Ministro pirmininko galiu D. Britanijoje ir Prancuzijoje palyginimas

Turinys
ĮVADAS 2
DIDŽIOSIOS BRITANIJOS MINISTRO PIRMININKO GALIOS 2
SKIRTINGI LYDERIAI 2
MINISTRAS PIRMININKAS- PARTIJOS LYDERIS 4
FORMALIOS PREMJERO GALIOS 5
AR DIDŽIOSIOS BRITANIJOS MINISTRAS PIRMININKAS YRA PREZIDENTAS? 6
PRANCŪZIJOS MINISTRO PIRMININKO GALIOS 6
KONSTITUCINĖS MINISTRO PIRMININKO GALIOS 6
DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR PRANCŪZIJOS MINISTRŲ PIRMININKŲ GALIŲ SKIRTUMAI IR PANAŠUMAI 7
MINISTRAS PIRMININKAS – VYRIAUSYBĖJE 7
MINISTRAS PIRMININKAS IR PARLAMENTAS 8
MINISTRAS PIRMININKAS IR VALSTYBĖS PREZIDENTAS ( MONARCHAS ) 9
MINISTRŲ SKYRIMO IR ATŠAUKIMO TVARKA 10
PREMJERO SANTYKIAI SU MINISTRAIS 10
MINISTRŲ TARYBOS IR MINISTRŲ KABINETO SKIRTUMAI 11
PAGRINDINIAI GALIŲ SKIRTUMAI 11
IŠVADOS 12
NAUDOTA LITERATŪRA 13

Įvadas

Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ministrų pirminkų galios yra unikalios. Tai priklauso nuo ypač daug įvairių faktorių: pirmiausiai nuo premjerų asmeninių savybių, nuo jųų santykio su parlamentu, vyriausybe, valstybės prezidentu ar monarchu, nuo valdančiosios partijos ir ministrų pirmininkų įtakos joje, galų gale nuo valstybės esamos politinės sistemos ir premjero vietos joje.

Šiame rašto darbe remiantis R. Elgie, D. Kavanagh’o, A.H. Birch’o autorių, naudota literatūra aptariama šių dviejų valstybių premjerų galių skirtumai ir panašumai. Pirmiausiai darbe kalbama apie kiekvienos valstybės išskirtines ministrų pirmininkų galias, jų santykį su įvairiomis valstybės institucijomis. Pradžioje didesnis dėmesys yra skiriamas būtent Didžiosios Britanijos premjero institucijai, lyginamos skirtingų Britanijos ministrų pirmininkų- skkirtingos galios. Nagrinėjant atskirai Prancūzijos premjero atvejį bus gilinamasi į pastarosios institucijos Konstitucines galias ir jų santykį su valstybės vadovu. Kuo skiriasi ministro pirmininko galios Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje? Į šį klausimą atsakymo bus ieškoma lyginant šių valstybių premjerų galių skirtumus ir panašumus, jų

ų įtaką valstybės vykdomajai ir įstatymų leidžiamajai institucijai. Lyginant kokią galią ministrai pirmininkai turi formuojant valstybės vykdomąjį aparatą, galiausiai formuojant visą valstybės politiką.

Didžiosios Britanijos ministro pirmininko galios

Skirtingi lyderiai

„Nėra jokio konstitucinio apibrėžimo nustatančio ministro pirmininko vaidmenį Didžiojoje Britanijoje, nėra jokio įstatymo nustatančio jo pareigas, faktiškai premjero galios priklauso nuo to, ką jis ar ji nuspręndžia daryti“ . Didžiosios Britanijos ministro pirmininko galios priklauso nuo daugelio aplinkybių ir yra sunku jas vienašališkai apibrėžti. Mes negalime paaiškinti tik vienu požiūriu T. Blair’o dominavimo epochos nuo 1997-ųjų, ar J. Major’o įtakos mažėjimo po 1992-ųjų. Viena iš priežasčių galėtų būti ta, jog T. Blair’as turi labia stiprų palaikymą parlamente, didelį populiarumą visuomenėje, ir yra lyderis vienos iš galingiausių Liberalų partijos, kokia tik yra kada buuvusi. J. Major’as neturėjo nei vienos šių teigiamų savybių.

Galime dažnai klasifikuoti ministrus pirmininkus į “striprius” ir “silpnus”, dėl jų “sėkmių” ar “nesėkmių” taip yra dažnai ir daroma. Įdomu tai, kad stiprūs lyderiai dažnai praranda savo galią labai netikėtai. Galima, kaip pavyzdį pateikti M. Thatcher atvejį, kai jinai buvo pažemintą pareigose daugiau, kaip keturiasdešimt Konservatorių partijos narių balsuojant prieš jos vadovavimą partijai.

“Per pastaruosius metus, ministro pirmininko galios Jungtinėje Karalystėje sparčiai kito ir dabar galime teikti, jog Britiškoji politika labiau priklauso nuo pr

remjero valios negu nuo viso kabineto” .

Parlamnetas tampa “nuolaidesnis” vykdomajai valdžiai nes tai priklauso nuo valdančiosios partijos lyderio, daugeliu atvejų ir premjero tame pačiame vaidmenyje. Ministro pirmininko nuomonė, valia visose valdžios institucijose tampa lemiama. Taip premjeras tampa aukščiausia valdžia visame centralizuotame galios, politicos ir administravimo aparate. Tačiau tai, jau pasikartosiu, vis vien priklauso nuo to, kokia yra valdančioji partija, nuo jos populiarumo visuomenėje ir nuo ministro pirminiko auoriteto ir įtakos šioje partijoje.

Galima pateikti daug kitų argumentų įrodančių, kad ministro pirminiko galios Didžioje Britanijoje priklauso nuo “stipraus” ar “silpno” premjero, ir kad jos yra cikliškos. Stiprių lyderių jėga yra dažnai gaunama iš to, su kuo jie yra susieti, kokį jie turi palaikymą, kadangi iš kabineto ministrų ir parlamentų narių yra ir priešininkų taip pat siekiančių vadovavimo, lyderio pozicijų. Jeigu lyderis ateina “sukiuoju” valstybei metu jo pozicija dažnai matoma, kaip priešiška esamajai.

Kita cikliškumo tendencija rodo, kad ministro pirmininko galios priklauso nuo jo asmeninių unikalių savybių t.y. įgūdžių, patirties vadovavime. Taip pat aplinkybių esamų tuo laikotarpiu ir galimybių, sugebėjimo jomis pasinaudoti. Tai galime suprasti aptariant keleto paskutiniųjų Didžiosios Britanijos minitrų pirmininkų galias, įtaką ir vadovavimo aspektus.

M. Thatcher Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė moteris ir ilgiausiai vadovavusi vyriausybei premjerė visą praeitą šimtmetį. Tai išskirtinė mi
inistrė pirmininkė pakeitusi jau “pasenusį” šios institucijos vaidmenį, padariusi jį labiau šiuolaikiškesnį. Per savo valdymo laikotarpį ši premjerė tvirtai įsitvirtino politikoje sukūrė savitą politinį stilių. Tendencija jog Didžiosios Britanijos politika perėjo link ministro pirmininko valdžios buvo jos didžiausias įnašas: griežtas ir staigus kabineto paleidimas 1981-aisiais, glaudus ministerijų veiklos kontroliavimas, bendros kabineto nuomonės nepaisymas. Visa tai buvo būdinga ilgame M. Thatcher valdymo laikotarpyje. Viena iš pagrindinių šios ministrės valdymo “taktikų” buvo imtis iniciatyvos ir priimti sprendimus vienai be oficialaus Ministrų Tarybos posėdžio. Ši ministrė turėjo galimybę formuoti politiką skirstydama kabinetus ir jų pirminikus ir tai inai puikiai išnaudojo. Kiekvienas svarbus ar nesvarbus priimamas politinis sprendimas M. Thatcher valdymo metu turėjo didelę jos įtaką. Rodydama savo autoriteto išorinį spaudimą priimant sprendimus mažose ministrų ar patarėjų grupėse, glaudžiai bendradarbiaudama su Baltaisiai rūmais, M. Thatcher vaizdavo išskirtinį vadovavimo modelį. Tiksliai apgalvotas kiekvieną šios lyderės žingsnį politikos formavime buvo neabejotinai sėkminmgas. Jos pasitraukimas iš valdžios yra tik dar vienas įrodantis faktas kiek ministro pirmininko galios priklauso nuo valdančios daugumos ir jo atsakomybės prieš šią daugumą.

Kaip palyginimą aptarsiu ir J. Major’o vadovavimą. Šis politikas tapo Premjeru po M. Thatcher 1990-aisiais. Vadovavo vyriausybei taip pat pakankamai ilgai. J. Major’ą galime įvardinti kaip priešingybę prieš tai buvusiai ministrei pi
irmininkei. Vienos iš pagrindinių jo priešingų savybių buvo stokojimas nuoseklumo, neturėjimas savo pastovios dienotvarkės. Šis premjeras labiau išsiskyrė, kaip komandos žmogus, o ne kaip indvidualistas ir labiau propagavo taikų negu karingą vadovavimo stilių. Nemaža dalis T. Major’o vykdomos politikos priklausė nuo jo paties, nuo jo asmeninių savybių, tačiau taip pat nemaža dalis ir nuo valdančiosios partijos parlamente. Šis premjeras turėjo ženkliai mažesnę paramą parlamento daugumos negu M. Thatcher, tai buvo viena iš žemos jo kaip lyderio įtakos priežasčių. Nuo 1992- ųjų jis huvo silpnas lyderis, silpnoje vyriausybėje. Jo vykdoma politika staiga pradėjo kelti nerimą, viena iš svarbiausių to priežasčių buvo taikos procesas Šiaurės Airijoje, taip pat to meto didelė infliacija. Taigi J. Major’as buvo silpnas ministras pirmininkas ir žvelgiant į M. Thatcher pavyzdį galime lengvai argumentuoti, jog vykdomoji politika yra tik tuomet sėkminga, kai yra stiprus lyderis, premjeras.

Taigi ministrų pirminkų interesai, asmenybės ir darbo metodai yra skirtingi ir jie gali dažnai kisti priklausomai nuo to laiko politikos ir veiksnių lemiančių šią politiką.

Ministras pirmininkas- partijos lyderis

Kalbant apie premjero galias labai svarbus faktas yra tas, jog Didžiosios Britanijos premjeras taip pat yra ir valdančiosios partijos lyderis. Britiškoje politinėje sistemoje lyderiavimas svarbiausioje politinėje partijoje yra pirmoji sąlyga tampant ministru pirmininku. Nesvarbu ar politikai įžymūs ar svarbūs jiems niekaip nepavyks išlikti politikos viršūnėje be valdančiosios daugumos palaikymo. Tai rodo keleto politikų karieros, tokių kaip L. George po Pirmojo pasaulinio karo ar garsiojo W. Churchill’io Antrojo pasaulinio karo metais. Politinis lyderis norėdamas juo ir išlikti privalo glaudžiai bendradarbiauti ir priimti sprendimus atsižvelgdamas ir į partijos nuomonę. Kaip pavyzdys galėtų būti koncervatorių vykdyta politika su savo lyderiais priešakyje visa dvidešimtą amžių. Šios partijos lyderių t.y premjerų galios ypač priklausė nuo parlamento palaikymo.

Formalios premjero galios

Formalios Didžiosios Britanijos premjero galios nėra apibrėžtos jokiame dokumente. Teisė paleisti parlamentą arba sudaryti ministrų kabinetą formaliai priklauso monarchui, tačiau ministras yra svarbiausias “karūnos” patarėjas, kuri praktiškai veikia pagal jo patarimus ir nuomonę. Ministro pirmininko išskirtinės galios ir atsakomybė išskiria šią instituciją iš kitų kabineto narių. Kiti ministrai galėtų būti premjero kolegos ir kolektyviai atsakingi už vyriausybės darbą, tačiau taip nėra, jie nėra lygūs. “W. Cherchill’io žodžiais: negali būti jokio sulyginimo tarp vienas, du, trys ar keturi, galios taip pat negali būti lygios. Jos taip pat yra atsakomybė ir ministro pirmininko reputacija priklauso nuo to kaip tomis galiomis jis naudojasi”

Dažnai buvo tvirtinama, jog galia paleisti parlamentą sustiprina ministro pirmininko pozicijas. Susidūręs su nepaklusniais kolegomis jis juos gali “pastatyti” į vietą pagąsdindamas rinkimais. Arba jis gali manipuliuoti ekonomika ir pasinaudodamas viešosios nuomonės apklausa, pasirinkti patį sėkmingiausią laiką skelpti prieankstinius parlamento rinkimus, tačiau viešosios nuomonės apklausa gali būti ir klaidinga. Ministras pirmininkas turi turėti ypač svarbų argumentą paleisti parlamentą. Tai vis dėlto yra per pavojingas ginklas premjero ginklas jam pačiam, nes šiuo atveju niekas nepralošia daugiau negu pats ministras pirmininkas.

Kalbamt apie Didžiosios Britanijos prenjero galias galime pastebėti nemažai jų suvaržymų. Daugelis politinių sprendimų yra priimama ministerijose, kur jie dažnai gali pasikeisti, o daugialis ministrų pirmininkų sukoncentruoja savo politiką tik į keletą sričių, paprastai į ekonomiką ir į užsienio politiką, ir nesikiša į ministerijų veiklą. Veiklos sukoncentravimas vienoje srityje reiškia, kad nėra laiko išspręsti kitoms problemoms. Komitetų sistemos ir veiklos išplitimas sukelia problemų premjerui stebėti visą politinį procesą. Kadangi ministras pirmininkas politikoje atlieka labai daug vaidmenų, tai taip pat riboje jo galią. Jis yra ir partijo lyderis, kabineto vadovas, galų gale visos valstybės vykdomos politikos svarbiausias asmuo. Visose srityse ministras pirminikas turi priimti atsakomybę. Jis nėra koks supermenas ir jo populiarumas nėra amžinas. Britiškoji vyriausybė yra tarti kolektyvinė bendruomenė ir premjero pareiga išlaikyti šią bendruomenę. Kartais jis gali paprieštarauti stipriai kabineto nuomonei, tačiau jis negali reikšti savo nepasitenkinimą visą laiką, tai dažniausiai priveda prie per didelių politinių pasekmių. M. Thartcher žlugimas gali būti, kaip to pamoka. Kolektyvinės atsakomybės doktrina verčia ministrą pirmininką tartis su kitais kabineto nariais ir visada priimti bendrą nuomonę, kompromisą spręndžiant politikos formavimo klausimus.

Ar Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas yra prezidentas?

“Lyginant Jungtinių valstijų prezidentinę ir Britanijos Kabinetosistemas galime rasti daug panašumų. Vis daugiau galime pastebėti, kad Britiškoji politika tampa “ Amerikietiška” ir ministras pirmininkas panašėja į prezidentą. Britanijoje įstatymų leidybai ir biudžeto tvirtinimui daro įtaką ne tik premjeras, bet ir parlamentas. Tuo tarpu prezidentas negali įtakoti biudžeto ir įstatymų leidybos be kongreso kontrolės. Ministras pirmininkas reikalauja tai ko jis nori iš kabineto, o prezidentas iš senato. Tačiau Britanijoje premjeras gali paleisti parlamentą, kada jam atrodo tai yra būtina, tuo tarpu Jungtinių Valstijų prezidento valdymas yra apribotas dviejų kadencijų.”

Prancūzijos ministro pirmininko galios

Konstitucinės ministro pirmininko galios

Pranczijos vyriausybė- koliagalus organas, kurį sudaro ministras pirmininkas ir ministrai. Ministrą pirmininką skiria prezidentas, čia jam suteikiama ypač didelė laisvė, tačiau prezidentas visuomet turi atsižvelgti į padėtį parlamente, kad vėliau balsuojant Nacionaliniame susirinkime nebūtų pareikštas nepasitikėjimas premjeru. Ypatingai didelę galią vyriausybėje turi ministras pirmininkas. Ši institucija koordinuoja ir kontroliuoja ministrų darbą, duoda nurodymus išleisti svarbius reikalingus aktus ar statymus. Premjeras prisiima visą atsakomybę už nacionalinį saugumą. Didelę reikšmę turi vyriausybės vadovo veikla valdymo srityje, jis užtikrina įstatymų vykdymą. Premjeras vykdo rglamentuojančią valdžią ir leidžia dekretus nesvarstomus ministrų taryboje. Šie dekretai turi nei kiek ne mažesnę galią, už tuos kurie leidžiami ministrų Taryboje.

Ministras pirmininkas turi reikšmingas galias parlamento atžvilgiu, kai kurias jis įgyvendina asmeniškai, kitas bendradarbiaudamas su prezidetu. Premjeras turi teisę pasiūlyti prezidentui sušaukti parlamentą ne sesijos metu. Vyriausybės vadovas taip pat turi įstatymų leidybos iniciatyvą, pats dalyvauja rengiant įstatymų projektus, gali dalyvauti parlamentinių komisijų ir kabinetų darbe, ir bet kuriuo metu jis turi būti išklausytas. Taip pat premjeras gali sušaukti atskirų komisijų, komitetų narius, jeigu to reikia kokiam tai įstatymo projekto rengimui. Vyriausybės vadovas gali siūlyti prezidentui , kad šis jo ruoštu pasiūlytų parlamentui pakartotinai svarstyti įstatymų projektą. Premjeras disponuoja jam suteikta teise perduoti į Konstitucinę tarybą įstatymų projektą su reikalavimu pripažinti jį nekonstituciniu, bei priimti sprendimą dėl įstatymų leidžiamosios ir reglamentinės valdžių atribojimo. Šia teise jis gali plačiai naudotis.

„ Išskirtinis ir svarbiausias Prancūzijos ministro pirminino vaidmuo yra tas, jog jis formuoja visą Prancūzijos nacionalinę politiką, be vykdomosios. Vyriausybės vadovas turi dvi pagrindines galias. Pirmoji būtų ta, jog jis vadovauja vyriausybei, antroji- ministras pirmininkas yra tarpininkas tarp vyriausybės ir parlamento“ .

Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ministrų pirmininkų galių skirtumai ir panašumai

Ministras pirmininkas – vyriausybėje

Prancūzijoje ministro pirmininko galios pirmiausiai priklauso nuo pačios vyriausybės, kokias galias ji deleguoja premjerui. Konstitucijos dvidešimt pirmas straipsnis nurodo, kad “ Ministras pirmininkas vadovauja vyriausybės veiklai.“ O dvidešimtajame straipsnyje nurodoma, kad “ Vyriausybė nustato ir įgyvendina nacijos politiką.“ Tuo tarpu prezidento galios apibūdinamos kur kas neaiškiau. Taigi pagal įstatymus premjeras yra svarbesnis asmuo už prezidentą, todėl turi didesnę atsakomybę prieš visą tautą. Kadangi jam yra suteiktas ypatingas vaidmuo vyriausybėje.

Jungtinėse Karalystėse nėra konstitucijos tiksliai apibrėžiančios valstybės institucijų veiklą. Santykiai šioje valstybėje susiformavo laikui bėgant. Pastebima, kad po Antrojo Pasaulinio karo premjero galios valstybės valdžioje pastoviai augo ir auga. Ši tendencija, rodos, ir toliau tęsis, kadangi galių pasidalijimas tarp valstybės organų nėra niekur tiksliai reglamentuotas.

Tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek ir Prancūzijoje ministrai nėra tiesiogiai pavaldūs premjerui, nežiūrint į tai ministro pirmininko įtaka kabinete yra akivaizdi, kadangi vyriausybės galva gali apibrėžti ministrų veiklos ribas, pradedant specialiaisiais dekretais nustatančiais jų atsakomybės ribas ir baigiant individualia ministerijų priežiūra. Žiūrint iš kitos pusės jis taip pat gali deleguoti dalį savo funkcijų magistrams. Ministrui pirmininkui išlikti pirmam tarp lygiųjų padeda jo darbo komanda t.y Ministro pirmininko kabineto nariai, vyriausybės sekretoriatas ir kiti.

Matome, kad abiejų valstybių premjerai atlieka ypatingą vaidmenį vyriausybėje ir turi pakankamai galių daryti įtaką ministrams ir visos tautos politikai. Vienas iš svarbiausių skirtumų tarp nagrinėjamų valstybių ministrų pirmininkų įgaliojimų yra tas, kad Prancūzijos ministro galias apibrėžia Konstitucija, pagrindinis šalies įstatymas, ko Didžioji Britanija neturi.

Ministras pirmininkas ir parlamentas
Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje premjeras turi ypatingus santykius su parlamentu- jis yra parlamento daugumos partijos lyderis-kas yra labai svarbu. Šis faktorius užtikrina parlamento ir vyriausybės bendradarbiavimą, kryptingą nacionalinės politikos formavimą ir įgyvendinimą. Parlamento daugumos parama vyriausybei yra gyvybiškai svarbi, kadangi be šios paramos taptų praktiškai beveik neįmanoma laikytis politinės programos, tiek kiek tai liečia įstatymų leidžiamąją pusę. Iš to galime daryti išvadą, kad vyriausybė liks efektyvi tiek kiek ministro pirmininko vykdomą politiką palaikys parlamento dauguma.
Vyriausybės atsakymai į parlamentarų pateiktus klausimus, kalbos specialiai parengtos parlamentarų grupėms, susitikimai su parlamento daugumos partiją ar koaliciją atstovaujančiais parlamentarais- visa tai padeda ministrui pirmininkui ieškoti jo rėmėjų parlamente, taip pat palaikyti su juo glaudžius santykius, kurie užtikrintų parlamento paramą visai vyriausybei. Taip pat ministras pirmininkas turi pasirūpinti ir tuo, kad parlamentai atsakytų ir į jo pateiktus klausimus, kad būtų palaikomas abipusis susitarimas, bendra politinė kryptis. Tokie ministro pirmininko ir parlamento santykiai užtikrina efektyvų visos šalies valdymą.
Premjeras iškilus problemai, neatidėliotiniems klausimams spręsti gali sušaukti neeilinį parlamento posėdį ( Prancūzijoje su prezidento pritarimu ) tokiems klausimams spręsti. Taip pat jis turi atsiskaityti parlamentui dėl visos savo administracinės veiklos, kadangi premjeras prisideda prie įstatymų leidybos juos pasirašydamas ir vyriausybės vardu pateikdamas ataskaitas apie įstatymų projektus.
Prancūzijoje viena iš ministro pirmininko užduočių yra padėti išspręsti parlamentui nesutarimus tarp asamblėjų, kai svarstomas klausimas dėl svarbaus įstatymo. Tokiu atveju premjeras gali sušaukti komitetą, kuriame sutariama dėl diskutuotinų įstatymų straipsnių.

Taigi ministrų pirmininkų santykiai su parlamentu yra panašūs, kadangi premjero vykdomą politiką palaiko parlamento daugumos partija.

Ministras pirmininkas ir valstybės prezidentas ( monarchas )
Prancūzijos premjero ir prezidento santykiai yra labai sudėtingi, kadangi ministras pirmininkas yra parlamente dominuojančios partijos lyderis, o į šias pareigas paskirtas prezidento. Priklausomai nuo šalies vadovą remiančių parlamentarų skaičiaus, premjeras gali atlikti prezidento patarėjo vaidmenį. Ypatingais atvejais prezidentas gali visiškai kontroliuoti vyriausybės veiklą, tačiau įprastos politikos atžvilgiu jo funkcijos yra apibrėžtos. Turėdamas daugumos paramą parlamente prezidentas tampa svarbia politine figūra. Šiuo atveju visa vyriausybė tuo tarpu ir ministras pirmininkas tampa visiškai priklausomi nuo jo. Kitu atveju prezidentui yra labai sunku kontroliuoti ministro pirmininko darbą neturint parlamento daugumos paramos. Tokiu atveju premjerui tampa nesunku įgyventi savo vykdomą politiką.

Prancūzijos galių pasidalinimas tarp respublikos prezidento ir premjero priklauso ir nuo daugelio kitų faktorių. Tai būtų jų asmeninių charakterio savybių, nuo jų, kaip asmenybių, kitų institucijų. Jų pareigos dažnai yra tarpusavyje smarkiai susiję: ministras pirmininkas turi patvirtini prezidento įstatymus, taip pat tik prezidentui sutikus jis gali prašyti Konstitucinio teismo peržiūrėti Konstituciją. Premjeras susiklosčius aplinkybėms netgi gali perimti šalies prezidento pareigas- pirmininkauti taryboms ir komitetams, kartais Ministrų Tarybos susirinkimams. Vienas iš pagrindinių premjero ir prezidento institucijų skirtumų yra tas, kad pastarasis atsako už valstybei gyvybiškai svarbių tikslų laikymąsi, o ministras pirmininkas už nacionalinės politikos įgyvendinimą.

Nors oficialiai vykdomoji valdžia Jungtinėje karalystėje yra monarcho rankose, tačiau prejeras veikia jo vardu. Premjeras yra vyriausiasis monarcho patarėjas, dėl šios priežasties jis dažnai su juo susitinka. Tačiau tai tik formalūs santykiai, kadangi teisiškai monarchas privalo paklusti premjero teikiamiems pasiūlymams. Pavyzdys čia galėtų būti parlamento paleidimas, kuriam turi pritarti monarchas, vadinasi parlamentą gali paleisti pats premjeras.

Ministrų skyrimo ir atšaukimo tvarka
Ir Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos dažniausiai veikia išvien, kadangi pats ministras pirmininkas teikia ministrų kandidatūras prezidentui arba monarchui naujai vyriausybei suformuoti, todėl dauguma ministrų yra tos pačios partijos nariai, kaip ir pats premjeras. Tačiau Didžiojoje Britanijoje skirdamas ministrą jis atsižvelgia tik į savo partijos nuomonę, jos pritarimą ar ne, o tuo tarpu Prancūzijoje ministrų kandidatūroms dar turi pritarti ir prezidentas. Tačiau šiuo atžvilgiu valstybės galva dažniausiai pritaria ministrų kandidatūroms ir tik išskirtinais atvejais vetuoja. Taigi visą vyriausybės komandą praktiškai formuoja tik premjeras. Atleidimo iš pareigų tvarka lygiai tokia pati. Taigi abiejose šalyse ministras pirmininkas reguliariai dalyvauja vyriausybės pertvarkymams, skirtumas tik tas, kad Prancūzijoje ministras pirmininkas turi atsižvelgti ir į prezidento nuomonę.

Premjero santykiai su ministrais
Santykiuose su ministrais premjeras vaidina labai svarbų vaidmenį, kadangi yra pirmas tarp lygiųjų. Natūralu, kad jis nubrėžia pagrindines ministerijų veiklos gaires, kadangi jis atsako už visos vyriausybės darbą ir gali leisti dekretus skirtus vyriausybės nariams kontroliuoti. Tokios galios jam suteiktos, kaip ryškiausiai vyriausybės figūrai, formuojančiai ją, sutelkiančiai jos darbą ir formuojančiai svarbiausias valstybės vykdomosios politikos kryptis. Praktiškai nei vienas kabinetas negali dirbti efektyviai, jei jos nariai nesutaria dėl pagrindinių ministro pirmininko apibrėžtos politikos. Kaip pavyzdį galima pateikti biudžeto svarstymo procesą, kur vyriausybės galva turi suderinti prieštaravimus tarp biudžetą svarstančiųjų ir jį formuojančių ministerijų.

Ministrų Tarybos ir ministrų kabineto skirtumai
Nagrinėjant premjero galias vyriausybėje svarbu yra išanalizuoti Didžiosios Britanijos ministrų kabineto ir Prancūzijos ministrų tarybos vaidmenį. Čia yra oficialūs vyriausybės politikos formavimo centrai.

Jungtinėje Karalystėje jam vadovauja pats ministras pirmininkas. Užimdamas tokias pareigas premjeras šią instituciją išnaudoja rasti pritarimą savo vykdomai politikai. Tai jis pasiekia nuspręsdamas, kokias problemas įtraukti į dienotvarkę, kai kas turi kalbėti, kam leisti kalbėti, įsiterpti. Taip pat jis skiria kabineto komiteto narius, kur iš tikrųjų ir priimamas sprendimas, komitetas reikalingas sprendimui ratifikuoti. Taigi ministrų kabinetas yra premjero priemonė gauti pritarimą. Tačiau žiūrint iš kitos pusės ministrų kabinetas gali sužlugdyti pirmininką nepritardamas jo vykdomai politikai, tačiau tai tik teorija, praktiškai tai neįmanoma, nes kabinetą sudaro valdančiosios partijos atstovai, kurios lyderis ir yra ministras pirmininkas.

Tuo tarpu Prancūzijoje nors ir vadovaujama valstybės prezidento, ministrų taryba yra tik formalumas priimant įstatymų projektus, dekretus, individualius pasiūlymus. Jis šaukiamas valstybės prezidento iniciatyva, tačiau rimtos diskusijos čia užverda retai. Todėl šis susirinkimas labiau yra įstatymų registracijos vieta, nei politinių sprendimų priėmimo arena.

Taigi matome, kad abiejų premjerų santykis su ministrų susirinkimu yra skirtingas- Jungtinėje Karalystėje Kabinetas yra svarbus premjero ramstis ir net stiprus vyriausybės vadovas negali išsiversti be jo pagalbos. Tuo tarpu analogiškam Prancūzijos susirinkimui, kurio indėlis ir įtaka valstybės politikai yra labai maži, vadovauja Prezidentas.

Pagrindiniai galių skirtumai

Taigi matome, kad Britanijos ir Prancūzijos premjerų veikla, galios ir pareigos įvairiose srityse turi panašumų ir skirtumų.

Abu ministrai pirmininkai gali pakankamai įtakoti ministrų pirmininkų darbą, atlieka administracines pareigas, jiems palyginti daug dėmesio skiria masinio informavimo priemonės. Tokią ministro pirmininko poziciją sąlygoja jo santykiai su parlamentu- turėdamas jo paramą premjeras palyginti laisvai gali vykdyti savo politiką. Tačiau neteisinga būtų galvoti, kad visus svarbiausius sprendimus priima ministras pats vienas, jam didelę įtaką daro ne tik ministrai, jo patarėjai, bet ir jo partija. Tokiu būdu išlaikoma bendra parlamento ir premjero politinė linija.

Be premjerų įgaliojimų panašumų, abiejose valstybėse galime įžvelgti ir daug skirtumų. Kurie pirmiausiai kyla iš skirtingų politinių sistemų valstybėse, tau yra parlamentinės monarchijos ir pusiau prezidentizmo.

Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp šių valstybių premjerų įgaliojimų? Prancūzijoje kompetencijos ribas apibrėžia konstitucija, o Didžiojoje Britanijoje ministro pirmininko galios, funkcijos, pareigos ir atsakomybės ribos formuojasi laikui bėgant, viskas yra paremta tradicijomis. Pastarojoje valstybėje premjeras pats priima sprendimus, ką skirti ministrais, o Prancūzijoje svarbi dar ir prezidento nuomonė. Ministrų taryba praktiškai tik formaliai atlieka savo funkcijas ir jai vadovauja prezidentas, ministrų kabinetas vadovaujamas premjero yra svarbus jo atramos taškas. Prancūzijos ministras pirmininkas teisiškai yra pavaldus prezidentui, jeigu prezidentą remia parlamento dauguma, jis dominuoja premjero atžvilgiu tiek vidaus tiek užsienio politikoje, o jei ne tai šiose srityse dominuoja ministras pirmininkas. O Didžiojoje Britanijoje premjeras dominuoja monarcho, kuris yra tik formali valstybės galva atžvilgiu.

Taigi Didžiąją Britaniją galime laikyti premjerinės sistemos pavyzdžiu, kadangi britiškajai sistemai būdinga vienpartinė vyriausybė, kurią stipriai remia parlamentas. Esant tokiai sistemai ir turint visuomenės palaikymą Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas tampa svarbiausia šalies politine figūra, formuojančią tiek valstybės užsienio, tiek vidaus politiką.

Tuo tarpu Prancūzijoje yra savotiška prezidentinės ir parlamentinės fazių kaita. Tai priklauso nuo to ar prezidentą palaiko parlamentinė dauguma tuomet sistema yra prezidentinė, o parlamentinė, kai nepalaiko. Vadinasi prezidentui neturint paramos valstybėje dominuoja ministras pirmininkas, taigi galime teigti, kad prezidentui neturint palaikymo parlamente, Prancūzijos ministras pirmininkas disponuoja adekvačiomi galiomis, kaip ir Jungtinės Karalystės premjeras. Kitu atveju jei prezidentą palaiko parlamentas tai premjeras pampa tik jo dešiniąja ranka, o Didžiojoje Britanijoje premjero ir monarcho santykiuose tai yra neįmanoma.

Išvados

Taigi Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ministrų pirminikų galia, visa vykdoma politika yra glaudžiai susijusi su partija, jos įtaka, taip pat su parlamentu ir kabineto nariais.

Didžiosios Britanijos Premjeras negali būti vienvaldis „Kabineto“ sistemoje. Čia ypač svarbi yra bendra viso kabineto atsakomybė. Prancūzijos ministro pirmininko veikla šiuo atveju yra susieta su prezidentu, taip pat su partija. Čia svarbu, kuri institucija turi didesnį palaikymą parlamente, kas ypač priklauso nuo valdančiosios partijos.

Šiame rašto darbe buvo ir kalbama apie šių dviejų valstybių premjerų galių skirtumus ir panašumus. Didesnis dėmesys buvo skiriamas Jungtinės Karalystės premjero institucijai, kadangi šios valstybės premjero vieta politikos formavime, visoje politinėje sistemoje yra išskirtinė.

Naudota literatūra

1. Elgie R., Political institutions in contemporary France, United States: Oxford University, 2003, p. 96-103.
2. Kavanagh D., British Politics continuities and change (4), United States: Oxford University, 2000, p. 253-267.
3. Birch A.H.,“ Government and opposition“, The British system of government (10), 1998, p.127-137.
4. Hancock M.D., „ The United Kingdem, Where is the power?“, Politics in Europe (3), 2002, p. 20-23.

Leave a Comment