Europos sąjunga:nauda ir praradimai

Turinys

1. Įvadas..............................3psl.
2. Nauda ir praradimai įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą ...............4psl.
2.1. EURO privalumai ir trūkumai .....................7psl.
2.2. Darbo politika..............................7psl.
2.3. Švietimas..............................8psl.
2.4. Žemės pardavimo klausimas......................9psl.
2.5. Lietuvos ūkio likimas įstojus Lietuvai į ES.................10psl.
2.6. Lietuvos įtaka ES............................11psl.
2.7. Narystės ES įtaka Lietuvos santykiams su Rusija............12psl.
2.8. Narystės ES įtaka prekių kainoms....................12psl.
2.9. Narystės ES įtaka korupcijos mažinimui.................13psl.
2.10. Narystės ES įtaka mokesčiams....................13psl.
2.11. Kokia kaina Lietuva taps ES nare? .................14psl.
3. Išvados..............................16psl.
4. Literatūra..............................17psl.

2
1. Įvadas

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje žymi naują mūsų šalies bei visos Europos raidos etapą. Vis daugiau ir daugiau kalbama ir rašoma apie Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą. Tačiau daugeliu atvejų tai daroma vienpusiškai: arba beatodairiškai iškeliama iš to tiikėtina gauti nauda, arba akcentuojamos tik neigiamos pusės. Labai svarbu bešališkai išnagrinėti tas teigiamas ir neigiamas Lietuvos integracijos į ES pasekmes, nes tai leistų priimti optimalų sprendimą [3].

Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesas ir jo rezultatai gali būti nagrinėjami įvairiais aspektais: istoriniu, politiniu, teisiniu, socialiniu, kultūriniu, ekonominiu ir pan. Nagrinėjant integracijos naudą bet kuriuo požiūriu, reikia išskirti kraštutinius – kritinius atvejus, kuriems atsiradus arba paneigiama visa nauda, kurią gali duoti bet kuriuo kitu aspektu nagrinėjamas procesas, arba kompensuojami galimi praradimai [3].
2002-ieji metai Liietuvai valstybės gyvenime buvo išties neeiliniai: baigtos narystės derybos su Europos Sąjunga, pakvietimas stojimui į NATO. Šie du Lietuvos užsienio politikos pasiekimai žymi galutinį valstybingumo įtvirtinimą, kokybiškai naują saugumo lygmenį, grąžina Lietuvą į jos istorinę vietą Europoje. Lietuva ir toliau gilina ir pl

lėtoja geros kaimynystės principu pagrįstą bendradarbiavimą, siekia toliau stiprinti regiono lyderės vaidmenį, dar aktyviau atstovauti savo ekonominius interesus užsienyje.
Artėjanti ES narystė atveria naujas politines, ekonomines, socialines, kultūrines, švietimo ir kitas galimybes kiekvienam mūsų valstybės piliečiui. Narystė Europos Sąjungoje kaip niekad glaudžiai susies mūsų užsienio politiką su vidaus politika. Todėl naujų galimybių išnaudojimas yra iššūkis ne tik diplomatijai, bet visiems ir kiekvienam iš mūsų. Aktyvi Lietuvos užsienio politika, grindžiama mūsų valstybės teisėtais interesais ir euroatlantinėmis vertybėmis, prisideda prie saugios ir stabilios tarptautinės aplinkos kūrimo, tuo sudarydama deramas sąlygas saugiam mūsų visų gyvenimui, Lietuvos ekonomikos ir žmonių gerovės augimui.
Referate panagrinėsime galimas naudos pasekmes Lietuvai įstojus į ES: rinkos padidėjimas Lietuvos prekėms, ekonominio manevro galimybė; daugiakanalinio energijos, mineralinių išteklių, žaliavų ir kitų gamybos prriemonių tiekimo susidarymas; geresnis Lietuvos geografinės padėties panaudojimas, ES šalių suinteresuotumas pagerinti transporto arterijas laisvam prekių ir žmonių judėjimui; dalyvavimas vykdant bendras ES programas; galimybės kelti technologijos ir vadybos lygį.
Stojant į Europos Sąjungą, reikia atsižvelgti ir į galimus integracijos kaštus bei praradimus, kurie gali atsirasti dėl: gamybos sektorių restruktūrizacijos, bankrotų; vartotojų kainų liberalizavimo; Europos Sąjungos standartų parengimo, įdiegimo ir naudojimo, tarp jų teisės aktų bei kitų normatyvinių dokumentų parengimo, derinimo, atitinkamų institucijų kūrimo, reorganizavimo, esamų įstaigų stiprinimo, mokymo sistemos plėtojimo ir pan.


3
2. Nauda ir praradimai įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą

Lietuva Europos Sąjungoje tikisi užsitikrinti saugų ir demokratinį vystymąsi. Lietuvos žmonės, balsavę už narystę Europos Sąjungoje, pirmiausia mato ekonominę naudą: „geresnės ekonominės situacijos“, „tikimasi didelės rinkos privalumų“ ir „saugumo garantijos“ [2]. Dar 1998 metais atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, ko tikisi iš to, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare, ir kokius mato trūkumus. Tai pateikta 1 lentelėje.
1 lentelė
1998 m. Lietuvos gyventojų apklausa
Ar norėtumėte, ar ne daugiau sužinoti apie Europos Sąjungą? (proc.)
Norėčiau daugiau informacijos 56,6
Pakanka, kiek yra 28,6
Nežinau 13,3
Kokius matote įstojimo į ES privlumus?
1. Pagerės ekonominė situacija 24,2
2. Didelės rinkos privalumai 7,1
3. Saugumo garantija 7
4. Ekonominė pagalba, investicijos 4,6
5. Darbo vietos 4,3
6. Integracija į Europos Sąjungą 4,1
7. Galimybė keliauti 3,7
8. Pagerės socialinė situacija 2,1
9. Galimybė dirbti užsienyje 0,7
10. Kita 2,9
Kokius matote Lietuvos įstojimo į ES trūkumus?
1. Nepasiruošę 13,3
2. Nukentės vietinė ekonomika 9,7
3. Suverenumo praradimas 9,7
4. Didelės finansinės sąnaudos 4,2
5. Nukentės žemės ūkis 4,2
6. Tautiškumo praradimas 2,8
7. Išlaidos ginklavimuisi 3,9
8. Kita 3,9
Respublika, 1998, balandžio 18.

Iš lentelės matyti, kad didžiausi minimi narystės trūkumai taip pat remiasi ekonominiu motyvu.

Lietuva pradėjo derybas dėl Europos (Asociacijos) sutarties 1995 m. pradžioje. Tais pačiais metais birželio 12 dieną minėta sutartis ir buvo pasirašyta Liuksemburge. Savo parašais tokį dokumentą tada patvirtino ir Latvijos bei Estijos šalių premjerai. Tačiau sutartis įsigaliojo tik 1998 m. vasario 1-ąją – praėjus nustatytam laikui nuo tada, kai šį dokumentą ratifikavo Europos Parlamentas ir visos penkiolika dabartinių Europos Sąjungos narių. Sutartis, kurią diplomatai vadina pagrindiniu dokumentu, apibrėžia Lietuvos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą asocijuotos narystės laikotarpiu. Ji taip pat laikoma vi
ienu iš svarbiausių Lietuvos pasiruošimo narystei Europos Sąjungoje strategijos elementų.

Europos (Asociacijos) sutartis
• Didžiąją Lietuvos ir ES Europos sutarties dalį sudaro Laisvos prekybos suartis. Ja vadovaujantis, laisvoji prekyba taikoma tik pramoninėms prekėms (neįeina žemės ūkio ir tekstilės gaminiai).
• Kitos sutarties dalys apibūdina nuostatas dėl kitų trijų judėjimo laisvių. Darbuotojų judėjimo atžvilgiu numatomas darbuotojų, legaliai dirbančių ES, lygiateisiškumas.
• Palyginus su kitų Baltijos šalių laisvosios prekybos sutartimis, Lietuvos sutartis yra saikingiausia. Lietuva pasirinko ilgiausią pereinamąjį laikotarpį ir daugelio svarbių prekių muitai panaikinti tik 2001 metais.
• Sutartyje įtvirtinta įmonių steigimo laisvė, grindžiama nediskriminacijos principu steigiant savo verslą ir vykdant ekonominę bei profesinę veiklą, nuostatos, reguliuojančios paslaugų teikimą ir kapitalo judėjimą, nuostatos, numatančios teisės derinimą su Bendrijos teisės normomis.
• Kitose Europos sutarties dalyse reglamentuojamas ES ir Lietuvos bendradarbiavimas įvairiose srityse – nuo pramonės iki kultūros, mokslo ir švietimo, nustatomi bendradarbiavimo ir pagalbos prioritetai.
• Sutartyje numatomos tokios asiciacijos institucijos: Asociacijos taryba, kuri prižiūri sutarties įgyvendinimą, Asociacijos komitetas ir Parlamentinis komitetas [2].

5
2.1. EURO privalumai ir trūkumai
Europos Sąjungos finansų analitikai ir ekonomistai vieningai tvirtina, kad EURO įvedimas pasitarnaus ir piliečiams, ir įmonėms, ir visam Europos ūkui. Svarbiausi naujos valiutos privalumai yra šie:
• išnyks pinigų keitimo kaštai;
• įsigalės teisingesnė konkurecija;
• išnyks valiutų kurso svyravymo rizika;
• suaktyvės investicijų skatinimas;
• susibalansuos tarptautinė atsiskaitymo sistema;
• suvienodės kainos [2].
Įstojusi į ES Lietuva turės laikytis ES galiojančių normų ir

r prisidėti prie pinigų sąjungos tikslų įgyvendinimo. Kitaip sakant, kai Lietuva bus tinkamai pasirengusi,— o tai bus ne greičiau nei praėjus dvejiems metams nuo įstojimo į ES, — bus tikimasi, kad ji dalyvaus pinigų sąjungoje. Dvejų metų pereinamasis laikotarpis numatytas kiekvienai valstybei, besirengiančiai tapti pinigų sąjungos nare. Tuo laikotarpiu šalies valiutos keitimo kurso politika tampa bendru visų ES valstybių reikalu, o nacionalinės valiutos kurso svyravimas euro atžvilgiu yra ribojamas. Tiesa, tai turės didesnę įtaką toms valstybėms, kurių valiuta laisvai svyruoja euro atžvilgiu (pavyzdžiui, Lenkijai). Tuo tarpu Lietuva nuo 2002 m. vasario mėn. susiejo litą su euru fiksuotu kursu, ir ši politika neturėtų keistis įstojus į ES. Vadinasi, jau apie 2007 m. Lietuvoje bus galima pereiti prie euro [5].
2.2. Darbo politika
Kova su nedarbu – pagrindinė Europos Sąjungos problema, kelianti nerimą ir reikalaujanti nuolatinių pastangų. Dėl didelio bedarbių, ypač jaunimo, skaičiaus, socialinė politika vis dažniau traktuojama kaip kertinis integracijos akmuo. Vieningos rinkos sukūrimas žymi proceso, kuris paskatins darbo vietų kūrimą visoje Europos Sąjungoje, pradžią. Europos Komisija siekia skatinti laisvesnį priėmimą ir atleidimą iš darbo, apmokymą; taip pat rasti kapitalo naujiems verslams, teikti daugiau progų moterims ir jaunimui, kurie sudaro neproporcingai didelę bedarbių dalį. Europos Komisija pareiškė, kad atskiros šalys galės kurti savo įdarbinimo programas, kurios bus kontroliuojamos. Komisija tikisi sumažinti nedarbą iki 7 proc., t.y. sukurti 12 mlijonų naujų darbo vietų [2]. Europos Sąjunga pastaruoju metu deda daug pastangų, kad sulyginti vyrų ir moterų galimybes. Pamatinis lygybės principas, integruotas į sutartį siekiant neleisti nesąžiningos konkurencijos, pripažįstamas Europos Bendrijos sutarties 119 str. Jis nustato, kad vyrai ir moterys už vienodą darbą gauna vienodą atlyginimą. Europos Teismas lygių galimybių principą Bendrijos teisėje paskelbė pamatine
6

teise. Todėl direktyvos, kuriomis įgyvendinamas lygių galimybių principas, vidaus rinkos teisės aktų sistemoje laikomos ypač svarbiomis. Pagrindinės ES „lygybės“ direktyvos akcentuoja tokias problemas:
• vienodas darbo užmokestis;
• vienodos įsidarbinimo galimybės;
• vienodas požiūris į individualia darbine veikla užsiimančius asmenis;
• motinystės atostogos ir nėščios darbuotojos;
• vienodos socialinės garantijos;
• lytinė diskriminacija [2].
Vienas iš pagrindinių ES galiojančių principų yra laisvas darbo jėgos judėjimas — galimybė netrukdomai įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje. Galima spėti, kad naujai įstojusių valstybių piliečiams, norintiems laisvai įsidarbinti ES valstybėse, bus taikomi apribojimai, tačiau jie bus laikini ir neturėtų būti taikomi ilgiau kaip septynerius metus. Be to, galimas daiktas, kad su kai kuriomis ES valstybėmis Lietuva pasirašys dvišales sutartis dėl laisvo darbo jėgos judėjimo. Pavyzdžiui, Švedija jau paskelbė ketinanti netaikyti apribojimų Lietuvos ir kitų šalių piliečiams, norintiems joje įsidarbinti.
Lietuvos piliečiai galės dirbti kitose ES valstybėse tokiomis pat sąlygomis kaip ir tų valstybių piliečiai. Dėl to kai kas Lietuvoje baiminasi „protų nutekėjimo” į turtingesnes ES valstybes ar to, kad bus išnaudojama pigi mūsų darbo jėga.
Pigesnė darbo jėga yra ir pranašumas, sudarantis geresnes sąlygas konkuruoti su ES pagamintomis prekėmis. Be to, darbo jėgos kaina atspindi ir šalies gerovės lygį, tad augant Lietuvos ekonomikai didės ir darbo jėgos kaina. Niekas negali garantuoti, kad nebus „protų nutekėjimo” iš Lietuvos. Jis vyksta ir dabar, nepaisant egzistuojančių kliūčių legaliai dirbti užsienio šalyse. Jei bus sudarytos sąlygos ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai, sumažės ir paskatų kvalifikuotiems Lietuvos gyventojams išvykti dirbti į kitas šalis. Todėl narystė ES, sudarydama geresnes sąlygas ekonomikos plėtrai, turėtų sumažinti „protų nutekėjimą” ir pagreitinti darbo užmokesčio augimą Lietuvoje [5].
2.3. Švietimas

Europos Sąjungos galias ir kompetencijas švietimo srityje apibrėžia EB sutarties 126 str.: „Bendrija prie švietimo lygio kėlimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama jų veiksmus bei imdamasi papildomų veiksmų, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą, gerbdama jų kultūrą bei kalbų įvairovę“. Taigi ES funkcija – koordinuoti ir papildyti tuos veiksmus, kuriuos atlieka atskirų šalių vyriausybės švietimo srityje. Bendrijos
7
veiksmais yra siekiama:
• didinti Europos vaidmenį švietimo srityje, ypač mokant valstybių narių kalbų ir jas platinant;
• skatinti studentų ir dėstytojų judėjimą, pripažinti akademinius diplomus ir studijų trukmę;
• plėtoti keitimąsi informacija ir patirtimi, susijusia su valstybių narių švietimo sistemoms bendrais dalykais;
• skatinti plėtoti neakivaizdinį švietimą [2].
2.4. Žemės pardavimo klausimas
Kyla klausimas dėl žemės, ar nenukentės Lietuvos žmonės, jei leisime užsieniečiams laisvai pirkti žemę. Nuogąstavimai dėl galimų neigiamų žemės pardavimo užsieniečiams padarinių yra gana paplitę ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Tačiau ribojimai prekiauti žeme yra nepagrįsti tiek ekonominiu požiūriu, tiek galimybės disponuoti privačia nuosavybe atžvilgiu. Galimybė laisvai pirkti ir parduoti žemę būtų naudinga dėl keleto priežasčių. Pirma, padaugėjus galinčių pirkti žemę žmonių, t.y. padidėjus jos paklausai, padidėtų ir žemės kaina, o tai būtų naudinga žemės savininkams, kurie paprastai yra kaimo gyventojai. Antra, esant galimybei laisvai prekiauti žeme, būtų sudarytos sąlygos Lietuvos kaimo vietovėse kurtis naujiems verslams – kaimo turizmui, amatams. Trečia, tie, kurie nenori užsiimti žemės ūkio veikla, brangiau pardavę turimą žemę galėtų lengviau imtis kitokios veiklos. Ketvirta, panaikinus žemės prekybos kliūtis, susidarytų sąlygos veikti žemės rinkai. Žemė Lietuvoje būtų efektyviau naudojama, būtų galima lengviau modernizuoti ūkius, kaimuose būtų sukurta daugiau darbo vietų, o tai būtų naudinga visiems šalies gyventojams. Efektyvesnis žemės, kaip ir kitų išteklių, naudojimas yra naudingas šaliai nepriklausomai nuo žemės savininkų. Neteisinga manyti, kad kas nors ekonomiškai nukentės, jei turtingesnių šalių piliečiai pirks Lietuvos žeme. Paprastai turtas įsigyjamas tam, kad teiktų naudą, o geriau naudojama žemė bus naudinga ir Lietuvos gyventojams. Kai kas teigia, kad nereikėtų leisti laisvai prekiauti žeme nebaigus žemės refor mos. Iš tiesų, negali būti laisvai prekiaujama žeme, į kurią nuosavybės teisės nėra atkurtos, kadangi aiškiai apibrėžtos nuosavybės teisės yra vienas iš esminių rinkos elementų. Tačiau jau šiuo metu Lietuvoje yra nemažai žemės sklypų, kurių teisėti savininkai yra aiškūs, ir jie jau dabar gali pardavinėti savo žemę Lietuvos fiziniams asmenims. Svarbu pabrėžti, kad taikomi ribojimai prekiauti žeme prieštarauja ne tik ekonomikos dėsniams, bet ir privačios nuosavybės principams. Gerbiant šiuos principus Lietuvos piliečiams turi būti sudarytos sąlygos laisvai disponuoti savo nuosavybe. Kaip teigiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje, „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva”. Tai pasakytina ir apie galimybę prekiauti žeme. Patys savininkai turėtų pasirinkti, ar jiems naudingiau parduoti žemę
8
tiems, kas pasiūlys didžiausią kainą, ar savo šalies piliečiams. Juk jei nenorime, niekas neverčia parduoti žemės užsieniečiams. Be to, kai kas nuogąstauja, kad Lietuvos gyventojai bus apgauti, nes jiems bus sumokėta mažiau nei jų žemė iš tiesų yra verta. Šie nuogąstavimai taip pat ekonomiškai nepagrįsti, kadangi kiekvieno turto reali kaina formuojasi tik prekybos metu. Jei manoma, kad žemė ateityje gali brangti, norintieji gauti už savo žemę daugiau gali palaukti ir kol kas jos neparduoti. Juk niekas nevers kuo greičiau ją parduoti. Kiekvienas žemės savininkas turėtų pats nuspręsti, kaip jam naudingiausia pasielgti su savo nuosavybe [5].
Šiuolaikinėje ekonomikoje didelę svarbą ir įmonėms, ir individualiems vartotojams, žmonių veiklai bei jų gyvenimo kokybei turi infrastruktūros paslaugos – transporto, energetikos, telekomunikacijų. Ši svarba dar labiau padidėja Lietuvai tampant bendros Europos rinkos dalimi. Būtent įstojus į didesnę rinką ir pašalinus kliūtis konkurencijai tarp valstybių narių ir jose yra sukuriamos sąlygos infrastruktūros paslaugų kokybei gerėti, kainoms mažėti – tam, kas svarbiausia kiekvienam iš mūsų, norinčiam naudotis transporto paslaugomis, paskambinti šeimai ar draugams, bendrauti elektroniniu paštu, naudotis pigia elektros energija ir pan. [4].
2.5. Lietuvos ūkio likimas įstojus Lietuvai į ES
Įmonėms konkurencija kelia nerimą dėl suprantamų priežasčių: ji verčia keisti savo veiklos pobūdį, prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos padėties, diegti pažangesnes technologijas ir modernesnius veiklos metodus. Tačiau tai yra naudinga vartotojams, kadangi įmonės tarpusavyje konkuruoja būtent dėl vartotojų. Kuo didesnė konkurencija, tuo geriau patenkinami vartotojų norai, tuo didesnis prekių pasirinkimas, tuo mažesnė jų kaina. Konkurencija verčia dirbti efektyviau, o tai naudinga visam šalies ūkiui. Būtent su konkurencija yra siejama ES bendrosios rinkos nauda ir Lietuvos dalyvavimas joje.
Lietuvos ūkis jau ir dabar yra atviras užsienio konkurencijai, išskyrus kai kurias sritis (pavyzdžiui, cukraus gamybos), saugomas dėl interesų grupių spaudimo. Negana to, Lietuvos taikomų importo muitų vidurkis yra mažesnis nei ES, o su pačia ES didžioji prekybos dalis jau dabar neribojama muitų ir kitų kliūčių.Tai reiškia, kad narystė ES nesukels staigaus konkurencijos padidėjimo, išskyrus šiuo metu Lietuvoje saugomas veiklos sritis. Suprantama, bankrotai ir nedarbas yra didelė socialinė problema, tačiau ją kur kas naudingiau ir efektyviau spręsti socialinės politikos priemonėmis — išmokomis ar parama persikvalifikavimui. Be to, Lietuvos įmonės turės daugiau galimybių nekliudomai eksportuoti į ES, kadangi kol kas jų eksportą dažnai riboja antidempingo muitų grėsmė, skirtingi prekių standartai ar muitai, taikomi žemės ūkio produktams. Tikėtina, kad konkurencija didės palaipsniui, ir ne tik dėl narystės ES, bet ir dėl bendros tarptautinės ekonomikos globalizacijos. Tačiau konkurencija yra pažangos šaltinis, todėl Lietuvos gyventojai turėtų ne nuogąstauti, bet palaikyti atvirą
9
ekonominę politiką [5].
Bendra žemės ūkio politika yra viena iš seniausių ir labiausiai reglamentuojamų ES politikos sričių. Šiai sričiai skiriama beveik pusė ES biudžeto, ūkininkams taikoma sudėtinga paramos sistema: jie remiami išmokomis, kainų palaikymo priemonėmis, eksporto subsidijomis bei importo apribojimais. Pastaraisiais metais įgyvendinant žemės ūkio politikos reformą yra siekiama sudaryti daugiau sąlygų veikti rinkai, tačiau ji vyksta labai lėtai.
Bendra žemės ūkio politika dėl intensyvaus reglamentavimo ir didelių rinkos iškraipymų sąlygoja perprodukciją, vartotojų nepasitenkinimą bei kitų prekybos partnerių, ypač JAV priekaištus. ES taip pat labai lėtai ir nenoriai savo rinką atveria žemės ūkio produktams iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Prekyba pramonės prekėmis tarp ES ir Lietuvos vyksta laisvai, o štai prekybą žemės ūkio produktais dar riboja muitai, produktų standartai ir iškraipo ES teikiamos paramos priemonės. Šiuo atžvilgiu iš tiesų ES taikomos priemonės iškraipo konkurenciją ir sudaro nevienodas sąlygas Lietuvos ūkininkų gaminiams konkuruoti su ES produktais. Tokią situaciją galima paaiškinti tik ES politikų nenoru dėl vietos ūkininkų spaudimo liberalizuoti žemės ūkio produktų rinką, kadangi nei ekonominė logika, nei bendra politinė integracijos dvasia nepateisina tokių priemonių taikymo stojančiųjų valstybių produktų atžvilgiu. Tačiau jei Lietuva į šias rinkos apsaugos priemones atsakytų tokiomis pat priemonėmis, rinkos iškraipymų nesumažėtų. Ir Lietuvos ūkininkams bei vartotojams ekonomiškai būtų naudingiau, jei Vyriausybė susiderėtų su ES dėl kuo spartesnio tebelaikomų apribojimų prekybai žemės ūkio produktais panaikinimo. Tuo tarpu įstojus į ES jos taikomi apribojimai Lietuvos įmonių prekėms bus panaikinti [5].
2.6. Lietuvos įtaka ES
Dažnai manoma, didžiausią įtaką ES turi didžiosios valstybės, ypač Vokietija ir Prancūzija. Iš tiesų, didesnės šalys ES turi daugiau galimybių daryti įtaką priimant sprendimus, tačiau tai neprieštarauja demokratijos logikai, kadangi didesnėse šalyse gyvena daugiau gyventojų, todėl jiems atstovaujantiems politikams yra suteikta daugiau balsų ES Taryboje (vadinamojoje Ministrų Taryboje) ir daugiau vietų Europos Parlamente. Be to, dažnai didžiosios valstybės turi tvirtesnes diplomatijos tradicijas ir geriau išplėtotą administracijos aparatą. Visoms valstybėms yra atstovaujama visose ES institucijose, ir jos visos dalyvauja sprendimų priėmimo procese. Mažosios ES valstybės taip pat turi pakankamai galimybių teikti savo pasiūlymus ir daryti įtaką priimamiems sprendimams. Negana to, iki šiol joms buvo neproporcingai gausiai atstovaujama ES institucijose, palyginti su didžiosiomis šalimis. Mažesnėms valstybėms reikia platesnio palaikymo priimant sprendimus nei didelėms
10
valstybėms. Vis dėlto yra pavyzdžių, rodančių, kad mažosios valstybės gali sėkmingai įgyvendinti savo interesus. Geriausias pavyzdys – 1993 m. Kopenhagoje per aukščiausiojo lygio susitikimą priimti sprendimai priimti į ES narystės siekiančias Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Tame susitikime svarbų vaidmenį suvaidino ES pirmininkavusi Danija, nedaug didesnė už Lietuvą. Atstovavimas šalies nacionaliniams interesams priklausys ir nuo Lietuvos atstovų pasirengimo bei derybinių gebėjimų. Beje, vertėtų prisiminti, kad formaliai Lietuvos atstovams jau sudarytos gana geros sąlygos atstovauti šalies interesams: tapusi ES nare, Lietuva turės 7 balsus Taryboje, 12 atstovų Europos Parlamente ir atstovus kitose ES institucijose [5].
2.7. Narystės ES įtaka Lietuvos santykiams su Rusija
Įstojus į ES Lietuva prekybai su kitomis šalimis taikys tokias pat taisykles kaip ir ES. Tai reiškia, kad importo muitai iš Rusijos įvežamoms prekėms bus suderinti su galiojančiaisiais ES, bus taikomos tos pačios prekybos apsaugos priemonės. Kai kurioms iš Rusijos importuojamoms prekėms, pavyzdžiui, gamtinėms dujoms ar automobilių dalims, muitai padidės, kitoms, pavyzdžiui, degalams, sumažės. Tai turės įtakos Lietuvos įmonių išlaidų struktūrai.
Į Rusiją eksportuojančioms įmonėms narystė ES neturės tiesioginio poveikio, kadangi Rusija palanki prekybos su ES ir su Lietuva plėtotei. Šiuo atžvilgiu Lietuvos įmonėms svarbesnė bus Rusijos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje. Narystė ES gali turėti netiesioginį poveikį Lietuvos eksportuotojams: Lietuvai tapus ES nare, padidės Lietuvos derybinė galia ir sumažės jos politinis pažeidžiamumas. Pavyzdžiui, Rusijos institucijoms bus sunkiau manipuliuoti prekybos politikos priemonėmis, kadangi jos galiotų ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. Be to, Lietuvos eksportuotojai turės tokias pat teises kaip ir Prancūzijos, Vokietijos, Danijos bei kitų ES valstybių įmonės [5].
2.8. Narystės ES įtaka prekių kainoms
Prekių ir paslaugų kainos priklauso nuo įvairių veiksnių: konkurencijos lygio, technologinės pažangos, šalies ekonominės plėtros ir pan. Narystė ES bus tik vienas iš veiksnių, turėsiančių įvairiopą poveikį kainų lygiui Lietuvoje. Tiksliai pasakyti, kaip įstojus į ES pasikeis kainos, neįmanoma, tačiau galima numatyti tikėtinas tendencijas.
Viena iš ilgalaikių Lietuvos narystės ES pasekmių — konkurencijos padidėjimas dėl pašalintų kliūčių prekių ir paslaugų judėjimui tarp Lietuvos ir kitų valstybių. Tai nulems kainų mažėjimą, kadangi bus lengviau ir pigiau prekiauti su ES, o dėl konkurencijos Lietuvoje gamintojai turės mažinti kainas. Ši tendencija išryškės laikui bėgant, kadangi jau dabar didžioji prekybos su ES dalis yra neribojama muitų ir kitų
11
rinkos apsaugos priemonių.
Antra, iš trečiųjų šalių – Rusijos, Ukrainos, Japonijos ar JAV – įvežamų prekių – kainas paveiks importo muitų, suderintų su galiojančiaisiais ES, pokyčiai. Muitams pasikeitus, kai kurių prekių kainos bent jau trumpam padidės, o kai kurių prekių – sumažės.
Trečia, kainų lygiui Lietuvoje taip pat turės įtakos ES galiojančių prekių standartų įgyvendinimas. Šiems griežtesniems standartams, pavyzdžiui, aplinkosaugos, sanitarijos ar transporto srityje, įgyvendinti reikalingos investicijos, o dėl to gali padidėti kai kurių prekių ir paslaugų kainos. Be to, Lietuvoje reikės kai kuriuos mokesčius — akcizus bei pridėtinės vertės — suderinti su galiojančiaisiais ES. Dėl to padidės akcizas kurui, alkoholiui ir cigaretėms, išaugs šių produktų kainos.
Vieni su naryste ES susiję veiksniai turėtų nulemti kainų sumažėjimą, kiti — jų padidėjimą. Tiksliai įvertinti šiuos pokyčius galima tik pagal pavienes prekes. Be to, kainoms Lietuvoje įtakos turės ne vien narystė ES, bet ir ekonominė politika, bendras šalies ūkio atvirumas ir Lietuvos ekonominė plėtra. Tikėtina, kad pirmiausia kils ir bendras Lietuvos gyventojų gyvenimo lygis bei didės jų pajamos [5].
2.9. Narystės ES įtaka korupcijos mažinimui
ES daug dėmesio kreipiama į korupcijos mažinimą. Neigiamą korupcijos įtaką nuolatos pabrėžia Europos Komisija, o daugelis ES valstybių, pavyzdžiui, Danija, pasaulyje atliekamų korupcijos paplitimo tyrimų duomenimis, yra tarp mažiausiai korumpuotų šalių.
Viena iš narystės ES sąlygų yra demokratinių institucijų veikimas. Skaidriai veikianti, nekorumpuota ir piliečių pasitikėjimą turinti viešoji administracija yra vienas iš svarbių demokratinės sistemos ypatumų. Tai pabrėžia ir Europos Komisija rekomendacijose Lietuvos Vyriausybei. Taigi stojimas į ES bus susijęs su didesnėmis pastangomis šalinti korupciją. Be to, Lietuvai tapus ES nare jos piliečiai turės daugiau galimybių pasinaudoti teisinėmis savo teisių ir laisvių užtikrinimo priemonėmis, pavyzdžiui, galės kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Lietuvos stojimas į ES apima ir teisės normų suderinimą, o tai reiškia, kad daugėja teisės aktų, sparčiai keičiasi teisinė aplinka ir kai kuriais atvejais plečiasi valdymo aparatas. Korupciją gali sustiprinti ir ES fondų teikiamos lėšos, ypač įstojus į ES ir padidėjus iš jos gaunamų išmokų sumoms. Pagrindinis Lietuvos institucijų uždavinys – užtikrinti, kad ES lėšos būtų skirstomos kuo skaidriau ir atviriau, kad ekonominę veiklą reguliuojančių teisės aktų derinimas nevirstų pernelyg detaliu ir sudėtingu verslo reguliavimu.
2.10. Narystės ES įtaka mokesčiams
Lietuvai įstojus į ES mokesčiai gali keistis dėl keleto priežasčių. Pirma, kai
12
kurie mokesčiai (akcizas, pridėtinės vertės mokestis, importo muitas) yra reglamentuojami ES lygiu, nustatant minimalią mokesčio normą. Tikėtina, kad dėl šių mokesčių dydžių suderinimo kai kurių prekių (degalų, cigarečių) mokesčiai padidės. Antra, kai kurių Lietuvoje taikomų mokesčių principai ir struktūra skiriasi nuo taikomųjų ES. Pavyzdžiui, naudojimasis keliais Lietuvoje apmokestinamas imant nustatyto dydžio mokestį nuo visų įmonių apyvartos nepriklausomai nuo jų naudojimosi keliais intensyvumo. ES už kelius daugiau moka tie, kurie jais naudojasi daugiausia. Taigi Lietuvoje turbūt bus atsisakyta mokesčių nuo apyvartos į Kelių fondą, bet bus jvestas kitais principais grindžiamas mokestis už kelius arba daugiau lėšų į Kelių fondą pervedama iš gautų už degalus akcizų. Tai gali nulemti ne tiek mokesčių padidėjimą, kiek jų perskirstymą tarp tam tikrų visuomenės grupių. Trečia, gaunant iš ES finansinę paramą dalis jos turės būti kofinansuojama. Kitaip sakant, norint pasinaudoti teikiamais ES fondais reikės dalį lėšų skirti iš Lietuvos biudžeto. Kai kuriais atvejais tai gali padidinti Lietuvos biudžeto išlaidas, kadangi padidėjusia pinigų pasiūla bus norima kuo geriau pasinaudoti. Dėl to gali arba sumažėti išlaidos kitoms sritims, arba padidėti bendras mokesčių lygis [5].
2.11. Kokia kaina Lietuva taps ES nare?
Lietuva, norėdama tapti ES nare, turi įgyvendinti ES normas ir principus. Tai yra susiję su nemažomis investicijomis, todėl gali kilti klausimas, ar verta tiek investuoti tam, kad būtų įstota į ES. Atsakymas į šį klausimą turi du svarbius aspektus. Pirma, daugelis su naryste ES susijusių investicijų kartu yra ir Lietuvoje vykdomų būtinų ekonominių bei politinių reformų dalis. Investicijos į demokratines institucijas, sąlygų rinkos ekonomikai sudarymą ir efektyviai veikiančią viešąją administraciją yra reikalingos mums patiems nepriklausomai nuo to, ar stojame į ES, ar ne. Taip pat akivaizdu, kad jei nesiektume narystės ES, tam tikros priemonės, pavyzdžiui, žemės ūkio, energetikos politika ar kai kurie mokesčiai, Lietuvoje būtų diegiamos kitaip arba kitu metu. Tiesa, daug investicijų reikalaujančioms sritims modernizuoti bus taikomi pereinamieji laikotarpiai. Be to, dalį su pasirengimu narystei ES susijusių investicijų finansuoja pati ES. Antra, derėtų atsižvelgti ne tik į specifines su stojimu į ES susijusias priemones, bet ir į narystės ES teikiamą naudą. Reikia vertinti balansą tarp naudos ir sąnaudų. Nors stodami į ES turėsime daugiau investuoti, ilgainiui šios investicijos atsipirks, ir narystės ES ekonominė bei politinė nauda turėtų viršyti sąnaudas. Be to, tokias narystės pasekmes kaip saugumo padidėjimas apskritai sunku įvertinti pinigais.
Galiausiai kalbant apie narystės kainą reikia atsižvelgti ir į nestojimo į ES kainą. Ar liekant nuošalyje nuo vykstančių integracijos procesų būtų galima sudaryti tinkamesnes
13
sąlygas ekonomikos plėtrai, racionalesniam politikos formavimui bei piliečių gerovei? Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kokią politiką vykdytų mūsų šalies Vyriausybė Lietuvai likus už ES ribų ir kokią politiką Lietuvos atžvilgiu vykdytų aplinkinės valstybės. Šiaip ar taip, tikėtina, kad nestojimo į ES ekonominė ir politinė kaina būtų nemaža [5].

14
3. Išvados
Teigiami Lietuvai tapus ES nare aspektai:
• Lietuvai tapus ES nare, išaugs žemės paklausa – padaugės galinčių pirkti žemę žmonių, padidės ir žemės kaina, o tai naudinga žemės savininkams. Esant galimybei laisvai prekiauti žeme, būtų sudarytos sąlygos Lietuvos kaimo vietovėse kurtis naujiems verslams – kaimo turizmui, amatams. Tie, kurie nenori užsiimti žemės ūkio veikla, brangiau pardavę turimą žemę galėtų lengviau imtis kitokios veiklos;
• narystė ES gali padėti išspręsti nedarbo problemą;
• integracija į ES bus naudinga ir tuo, kad bus pritraukiamos naujos investicijos į Lietuvos verslą;
• Lietuvai įstojus į ES, Lietuvos įmonės galės steigti savo atstovybes kitose ES valstybėse narėse;
• pagerės žemės ūkio padėtis Lietuvoje: ūkininkų rėmimas išmokomis, kainų palaikymo priemonės, eksporto subsidijos, importo apribojimas;
• padidėjus konkurencijai Lietuvos ūkyje, bus geriau patenkinami vartotojų norai, didesnis prekių pasirinkimas ir mažesnės jų kainos;
• įvedus EURĄ, išnyks pinigų keitimo kaštai, įsigalės teisingesnė konkurecija, išnyks valiutų kurso svyravimo rizika, suaktyvės investicijų skatinimas, susibalansuos tarptautinė atsiskaitymo sistema, suvienodės kainos;
• stojimas į ES susijęs su didesnėmis pastangomis mažinti ir šalinti korupciją;
• ES Europos Bendrija kelia švietimo lygį, kėlimą skatindama valstybių narių bendradarbiavimu.
Neigiami Lietuvai tapus ES nare aspektai:
• Lietuvos žmonės gali tapti tik pigi darbo jėga stambioms Europos Sąjungos šalių įmonėms; galimas „protų nutekėjimas“ į ES šalis;
• įstojimas į ES ir buvimas jos nare Lietuvai atseis nemažomis investicijomis;
• gali tekti suvienodinti kai kuriuos mokesčius su Europos Sąjungos reglamentuotais;
• pablogės Lietuvos santykiai su Rusija.

15
4. Literatūra
1. Vilpišauskas R., Zabotkaitė V. Lietuvos narystės ES pasekmės. Vilnius. 2000.
2. Junevičius A. Europos Sąjunga: istoriniai, politiniai, teisiniai aspektai. Kaunas. Technologija, 1999. 280 p. ISBN 9986-13-693-8.
3. Blažys B. Europos Sąjunga: nauda ar praradimai? Lietuvos ūkis. Nr.5-6. 1999.
4. Steponavičienė G. Ką žada vartotojams Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Transporto, energetikos, telekomunikacijų ir informacinių technologijų plėtra. Vilnius. 2002. 32 p. ISBN 9955-549-00-9.
5. Vilpišauskas R. 15 klausimų apie Europos Sąjungą. Vilnius. 2000.

Leave a Comment