Jungtiniø tautø organizacija – tai pasaulinë tarptautinë organizacija, ákurta po Antrojo pasaulinio karo kovojusiø prieð hitlerinæ Vokietijà sàjungininkø, JT chartijà parengë 51 valstybës atstovai, kurie jà pasiraðë 1945.07.25 San-Franciske. Taèiau reali organizacijos ákûrimo data yra 1945.10.25 kada pasiraðytà Chartijà ratifikavo 5 didþiosios valstybes JAV, Didþioji Britanija, Prancûzija, Sovietø Sàjunga ir Kinija.JT Chartija nustatë tokius veiklos tikslus:1) siekti iðsaugoti tarptautinæ taikà ir saugumà, o esant reikalui imtis efektyviø kolektyviø priemoniø taikai apsaugoti, karø grësmei paðalinti ar agresijai likviduoti;2) puoselëti draugiðkus valstybiø tarpusavio santykius;3) siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendþiant ekonomines, socialines, kultûrines ir humanitarines problemas ugdant ir skatinant pagarbà þmogaus teisëms ir laisvëms;4) bûti tautø, siekianèiø aukðèiau minëtø tikslø, veiklos derinimo centru;JTO Chartijoje taip pat yra nurodyti ðie jos veiklos principai:-JT remiasi visø Organizacijos nariø suverenia lygybe;-visos narës pasiþada sàþiningai vykdyti prisiimtus ásipareigojimus;-tarpusavio ginèus spræsti taikiu bûdu ir taip, kad nepakenktø tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui;-susilaikyti nuo jëgos vartojimo ar grasinimø pavartoti jëgà kitø valstybiø atþvilgiu;-visapusiðkai remti JT veiksmus, vykdomus sutinkamai su JT chartija, bei atsisakyti remti tas valstybes, kuriø atþvilgiu JT imasi preventyviø ar prievartiniø veiksmø;-JT sieks, kad ir kitos valstybës, kurios nëra JT Organizacijos narës laikytøsi ðiø principø, kaip visiems reikalingø taikos ir saugumo uþtikrinimo garantijø;-Chartija nesuteikia JT Organizacijai teisës kiðtis á tuos reikalus, kurie aiðkiai priklauso valstybiø vidaus reikalø tvarkymo kompetencijai.JTO narëmis gali bûti visos taikingos valstybës, kurios ásipareigoja vykdyti ir laikytis Chartijos nuostatø. Ðiuo metu á JTO áeina 177 valstybës, Lietuva ðio JTO sàraðe yra 164 á JTO ji priimta 1991.09.17.JTO Generalinë Asamblëja pagal Saugumo Tarybos rekomendacijà gali sustabdyti valstybës-narës teises ar net paðalinti jà ið Organizacijos, jeigu ji nesilaiko Chartijos nuostatø ir savo politika nuolat grasina tarptautinei taikai ir saugumui.
JTO struktûra pateikta 1 schemoje:1 schema
Generalinë asamblëja susideda ið visø JTO valstybiø-nariø atstovø. Tai pagrindinis Organizacijos organas, kuris aptaria visus svarbiausius ir aktualiausius klausimus bei rengia rekomendacijas valstybëms-narëms ir Saugumo Tarybai, taip pat priiminëja rezoliucijas ir deklaracijas ávairiais pasaulinës politikos klausimais. Generalinë Asamblëja negali priimti tokiø nutarimø, kurie bûtø privalomi bet kurios valstybës vyriausybei, taèiau jos rekomendacijos ir rezoliucijos bûdamos tarptautinës vieðosios nuomonës iðraiðka, daro didþiulá poveiká pasaulinei politikai.Kiekvienas JTO narys turi po vienà balsà, ir Generalinë asamblëja sprendimus priima taip pat balsuodama. 2/3 balsø dauguma sprendþiami klausimai, susijæ su tarptautinës taikos ir saugumo reikalais, renkami Saugumo, Globos, Ekonominës ir Socialinës Tarybø nariai, pagal Saugumo Tarybos rekomendacijà á JTO priimami nauji nariai. Paprastos daugumos uþtenka priimti, kitokiems ne taip svarbiems sprendimams.Generalinë asamblëja savo f-jas vykdo su septyniø pagrindiniø komitetø pagalba. Kiekvienas komitetas tyri specialæ paskirtá, o jø darbe dalyvauja beveik visø valstybiø-nariø atstovai. Be to, veikia aibë specialiai konkretiems reikalams nagrinëti sudaryti komitetai ir komisijos, kurie atlikæ uþduotis yra paleidþiami. Asamblëja visus savo darbotvarkës klausimus prieð svarstymà sesijoje perduoda á atitinkamus komitetus, o pastarieji savo ruoþtu pateikia sprendimø ir rezoliucijø projektus plenariniams posëdþiams.Vienas svarbiausiø Generalinës Asamblëjos uþdaviniø-tai nuolatinis valstybiø bendradarbiavimo principø tobulinimas bei kitø problemø, ypaè susijusiø su taikos iðsaugojimu, svarstymas. Yra priëmusi daug svarbiø deklaracijø ir rezoliucijø.Saugumo Taryba – tai organas, kuriam tenka visa atsakomybë uþ taikos ir saugumo iðsaugojimà pasaulyje. Saugumo Tarybà sudaro 15 valstybiø-nariø, 5 ið kuriø yra nuolatinës (JAV, Didþioji Britanija, Prancûzija, Rusija ir Kinija), o 10 nariø kas dveji metai renka Generalinë Asamblëja. Kiekviena Saugumo Tarybos narë turi po vienà balsà, bet sprendimus ST gali priimti tik tada, kai yra:
1) susidarius 9 balsø dauguma;2) kai 5 nuolatiniø nariø nuomonës sutampa (èia reiðkiasi vadinamoji “didþiøjø valstybiø sutarimo” arba “veto” taisyklë). Jeigu nors viena ið nuolatiniø ST nariø balsuoja prieð tai sprendimas negali bûti priimtas. Taèiau sprendimo priëmimui reikia dar 4 nenuolatiniø nariø pritarimo. Pagal JTO Chartijà visos JT narës turi paklusti Saugumo Tarybos sprendimams ir juos besàlygiðkai vykdyti, tuo tarpu visi kiti JT organai gali teikti tik rekomendacijas. Saugumo Taryba gali nagrinëti bet kurá ginèà ir bet kurià situacijà, kuri kelia ar gali kelti pavojø tarptautiniam saugumui. Jeigu Saugumo Taryba gauna kurios nors ðalies skundà dël grësmës jos saugumui ir tarptautinei taikai, tai pirmiausiai ji rekomenduoja besiginèijanèioms pusëms spræsti ginèus taikiomis priemonëmis. Kai kuriais atvejais atliekamas tyrimas. Jeigu konflikto neámanoma iðspræsti taikiai gali bûti imtasi ávairiø sankcijø agresoriaus atþvilgiu ar net kolektyviniø karo veiksmø prieð agresoriø. Lietuva nëra ST narë.Ekonominë ir Socialinë Taryba. Ji tvarko ávairiø programø ir projektø, kurie padëtø gerinti viso pasaulio þmoniø gyvenimo sàlygas ágyvendinimà, teikia rekomendacijas ir koordinuoja tarptautiná bendradarbiavimà pasaulinës prekybos industrijos, gamtos resursø ásisavinimo, þmogaus teisiø, moters padëties, demokratijos bûklës , socialinës gerovës, nusikaltimø iðvengimo ir daugialiu kitø klausimø, lieèianèiø valstybiø-nariø ekonominæ ir socialinæ raidà.Ekonominë ir Socialinë Taryba susideda ið 54 nariø. Jos nares trejiems metams renka Generalinë Asamblëja, kasmet perrinkdama po 1/3 Tarybos nariø. Taryba savo sprendimus priima paprasta balsø dauguma, o kiekviena valstybë turi po vienà balsà. Paprastai Ekonominë ir Socialinë Taryba kasmet surengia po dvi sesijas, kurios uþtrunka po 2 mënesius ir vyksta paeiliui Niujorke ir Þenevoje.Ekonominë ir Socialinë Taryba turi daug komisijø ir pagalbiniø organø, kurie skirstosi á specializuotas (statistikos, demografijos, socialinio vystymo, þmogaus teisiø , moters padëties, kovos su narkomanija ir kt.) ir regionines (Afrikos, Azijos ir Ramiojo Vandenyno, Europos, Lotynø Amerikos, Vakarø Azijos) komisijas.Globos Taryba. tai tarptautinë globos ir globojamø teritorijø vystymosi sistema. Ði sistema apima ðias teritorijas kurios: 1) iki Antrojo pasaulinio karo buvo globojamos Tautø Lygos, 2) buvo perimtos ið Antrojo pasaulinio karo sukëlëjø – Vokietijos, Japonijos ir Italijos jurisdikcijos, 3) buvo savanoriðkai perduotos globoti JTO anksèiau jas administravusiø valstybiø.Pagrindinis ðios organizacijos tikslas – skatinti globojamø valstybiø politiná, ekonominá ir socialiná progresà, rengti jas laipsniðkam perëjimui prie savivaldos ir nepriklausomybës.Tarptautinis teismas, kurio nuolatinë bûstinë yra Olandijos mieste Hagoje, yra pagrindinis JTO teisminis organas. Tarptautinio Teismo statutas yra sudëtinë JT Chartijos dalis, todël viso JTO narës yra Tarptautinio Teismo statuto narës.Tik valstybës gali kreiptis á tarptautiná teismà. Jo sprendimai yra privalomi JTO narëms. Generalinë Asamblëja ar Saugumo Taryba gali praðyti Tarptautinio teismo konsultacijos konkreèiu klausimu.Pagal JTO Chartijà Tarptautinis teismas gali priimti sprendimus tik remdamasis tarptautine teise. Tarptautiná teismà sudaro 15 teisëjø, kurios renka Generalinë Asamblëja ir Saugumo Taryba 9 metams balsuodamos atskirai. Viena valstybë negali turëti daugiau nei vieno teisëjo.Sekretoriatas – tai organas, aptarnaujantis kitus JTO organus bei vykdantis JTO politikà pagal Generalinës Asamblëjos, Saugumo Tarybos ir kitø organø sprendimus. Sekretoriatui vadovauja Generalinis Sekretorius, kurá 5 metams pagal Saugumo tarybos rekomendacijà skiria Generalinë Asamblëja. Viena svarbiausiø Generalinio Sekretoriaus funkcijø – atkreipti Saugumo Tarybos dëmesá á problemas ir pavojus tarptautinei taikai ir saugumui, kurie, jo nuomone, reikalauja neatidëliotinø sprendimø. JTO biudþetas. Ðios tarptautinës organizacijos pagrindinis finansavimo ðaltinis yra reguliarûs valstybiø-nariø ánaðai. Pagrindinis kriterijus nustatant valstybës-narës ánaðo dydá yra tos ðalies galimybës mokëti. Maksimalus ánaðas sudaro 25% JTO biudþeto (toká moka JAV). Minimalus ánaðo dydis – 0,01% JTO biudþeto. Tokio dydþio ánaðà moka Lietuvos Respublika.JTO priklauso kai kurios specializuotos tarpvalstybinës organizacijos, susietos su JTO specialiomis sutartimis. Ðiø organizacijø sàraðas:1) ILO – Tarptautinë darbo organizacija. Veiklos tikslas – socialinio teisingumo siekimas, tarptautinis bendradarbiavimas dël socialinio ir ekonominio stabilumo iðsaugojimo.2) FAO – JT Maisto ir Þemës ûkio organizacija. Ákurta 1945 m. tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti pragyvenimo lygio, maisto kokybës ir kt. sferose.3) UNESCO – JT Ðvietimo, mokslo ir kultûros organizacija, skatinanti tarptautiná bendradarbiavimà ðiose srityse.4) WHO – Pasaulinë sveikatos organizacija.5) Pasaulinis bankas á jo sudëtá áeina ðie 3 padaliniai: a) IBRD – Tarptautinis rekonstrukcijos ir vystymosi bankas. b) IDA – Tarptautinë vystymo asociacija. ) IFC – Tarptautinë finansinë korporacija.6) IMF – Tarptautinis valiutos fondas, tvarko valstybiø tarpusavio atsiskaitymo ir valiutø cirkuliavimo klausimus.7) ICAO – Tarptautinë civilinë aviacijos kompanija.8) UPU – Pasaulinë paðto sàjunga.9) ITU – Tarptautinë telekomunikacijos organizacija. Veiklos tikslas – tarptautinis bendradarbiavimas visø rûðiø elektros ryðiø srityse.10) WMO – Pasaulinë meteorologinë organizacija.11) IMO – Tarptautinë jûros organizacija. Tikslas – bendradarbiavimas laivininkystës klausimais.12) WIPO – Pasaulinë intelektualinës nuosavybës organizacija. Tikslas – tarptautinës bendradarbiavimas autoriniø teisiø apsaugos srityje.13) IFAO – Tarptautinis þemës ûkio vystymo fondas.14) UNIDO – JT Pramonës vystymo organizacija.15) GATT – Generalinis Susitarimas dël tarifø ir prekybos. Tai vienintelis tarptautinis susitarimas, nustatantis tarpvalstybinës prekybos taisykles. Tai savotiðkas prekiaujanèiø tarpusavyje valstybiø elgesio kodeksas, draudþiantis diskriminacijà ir dirbtinius prekybos trukdymus. GATT pasiraðytas 1948 m. Ðiuo metu prie jo prisijungë 97 valstybës, kuriø prekybos apyvarta sudaro 90% pasaulinës prekybos apimties.16) IAEA – Tarptautinë atominës energetikos agentûra.