Abortas

TURINYS

I. ĮVADAS 2
II. NĖŠTUMO NUTRAUKIMAS 3-6
III. KONTACEPCIJA 6-7
IV. IŠVADOS 7
V. LITERATŪROS SĄRAŠAS 8

1. ĮVADAS

Spartūs demografiniai šeimos pokyčiai šalies vyriausybę skatina intensyviai plėtoti paramos šeimai politiką. Vienas svarbiausių paramos šeimai etapų – demografinės ir socialinės situacijos įvertinimas ir problemų įvardijimas. Opiausia – demografinė šeimos planavimo problema. Ją įtakoja įvairūs ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Šeimos susiduria su anksčiau nepatirtais socialiniais veiksniais ir yra priverstos prisitaikyti prie kintančios aplinkos, keisti savo gyvenimo būdą, elgseną. Visa tai daro labai didelį poveikį ir tai pastebima tradicinės šeimos bruožų pasikeitimu. Šeima tarsi transformuojasi. Visa to pasekmė – demografinis Lietuvos nuosmukis ikki kritinės ribos. XXI amžiaus modernios šeimos modelis – mažai vaikų turinti šeima. Toje pačioje modernioje šeimoje nepageidaujamas nėštumas yra nutraukiamas abortu. Bet juk ne akmens amžius. Yra įvairių kontraceptinių priemonių padedančių apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Tačiau, kad ir kokiais moderniais save vadintume, šie apsisaugojimo metodai nėra tokie populiarūs. Gal mes ne tiek jau daug skiriamės nuo gyvūnėlių, kurie žinodami, kad negalės išmaitinti savo mažylių, paprasčiausiai juos nužudo.
Pasirinkau šią problemą, nes ji yra labai aktuali šių dienų žmogui. Ypač tam, kuuriam dar viskas prieš akis, tam nuo kurio priklauso tautos išlikimas. Ši tema aktuali ir man – ateityje kursiančiai šeimą.
Šio darbo tikslas – įgyti kuo daugiau žinių apie gimstamumo reguliavimo praktiką abortais Lietuvoje ir pasaulyje, susipažinti su modernia kontracepcija ir visa ta

ai suprantamai išdėstyti raštu. Aptarti problemos priežastis, padarinius, statistiką, sąlygojančius veiksnius ir žinoma prevenciją, kurios imasi ir turėtų imtis Lietuvos vyriausybė ir nevyriausybinės organizacijos. Taip pat aptarti šiuos klausimus: Ar reikia legalizuoti abortus Lietuvoje? Ar abortas, tai tik nereikalingos problemos pašalinimas?
Rašydama šį darbą naudojausi knygomis, sudarytomis Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto, periodika, Lietuvos Respublikos Konstitucija, publikuotais šaltiniais, internetinėmis prieigomis – Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos, Lietuvos bioetikos komiteto, Lietuvos sveikatos informacijos centro, IMAP , Lietuvos Respublikos seimo ir kt. Šaltiniai yra patikimi ir svarbūs.
Rašant darbą problemų neiškilo, nes medžiagos šia tema nebuvo sunku surasti. O ir domėjimasis pačia problema skatino surasti kuo daugiau šaltinių ir pažvelgti į visa tai giliau.

2. NĖŠTUMO NUTRAUKIMAS

Gimstamumo mažėjimas, vis dar didelis abortų skaičius yra labai opios Liietuvos problemos. Jų priežastys daugumai mūsų atrodo savaime suprantamos: sunkus pragyvenimo lygis, moteris skatina mažiau gimdyti vaikų. Šeimos raidą pakeitė staigūs jos socialinių, ekonominių, demografinių, vertybinių bruožų lūžiai. Tačiau panaši situacija yra ir daugelyje išsivysčiusių šalių. Panašu, kad didelis abortų skaičius yra susijęs su nepatikimų apsisaugojimo metodų naudojimu.

Abortų skaičius yra didžiausias tose šalyse, kuriose informacijos nepakanka, šeimos planavimo tarnybos yra silpnos, ir kur moterų seksualinės ir reprodukcinės teisės yra labai suvaržytos. „Abortų poreikis mažėja, kai žmonių informuotumas apie kontracepciją, pritarimas ja

ai ir vartojimas didėja“ . Kontracepcija yra pirmoji apsauga nuo nepageidautino nėštumo. Lietuvoje žmogaus vaisiaus sunaikinimas laikomas teisėtu, jei jį daro gydytojas gydymo įstaigoje iki 12 – tos nėštumo savaitės. Jei abortas laikomas neteisėtu, už jo atlikimą baudžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 142 straipsnį . Baudžiami tik abortą atlikę asmenys, bet ne nėščioji. Neteisėtas abortas priskiriamas nusikaltimams žmogaus sveikatai, taigi akcentuojama moters sveikatos apsauga, bet ne užsimezgusios gyvybės teisė gyventi. Statistika rodo, kad per pastaruosius metus Lietuvoje iš šimto gyventojų ir negyvų gimusių naujagimių atlikta apie 70 abortų.

Kasmet pasaulyje dėl su nėštumu susijusių priežasčių miršta apie 600000 moterų, bet nemiršta nei vienas vyras. Jeigu laiku, kvalifikuotai ir saugiai tokie nėštumai būtų nutraukiami, šių mirčių būtų galima išvengti. Nesaugiai atliekami pogrindiniai abortai turi labai didelės įtakos demografiniams rodikliams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnis skelbia, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymai . Remiantis vaiko teisių apsaugos apibrėžimu, abortas yra jo teisės į gyvybę pažeidimas. Tačiau yra akcentuojama tik moters laisvė į apsisprendimą – gimdyti ar ne.

Yra daugybė argumentų už abortus, tačiau apžvelgsiu tik keletą iš jų. Imkime, pavyzdžiui, vaiką su gimimo defektais. Šiais laikais gydytojai gali vis geriau nustatyti būsimus apsigimimus dar tada, kai vaikas tebėra įsčiose. Logiška, kad žmonės, kurie suvokia gyvenimo tikslą kaip individualų juslinį pasitenkinimą, turėtų nutraukti nėštumą. Ko
odėl? Todėl, kad toks vaikas trukdys jiems tenkintis gyvenimo teikiamais malonumais. O galbūt ta šeima neturės galimybių auginti neįgalų vaiką. Tačiau juk yra svarbiausia nekaltos būtybės teisė į gyvybę. Viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir visų kitų teisių šaltinis yra teisė į gyvybę. Tai reiškia, kad įstatymai, įteisinantys nekaltų žmonių žudymą abortais yra absoliučiai priešingi neliečiamai teisei į gyvybę ir tokiu būdu neigia visų lygybę prieš įstatymą. Tokie įstatymai yra radikaliai priešingi ne tik individo gėriui, bet ir bendrajam gėriui, nes prisideda prie pagarbos gyvybei menkinimo ir atveria kelius veikimo būdams, griaunantiems žmonių pasitikėjimo vieni kitais santykius.

Remiantis Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto atliktais tyrimo duomenimis: „ Pasirodė, kad apie 39% moterų su aukštuoju ar viduriniu išsilavinimu <.> būtų linkę neplanuotą kūdikį auginti“. Apsisprendimui įtakos turi ne tik išsilavinimas, bet ir finansinės galimybės. Taip pat apsisprendimui labai didelės įtakos turi motinos sveikata. Jei grėstų dėl nėštumo motinos sveikatai pavojus, net 91,5% apklaustųjų ryžtūsi nutraukti nėštumą.

Galbūt Lietuvoje reikėtų skelbti referendumą dėl abortų įteisinimo, tačiau ne manau, kad tai ką nors pakeistų. Šiuo metu Lietuvoje leidžiamas abortas iki 3 nėštumo mėnesio. Skelbiamos tik moterų teisės į jų laisvę apsispręsti. Situacija taptų dar blogesne. Nuo pogrindyje daromų abortų mirtų dar daugiau moterų. Bet taip pat nemanau, kad vertėtų juos legalizuoti, nes ta
ai nesutaptų su daugelio žmonių moralinėmis nuostatomis. Ar pateisinama, kad nėštumo nutraukimas yra atliekamas moteriai tik todėl, kad ji nenori turėti vaikų ar yra netekėjusi? Abortas taip pat negali būti pateisinamas dėl kitų iškilusių socialinių priežasčių. Pasaulyje tiek daug porų, kurios nori susilaukti kūdikio, bet dėl tam tikrų fiziologinių veiksnių to padaryti negali. Taip pat yra daug atvejų, kai dėl komplikacijų šeima netenka jo įsčiose. Abortų įteisinimas, manau tų šeimų atžvilgiu būtų amoralus. Tada kiekviena moteris, kuri nenori naujagimio, galėtų nueiti į gydimo įstaigą ir saugiai pasidaryti abortą, sumažėtų vaikų globos namuose. Tačiau tada šeimos negalinčios turėti savų vaikų, prarastų galimybę įsivaikinti. Jei kiekviena lengvai galėtų pasidaryti abortą išgėrusi tabletę , šeimų skaičius ir demografiniai rodikliai nukristų žemiau kritinės ribos. Nyktų ištisos tautos.
Lietuvos sveikatos centro duomenimis, 2004 metais Lietuvoje gimdė beveik 30 tūkstančių, abortą pasirinko 10,6 tūkstančio moterų. Palyginti su ankstesniais metais, abortų skaičius mažėjo. 2003 metais negimdyti nusprendė 11,5 tūkstančio, 2002 metais – 12,4 tūkstančio moterų.

Arkivyskupijų ir vyskupijų šeimos centrų darbo su nėščiosiomis patirtis parodė, kad dauguma moterų apie abortą galvoja ne todėl, kad vaikelis apsigimęs ar iškyla grėsmė jos sveikatai. Dažniausiai toks sprendimas priimamas dėl nesutarimų šeimoje ar sunkios materialinės padėties.

Kiekviena moteris, nutarusi nutraukti nėštumą turėtų būti specialistų konsultuojama atsižvelgiant į socialines jos galimybes. Kai kurios moterys gali dvejoti dėl nėštumo nutraukimo arba gali būti prislėgtos nerimo arba kaltės jausmo. Tokioms moterims, taip pat ir paauglėms mergaitėms arba nepalaikomoms savo partnerio ar šeimos moterims, reikalingas ypatingas dėmesys. Neapsisprendusioms moterims konsultavimo kursas turėtų būti ilgesnis. Taip pat valstybė turėtų užtikrinti užsimezgusios gyvybės teisę į gyvybę. Vertinant, ar abortus draudžiantys įstatymai yra efektyvūs, būtina atsižvelgti į atliekamų abortų statistiką. Lietuvoje 100 gimusiųjų 1996 metais teko 71,1 dirbtiniai abortai, 1998 metais – 56,9 dirbtiniai abortai (nors jau 2004 metais – 100 gyvų gimusiųjų teko 36).

Optimalus variantas būtų suderinti radikalias nuomones bei kryptis, teisę suderinti su biologine ir filosofine žmogaus prigimtimi ir tuo nesukeliant neigiamų socialinių pasekmių ir pasiekti, kad žmogaus gyvybė būtų ginama nuo pradėjimo. Norėtųsi, kad baudžiamosiomis priemonėmis žmogaus gyvybė būtų ginama visose stadijose ir tokios nuostatos būtų veikiančios.

Aborto pasekmė jaučiama visoje visuomenėje. Kai abortas atliekamas nepatyrusių ir įgūdžių neturinčių asmenų, gali kilti įvairių komplikacijų. Taip pat gali pasireikšti vėlyvos komplikacijos, tokios kaip dubens infekcijos ir kt. Nėštumo nutraukimo operacijos metu gali būti pažeista moters gimda, įplyšti gimdos kaklelis, prasidėti kraujavimas. Po nėštumo nutraukimo operacijos gali kilti gimdos ir jos priedų uždegimai, sutrikti mėnesinių ciklas. Tragiškiausia galima aborto pasekmė – nevaisingumas. Nesaugūs abortai – tai vienas didžiausių veiksnių, lemiančių globalų motinų mirtingumo lygį pasaulio mastu. „Tradicinė politika, skatinanti lengvinti saugių abortų darymosi galimybes, tapo fundamentu, iš esmės eliminuojančiu motinų mirtis Europoje“ . Vis dėlto galimybė gauti saugaus aborto paslaugas daugeliui Europos moterų vis dar lieka neprieinama. Per paskutinį dešimtmetį dėl nėštumo nutraukimo operacijos komplikacijų Lietuvoje mirė 8 moterys. Siekiant gerinti esamą situaciją Lietuvoje plačiau turėtų būti vykdoma paramos šeimai politika, kuriami efektyvesni socialinės gerovės politikos modeliai. Lietuvoje jau yra nemažai ginekologų akušerių, kurie atsisako daryti abortus manydami, jog žudymas prieštarauja gydytojo pašaukimui. Pasaulinės gydytojų federacijos „Už gyvybę“ Lietuvos asociacijos pirmininkė medicinos daktarė docentė Alina Šaulauskienė teigia, kad abortas ne tik kenkia moters sveikatai, bet ir žaloja jos psichiką. Pasak gydytojos, moksliniai tyrimai rodo, kad po pirmojo aborto merginos daug dažniau suserga depresija, neuroze, tampa narkomanėmis, alkoholikėmis negu jo nedariusios. Ši organizacija kovoja už įsčiose esančio vaiko teises.

3. KONTRACEPCIJA

Lietuvoje šiuolaikinės kontracepcijos metodai, kurie yra efektyvūs, nėra labai paplitę. Galbūt turint pakankamai vaikų, šeimoje galėtų būti pasirenkama sterilizacija. Sprendimas sterilizuotis turėtų būti gerai apgalvotas, savarankiškas ir besiremiantis visa turima informacija apie procedūrą, atkreipiant dėmesį į rizikos faktorius, privalumus ir alternatyvas. Tai pat yra daug kitų tinkamų kontracepcijos metodų. Efektyvi kontracepcija ypač svarbi, kai saugaus aborto tarnybos nėra lengvai pasiekiamos ir prieinamos. Daugumai merginų geru pasirinkimu gali būti mažų dozių kombinuotos kontracepcinės tabletės. Taip pat yra labai svarbu atsižvelgti ir į būtinumą apsisaugoti nuo lytiniu būdu plintančių ligų. Todėl vaikinai turėtų būti skatinami vartoti prezervatyvus, netgi jei jų partnerės jau naudojasi vienu iš kontracepcijos metodų. Pasirinkimui tinka ir kiti metodai, atsižvelgiant į asmeninius, kultūrinius ir aplinkos veiksnius, amžių, lytinius įpročius, tokius kaip dažni lytiniai santykiai, partnerių kaita ir skaičius, galima neplanuoto nėštumo rizika, ir medicinines kontraindikacijas. Kontracepcijos metodo pasirinkimą lemia išsimokslinimas, taip pat gyvenamoji vieta. Miestuose gyvenantys daugiau naudoja kontracepcijos metodų ir lengviau apsisprendžia kaip reikia elgtis su neplanuotu nėštumu.

Vienu iš kontracepcijos metodų yra savanoriška medicininė moterų ir vyrų sterilizacija. Ji gali būti atliekama, kai jau norimas vaikų skaičius šeimoje jau yra pasiektas. Tačiau galbūt toms šeimoms, kuriose gimsta daug vaikų ir socialinės sąlygos yra pasibaisėtinos, galėtų būti pritaikyta prevencinė sterilizacija.

Kontraceptinės tabletės pasaulyje jau gaminamos 45 metus. Apklausos duomenimis, dažniausiai naudojamos kontraceptinės priemonės mūsų šalyje yra prezervatyvai (18,5%) ir kontraceptinės tabletės (7,2%). Tyrimas parodė, kad jokių kontraceptinių priemonių nenaudoja 60,9 % vaisingo (16-49 m.) amžiaus moterų. Dažniausiai apsisaugojimui nuo neplanuoto nėštumo Lietuvos moterys renkasi kontraceptines tabletes (20,5 %) bei prezervatyvus (13,9 %). Mūsų valstybė pagal kontraceptinių tablečių vartojimo paplitimą yra 31 vietoje (3%). Didžiausias paplitimas yra Vokietijoje (59%).
Siekiant, kad žmonės abortų praktiką pakeistų kontraceptiniais metodais, švietimas turėtų vykti jau švietimo įstaigose. Svarbu nesibaiminti, kad lytinis švietimas paskatins seksualinį aktyvumą ir plačiai vykdyti šią programą, supažindinant jaunimą su visais galimais kontraceptiniais metodais. „Lietuvos akušerių – ginekologų draugija pripažįsta švietimo šeimos planavimo srityje svarbą ir prisideda prie šio darbo“.

4. IŠVADOS

1. Dauguma Lietuvos žmonių lytinį gyvenimą pradeda gan anksti, todėl labai svarbu, kad jaunimas naudotų saugią ir patikimą kontracepciją.
2. Mažas kontraceptinių metodų paplitimas vis dar yra menkas ir tai lemia didelį neplanuotų ir nenorimų pastojimų bei abortų skaičių.
3. Socialinės, ekonominės sąlygos, stoka paramos iš šeimos, moteris skatina imtis kraštutinių priemonių nutraukiant neštumą.
4. Svarbu Lietuvoje – sumažinti mirtingumą. Sumažinti abortų skaičių. Padėti moterims, nutarusioms nutraukti nėštumą, konsultuoti jas.
5. Dabartinė situacija skatina kurtis vis daugiau organizacijų. Lietuvos Respublikos vyriausybė turi priimti vis daugiau įstatymų ir pataisų.
6. Tobulesnė paramos šeimai politika padėtų jaunoms šeimoms, galbūt net skatintų gimstamumą.
7. Aborto uždraudimas tik padidintų moterų mirtingumą. Tačiau legalizavimas, tik sukeltų kivirčus visuomenėje ir tada kiekviena moteris nesibaimintu pastoti, nes nepageidautino nėštumo ji galėtu lengvai ir saugiau galėtų atsikratyti gydymo įstaigoje.
8. Pasaulyje vis daugiau žmonių ir organizacijų pasisako prieš abortus.
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lietuvos akušerių – ginekologų draugijos etikos kodeksas.
2. Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Straipsnis: Prieš pusę amžiaus susiformavę ir mokslo paneigti mitai apie kontracepciją – kaip niekur gajūs Lietuvoje. 2005 m. birželio 28 d., http://www.elta.lt/zinute_pr.php?inf_id=463488 žiūrėta 2007-03-11
3. Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas. Priimtas 2000-09-26 LRS
4. Lietuvos Respublikos Konstitucija., Vilnius 1999m.
5. Lietuvos sveikatos informacijos centras. „Medicininiai gimimų duomenys 2005”, pateikta 2006m.
6. Lietuvos bioetikos komitetas. Nėštumo nutraukimas. http://www.lbek.lt žiūrėta 2007-03-14
7. Šeimos planavimo asociacija. Tarptautinė Planuotos Tėvystės Federacija. http://www.spa.lt/statistika.phtml Prieiga per internetą 2007-03-11
8. Šeima ir gimstamumas Lietuvoje. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Vilnius 1997m.
9. V.Stankūnienė, V.Eidukienė, B.Gruževskis, R.Jančaitytė, A.Mikalauskaitė, J.Paluckienė. Paramos šeimai politika: samprata ir patyrimas./ Kolektyvinė monografija. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Vilnius 2001m.

Leave a Comment