“Mažeikių naftos” privatizavimas

Turinys:

Įvadas 3
“Williams”Lietuvoje 4
Naujasis kompanijos “Williams International” partneris 5
“Jukos” kapitalas 6
“Jukos” planai 6
2003m.pirmo ketvirčio apžvalga. 7
2003m. 2-sis ketvirtis. 8
“Mažeikų naftos”langas į ateitį -Kremliaus rankose 8
Išvados 10Įvadas
AB “Mažeikių nafta” yra ne tik naftos perdirbimo bet ir transportavimo kompanija, didžiąją dalį pajamų gaunanti iš naftos perdirbimo ir galinti tik trečdalį savo produkcijos parduoti Lietuvoje, o likusius du trečdalius turinti eksportuoti, patirdama ženklius transportavimo kaštus, dėl Šiaurės Vakarų Europoje istoriškai susiklosčiusios naftos produktų kainodaros. Skirtingų kainų lygio žaliai naftai vakarų šalyse (skirtumas siekia 50 – 100 USD/t), eksportas į Rytus neįmanomas. Dar prieš bendrovės privatizaciją užsienio ekspertai (Beicip Frranlab, Paribas) atliko skaičiavimus ir savo ataskaitose nurodė, kad bendrovė yra labai jautri perkamos naftos kainai, kurią lėmė vieno tiekėjo (Lukoil) diktatas, tai yra viena is priežasčių lėmusių AB”Mažeikių naftos” nuostolingumą. Laikas parodė kai kurių Lietuvos politikų nepagrįstus siekius atvedant “WILLIAMS” į Lietuvą, vyriausybė įsipareigojo suteikti paskolą valstybės vardu, o atpirkimo “ožiukais” tapome mes – vidutinis žmonių sluoksnis. Šiame darbe pabandysiu ižvelgti “Mažeikių naftos” privatizavimo įvykių seką.“Williams”Lietuvoje
Prieš “Williams” buvo vykdoma milžiniška dezinformacijos kampanija. Kodėl? Lietuvos naftos sektoriaus privatizavimas palietė daugelio interesus. Buvo paažeisti interesai tų žmonių, kurie iš šio verslo uždirbdavo didelius pinigus. Lietuviai patys turėjo nuspręsti, ką jie ketina daryti su šiuo sektoriumi, ar jie nori būti nepriklausomi. Iškilo didelė problema asmenims, plaunantiems ar kitokiais būdais iš “Mažeikių naftos” išgaunantiems pinigus.

Atkreipkime dė

ėmesį į tai, kad paskolos, gautos iki Investicijų sutarties pasirašymo 177,4 mln. USD sumoje, buvo naudojamos apyvartinėms lėšoms bei investicijoms. Bendrovė iki investicijų sutarties pasirašymo iš valstybės vardu gautų 177 435 146 USD (709 740 584 Lt) paskolų 108 521 699 USD (434 086 796 Lt), panaudojo investicijoms, iš kurių – 101 mln. Būtingės terminalo statybai, ir 68 913 447 USD (275 653 788 Lt) panaudojo žaliavai įsigyti bei kitoms apyvartinėms lėšoms.
1999 m. buvo pasirašytos sutartys tarp LR Vyriausybės ir Williams International Company. Jos buvo parengtos dar pavasarį, bet pasirašytos tik rudenį (kažin ar ne todėl, kad per nepasirašymo laikotarpį buvo numatytas tyčinis bendrovės nuvertėjimas). Už bendrovės akcijas 1999 m. pradžioje būtų reikėję mokėti daugiau negu rudenį.Beje, bendrovės ruošimas pigesniam privatizavimui vygdytas 1998 m.1999 m. Williams International įsigijo 33% akcijų, tuo pačiu buvo pasirašytos “Mažeikių naftos” investicijų bei valdymo sutartys. Sutartyse parašyta, kad bendrovės valdytojas “Williams” neeatsako už bendrovės valdymo pasekmes, valdymo mokestis nepriklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų. Ši neatsakomybė, regis, buvo numatyta tam, kad ja apsidraudus bendrovė būtų valdoma taip prastai, jog jos vertė kristų ir rastųsi prielaidos jos akcijas parduoti saviems pigiau, o patiems jas gauti dykai. Ir tikrai, “Mažeikių naftos” bendrovė, valdoma “Williams”, 2000 m. patyrė 217,7 mln.Lt nuostolį, 63% didesnį negu 1999 m., kai “Williams” įgavo teisę valdyti bendrovę.
Lietuvos politikai tiesiog nustūmė Rusijos investitorius kurie ir siūle geresnias sąlygas, tuomet Rusijos naftos gigantas “Lukoil” sukėlė žaliosios na
aftos kaina, dėl šios priežasties “Mažeikių naftos” privatizatorius patyrė apie 110mln.Lt. Taipat buvo patirtas 63,5 mln. nuostolis dėl numatytų investicijų nesilaikymo, kitaip tarian benzino kokybė neatitiko Europos Sąjungos standartų.
Bendrovės nuostolių priežastis – regis tyčinai blogas jos valdymas, tame tarpe pinigų skyrimas ne modernizavimui, kaip tikėtasi, o naftos pirkimui, perdirbimui ir nuostolingam benzino eksportui. Modernizavimo darbų “Mažeikių naftoje” 2000 m. atlikta 9 kartus mažiau negu buvo numatyta verslo plane. Ribinės kokybės benzino pardavimas atnešė bendrovei 6,3 mln.Lt nuostolio. “Williams” “specialistams” bendrovėje “Mažeikių nafta” išmokėti didžiuliai atlyginimai. Nuo “Williams” valdymo pradžios iki 2002m vidurio “Mažeikių nafta” oficialiai patyrė 595 milijonų litų nuostolių. Tačiau įvertinus tai, jog įmonė iš specialaus Vyriausybės rezervo nusirašė 140 milijonus litų kaip kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl nestabilaus naftos tiekimo, bei Vyriausybei nesumokėjo dar 20 milijonų litų palūkanų, faktiniai koncerno nuostoliai siekė 755 milijonus litų.
Dar vienas prasto “Williams” valdymo pavyzdys “Mažeikių naftos” pinigai sąskaitoje. 2001 metų pradžioje koncernas joje turėjo tik 50 milijonų litų, o šių metų vasario pabaigoje – mažiau nei 20 milijonų litų. “Mažeikių naftos” padėtis išlieka kritiška, nes jos akcinis kapitalas tėra 320 milijonų litų, o skolos 2,2 milijardo litų. Todėl, mano manymu, “Mažeikių naftai” būtinas stiprus, toliau investuoti galintis partneris, kuris duotų žaliavos bei įmonę modernizuotų ne teoriškai bet praktiškai.
Valstybės dalis “Mažeikių naftoje” per 1999-2002 metus sumažėjo nuo 98 procentų ik
ki 40,66 procento.Naujasis kompanijos “Williams International” partneris
Turbūt svarbiausiu įvykiu praėjusios vasaros(2002) šalies ekonominiame gyvenime galima pavadinti mūsų gana nuostolingo strateginio investuotojo “Williams International” susitarimą su Rusijos naftos kompanija “Jukos”.
Mums jau įprastas “Lukoil”, turintis Lietuvoje daug automatinių degalinių (per 100), keturias naftos bazes ir kontroliuojantis maždaug 40 proc. naftos produktų rinkos, buvo, švelniai tariant, nustumtas į šalį. Nors, valdydamas Bulgarijoje tokią pat naftos perdirbimo įmonę, kaip mūsų “Mažeikių nafta”, daro tai gana sėkmingai. Bet manoma, kad kompanijos “Jukos” pretenzijos buvo kuklesnės, todėl jai ir suteikta teisė įsigyti už 75 milijonus dolerių 26,85 proc. Mažeikių naftos perdirbimo įmonės akcijų.
Tačiau galimas daiktas, kad su sandoriu šiek tiek paskubėta ir prarasta galimybė, pasak Rusijos spaudos scenoje pasirodė Tiumenės naftos kompanija (TNK), kuri viešai pareiškė ketinanti pasiūlyti Lietuvai naudingesnes nei “Jukos” sąlygas”.
“Jukos” įsipareigoja 10 metų kasmet tiekti įmonei 4,8 mln. tonų naftos (“Lukoil” garantavo 6 mln.) ir dar 4 mln. tonų Būtingės eksporto terminalui ir duoda įmonei 75 mln. dolerių kreditą. Priminsime, kad 1999 metais “Williams” už tokią pat sumą ir tokį pat kreditą įsigijo ne tik 33 proc. akcijų, bet ir teisę bet kada padidinti akcijų paketą iki kontrolinio. Be to, Lietuvos Vyriausybė už tokią pat sumą atidarė įmonei kreditą ir suteikė “Williamsui” teisę skolintis pinigų su Lietuvos garantija.
2002 metų birželį pagal Lietuvos Vyriausybės, “Yukos” ir “Williams In
nternational” pasirašytą sutartį dėl investicijų į AB “Mažeikių nafta” naftos kompanija “Yukos” už 75 mln. JAV dolerių įsigijo 26,85 proc. “Mažeikių naftos” akcijų. 2002 metų rugsėjo 19 dieną “Yukos” įsigijo papildomą 26,85 proc. AB “Mažeikių nafta” akcijų paketą. Šias akcijas ir su tuo susijusias teises “Mažeikių naftos” komplekse “Yukos” įsigijo iš “Williams International” už 85 mln. JAV dolerių. Be to, “Yukos” prisiėmė “Williams International” teises ir įsipareigojimus, susijusius su “Mažeikių naftai” suteikta paskola, kuriai garantiją yra suteikusi Lietuvos Vyriausybė.
Tapusi didžiausia “Mažeikių naftos” akcininke, “Yukos” atliks įmonės modernizaciją, kad Lietuvos naftos perdirbimo įmonė taptų perspektyvia ir pelningai dirbančia konkurente Europos naftos produktų rinkose.
Be investicijų, “Yukos” 10 metų garantavo naftos tiekimą “Mažeikių naftos” įmonei. Kiekvienais metais “Yukos” patieks į Mažeikius mažiausiai 5 milijonus tonų naftos. Per Būtingės naftos terminalą “Yukos” ketina eksportuoti 4 milijonus tonų naftos per metus.“Jukos” kapitalas
Kompanijai “Jukos” priklauso trys stambios dukterinės kompanijos – “Juganskneftegaz”, “Samaranneftgaz”, “Tomskneft”, daugybė smulkesnių įmonių ir daug kitų kompanijų akcijų paketų. Antai praėjusių metų rugsėjį “Jukos” nusipirko didelį Rytų Sibiro naftos ir dujų kompanijos (RSNK) akcijų paketą ir įgijo teisę valdyti Angaros naftos chemijos kompanijos (ANCHK) aktyvus.Kad galėtume nors bendrais bruožais įsivaizduoti kompanijos mastus, pasakysiu, jog vien tik “Juganskneftegaz” dabar eksploatuoja 26 licencinius telkinius Chantymansių apygardoje ir pernai išgavo 30,2 mln. tonų naftos. Įstatinis “Jukos” kapitalas (praėjusių metų gegužės mėn. duomenimis) – 1,71 mlrd. dolerių, bet fondų rinkoje ji beveik nedirba (22 sandoriai palyginti su 628 “Lukoil” sandoriais). Susidaro įspūdis, kad kompanija “Jukos” kaupia jėgas ir kaip liūtas ruošiasi šuoliui. Ir toks M.Chodorkovskio “šuolis” bus turbūt nutiestas naftotiekis iš Angarsko į Kiniją.
Taigi tokių perspektyvų fone nesuprantama, kam kompanijai “Jukos” prireikė nelabai jai naudingos sutarties su “Williams”. O gal, iškirsdamas langą Kinijon, M.Chodorkovskis norėtų turėti bent orlaidę Amerikon.“Jukos” planai
“Mažeikių naftos” vadovo teigimu, siekiant gaminti Europos Sąjungos (ES) standartus atitinkančią produkciją, per 1999-2002 metus į įmonės modernizavimą buvo investuota apie 58 mln. dolerių (200 mln. litų). Šiais metais į gamyklos modernizavimą planuojama investuoti 61 mln. dolerių (apie 211 mln. litų) ir taip pabaigti pirmąjį modernizavimo etapą.
Anot Englisho, “Mažeikių naftos” modernizavimo planas yra įgyvendinamas trimis etapais: pirmiausia numatyta pagerinti naftos produktų kokybę iki galiojančių ES reikalavimų, antruoju etapu – sumažinti sieros kiekius dyzeline ir benzine iki standartų reikalavimų, kurie ES bus taikomi nuo 2005 metų. Trečiajame etape bus įgyvendinami gamybos plėtros ir efektyvumo didinimo projektai.
Planuojamas remontas:
Dėl kapitalinio remonto bendrovės veikla bus nutraukta 32-35 dienoms, per tą laiką bus atlikti ir kai kurie svarbūs įmonės modernizavimo darbai. Planuojama, kad atlikus šį kapitalinį remontą įmonė galės nepertraukiamai dirbti 3-4 metus. Anksčiau kapitaliniai remontai “Mažeikių naftoje” vykdavo kiekvienais metais, vėliau – kas porą metų, o naujieji savininkai įsitikinę, kad jie turėtų būti atliekami ne rečiau kaip 4-5 metai.
Planai plėstis pabaltyje:
“Mažeikių nafta” vadovas užtikrino, kad bendrovė sieks užimti kuo didesnę Estijos, Latvijos ir Lenkijos naftos produktų rinkos dalį ir tam tikslui ketina įsteigti prekybos namus.
Įmonė laikosi nuostatos, kad daugiausia dėmesio būtina skirti įmonės pelnui didinti ir kaštams sumažinti, taip pat būtina optimizuoti kompanijos veiklą.
Ekspertai, kuriuos Englishas pasitelkė įvertinti įmonės situaciją, akcentavo, kad “Mažeikių naftoje” dirba labai profesionalūs darbuotojai, tačiau geriems darbo rezultatams trukdo nelanksti organizacija, taip pat pasaulinės patirties naftos perdirbime trūkumas. Anot Englisho, turint gerą atspirties tašką, galima tikėtis, kad “Mažeikių nafta” taps viena iš regiono rinkos lyderių.
Įsileis Europos investuotojus:
Englishas patvirtino, kad su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) neseniai tartasi dėl informacijos pateikimo apie “Mažeikių naftą”, nes ERPB svarsto galimybę investuoti į šią įmonę. Tačiau konkrečių susitarimų dėl to dar nepasiekta. “Yukos” jau yra pareiškusi, kad neprieštarautų ERPB atėjimui į “Mažeikių naftą”.
Žiniasklaidos duomenimis, ERPB gali pretenduoti į 8,5-9 proc. “Mažeikių naftos” akcijų paketą2003m.pirmo ketvirčio apžvalga.
Optimizmo , kad “Mažeikių nafta” pajėgi dirbti be nuostolių, teikia šių metų pradžios finansiniai rezultatai.
“Mažeikių naftos” atstovų teigimu, šių metų pirmąjį ketvirtį bendrovė uždirbo 115,813 milijono litų pelno. Pernai tuo pačiu metu ji patyrė 104,42 milijono litų nuostolių.
Pagal Lietuvoje prįimtus apskaitos principus naftos koncernas uždirbo 140,2 milijono litų pelno, lyginant su 81 milijonu litų nuostoliais per tą patį 2002 metų laikotarpį. “Mažeikių naftos” apyvarta per pirmąjį ketvirtį ūgtelėjo net 61,3 procento – nuo 866 milijonų litų iki 1,397 milijardo litų.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius “Mažeikių nafta” surinko ir sumokėjo į Lietuvos biudžetą 423,7 milijono litų mokesčių, lyginant su 376,4 milijono litų per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį.
“Mažeikių naftos” generalinio direktoriaus Paulo Nelsono Englisho teigimu, finansiniai pirmųjų trijų mėnesių veiklos rezultatai rodo “Mažeikių naftos” pažangą ir palankią situaciją Europos naftos ir naftos produktų rinkoje. Anot jo, finansinės veiklos rezultatus teigiamai paveikė stabilus naftos perdirbimo įmonės darbas, padidėję transportuotos naftos kiekiai ir išaugusios naftos perdirbimo maržos.
Vyriausybė pritarė koncerno “Mažeikių nafta” investicijų ir akcininkų sutarčių pakeitimams bei valdymo sutarties panaikinimui. Taip atsikratyta JAV kompanijos “Williams” Lietuvai primestos sutarties, kuri buvo nenaudinga tiek valstybei, tiek “Mažeikių naftos” įmonei.
Ūkio ministerijos skaičiavimais, sutarčių pakeitimai leis Rusijos koncerno “Jukos” valdomai Lietuvos naftos įmonei per metus sutaupyti apie 200 milijonų litų. “Valstybė laimės tai, kad “Jukos” neturės galimybės vienašališkai nesumokėti palūkanų, kaip buvo padariusi “Williams”. Kompanija nesumokėjo valstybei maždaug 20 milijonų litų. Be to, sutarčių pakeitimai, pirmiausia mažesnės paskolų palūkanos, sudarys didesnę tikimybę, jog “Mažeikių nafta” šiuo metus gali baigti turėdama visai nedidelių nuostolių arba iš viso jų neturėdama.
Pasirašius naujus susitarimus bus atsisakyta ir 15 procentų priedo, mokamo “Mažeikių naftos” valdytojui “Jukos” prie faktinių jo išlaidų. Iki šiol valdymo mokestis siekė apie 40-50 milijonų litų per metus.
Pagal keičiamą investicijų sutartį “Jukos” valdoma “Mažeikių nafta” nebegalės vienašališkai nurašyti pinigų iš valstybės ir taip kompensuoti savo nuostolių, jeigu jų patirtų dėl Vyriausybės sprendimų ar veiksmų.
Remdamasi šia sutartimi “Williams” valdoma “Mažeikių nafta” 2001 metų pabaigoje du mėnesius iš eilės nemokėjo maždaug po 10 milijonų litų palūkanų už Vyriausybės suteiktas paskolas.2003m. 2-sis ketvirtis.
Rusijos naftos koncerno “Jukos” valdoma Lietuvos bendrovė “Mažeikių nafta” oficialiai patvirtino pirmąjį šių metų pusmetį gavusi pelno.
Kaip teigiama “Mažeikių naftos” išplatintame pranešime, išankstiniais duomenimis, ji gavo 74,068 milijono litų pelno. Pagal Lietuvos apskaitos principus pirmąjį šių metų pusmetį “Mažeikių nafta” gavo 146,4 milijono litų grynojo pelno.
Pernai “Mažeikių nafta” dirbo nuostolingai – pirmąjį 2002-ųjų pusmetį bendrovė patyrė 135,7 milijono litų, o pagal Lietuvos apskaitos principus – 209,55 milijono litų nuostolių.
“Mažeikių naftos” apyvarta pirmąjį šių metų pusmetį buvo 2,252 milijardo litų – 3,97 procento didesnė nei per atitinkamą 2002-ųjų pusmetį, kai ji buvo 2,166 milijardo litų.
Pasak “Mažeikių naftos” generalinio direktoriaus Nelsono Englisho, bendrovės veiklos finansiniai rezultatai iš esmės patvirtina, kad įmonė dirba stabiliai, be to, rezultatams įtakos įturėjo naftos perdirbimo gamyklos sustabdymas svarbiems kapitalinio remonto darbams. Antrąjį šių metų ketvirtį pagal GAAP “Mažeikių nafta” patyrė 41,7 milijono litų nuostolių (per tą patį 2002-ųjų laikotarpį – 31,3 milijono litų nuostolių), o pagal Lietuvos apskaitos principus gavo 6,2 milijono litų pelno (pernai antrąjį ketvirtį patyrė 128,5 milijono litų nuostolių).“Mažeikų naftos”langas į ateitį -Kremliaus rankose
Būdas, kuriuo dabar Rusijos valdžia tramdo “Jukos” kompaniją, tik įrodo, kad nėra Rusijoje nuo Kremliaus nepriklausomo verslo.
Areštuotas Platonas Lebedevas, 61 proc. “Jukos” akcijų kontroliuojančios bendrovės “Menatep” direktorių valdybos pirmininkas. Jis kaltinamas sukčiavimu, 1994 m. neteisėtai pasisavinęs 283 mln. JAV dol. vertės kalnakasybos firmos “Apatit” akcijų paketą
?. Svarbiau, kodėl kaip tik dabar valdžiai parūpo demaskuoti 1994 m. įvykusį turto grobimo sandorį. Kodėl dabar Kremlius įsigeidė sunaikinti stabiliai augančią “Jukos” bendrovę? Kad ji naikinama, liudija vien tas faktas, kad tą dieną, kai M.Chodorkovskis buvo apklaustas liudytoju P.Lebedevo byloje, “Jukos” akcijų vertė pasaulinėje rinkoje nukrito 1,5 mlrd. dol. ir toliau krinta. Prie P.Lebedevo bylos prilipdyta dar viena “pastiprinanti” versija: dėl kurstymo nužudyti iškelta byla vienam iš “Jukos” apsaugos vadovų. Prasidėjo kratos. Pagal panašų scenarijų Rusijoje žlugo ne vienas magnatas.
Būdas, kuriuo dabar Rusijos valdžia tramdo “Jukos” kompaniją, tik įrodo, kad nėra Rusijoje nuo Kremliaus nepriklausomo verslo.
Nereikia ginčytis, kad “Jukos” biznis švarus. Rusijoje nėra švaraus biznio. Kas priėjo, tas grobė. Ir tas pats “Jukos “ savininkas, valdybos pirmininkas Michailas Chodorkovskis, šiandien rikiuojamas pirmajame pasaulio turtingiausiųjų dešimtuke, savo karjerą pradėjo nuo komjaunuoliško kooperatyvo, spekuliavusio džinsais ir pilsčiusio padirbtą brendį. O iš tikrųjų tie komjaunuoliški kooperatyvai sėkmingai išplovė kompartijos milijonus.
Kadangi visi Rusijos piniguočiai turi kriminalinių uodegų, tas uodegas valdžia visada gali prispausti. Ir prispaudžia paprastai tuos, kurie, pasivažinėję po Vakarus, įsigeidžia ir Rusijoje sukurti vakarietišką demokratiją ir laisvą verslą. Rusijos biznierius. M.Chodorkovskis, įkvėpęs laisvės oro, priešingai, ėmė uoliai mokytis vakarietiško verslo pagrindų, pasisamdė vakarietiškų specialistų, pažangiai sutvarkė įmonės vadybą, ištyrė rinkas, surado savo vietą pasaulyje, ir “Jukos” ėmė garsėti milijardine sėkme.

M.Chodorkovskis pamelavo, kai atėjo į Lietuvą, įsigijęs “Mažeikių naftos” kontrolinį paketą. Sakė, kad politika jam nerūpi, jis ateinąs tik verslo daryti. Nafta niekur pasaulyje nebūna be politikos, o Rusijoje ji teka netgi su labai nešvaria politika. M.Chodorkovskiui pasisekė pramušti kompanijai “Jukos” langą į pasaulį tik todėl, kad jis buvo geras V.Putino draugas ir rėmėjas. JAV kompanijos “Williams” valdoma “Mažeikių nafta” jau seniai turėjo naftos tiekimo sutartis su “Jukos”. Tik tuomet vamzdžio čiaupus Kremlius buvo leidęs sukinėti LUKoilui (senųjų nomenklatūrininkų klanui). Todėl kai tik Rusijai politiškai būdavo naudinga smukdyti Mažeikius ir kurstyti Lietuvoje antiamerikietišką (antiviljamsišką) propagandą, LUKoilas klusniai tuos čiaupus užsukdavo, ir “Mažeikių nafta” klimpo į nuostolius. Atėmęs vamzdį iš LUKoilo, V.Putinas leido savo draugui M.Chodorkovskiui atsisukti čiaupus kiek nori. Štai todėl “Jukos” valdomi Mažeikiai šiemet jau dirba pelningai.
Tai kodėl V.Putinas nebeturi akies ant M.Chodorkovskio? Ogi todėl, kad M.Chodorkovskis ėmė nebepažinti šeimininko. Ėmė ir prasitarė, kad per dabartinius Rusijos Dūmos rinkimus gruodžio mėnesį jis rems liberalią opoziciją (Dešiniųjų sąjungą ar “Jabloko” partiją), o ne V.Putino valdžios partiją “Vieningoji Rusija”. Negana to, M.Chodorkovskiui išsprūdo, kad jis pats balotiruosis kitąmet Rusijos prezidento rinkimuose. M.Chodorkovskis dar išgąsdino Kremlių sprendimu sujungti “Jukos” su “Sibneft”. Iš tikrųjų tai jau būtų per daug galinga opozicija V.Putinui.
Lietuvos Vyriausybė su “Jukos” pasirašė abiem pusėms naudingą sutartį. “Jukos” sutiko sumažinti “Mažeikių naftos” valdymo išlaidas. Atsisakyta Rolando Pakso Vyriausybės derybininko Eugenijaus Maldeikio įtvirtintos nuostatos kasmet valdymo išlaidoms skirti po 40 mln.Lt. Gavo nuolaidų ir “Jukos” – Vyriausybė sutiko sumažinti palūkanas už įmonei paskolintus šimtus milijonų.
Kad ir ką bešnekėsi, vak.arietiškai civilizuotas M.Chodorkovskis Lietuvai naudingas.Išvados
Galima sakyti, kad naftos verslo be politikos nėra ir tiesos ieškom tik mes paprasti žmonės, bet viską lemia korumpuota valdžia. Iš M.Chodorkovskio istorijos galėtume tik pasimokyti, kad valdžiai kelio geriau nebandyk pastoti, nes liksi tas kalčiausias, prarasi tai ko siekei ir liksi luošas.

Leave a Comment