TURINYS
Įvadas ……………………………………………………………………………………….. 3Europos Parlamento pirmtakė …………………………………………………. 4Europos Parlamento rinkimai …………………………………………………. 4Europos Parlamento nariai …………………………………………………. 6Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje …………………………………………………. 8Išvados …………………………………………………. 11Literatūros sąrašas …………………………………………………. 12ĮVADASEuropos Parlamentas – viena iš penkių pagrindinių institucijų. Jos pagrindinis tikslas, atstovauti Europos Sąjungos piliečių interesus ir atlikti demokratinę visos ES kontrolę. Šis parlamentas turi 626 vietas deleguotas iš įvairių ES valstybių. Europos Parlamentas įsteigtas šeštajame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje, tačiau pirmieji tiesioginiai rinkimai surengti tik 1979 m. Kadangi Europos Parlamentas renkamas tiesiogiai, galima teigti, kad jis išreiškia demokratinę Europos Sąjungos piliečių valią ir yra pagrindinis jų interesų atstovas Bendrijos institucijose. Per visą savo veiklos istoriją įvykdęs nemažai esminių reformų – 1970 m. (biudžeto sudarymo nuostatos), 1975 m. (finansinės nuostatos), 1986 m. (Suvestinis Europos aktas), 1992 m. (Mastrichto sutartis) ir 1997 m. (Amsterdamo sutartis) – Europos Parlamentas tapo realiai veikiančia įstatymų leidimo institucija ir sustiprino savo, kaip demokratinės Europos Sąjungos priežiūros institucijos, vaidmenį. Europos Parlamentas tiesiogiai renkamas kas penkeri metai ir yra 374 milijonų Europos Sąjungos piliečių demokratinės valios išraiška. Europos Parlamentas formuojamas iš visos Europos politinių grupių atstovų, todėl jame atstovaujama pagrindinėms valstybių narių politinėms partijoms.Europos Parlamento pirmtakė.1952 metais pagal Europos anglies ir plieno bendrijos (Paryžiaus) sutartį. buvo įkurta Europos Parlamentinė Asamblėja kuri buvo Europos Parlamento pirmtakė. Ją sudarė 78 nacionalinių parlamentų deputatai, deleguoti papildomoms pareigoms į Europos Parlamentinę Asamblėją. Romos sutartimis buvo patvirtintos ir pratęstos Europos Parlamentinės Asamblėjos funkcijos visoms trim bendrijoms (EEB, EAPB, Euratomui) ir 1958 metais į pirmą išplėstinį Asamblėjos posėdį susirinko 142 nacionalinių parlamentų deleguoti nariai. Pirmuoju Parlamentinės Asamblėjos pirmininku buvo išrinktas vienas iš Europos bendrijų iniciatorių R.Šumanas. Parlamentinės Asamblėjos nariai buvo ne renkami, bet nacionalinių parlamentų deleguojami nariai ir tokiu būdu jie turėjo dvigubus mandatus. Euroskeptikai negalėjo sau leisti , kad jų pavardės būtų minimos tarp Parlamentinės Asamblėjos narių,dėl to visi jos nariai buvo Europos integracijos šalininkai. Pirmaisiais Europos bendrijų veiklos metais Parlamentinė Asamblėja turėjo prižiūrėti Tarybos ir Komisijos veiklą, bet iš tikrųjų tapo tik jos konsultacine institucija ir dėl to nuolat siekė išplėsti savo kompetenciją. 1
1962 metais buvo nutarta pakeisti Europos Parlamentinės Asamblėjos pavadinimą ir pasivadintit Europos Parlamentu, tačiau kuri laiką Taryba nenorėjo pripažinti naujojo pavadinima. 1974 metais Paryžiaus susitikime bendrijų valstybių narių vadovai sutarė, kad nuo 1979 metų Europos Parlamentas bus renkamas visuotinių ir tiesioginių rinkimų būdu. Rinkimus buvo nutarta rengti kas 5 metai. Europos Parlamento rinkimai ilgai buvo atidėliojami, nes kai kuriose valstybėse-narėse politiniuose sluoksniuose buvo prisibijoma tiesioginiuose rinkimuose išrinkto Parlamento galių didėjimo nacionalinių parlamentų sąskaita. Šis sprendimas buvo priimtas tik 1976 metais rugsėjo 20d., o įsigaliojo nuo 1978 metų liepos 1 dienos, ratifikafus šį dokumentą visoms valstybėms-narėms. Buvo nutarta dėl Europos Parlamento rinkimų, tačiau nepavyko susitarti dėl vieningos visose valstybėse rinkimų procedūros.Europos Parlamento rinkimai.Pirmieji visuotiniai EP rinkimai įvyko tik tai 1979 metais, šie ir visi kiti vykę Parlamento rinkimai (1984 m., 1989 m., 1994., 1999m.), buvo rengiami skirtingose valstybėse pagal skirtingas rinkimų tvarkas. Pavyzdžiui 1999 metais Europos Parlamento rinkimai 1 Lietuvos naujienų agentūra ELTA – http://www.elta.lt/rinkimai2004. -prisijungta 2005.11.09.D. Britanijoje buvo surengti ketvirtadienį, kadangi šioje valstybėje visuotiniai rinkimai jau nuo seno yra rengiami tik ketvirtadieniais, tuo tarpu daugumoje valstybėse–narėse jie vyko sekmadienį. Po pirmųjų visuotinių Europos Parlamento rinkimų apie 30 % išrinktų Parlamento narių tuo pat metu buvo ir nacionalinių Parlamentų nariais. Per kadenciją šis skaičius padvigubėjo, nes daugelis Europos Parlamento narių dalyvavo nacionalinių Parlamentų rinkimuose ir buvo išrinkti į juos. Po 1984 metų Europos Parlamento rinkimų jau tik 12 % išrinktųjų turėjo dvigubą parlamentarystę. Bet kai kurios politinės partijos pasisakė prieš dvigubą parlamentarydtę, o Belgijoje ir Ispanijoje tai buvo uždrausta pagal nacionalinių rinkimų įstatymus. 2 1973 metais sausio 1 d. prie Bendrijos prisijungė Airija, Jungtinė Karalystė ir Danija Europos parlamentas padaugėjo iki 198 narių, iki tol jame buvo tik 142 nariai. Vėliau, kai jos narėmis tapo Graikija (kuri delegavo 24 parlamentarus), Ispanija (60 parlamentarų) ir Portugalija (24 parlamentarus) Europos parlamentas buvo padidintas iki 316. Po Vokietijos susivenijimo ir Europos Parlamento perskirstimo tarp valstybių narių per vykusius rinkimus (1994 metais), EP narių kiekis buvo padidintas nuo 518 iki 576. 1995 metais kai į Europos Sąjungą įstojo Austrija, Švedija ir Suomija Parlamentarų kiekis buvo padidintas iki 626. Šio metų Europos Parlamente yra 732 nariai, jie buvo išrinkti per tiesioginius ir visuotinius rinkimus kurie vyko kiekvienoje iš 25 valstybių narių 2004 metais birželį mėnesį. Europos Parlamento narių pagal Nicos sutartį numatyta padidinti iki 727 ir jo nekeisti, netgi po galimo sekančio plėtros etapo, kuris yra numatytas 2007 metais. Europos parlamento rinkimuose turi teisę dalyvauti vi ES valstybių-narių piliečiai, kuriems yra 18 metų. Nepriklausomai nuo valstybės-narės pilietybės, balsuoti ir buti išrinktam kandidatu rinkimuose į Europos Parlamentą galima bet kurioje valstybėje. Vis daugiau į Europos parlamentą išrenkama moterų, 1979 metais jų skaičius sudarė tik 16,5 %, o jau 1999metais – 29,7 % viso Parlamento narių. Pagal ES Konstitucijos projekto 19 str. Parlamento nariųskaičius nevišija septinių šimtų trisdešimt šešių. Europos piliečiams atstovaujama proporcingai, mažinant narių skaičių iki minimalios keturių narių kiekvienai valstybei narei ribos. 3 Europos Parlamente kiekvieną valstybę-narę atstovauja tiek išrinktų atstovų, kiek jų numatoma išrinkti pagal steigimo sutartį, atsižvelgiant į valstybės gyventojų kiekį.2 Europos Parlamentas – http://www.europrl.eu.int – prisijungta 2005.11.09.3 Sutartis dėl Konstitucijos Europai (projektas), Europos Konventas, 2003 m., 19str.Europos Parlamento nariaiEuropos parlamento nariai renkami per tiesioginius visuotinius rinkimus pagal proporcingumo atstovavimo sistemą regioniniu (Italijoje, D. Britanija ir Belgijoje), nacionaliniu (Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Danijoje, Liuksemburge) pagal mišrią sistemą (Vokietijoje). Visur taikomos bendros demokratinės taisyklės: teisė balsuoti sulaukus 18 metų, moterų ir vyrų lygybė ir slaptas balsavimas. Kai kuriose valstybėse – narėse (pvz.: Belgijoje, Liuksemburge ir Graikijoje), balsavimas yra privalomas, dėl to šiose valstybėse rinkėjų aktivumas siekia apie 90 %, tačiau D. Britanijoje yra mažiausiai rinkėjų aktyvumas tik 33 %, renkant Europos Parlamento narius. Rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose yra pavaizduotas 1 lentelėje. 41 lentelėValstybė-narė 1979 1981 1984 1987 1989 1994 1995 1996 1999Belgija 91.6 – 92.2 – 90.7 90.7 – – 90.0Liuksemburgas 88.9 – 87.0 – 87.4 88.5 – – 85.8Italija 85.5 – 83.9 – 81.5 74.8 – – 70.8Graikija – 78.6 77.2 – 79.9 71.2 – – 70.2Ispanija – – – 68.9 54.8 59.1 – – 64.4Airija 63.3 – 47.6 – 68.3 44.0 – – 50.5Danija 47.1 – 52.3 – 46.1 52.9 – – 50.4Austrija – – – – – – – 67.7 49.0Prancūzija 60.7 – 56.7 – 48.7 52.7 – – 47.0Vokietija 65.7 – 56.8 – 62.4 60.0 – – 45.2Portugalija – – – 72.2 51.1 35.5 – – 40.4Švedija – – – – – – 41.6 – 38.3Suomija – – – – – – – 60.3 30.1Nyderlandai 57.8 – 50.5 – 47.2 35.7 – – 29.9
J.Karalystė 31.6 – 32.6 – 36.2 36.4 – – 24.0ES 63.0 – 61.0 – 58.5 56.8 – – 49.4 Nuo Mastrichto sutarties įsigaliojimo 1993 metais bet kuris Europos Sąjungos valstybės – narės pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje-narėje, gali balsuoti ir balotiruotis rinkimuose toje valstybėje, kurioje jis gyvena. 54 V. Paulikas. Europos Sąjungos institucijos ir valdymas. LTU, 20045V. Paulikas. Europos Sąjungos institucijos ir valdymas. LTU, 2004 Europos Parlamento nariai naudojasi, numatytais 1965 metais Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų protokole, privilegijomis ir imunitetais. Savo šalyje Parlamento nariai naudojasi tokiomis pat teisėmis, kaip nacionalinių parlamentų nariai, tik Parlamento sesijos metu. Kitose Europos Sąjungos šalyse jie turi imunitetą nuo teisinio persikiojimo ir sulaikymo. Taip pat kaip ir atstovaujamų valstybių nacionalinių parlamentų nariai, Parlamento nariai gauna tą patį atlyginimą. Tokį atlyginimą jiems moka kiekviena valstybės–narė. Europos Parlamentas kompinsuoja tik vias išlaidas, susijusias su parlamentaro pareigų atlikimu ir padėjėjų samdymu. Tačiau šie atlyginimai gali būti sumažinti, dėl parlamentarų nereguliarų dalyvavimą plenariniuose posėdžiuose ir jeigu parlamentarai vengia lankyti komitetų posėdžius. Amsterdamo sutartimi buvo numatyta suvienodinti visų Europos Parlamento narių atlyginimus, bet dar iki šiol vyksta diskusijos Parlamente ir Taryboje, dėl parlamentarų atlyginimų sulyginimo. Kaip jau minėjau Europos Parlamento nariai gauna tokį patį parlamentinį atlyginimą kaip ir jų nacionalinių parlamentų nariai, ir kad tokį atlyginimą moka kiekviena valstybė narė. Be to, Europos Parlamentui pareikalavus, Amsterdamo sutartyje buvo numatytas bendrasis statutas visiems Europos Parlamento nariams. Šis statutas panaikina parlamentarų, turinčių skirtingą pilietybę, atlyginimų nelygybę bei užtikrina didesnį skaidrumą. Europos Parlamento nariams yra uždrausta eiti tam tikras pareigas (pvz.: teisėjo, ministro, valstybinės įmonės direktoriaus) arba vykdyti tam tikrą profesinę veiklą. Taip pat parlamentarai privalo vykdyti nacionalinius įstatymus, kuriose yra uždraustos dvigubos pareigybes. Kiekvienos valstybės narių skaičius nustatytas sutartyse. Parlamento rūmuose nariai sėdi pagal politines frakcijas, o ne nacionalinėse delegacijose. Parlamente yra aštuonios politinės frakcijos ir keletas prie jų neprisijungusių narių. Politines frakcijos sudaro daugiau nei šimto nacionalinių politinių partijų nariai. 1999 rugsėjo mėn. Europos Parlamentą sudarė tokios politinės grupės: ESP- Europos socialistų partijos grupė …ELP-ED- Europos liaudies partijos ir Europos demokratų grupė ELDR- Europos liberalų, demokratinės ir reformų partijų grupė ELA- Europos žaliųjų grupė (Europos laisvasis alijansas) EJK/ŠŽK- Europos kairiųjų jungtinė konfederalinė grupė/ Šiaurės žalieji kairieji UTS- Europos tautų sąjungos grupė EDĮ- Europos demokratijų ir įvairovės grupėEuropos Parlamento rinkimai LietuvojeRinkimai į Europarlamentą – vieną svarbiausių ES institucijų – Lietuvoje, kaip ir dar devyniose bloko naujokėse, buvo surengti pirmą kartą. 2004 m. birželio 10 – 13 d. visose ES šalyse narėse buvo rengiami rinkimai į Europos Parlamentą. Lietuvoje Europos Parlamento rinkimai buvo rengiami 13 dieną. Iš viso buvo renkami 732 Europos Parlamento nariai. Pagal rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą 3 straipsnį: Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatu į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre iki nustatytosios dienos. Nustatytoji diena yra diena, kurią iki rinkimų yra likusios 65 dienos.6 Rinkimuose į Europarlamentą varžėsi 12 partijų ir viena koalicija, iškėlusios 241 kandidatą. Į rinkėjų sąrašus iš viso buvo įtraukta 2 mln. 645 tūkst. 506 Lietuvos piliečių. Be to, rinkimuose galėjo dalyvauti mūsų šalyje gyvenantys kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečiai. Tokį norą VRK buvo pareiškė 320 užsieniečiai. Tuo tarpu 2428 Lietuvos piliečiai, gyvenantys kitose ES valstybėse, ketindavo balsuoti už tų šalių politikus. Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius yra nustatytas Sutartije dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą Stojimo akte ir renkami 5 metų kadencijai vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą valstybės teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu. 12 straipsnije Rinkimų į Europos parlamentą įstatyme yra sakoma, kad: Rinkimus į Europos Parlamentą organizuoja ir vykdo: 1. Vyriausioji rinkimų komisija; 2. savivaldybių rinkimų komisijos; 3. apylinkių rinkimų komisijos. Vienu metu tas pats asmuo negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; kandidatu ir atstovu rinkimams; atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu ir rinkimų 6 Lietuvos Respublikos VRK – http://www.vrk.lt/rinkimai/2004/euro – prisijungta 2005.11.10.stebėtoju; rinkim ų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sutikimo raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio Įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu ar išbraukiamas iš kandidatų. 7 2004 m. birželio 18 d. buvo patvirtinti oficialius Europarlamento rinkimų rezultatai . Pagal LR Vyriausiąją rinkimų komisiją iš viso Europarlamento rinkimuose dalyvavo 1 mln. 284 tūkst. 48 rinkėjų. Lietuvoje Europarlamento rinkimuose dalyvavusios partijos mandatų galėjo gauti tik tuo atveju, jei už atitinkamą kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 5 proc. balsavusių rinkėjų 5 proc. barjerą, t. y. daugiau nei 60 tūkst. balsų, laimėjo šešios partijos: Darbo partija (DP), Socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga (TS), Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDPS), Liberalų demokratų partija (LDP) bei Lenkų rinkimų akcijos ir rusų sąjungos koalicija “Kartu mes jėga!”.TS – Tėvynės Sąjunga(PPE-DE)1. Laima Liucija ANDRIKIENĖ 2. Vytautas LANDSBERGISVNDPS – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (PPE-DE)1. Gintaras DIDŽIOKAS .LSDP – Lietuvos socialdemokratų Partija (PSE)1. Vincas Justas PALECKIS 2. Aloyzas SAKALASLCS – Liberalų ir Centro Sajunga (ELDR)1. Eugenijus GENTVILAS 2. Margarita STARKEVIČIŪTĖLDP – Liberalų Demokratų Partija (ELDR)…1. Rolandas PAVILIONIS .DP- Darbo Partija (autres)1. Šarūnas BIRUTIS 4. Jolanta DIČKUTĖ2. Danutė BUDREIKAITĖ 5. Ona JUKNEVIČIENĖ3. Arūnas DEGUTIS Pagal rinkimuose laimėtų balsų skaičių Darbo partija gavo 5 mandatus Europarlamente, socialdemokratai, Tėvynės sąjunga, liberalcentristai – po 2 mandatus, Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjunga, liberaldemokratai – po vieną mandatą. Taigi, trylika Europos parlamentarų mandatų pasidalyjo šešios Lietuvos partijos (Europarlamentarų pavardės yra pateiktos 2 lentelėje.8), nors birželio 13 d. vykusiuose rinkimuose 5 proc. barjerą peržengė septynios.2 lentelė7 Lietuvos Respublikos VRK – http://www.vrk.lt/rinkimai/2004/euro – prisijungta 2005.11.10. 8 Eropos Parlamentas – http://www.elections2004.eu.int. – prisijungta 2005.11.10. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, Lietuvos rinkėjai gana aktyviai rinko Europos Parlamento narius – pagal aktyvumą Lietuva užime aštuntą vietą iš 25. Europos Parlamento tinklapyje skelbiamais duomenimis, aktyviausiai EP rinkimuose dalyvavo Belgijos piliečiai, ten balsavo 90,81 proc. visų rinkėjų. Antroje vietoje buvo Liuksemburgas – 90 proc., trečioje Malta – 82,37 proc. Pasyvus balsavimas vyko Vengrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Didžiausioje ES valstybėje Lenkijoje per pirmąsias šešias valandas balsavo mažiau kaip 6 proc. iš visų 27 mln. rinkėjų.
IŠVADOS
Europos Parlamento vaidmuo trejopas: jis vykdo demokratinę Bendrijos institucijų, ypač Europos Komisijos, priežiūrą; kartu su Europos Sąjungos Taryba dalijasi įstatymų leidimo galia; tvirtinant biudžetą, jam tenka pagrindinis vaidmuo. Parlamento rinkimai geriau nei kokios sociologinės apklausos atskleidžia bendras rinkėjų nuotaikas: partinė sistema nenusistovėjusi ir keičiasi toliau. Kodėl taip vyksta? Populiariausias aiškinimas – žmonės nusivylė valdžia. Nusiviliama visame pasaulyje. Skiriasi tik nusivylimo išraiškos formos. Trečiojo pasaulio šalyse tai dažniausiai baigiasi kariniais perversmais ar valdžios atstovų nulinčiavimais. Vakaruose nepasitenkinimas pareiškiamas paprasčiau – balsuojama už opoziciją. Europos Parlamento rinkimai kiekvienam piliečiui suteikia galimybę pasirinkti, kokios Europos jis nori, bei išrinkti atstovus, kurie artimiausius penkerius metus priiminės sprendimus, susijusius su kiekvieno piliečio kasdieniniu gyvenimu.
Rinkimai į Europos Parlamentą nedaro tiesioginio poveikio vyriausybėms ES šalyse, bet jų rezultatai yra tam tikras politinių jėgų perspektyvų per nacionalinius rinkimus indikatorius. Parlamentas kartu su Taryba priima sprendimus ir įneša savo svarų įndeli. Šie sprendimai turi reikšmės mūsų visų kasdieniam gyvenimui. Taigi Parlamentas tiesiogiaidaro įtaką visų europiečių interesams, vadinasi, yra puikus prietikstas balsuoti Europos Parlamento rinkimuose.Literatūros sąrašas:
1. V. Paulikas. Europos Sąjungos institucijos ir valdymas. LTU, 20042. Sutartis dėl Konstitucijos Europai (projektas), Europos Konventas, 2003 m., 19str. 3. Lietuvos naujienų agentūra ELTA – http://www.elta.lt/rinkimai2004. -prisijungta 2005.11.09.4. Europos Parlamentas – http://www.europrl.eu.int – prisijungta 2005.11.09.5. Lietuvos Respublikos VRK – http://www.vrk.lt/rinkimai/2004/euro – prisijungta 2005.11.10.