ZAMBACEVIČIENĖ, Eugenija Palmira. Vaiko psichologinis pažinimas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2006. 98 p. ISBN 9986-38-659-4.

PRIEDAI

1 priedas

2 priedas

Sveikata Džiaugsmas Pyktis Baimė

max max max max 0x08 graphic
0x01 graphic

min min min min

Leave a Comment