JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJAJungtinių Tautų Organizacija (toliau – JTO, Organizacija arba JungtinėsTautos) buvo įkurtos 1945 m., pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui.Pirminis ir pagrindinis šios Organizacijos tikslas, tuo metu atrodęs tarsimiražas tautų nesantarvės fone – stabilizuoti tarptautinius santykius beisustiprinti visuotinės taikos pagrindus. Nuo to laiko prabėgo daugiau kaippusė amžiaus ir Jungtinės Tautos tapo ne tik nepaprastų globalinių pokyčiųliudininkėmis, bet ir šių pokyčių skatintojomis bei daugelio taikių idėjųįkvėpėjomis ir vykdytojomis. Ir nors metų metais pasaulinė taika buvo ir,deja, vis dar išlieka be galo trapia ateities vizija, temdoma ką tikpasibaigusių dviejų ideologinių blokų tarpusavio varžybų, branduolinio karogrėsmės, nesibaigiančių regioninių konfliktų, Jungtinės Tautos vaidino irtebevaidina be galo svarbų vaidmenį siekiant tarptautinio stabilumo,pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo viso pasaulio gyventojams,socialinių ir ekonominių problemų nagrinėjimo ir jų sprendimo.Kaip atsirado šis vardas? Terminą “Jungtinės Tautos” sugalvojo JAVprezidentas Franklinas D.Ruzveltas (1882-1945). Pirmą kartą oficialiai šisterminas buvo pavartotas 1942 m. sausio 1 d. dokumente “Jungtinių TautųDeklaracija”, kuriame 26 valstybių atstovai įsipareigojo kartu kovoti priešAšies valstybes – Vokietiją, Italiją ir Japoniją.1945 m. spalio 24 d. 51 valstybė įsteigė Jungtinių Tautų Organizaciją,kurių pagrindinis tikslas – taikos išsaugojimas ir kolektyvinis saugumasbendradarbiaujant visoms tarptautinėms bendruomenėms. Šiandieną į šiostarptautinės organizacijos veiklą įsitraukė beveik visos pasaulio valstybės– 185 šalys.Jungtinės Tautos – pavyzdžio žmonijos istorijoje neturinti pasauliniotarptautinio bendradarbiavimo sistema, įsipareigojusi kovoti prieš karus,puoselėti ir stiprinti žmogaus teises, remti teisingumą ir tarptautinęteisę, stiprinti socialinę pažangą ir draugiškus santykius tarp tautų.Jungtinių Tautų Organizacija yra centras, padedantis šalims derinti savoveiksmus šių tikslų įgyvendinimui. JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJOS CHARTIJAPagrindinis JTO dokumentas – Chartija – buvo parengta ir pasirašyta 50vyriausybių atstovų, paskutinėmis II Pasaulinio karo dienomis susirinkusiųį Steigiamąją Tarptautinės Jungtinių Tautų Organizacijos konferenciją SanFranciske 1945 m. balandžio 25 d. – birželio 26 d. Vėliau Chartiją pasirašėkonferencijoje negalėjusi dalyvauti 51-oji valstybė – Lenkija. PagrindinesChartijos veiklos kryptis pateikė penkių valstybių – Jungtinių AmerikosValstijų, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės,Kinijos, Prancūzijos ir Tarybų Sąjungos – atstovai, aptarę jas dar 1944 m.rugpjūčio – spalio mėnesiais savo pasitarimuose Dumbartono Oaks Estate,netoli Vašingtono.JTO Chartija apibrėžia keturis pagrindinius organizacijos tikslus:išlaikyti tarptautinį saugumą ir taiką; vystyti draugiškus ryšius /santykius tarp tautų, bendradarbiauti sprendžiant tarptautines problemas irbendromis jėgomis skatinti pagarbą žmogaus teisėms visose šalyse beicentralizuotai atstovauti bet kokių tarpusavio santykių harmonizavimui.Iki šiol buvo pataisyti tik keturi Chartijos straipsniai, vienas iš jų – dukartus. Visos pataisos buvo susiję su narių skaičiumi įvairiuosespecialiuose JTO tarybose. Chartija buvo numačiusi, kad yra 5 oficialiosJungtinių Tautų kalbos – anglų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų. Vėliau priejų buvo priskirta ir arabų kalba.Chartija skelbia, kad Jungtinių Tautų narėmis gali tapti visos taikąmylinčios šalys, kurios prisiima JTO įsipareigojimus ir kurios,Organizacijos nuomone, nori ir sugeba vykdyti šiuos įsipareigojimus. VisosJungtinių Tautų narės yra suverenios valstybės. Kiekviena valstybė, JTOnarė, nežiūrint jos dydžio, turtingumo, politinių pažiūrų skirtumo, turitik vieną balsą. Jungtinės Tautos nėra pasaulį valdanti organizacija, jitaip pat neleidžia įstatymų.Tačiau būtent JTO vaidina svarbų vaidmenįsprendžiant tarptautinius konfliktus, formuoja tarptautinės politikosprioritetus, taigi, visas pasaulis tam tikra prasme yra veikiamas šiosorganizacijos.
PAGRINDINIAI JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJOS ORGANAIJTO valdo šeši pagrindiniai valdymo organai. Penki iš jų – Generalinėasamblėja, Saugumo Taryba, Ekonominė ir Socialinė Taryba, Globos Taryba irSekretoriatas – yra įsikūrę pagrindinėje JT būstinėje Niujorke. Šeštasis –Tarptautinis Teismas – Olandijos mieste Hagoje. Generalinė AsamblėjaGeneralinė Asamblėja yra pagrindinis svarstymo organas. Kaip jau buvominėta, visos JTO narės yra atstovaujamos Generalinėje Asamblėjoje ir turipo vieną balsą. Norint priimti nutarimus pačiais svarbiausiais klausimais –sprendžiant tarptautinius konfliktus, priimant naujus narius, tvirtinant JTbiudžetą bei taikos palaikymo pajėgų biudžetą – reikalinga dviejų trečdalių
balsų dauguma. Esant ypatingiems atvejams sprendimai gali būti priimamikonsensuso būdu atsisakant formalaus balsavimo.Remiantis JTO Chartija, pagrindiniai Generalinės Asamblėjos funkcijos irįgaliojimai yra šie: (1) svarstyti ir siūlyti bendradarbiavimą irtarptautinę taiką bei saugumą palaikančius principus, taip patnusiginklavimo bei ginkluotės sumažinimo klausimus; (2) skatinti tyrimus irteikti rekomendacijas remiant tarptautinį politinį bendradarbiavimą,tarptautinės teisės plėtojimą ir sisteminimą, pagrindinių žmogaus teisiųgarantavimą ir tarptautinį bendradarbiavimą ekonomikos, visuomenės,kultūros, švietimo ir sveikatos srityse; (3) teikti pasiūlymus kaip spręstikiekvieną, nepriklausomai nuo ją sukėlusių priežasčių, problemą, kurigalėtų pakenkti draugiškiems santykiams tarp tautų. Pavyzdžiui, sesijoje,kurioje buvo apžvelgta 1998 – 1999 metų veikla, Generalinė Asamblėjanagrinėjo 166 skirtingo pobūdžio klausimus, įskaitant taikos ir saugumo,nusiginklavimo, vystymo, JTO vidaus reformų, aplinkos pasaugos, 2000 metųkompiuterines problemas ir pan. Ir nors Generalinė Asamblėja negalitiesiogiai įtakoti atskirų valstybių sprendimų, JTO pareikšta nuomonė yralabai svarbi tarptautiniu lygiu ir šalys, ignoruojančios Jungtinių Tautųnutarimus gali sulaukti neigiamos pasaulio reakcijos.Paprastai metiniai Generalinės Asamblėjos sesijos vyksta rugsėjo – gruodžiomėnesiais. Tačiau Generalinės Asamblėjos sesija gali būti šaukiamaatsiradus ypatingiems reikalavimams net ir dėl vieno klausimo. Sesijaiprasidedant, Asamblėja išsirenka naują pirmininką, 21 vicepirmininką irseptynių pagrindinių komitetų pirmininkus. Kad būtų užtikrintas teisingasgeografinis atstovavimas, Asamblėjai kasmet pakaitomis pirmininkaujapenkios valstybių grupės: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos, Rytų Europos irVakarų Europos bei kitų valstybių atstovai. Pagrindiniai šeši komitetai yrašie: (1) Pirmasis komitetas (nusiginklavimas ir su tuo susiję tarptautiniosaugumo klausimai), (2) Antrasis komitetas (ekonomikos ir finansųklausimai), (3) Trečiasis komitetas (visuomeniniai, humanitariniai irkultūros klausimai), (4) Ketvirtasis komitetas (specialusis politinis irdekolonizacijos komitetas), (5) Penktasis komitetas (administravimo irbiudžeto klausimai) ir (6) Šeštasis komitetas (teisės klausimai). Taip patyra Generalinis komitetas, kurį sudaro Generalinės Asamblėjos pirmininkas,21 vicepirmininkas ir šešių pagrindinių komitetų pirmininkai, irKredencialų komitetas, kurį kiekvieną sesiją skiria Pirmininkas.Jungtinių Tautų darbą visus metus daugiausiai lemia Generalinės Asamblėjossprendimai, t.y. daugumos narių valia, išreikšta rezoliucijose. Tuo metu,kai nevyksta Generalinės Asamblėjos sesija, darbą vykdo šeši pagrindiniaikomitetai ir kiti organai, skirti nagrinėti specifines problemas, bei JTOSekretoriatas – Generalinis sekretorius ir jo tarptautinių pareigūnųpersonalas. Saugumo TarybaVadovaujantis JTO Chartija, pirminis Saugumo Tarybos uždavinys yratarptautinės taikos ir saugumo palaikymas. Tuo būdu Saugumo Tarybos darbasvyksta be jokių išankstinių sąlygų ir planavimo.Saugumo Tarybą sudaro 15 narių. Penkios valstybės – Kinija, Prancūzija,Rusijos Federacija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos –yra nuolatinės Tarybos narės. Kiti 10 narių yra Generalinės Asamblėjosrenkami dviejų metų kadencijai. Pastaruoju metu yra diskutuojama apienarystės Saugumo Taryboje pakeitimus siekiant, kad narystės kriterijailabiau atitiktų šiandieninę pasaulio politinę ir ekonominę realybę. Tam,kad būtų priimtas sprendimas, balsuojant reikalingas mažiausiai 9 nariųsutikimas. Priimant sprendimus esminiais klausimais, rezoliucijapatvirtinama tik tuomet, kai nei viena valstybė, nuolatinė ST narė,nepasinaudoja veto teise. Vadovaujantis Chartijos nuostatomis, SaugumoTarybos sprendimai yra privalomi visoms Jungtinių Tautų narėms.Jungtinių Tautų Chartijoje yra numatytos pagrindinės Saugumo Tarybosfunkcijos ir nustatyti įgaliojimai: (1) palaikyti tarptautinę taiką irsaugumą vadovaujantis Jungtinių Tautų principais ir tikslais; (2) nagrinėtikiekvieną iškilusį ginčą ar susidariusią konfliktinę situaciją; (3)rekomenduoti būdus kaip tokius ginčus reikia sureguliuoti ir nurodytisąlygas, kaip įveikti konfliktines situacijas; (4) kurti ginkluotėskontrolės planus; (5) raginti Jungtinių Tautų nares imtis ekonominiųpriemonių ar kitokių sankcijų, išskyrus jėgos panaudojimą, agresijossustabdymui; (6) esant būtinybei, imtis karinių veiksmų; (7) vykdytiJungtinių Tautų globos funkcijas.Reikia pastebėti, kad svarstant taikos išlaikymo problemas, visų pirmakonfliktą yra stengiamasi sureguliuoti taikiais metodais. Paprastai tokiaisatvejais yra siunčiami taikos palaikymo būriai, kurių tikslas būna išskirtikonfliktuojančias puses ir padėti susėsti joms prie derybų stalo. SaugumoTaryba gali naudoti ir kitus būdus, jeigu konfliktuojančios šalysneatsižvelgia į jos reikalavimus. Dažniausiai tai yra įvairios ekonominėssankcijos arba embargas karinei amunicijai. Labai išskirtinais atvejaisSaugumo Taryba turi teisę kreiptis į specialiai tokiems atvejams numatytasvalstybes, JTO nares, prašydama dalyvauti militaristinėse akcijose.Taip pat, Saugumo Taryba ruošia rekomendacijas Generalinei Asamblėjairenkant naują Generalinį sekretorių bei į JTO priimant naujas nares.Ekonominė ir Socialinė TarybaŠi Taryba buvo įsteigta kaip pagrindinis Jungtinių Tautų organas, skirtaskoordinuoti ekonominę ir socialinę veiklą Jungtinių Tautų šeimoje.Pagrindinis Tarybos uždavinys – skatinti tarptautinę kooperaciją ir šaliųvystymąsi. Siekdama įgyvendinti šį tikslą, Ekonominė ir socialinė tarybakonsultuojasi su nevyriausybinėmis šalių organizacijomis, stiprina ryšiustarp Jungtinių Tautų ir įvairių šalių pilietinės visuomenės.Ekonominę ir socialinę tarybą sudaro 54 nariai, Generalinės Asamblėjos meturenkami trijų metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus, 18 narių yraperrenkami. Tarybos sesijos vyksta dukart metuose po vieną mėnesį. Vienasesija vyksta Niujorke, kita – Ženevoje. Taip pat būna šaukiami ministrųlygio susirinkimai, kuriuose būna svarstomi globaliniai ekonominiai beisocialiniai klausimai. Nuo 1998 m. Taryba diskutuoja ir humanitariniaisklausimais.Pagrindinės Ekonominės ir socialinės tarybos funkcijos ir įgaliojimai yrašie: (1) būti pagrindiniu forumu, kuriame svarstomi globalinio pobūdžioekonominiai ir socialiniai klausimai. Jame formuojamos politinėsrekomendacijos šiais klausimais, kurias būtų galima pateikti JungtiniųTautų narėms ir visais sistemai; (2) vykdyti ir inicijuoti tyrimus beipranešimus ir teikti rekomendacijas tarptautiniais ekonomikos, visuomenės,kultūros, švietimo, sveikatos ir su šiomis sritimis susijusiais klausimais;(3) ugdyti pagarbą visų žmonių teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir skatintijų laikytis.Ne sesijos metu Tarybos darbą atlieka pagalbiniai organai – komitetai irkomisijos, kurie apie savo kuruojamų sričių darbo rezultatus reguliariaiinformuoja Tarybos narius. Pagalbinį Tarybos mechanizmą sudaro devyniosfunkcinės komisijos (Statistikos, Demografinė ir plėtros, Socialinėsplėtros, Žmogaus teisių, Moterų padėties, Narkotinių medžiagų, Nusikaltimųprevencijos ir baudžiamosios teisės, Mokslo ir technikos panaudojimoplėtrai bei Ilgalaikės plėtros komisija), penkios regioninės komisijos(Ekonominė Afrikos, Ekonominė ir socialinė Azijos ir Ramiojo vandenyno,Ekonominė Europos, Ekonominė Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino beiEkonominė ir socialinė Vakarų Azijos komisija), keturi nuolatiniaikomitetai (Programos ir koordinavimo, Nevyriausybinių organizacijų, Žmogausbūsto bei Tarpvyriausybinė tarptautinių ataskaitų ir pranešimų standartųekspertų darbo grupė), taip pat daug nuolatinių ekspertų organų,nagrinėjančių tokius klausimus kaip nusikaltimų prevencija ir kontrolė,plėtros planavimas, tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių klausimais irpavojingų prekių transportavimas.Kaip jau buvo minėta, remdamasi JTO Chartija, Ekonominė ir socialinė tarybakonsultuojasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis su tomispačiomis problemomis. Dažnai nevyriausybinės organizacijos turi specialiospatirties ar techninių žinių, kurios yra ypač vertingos. Pastaruoju metuTaryba konsultuojasi su daugiau kaip 1500 nevyriausybinių organizacijų,kurios yra skirstytinos į tris kategorijas. Nevyriausybinės organizacijos,kurioms suteiktas patariamasis statusas, gali siųsti stebėtojus į viešusTarybos ir jos patariamųjų organų posėdžius, teikti pareiškimus ir pan. Globos TarybaKuriant tarptautinę globos sistemą, ši Taryba buvo įsteigta siekiantužtikrinti tarptautinę globojamų teritorijų priežiūrą. Tuo metu tai buvo 11teritorijų, kurias tuo metu administravo 7 valstybės, Jungtinių Tautųnarės. Bendrų pastangų dėka iki 1994 m. šios teritorijos jau buvoužsitikrinę savivaldą arba netgi išsikovojusios nepriklausomybę kaipatskiros valstybės arba įsijungdamos į kaimyninių nepriklausomų valstybiųsudėtį. Paskutinė Tarybos globota teritorija buvo Palau Ramiojo vandenynosalos (Pacific Islands), kurias administravo JAV ir kurios tapo 185-ąjavalstybe, Jungtinų Tautų nare.Kadangi šiuo metu Tarybos darbas iš esmės yra baigtas, Taryba tesudaro 5nuolatinės narės, kurios renkasi iškilus būtinybei. Tarptautinis TeismasTarptautinis Teismas, taip pat žinomas Pasaulio Teismo vardu – yrapagrindinis teisminis Jungtinių Tautų organas. Jo Statutas yra sudėtinėJungtinių Tautų Chartijos dalis. Susidedantis iš 15 teisėjų, nepriklausomaiviena nuo kitos renkamų Generalinės Asamblėjos ir Saugumo Tarybos, Teismassprendžia teisminius šalių ginčus. Negali būti dviejų teisėjų – tos pačiosvalstybės piliečių. Teisėjų kadencija yra devyneri metai, po kurių jie galibūti perrinkti. Šalies dalyvavimas Teisme yra savanoriškas, tačiau netgijeigu šalis ir nedalyvauja teismo posėdžiuose, ji privalo vykdyti Teismo
sprendimą. Taip pat, esant reikalui, Tarptautinis Teismas konsultuojaGeneralinę Asamblėją ir Saugumo Tarybą. Teismas posėdžiauja Hagoje,Nyderlandų Karalystėje.Teismo jurisdikcijai priklauso visi numatyti Chartijoje arba galiojančiosesutartyse ar konvencijose. klausimai, kuriuos jam pateikia valstybės.Teismas, spręsdamas jam perduotus nagrinėti ginčus, taiko: (1) tarptautineskonvencijas, nustatančias normas, kurias pripažįsta valstybės, ginčodalyvės, (2) tarptautinį paprotį kaip įrodymą, kad tam tikra visuotinėpraktika pripažįstama įstatymu, (3) visuotinius valstybių pripažįstamusteisės principus, (4) įvairių valstybių labiausiai kvalifikuotųtarptautinės teisės specialistų tesimo sprendimus ir doktrinas kaippagalbines priemones nustatant teisės normas.Tarptautinio Teismo veiklą galima iliustruoti Jungtinių Tautų prokurorųdarbu tiriant karo nusikaltimus Kosove, kur yra ekshumuoti 2 108 palaikai,tačiau, pasak JT vyriausiosios prokurorės Carlos del Ponte, “tikras etniniųalbanų aukų skaičius gali būti daug didesnis”. Kalboje JTO Saugumo TarybaiC. del Ponte sakė gavusi pranešimus apie 529 kapavietes. Teismo medicinosekspertai kol kas ištyrė maždaug trečdalį šių vietovių. SekretoriatasSekretoriatas atlieka savarankišką ir administracinį darbą, kuriopagrindines kryptis nustato Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba ar betkuris kitas Jungtinių Tautų Organizacijos valdymo organas. Sekretoriatąsudaro tarptautinis personalas, dirbantis Jungtinių Tautų būstinėse irvietose. Visuose sekretoriato departamentuose ir įstaigose dirba apie 8700žmonių, atstovaujančių maždaug 160 šalių. Pagrindinės įstaigos yra įsikūręNiujorke, Ženevoje, Vienoje ir Nairobyje. Sekretoriatui visose darbokryptyse vadovauja Generalinis sekretorius, penkeriems metams skiriamasGeneralinės Asamblėjos Saugumo Tarybos siūlymu. Generalinis sekretoriusJungtinių Tautų Chartijoje šį postą užimantis pareigūnas yra apibūdinamaskaip “svarbiausias vykdomasis Organizacijos pareigūnas”. Generalinissekretorius yra ir diplomatas, ir visuomenės veikėjas, ir tautų taikytojas,t.y pasaulio bendruomenės akyse Generalinis sekretorius yra Jungtinių Tautųsimbolis. Jungtinių Tautų sekretoriaus pareigos yra tokios pat įvairioskaip ir problemos, kurias sprendžia Jungtinės Tautos. Jų spektras – nuovadovavimo taikos palaikymo operacijoms iki tarpininkavimo tarptautiniamsginčams.Jungtinių Tautų Chartija Generalinį sekretorių įgalioja atkreipti dėmesį įkiekvieną faktą, kuris, jo nuomone, kelia grėsmę tarptautinei taikai irsaugumui. Kasmet Generalinis sekretorius Generalinės Asamblėjos metupaskelbia metinį pranešimą, kuriame įvertina Organizacijos veiklą ir išsakosavo požiūrį dėl būsimų jos veiklos prioritetų artimiausiu metu.Suprantama, kiekvienas Generalinis sekretorius savo veiklą organizuojaatsižvelgdamas į konkretų laikmečio kontekstą. Pavyzdžiui, šeštasisGeneralinis sekretorius Boutros Boutros-Ghali 1992 m., atsižvelgdamas įSaugumo Tarybos pasiūlymus, paskelbė “Taikos darbotvarkę” – tolisiekiančius pasiūlymus, kaip veiksmingai palaikyti ir stiprinti taikąpasaulyje po šaltojo karo. Dabartinis Generalinis sekretorius Kofi A.Annandar 1997 m. liepą yra paskelbęs “Jungtinių Tautų atnaujinimo”, t.y.reformų, kuriomis siekiama JTO šeimos veiklą dar labiau priartinti prierealių tarptautinių problemų sprendimo, programą. 1998 m. balandžio mėnesį,kalbėdamas Saugumo Tarybos posėdyje, Generalinis sekretorius kalbėjo apieypatingo dėmesio poreikį Afrikos kontinento tautoms, draskomoms etniniųkonfliktų ir kenčiančioms nuo skurdo ir ekonominių nepriteklių.Dabartinis Jungtinių Tautų sekretorius Kofi A.Annan’as yra jau septintasisJungtinių Tautų vadovas. Pirmasis Generalinis Jungtinių Tautų Sekretoriusbuvo norvegas Trygve Lie, dirbęs 1945 – 1953 m. Antrasis Generalinissekretorius švedas Dag Hjalmar Agne Carl Hammarskjold 1961 m. (po mirtiesaviakatastrofos Afrikoje metu) buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. JisJungtinėms Tautoms vadovavo 1953-1961 metais. Nuo 1961 iki 1971 m.Generaliniu sekretoriumi buvo išrinktas U Thant iš Birmos, o 1972 – 1981 m.šias pareigas ėjo Kurt Waldheim iš Austrijos. Reikia pripažinti, kad 1986m. Izraelis kreipėsi Jungtinių Tautų karo nusikaltimų komisiją papildomosinformacijos dėl šio sekretoriaus nacistinės praeities. Nuo 1982 – iki 1991m. Generalinio sekretoriaus pareigas ėjo Perez de Cuellar iš Peru, nuo 1992m. iki 1997 m. – egiptietis Boutros Boutros-Ghali. 1997 m. sausio 1 d.Generaliniu sekretoriumi buvo išrinktas Ganoje gimęs Kofi Annan. Taipirmasis Jungtinių Tautų Organizacijos vadovas, kuris į šį postą buvoišrinktas pagal darbo šioje organizacijoje karjerą.TARPVYRIAUSYBINĖS JUNGTINIŲ TAUTŲ AGENTŪROSBendradarbiavimo sutartis Jungtinių Tautų Organizacija yra pasirašiusi suįvairiomis tarpvyriausybinėmis agentūromis. Šios agentūros yra atskiros,autonomiškos organizacijos, kurios per jų veiklą koordinuojančią Ekonominęir socialinę tarybą bendradarbiauja tarpusavyje bei su Jungtinėmis
Tautomis. Jos kasmet turi atsiskaityti šiai Tarybai.Chartijoje yra numatytas bendradarbiavimas su šiomis septyniolikaspecializuotų agentūrų: Tarptautine Darbo Organizacija (angl. ILO),Jungtinių Tautų Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (angl. FAO),Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (angl. UNESCO),Pasauline Sveikatos Organizacija (angl. WHO), Pasaulio banku (kurį sudaroTarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, angl. IBRD, Tarptautinėplėtros asociacija, angl. IDA, Tarptautinė finansų korporacija, angl. IFC,Daugiašalio investicijų garantavimo agentūra, angl. MIGA), TarptautiniuValiutos fondu (angl. IMF), Tarptautine Civilinės Aviacijos Organizacija(angl. ICAO), Visuotinė pašto sąjunga (angl. UPU), Tarptautinetelekomunikacijos sąjunga (angl. ITU), Pasauline meteorologijosorganizacija (angl. WMO), Tarptautine jūreivystės organizacija (angl. IMO),Pasauline intelektualinės nuosavybės organizacija (angl. WIPO),Tarptautiniu žemės ūkio plėtros fondu (angl. IFAD) ir Jungtinių TautųPramonės plėtros organizacija (angl. UNIDO). Be to, 1957 m. buvo įkurtaTarptautinė atominės energetikos agentūra (angl. TATENA), o 1995 m. –Pasaulinė prekybos organizacija (angl. WTO). Jungtinės Tautos taip patbendradarbiauja su BSMP (Bendroji sutartis dėl muitų ir prekybos, angl.GATT), nors BSMP yra daugiašalis susitarimas, nustatantis tarptautinesprekybos normas ir neturi formalaus specializuotos agentūros statuso.Neesant galimybių išsamiai pristatyti kiekvieną tarpvyriausybinę agentūrą,šiame darbe bus trumpai apžvelgti keleto pagrindinių tarpvyriausybiniųagentūrų tikslai ir veikla.Tarptautinė darbo organizacija (angl. International Labor Organization).Šios, dar 1919 m. įkurtos organizacijos tikslas – visame pasaulyje didintisocialinį teisingumą dirbančių žmonių atžvilgiu. Ji formuoja tarptautinępolitiką ir programas, siekdama padėti gerinti darbo ir gyvenimo sąlygaskuria tarptautinius darbo standartus, vykdo plačią techniniobendradarbiavimo politiką, dalyvauja mokymo, švietimo ir tyrimo veikloje.Organizacija yra unikali tarp pasaulinių organizacijų tuo aspektu, kad,formuojant jos politiką, darbininkų ir darbdavių atstovai dalyvaujalygiomis teisėmis su vyriausybių atstovais.Jungtinių Tautų Maisto produktų ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO)tikslai yra gerinti mitybą ir kelti gyvenimo lygį, tobulinti fermose,miškuose ir žvejybos plotuose išgaunamų maisto ir žemės ūkio produktųgavybą, apdirbimą, marketingą ir paskirstymą, skatinti kaimo plėtrą irgerinti kaimo gyventojų gyvenimo sąlygas, o taip pat, naudojant šiaspriemones, padėti bado ištiktiems žmonėms.Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (angl. UNESCO –United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) savoveiklą pradėjo 1946 m. pabaigoje. Svarbiausias UNESCO tikslas yra prisidėtiprie taikos ir saugumo pasaulyje tarptautinio bendradarbiavimo švietimo,mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse pagalba. Švietimas – svarbiausiaUNESCO veiklos sritis. Taip pat yra vykdomos programos gamtos mokslų,socialinių ir humanitarinių mokslų, komunikacijų srityse. Didelis dėmesysyra skiriamas kultūrinei veiklai rūpinantis kultūros paveldo apsauga,kultūriniais plėtros aspektais, kūrybos ir kūrybingumo skatinimu,kultūrinio tapatumo ir žodinių tradicijų išsaugojimu, taip pat knygųplatinimu ir skaitymo skatinimu.Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (angl. WHO-World Health Organizaation)įsikūrimo diena – (1948 m.) balandžio 7-oji kasmet yra minima kaipPasaulinė sveikatos diena. WHO siekia, kad visi žmonės taptų kiek įmanomasveikesni. 1977 m. buvo paskelbta “visų žmonių sveikatingumo programa iki2000 metų”. Ši strategija yra grindžiama visų pirma profilaktika, kuriąsudaro švietimas apie pagrindines sveikatos problemas, pakankamasmaitinimasis ir tinkamas maistas, švarus vanduo ir sanitarija, motinos irvaiko sveikata, šeimos planavimas, skiepijimas nuo pagrindinių užkrečiamųligų, vietinių ligų prevencija ir kontrolė, tinkamas paplitusių ligų irsužeidimų gydymas, svarbiausių vaistų teikimas.TARPTAUTINĖ TAIKA IR SAUGUMASTaikos išsaugojimas yra pats svarbiausias JTO uždavinys ir šiosorganizacijos veiklos prasmė. JTO Chartijoje yra nubrėžtas tikslas, kurioprivalo laikytis visos valstybės- JTO narės: visus konfliktus spręstitaikiu būdu ir atsisakyti bet kokio vienos šalies jėgos panaudojimo prieškitą šalį. Kita vertus, šiandien taika ir saugumas nėra tik karinėskonfrontacijos ir ginkluoto konflikto nebuvimas. Vis dažniau socialinės irekonominės realijos – skurdas ir badas tampa tautinių, regioninių ir netgitarpvalstybinių įtampų židiniais. Todėl, norint įtvirtinti taiką, reikiavisam laikui panaikinti skurdą ir garantuoti geresnį gyvenimą visiemspasaulio gyventojams.Vis dėlto, visa ko pradžia yra taikių tarpvalsybinių santykių užtikrinimas.
Reikia pripažinti, kad per visą savo istoriją Jungtinių Tautų pastangosdaug kartų užkirto kelią pavojingoms situacijoms, galėjusioms sukeltikarinius konfliktus, privertė konfliktuojančias šalis susėsti prie derybųstalo. 1945 m. Jungtinės Tautos inicijavo arba kitais būdais dalyvavosprendžiant tarptautines krizes. Tai nulėmė 172 regioninių konfliktųpabaigą. Pavyzdžiui, buvo nuslopintos tarptautinės krizės, kilusios Berlyne1948-1949 m., Kuboje 1962 m., Artimuosiuose Rytuose 1973 m. 1988 m.Jungtinių Tautų pastangos lėmė ilgamečio Irano -Irako karo baigtį, osekančiais metais – derybų būdu buvo susitarta dėl Sovietų kariuomenėsišvedimo iš Afganistano. 1990 m. JTO suvaidino svarbų vaidmenį atstatantKuveito nepriklausomybę, užbaigiant pilietinius karus Kambodžoje,Salvadore, Gvatemaloje ir Mozambike, įtvirtinant demokratiškai išrinktasHaičio ir Siera Leonės vyriausybes, sprendžiant eilę konfliktų kitosešalyse. Šiuo metu pasaulyje vyksta 16 taikos palaikymo operacijų.Vienas iš pagrindinių Jungtinių Tautų tikslų – pasiekti visuotinįnusiginklavimą ir absoliutų masinio naikinimo ginklų uždraudimą. Po ilgųderybų, konferencijų, sutarčių 1968 m. buvo pasirašyta Atominio GinkloNeplatinimo sutartis, 1996 m. – Lyginamoji Atominio-Testavimo-Uždraudimosutartis, kitomis sutartimis buvo įsteigtos specialios sritys, kuriose yravisiškai uždraustas atominio ginklo naudojimas. Nors Branduolinio ginkloneplatinimo sutartis įsigaliojo 1970 m., ši problema vis dar labai aktuali.Visų pirma todėl, kad sutarties iki šiol vis dar nepasirašė Indija,Pakistanas, Kuba ir Izraelis. Kitos valstybės vis dar neatsisako planųtobulinti savo ginklų arsenalus. Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriausK. Annan’o nuomone “branduolinio karo grėsmė vis dar yra labai reali, opriešraketinės gynybos sistemų tobulinimas panaikintų jau pasiektą pažangą,ratifikuojant nusiginklavimo sutartis” (4, 2000 04 26).Kitos sutartys, kurių paruošimą ir pasirašymą inicijavo ir skatinoJungtinės Tautos, apima bet kokią cheminio ginklo (1992 m.),bakteriologinio ginklo (1972 m.), atominio ginklo, naudojamo jūrose irvandenynuose (1971 m.), išorėje naudojamų ginklų (1967 m.) ir bet kokioskitos rūšies ginklų gamybą, gamybos vystymą, kaupimą ir pardavimą. 1997 m.daugiau kaip 100 valstybių pasirašė Otavos Konvenciją, kuria draudžiamanaudoti sausumos minas. Ši sutartis ypač aktuali Afganistano, Angolos,Kambodžos, Salvadoro, Mozambiko, Ruandos, Somalio, Bosnijos ir Hercogovinosžmonėms, kurių tūkstančiai žūsta dėl žemėse paliktų sausumos minų.Taika gali būti pasiekta konfliktus sprendžiant diplomatiniais metodais.Užkertant kelią konfliktams arba jų sprendimui taikomi įvairūs metodai. Kaikuriais atvejais siunčiamos taikos palaikymo pajėgos, stebėtojų artikrintojų, geros valios misijos, tarpininkai arba specialūs atstovai.Kitais atvejais skatinamos derybos bei dirbama per vadinamuosius tyliuosiusdiplomatijos kanalus. Kartais šiuo tikslu yra organizuojamoskonfliktuojančių kreipiamasis į Tarptautinį Teismą ir pan. Kritiškaisatvejais Jungtinės Tautos į konflikto regioną siunčia taikos palaikymopajėgas su tikslu sustabdyti konflikto gilėjimą ir įmanomą jo sprendimobūdą. Tokios operacijos gali tęstis keletą mėnesių arba metų metus.Pavyzdžiui, ugnies nutraukimo linija tarp Indijos ir Pakistano Kašmyroginčytinoje teritorijoje buvo įsteigta dar 1949 m., Kipro saloje JT kariaiyra dislokuoti nuo 1964 m. konflikto tarp Kipro graikų daugumos ir Kiproturkų mažumos. Kita vertus, mėnesio užteko išspręsti Libijos ir Čadokonfliktą dėl Aouzou teritorijos.Taikos palaikymo operacijos gali būti karinės stebėjimo misijos, kuriassudaro neginkluoti kariniai pareigūnai, taikos palaikymo pajėgos arba jųabiejų derinys. Taikos palaikymo pajėgas sudaro dalinių kontingentai,kuriuos siunčia valstybės, JTO narės, ir finansuoja tarptautinė bendrija,.Kariai yra ginkluoti lengvaisiais ginklais, bet gali juos naudoti tiksavigynai. Nuo 1948 m., kai Jungtinės Tautos pirmąkart panaudojo savokarius taikos palaikymo tikslui, 118 šalių į šias pajėgas savanoriškaiatsiuntė daugiau kaip 750 tūkstančių karių ir civilinį personalą. Šiostaikos palaikymo pajėgos, kartu su tūkstančiais civilių žmonių dalyvavo 49taikos palaikymo misijose. Šiuo metu maždaug 12 500 karių ir policijosatstovų dalyvauja 16 taikos palaikymo operacijų. Ypatingas dėmesys šiomisdienomis tenka Artimųjų Rytų taikos palaikymo procesui. Ginkluotaskonfliktas tarp Izraelio ir Arabų valstybių tęsiasi nuo 1948 m., Izraelioarmijai okupavus dalį Palestinos teritorijos. Keletą kartų konfliktas buvopersiritęs į karinius santykius 1956 m., 1967 m. ir 1973 m. Nuo to laikoJungtinių Tautų kariai patruliuoja buferinėje zonoje Sinajaus kanuose tarpIzraelio ir Egipto. 1974 m. mažesnės Jungtinių Tautų karių pajėgospatruliuoja Golano aukštumose, dėl kurių konfliktuoja Izraelis ir Sirija.Didelės Jungtinių Tautų pajėgos po Izraelio invazijos 1978 m. buvopasiųstos į Libaną.ŽMOGAUS TEISĖS IR HUMANITARINĖ PAGALBATaikos atstatymas reikalauja daugiau laiko ir didesnių pastangų, kadangikonfliktas jau būna palietęs daug didesnę teritoriją. Tokiais atvejaisJungtinės Tautos, kartu su kitomis tarptautinėmis nevalstybinėmisorganizacijomis, valstybėmis-donorais įvairiais būdais remia demokratiškasvyriausybes, konsultuoja įstatimdavystės klausimais, organizuoja rinkimus,stebi žmogaus teisų padėtį. Be to, didelis dėmesys yra skiriamasadministracijos darbo atstatymui, sveikatos, švietimo bei kitiemsklausimams, kurie yra esminiai šalies gyvenime. 1960 m. buvusi Belgijoskolonija Kongas atgavo savo nepriklausomybę. Tačiau iškart ponepriklausomybės paskelbimo šalyje kilo valdžios anarchija, chaosas irriaušės. Ir tik įsikišus 20 tūkstančių Jungtinių Tautų taikos palaikymopajėgų karių buvo atstatyta taika ir tvarka. Iš viso, daugiau kaip 45valstybių piliečiai, įskaitant Kambodžą, Namibiją, Salvadorą, Eritrėją,Mozambiką, Nikaragvą, Pietų Afriką, , Jungtinių Tautų pastangų dėka,dalyvavo laisvuose ir demokratiškuose rinkimuose.Vienas iš pirmųjų didelių Jungtinių Tautų laimėjimų žmogaus teisų srityjebuvo tai, kad 1948 m. gruodžio 10 d. Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinęžmogaus teisių deklaraciją. Šios deklaracijos 1 ir 2 straipsniai skelbia,kad “visi žmonės gimsta lygūs savo orumu ir teisėmis” ir gali naudotisvisomis Deklaracijoje skelbiamomis teisėmis “be tokių skirtumų, kaip rasė,odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie įsitikinimai,nacionalinė ar socialinė kilmė, turtinė, gimimo ar kokia nors kitokia jųpadėtis”. Priėmus šią Deklaraciją buvo pradėta dirbti kuriant dutarptautinius paketus dėl žmogaus teisių: vieną – dėl ekonominių,socialinių ir kultūrinių teisių, ir kitą – dėl pilietinių ir politiniųteisių. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas,Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei jo Fakultatyvinisprotokolas buvo sutartinai priimti 1966 m. gruodžio 16 d. JTO GeneralinėsAsamblėjos metu. Šie Paktai kartu su pačia Deklaracija ir antruojuFakultatyviniu protokolu, priimtu 1989 m., sudaro plačiai vadinamąTarptautinę Žmogaus teisių chartiją. Be to, valstybės – pakto dalyvės,įsteigė 18 narių Žmogaus teisių komitetą. Patys iškiliausi Jungtinių Tautų,o konkrečiai, Žmogaus teisių komiteto darbai šioje srityje – rasinėsdiskriminacijos ir ja grįsto apartheido Pietų Afrikoje panaikinimas, kovaprieš kankinimus. Žmogaus teisių komitetas ir Jungtinių Tautų organizacijaapskritai nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų, analizuoja irimasi atitinkamų priemonių prieš ypač aktualius moterų teisių bei kitusžmogaus teisių (pvz.: apsisprendimo, vaikų, ekonomines, socialines irkultūrines, vystymosi teisių) pažeidimus, religinį nepakantumą, rūpinasimigruojančių darbininkų, čiabuvių gyventojų, pilietybės neturinčių asmenųapsauga, mažumų teisėmis ir pan. Ypač svarbus yra apartheido -valstybėsprimestos institucionalizuotos rasinės diskriminacijos ir segregacijossistemos kaip oficialios valstybinės politikos, Pietų Afrikojeegzistavusios nuo 1948 m., panaikinimas. 1994 m. balandį įvykę pirmiejidemokratiniai rinkimai šioje šalyje galų gale panaikino šį “ilgalaikįnusikaltimą prieš žmoniją”.Paskutiniaisiais metais ypač drastiškai padidėjo pabėgėlių skaičius. Šiąproblemą yra įpareigotas spręsti Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėliųreikalų komisaras (angl. UNHCR). Šios agentūros rūpesčiu pabėgėliai yramaitinami, aprengiami, jiems suteikiamas prieglobstis, padedama grįžti įnamus arba ieškomi nauji namai ir pan. Jungtinių Tautų Vyriausiojopabėgėlių reikalų komisaro įstaigą Generalinė Asamblėja įsteigė 1951 m. irnuo to laiko ši įstaiga parėmė daugiau kaip 30 milijonų pabėgėlių. Šiuometu apie 19 milijonų pabėgėlių, kurių tarpe yra daugiausia moterų irvaikų, pastoviai gauna karšto maisto, prieglobstį, medicininę pagalbą,švietimą, ieškoma galimybių sugrąžinti juos į namus. Nuo 1950 m. specialiJungtinių Tautų Paramos ir viešųjų darbų Palestinos pabėgėliams agentūraArtimuosiuose Rytuose (angl. UNRWA) jau keturių kartų 2.9 milijonamspabėgėlių iš Palestinos padėjo įgyti išsilavinimą, rūpinosi jų sveikata,pastoge ir teikė kitą svarbiausią socialinę pagalbą. Iš mums artimiausiųpavyzdžių galima paminėti 1999 m. lapkričio mėnesį Jungtinių Tautųpaskelbtą lėšų rinkimą pagalbai perkeltiems asmenims iš Čečėnijos.
Oficialiame kreipimesi į šalis-donores prašoma surinkti 16,2 mln. doleriųhumanitarinei pagalbai asmenims, kurie buvo priversti palikti savo namusČečėnijoje ir Dagestane bei susijusių su šių žmonių teisine apsaugaklausimų sprendimui.Dar viena veiklos sritis, kurioje darbuojasi 1992 m. įkurtas Humanitariniųreikalų departamentas (angl. DHA), yra Jungtinių Tautų veiksmingumokoordinuojant nepaprastosios humanitarinės pagalbos teikimą didinimas. Šiosagentūros įstaigos yra Niujorke ir Ženevoje, o pagrindinės funkcijos yrapatarinėti Generaliniam sekretoriui ypatingų situacijų atvejais irrekomenduoti kokių veiksmų dera imtis bei sukurti sistemą, leidžiančiątarptautinei bendruomenei bendromis pastangomis reaguoti į nepaprastąsiassituacijas. Tomis situacijomis gali būti netikėtos stichinės nelaimės arbasunkios ypatingos situacijos, egzistuojančios, pavyzdžiui, Afrikos Kyšuliošalyse, Pietų Afrikoje (sausra), Liberijoje, Irake ar Afganistane. Tarpdaugelio kliūčių, stabdančių tolygią ekonominę Afrikos Sudano-Sahelioregiono plėtrą, yra sausros ir dykumos plitimo padariniai. Šiuo tikslu 1973m. buvo netgi įkurta Jungtinių Tautų Sudano-Sahelio agentūra (angl. UNSO),kuria buvo siekiama gaivinti nuo sausros nukentėjusias Vakarų Afrikosšalis.Svarbiausią vaidmenį, sprendžiant žmogaus teisių problemas vaidina jauminėtas Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje įsikūręs Žmogaus teisių centras.Jis vadovauja žmogaus teisių tyrinėjimams ir studijoms, koordinuoja ryšiussu nevyriausybinėmis institucijomis, renka ir skleidžia informaciją, rengialeidinius apie žmogaus teises. Iš esmės, yra seniai pripažinta, kadpagrindiniai įrankiai, kuriais galima sukurti visuomenę, gerbiančią žmogausteises ir pagrindines laisves, yra sąmoningumas, informacija ir švietimas.Todėl galutinis Jungtinių Tautų, kartu su kitomis tarptautinėmisorganizacijomis, tikslas yra sukurti universalią žmogaus teisių kultūrą –kad be jokių išimčių ar skirtumų būtų aiškiai pripažįstamos kiekvienožmogaus asmens teisės ir pagrindinės laisvės. EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ PLĖTRAKaip jau buvo minėta, visuotinės taikos išlaikymui yra būtina garantuotipagrindinių žmogaus teisių užtikrinimą, šalinti socialines nelygybes,skatinti ekonomiką ir socialinę pažangą besivystančiose šalyse, kurioseskurdo, bado, neraštingumo ir ligų kamuojami gyvena du trečdaliai pasauliožmonių. Jungtinės Tautos, vykdydamos savo Chartijos įpareigojimus skatintiaukštesnį gyvenimo lygį, visišką užimtumą ir ekonominės bei socialinėspažangos ir plėtros sąlygų sukūrimą, nuo pat pirmųjų savo egzistavimo dienųrėmė skurdesnių šalių pastangas siekti pažangos. Tuo tikslu visa JungtiniųTautų šeima yra sutelkusi visuotines pastangas ekonominei ir socialineibesivystančių šalių plėtrai remti. Įvairių programų dėka vyksta techninisbendradarbiavimas, inspektavimas, tyrinėjimai, tarptautinių konferencijųsušaukimai, planuojama visapusiška plėtra arba specializuotos sritys kaippavyzdžiui, prekyba, pramonė, žemės ūkis ir pan. Ekonominei ir socialineigerovei pakelti yra atliktas milžiniškas darbas, kurio pabaiga dar toligražu nesimato.Kasmet besivystančioms šalims Jungtinės Tautos skiria daugiau kaip 10bilijonų JAV dolerių. Jungtinių Tautų vystymo programa (angl .UNDP) kartusu daugiau kaip 170 valstybių bei 30 tarptautinių ir regioniniųorganizacijų, kitomis Jungtinių Tautų agentūromis paruošia, remia irįgyvendina daugiau kaip 5 tūkstančių įvairių žemės ūkio, pramonės, švietimoir mokslo, aplinkos apsaugos projektų, kainuojančių 1,3 bilijonus JAVdolerių. Jungtinių Tautų vystymo programa – tai didžiausias pasaulyjedaugiašalis subsidijavimo šaltinis, skirtas finansuoti bendradarbiavimąplėtros srityje. Visose besivystančiose šalyse Jungtinių Tautų vystymoprograma vaidina pagrindinį vaidmenį koordinuojant vykdomą plėtros veiklą,kurios imasi visa Jungtinių Tautų sistema.Taip pat, Pasaulio bankas nuo1946 m. įvairiems vystymo projektas įgyvendinti yra paskolinęs 333bilijonus JAV dolerių. Jungtinių Tautų vaikų fondas (angl. UNICEF) kasmetskiria daugiau kaip 800 milijonų JAV dolerių besivystančių šalių vaikųskiepijimui, sveikatos apsaugai, maistui bei pradiniam išsilavinimuiįsigyti.Daugiau kaip 550 nepaprastai plataus spektro projektų 100 šaliųpastaraisiais metais buvo skirti moterims. Šią veiklą koordinuoja JungtiniųTautų Plėtros fondas moterims (angl. UNIFEM) bei Tarptautinis tyrimų irmokymo institutas moterims skatinti (angl. INSTRAW).LIETUVA IR JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJALietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 – 2000 metų veiklos programosužsienio politikos srityje vienas iš strateginių tikslų yra “užtikrintišalies nacionalinį saugumą integruojantis į Šiaurės Atlanto Sutartiesorganizaciją, Europos Sąjungą ir kitas Vakarų bendruomenės institucijas”(LR Vyriausybės 1999 – 2000 metų veiklos programa). Siekdama minėto tikslo,
kaip vieną iš savo užsienio politikos krypčių, Vyriausybė numato aktyvųprisidėjimą “prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinantdemokratiją, žmogaus teises, taiką ir stabilumą per Jungtinių TautųOrganizaciją, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją, EuroposTarybą bei kitas organizacijas” (LR Vyriausybės 1999 – 2000 metų veiklosprograma).1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva, drauge su Latvija, tapo Jungtinių Tautųnarėmis kaip nepriklausomos valstybės. Būdama įkorporuota į TarybųSocialistinių Respublikų Sąjungą, Lietuva pagrindine Jungtinių Tautų narebuvo nuo 1945 m. spalio 24 d. Nuo 1991 m., kai Lietuva tapo savarankiškaJungtinių Tautų nare, Lietuvos Respublikos reikšmė tarptautinėje politikojesmarkiai išaugo. Lietuva remia pastangas sustiprinti Jungtinių Tautųfinansinį ir administracinį pajėgumą, nukreipti daugiau Jungtinių Tautųpastangų į socialinių, ekonominių, humanitarinių bei žmogaus teisių, taikospalaikymo, taikos įvedimo ir konfliktinių prevencinių priemonių įtvirtinimosritis. Bendradarbiaudama su Europos Sąjungos šalimis, dalyvaudama eilėjemisijų, Bosnijos ir Hercogovinos atstatymo programoje, Lietuva praktiškaiprisideda prie taikos Balkanuose įgyvendinimo. Šiuo metu Lietuva aktyviaisiekia tapti nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare. JTO tarptautinis įvertinimasIki įsisteigiant Jungtinių Tautų organizacijai, 1945 m. Nobelio Taikospremija buvo įteikta buvusiam JAV sekretoriui Cordell Hull, vienam iš šiosorganizacijos steigimo iniciatorių. Nuo 1949 m. net penki asmenys buvopaskelbti Nobelio Taikos premijos laureatais. Tai gydytojas baronas JohnBoyd Orr iš Brechin, Didžiosios Britanijos (laureatu tapęs 1949 m.) užnuopelnus steigiant ir vadovaujant Jungtinių Tautų maisto produktų ir žemėsūkio organizacijai (angl. FAO), Ralph Bunhe iš JAV (laureatu tapęs 1950 m.)už tarpininkavimą tarp Jungtinių Tautų ir Palestinos 1948 m. taip pat užvadovavimą 1949 m. pasirašant nusiginklavimo sutartis tarp Izraelio,Egipto, Jordanijos, Libijos ir Sirijos. 1957 m. Nobelio premijos laureatutapo buvęs Kanados valstybės sekretorius bei 7-osios Jungtinių TautųGeneralinės Asamblėjos prezidentas Lester Pearson už darbą taikos labui irSueco kanalo krizės sprendimą. 1961 m. – kaip jau buvo minėta, NobelioTaikos premija buvo skirta lėktuvo katastrofoje tragiškai žuvusiamJungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui Dag Hammarskjold už jo indėlįsprendžiant Kongo krizę. 1974 m. vienu iš Taikos premijos laureatų tapoJungtinių Tautų komisaras Namibijoje Sein MacBride iš Airijos už pastangaspadėti Europos tautų pabėgėliams. Dar trijų asmenų, tapusių Nobelio Taikospremijų laureatais veikla buvo galudžiai susijusi su Jungtinėmis Tautomis.Tai laureatu 1951 m. tapęs prancūzas Leon Jouhaux, buvęs Tarptautinės darboorganizacijos nariu bei, 1953 m. laureatu paskelbtas generolas GeorgeCatlett Marshall iš JAV ir 1982 m. laureatė buvusi Švedijos ministrė,diplomatė Alva Myrdal, kurie kaip pat yra buvę Jungtinių Tautų GeneraliniųAsamblėjų delegatais.Be to, penkis kartus Nobelio taikos premijos laureatais tapo JungtiniųTautų organizacija arba savarankiškos jos šeimos agentūros. 1954 m. –Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaro (angl. UNHCR)skyrius Ženevoje už pagalbą pabėgėliams. 1965 m. – Jungtinių Tautų vaikųfondas (angl. UNICEF) už pasaulio vaikų gelbėjimą. 1969 m. – Tarptautinėdarbo organizacijos(angl. ILO) skyrius Ženevoje už darbininkų teisiųatstovavimą ir jų apsaugą. 1981 m. – antrą kartą Jungtinių TautųVyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaro (angl. UNHCR) skyrius Ženevoje užpagalbą Azijos tautų pabėgėliams. 1988 m. – Jungtinių Tautų Taikospalaikymo pajėgos už taikos palaikymo operacijas.Niekada anksčiau Jungtinės Tautos neturėjo tokių gerų sąlygų savo tikslasįgyvendinti – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, garantuoti teisingumąir žmogaus teises bei puoselėti socialinę pažangą ir geresnį gyvenimo lygįdidesnės laisvės sąlygomis – negu dabar. Tačiau milijonai žmonių visamepasaulyje vis dar kenčia nuo karo, tironijos, religinio ir kitokiofanatizmo bei ekonominio neteisingumo. Didėja grėsmė išplisti masinionaikinimo ginklams, kenksmingos priemonės niokoja gležną Žemės aplinką.Todėl Jungtinių Tautų Organizacijos kartu su mumis visais laukia milžiniškųužmojų darbai visapusiškos pagarbos pagrindais vykdant pasaulinę plėtrąvisų – socialinio, politinių, ekonominių, žmogiškųjų ir aplinkos apsaugos –matmenų prasmėmis