valios ugdymas mokykloje

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS
EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Auksė Dovidaitytė
FGM specialybės III kurso studentas

VALIOS UGDYMAS MOKYKLOJE

Darbo vadovas

dr. A. Prakurotienė

Šiauliai 2006

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1.TEORINIAI NAGRINĖJIMO KLAUSIMO ASPEKTAI......................4
1.1. Valios sąvokos samprata..............................4
1.2. Valios savybės..............................6
1.3. Valios atskleidimo būdai..............................9
2. TYRIMO REZULTATAI IR JO ANALIZĖ............................11
2.1. Tyrimo tikslas, organizavimas, metodika............................11
2.2. Tyrimo rezultatų analizė..............................11
IŠVADOS..............................13
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................14
PRIEDAI..............................15

Įvadas

Auklėjant jaunąją kartą, kuri gyvens visuomenėje, didelis vaidmuo tenka šeimai ir mokyklai. Tam vaidmeniui gerai atlikti žymią paramą gali suteikti psichologijos bei pedagogikos mokslai ir auklėtojų patirtis. Apie jaunosios kartos auklėjimą ir mokymą išleidžiama daug teorinio ir praktinio turinio knygų. Jose daugiausia yra nagrinėjamos protinis vaikų vaaistymas ir lavinimas. Tėvams ir mokytojams daug rūpesčių sukelia vaikų elgesys, kuris labai ir priklauso nuo vaikų valios išsivystymo. Psichologijoje ir pedagogikoje valios sritis iki šių dienų tebėra mažai ištirta.
Valios problema yra itin sudėtinga, tai referate ryžtamės panagrinėti pagrindinius valios vystymosi ir ugdymo klausimus, kurie aiškinami ir grindžiami literatūra, bei pedagoginiais bandymais, kuriuos pati atlikau, padedama mokinių.
Referato pirmame skyriuje bendrais bruožais apibūdinama valios sąvokos esmė, pagrindinės savybės ir atskleidimo būdus. Remtasi autoriais: Butkienės G., Laužiko J., Žemaičio V., Božovič L.., Lapės J. ir Naviko G. knygomis. Antrame referato skyriuje apibendrinamas tyrimo rezultatas ir jo analizė.

Tyrimo objektas: 12 klasės mokinių požiūris į valios ugdymą mokykloje.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti kaip ugdoma mokinių valia mokykloje.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išstudijuoti ir apibendrinti mokslinę literatūrą apie valios ugdymą.
2. Apibudinti va

alios sąvokos supratimą mokinių atžvilgiu.
3. Ištirti mokinių požiūrį į valios savybes.
4. Atskleisti valios ugdymo būdus mokykloje.
Darbe buvo naudojami tokie moksliniai metodai:
1. mokslinės literatūros analizė.
2. anketinė apklausa.
3. kiekybiniai ir kokybiniai atlikto darbo analizė.
Tyrimo imtis ir bazė: tyrime dalyvavo 12 mokinių, besimokančių Bazilionių vidurinėje mokykloje.
Darbo struktūra: referato darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados, literatūros sąrašas, priedai.

1. Teoriniai nagrinėjimo klausimo aspektai

1.1. Valios sąvokos samprata

Aplink mus yra tiek daug nebaigtų ir nepradėtų darbų, ir tiek nedaug norinčių ir pajėgiančių juos nudirbti. Todėl mums vėl būtina susirūpinti vaikų ir jaunuolių valios ugdymu, padėti jiems atrasti savyje valią ir pajusti jos stebuklingą galią.
Daugeliui žmonių valios sąvoka asocijuojasi su mąstymo valdžia aistroms ir vaizdams, su kliūčių nugalėjimu siekiant įsisąmoninti tikslo. Daugeliui vaikams ir jaunuoliams žodžiai apie pareigingumą, ištvermę, atkaklumą sukelia nemalonius jausmus. Jiiems valios ugdymas yra sunkus ir nemalonus užsiėmimas. Kaip mokymasis ar kitoks sunkesnis darbas. Viskas yra todėl taip, kad iš tėvų ir pedagogų kalbų jie susidaro neteisingą valios sampratą, nes dažniausiai apie valią išgirsta barami už nesimokymą, nepareigingumą. Be to, vaikams dažniausiai kalbama apie valią tik kaip apie sugebėjimą užbaigti pradėtą darbą arba sugebėjimą atsisakyti žalingo įpročio.
Psichologijos mokslo saulėtekyje valia buvo laikoma pradiniu žmogaus aktyvumo šaltiniu, Dievo duota energija, lemiančia žmogaus elgesio nepri¬klausomumą nuo aplinkos sąlygų.dabar tam pritaria ir ne

emažai dabartinių psi¬chologų. Kiti valią tarsi „ištirpina” žmogaus psichikos procesuose. Voliuntaristinės psichologijos srovės atstovai valią laikė ypatinga antgamtine jėga, psichikos ir būties pradu.W. Wundtas valios aktą laikė aukščiausia psichikos priežastingumo išraiška. H. Munstenbergas tvirtino, kad valia valdo kitas psichikos funkcijas. Valia laikomas žmogaus sąmoningas aktyvumas, pasireiškiantis veikiant iš anksto numačius tikslą, parinkus veiklai reikalingas priemones ir būdus bei stengiantis pasiekti savo tikslą (Lapė J., Navikas G., 2003).
Valia – tai žmogaus gebėjimas atkakliai siekti numatyto tikslo, nors ir būtų išorinių bei vidinių kliūčių (Božovič L., 1982).
Psichologijos vadovėliuose valia iki šiol buvo apibūdinama kaip aukš¬čiausias žmogaus poelgių raidos laipsnis. Ji pasireiškia sąmoningu savo, kaip žmogaus, veiksmų reguliavimu. Valia gali aktyvinti arba slopinti žmo¬gaus veiklą, nukreipti ją į įsisąmonintą tikslą, pagristą konkrečiais moty¬vais. Valia prasideda tikslo pasirinkimu, reiškiasi jo siekimu ir kliūčių nugalėjimu. Žmogui pasirinkti tikslą ir numatyti jo siekimo būdus dažniausiai padeda protas ir jausmai. Galutinį jo pasiekimą lemia valia.
Kiekvieną valios veiksmą palaiko koks nors vaizdas, simbolis arba žodžiais išreikšta mintis. Veikiant valiai, mintis šiek tiek užbėga į priekį. Tai vadinama anticipacija. Ji ir išskiria valios veiksmus iš instinktyvių veiksmų. Kitas bendras valios veiksmų bruožas yra ketinimai, pagrįsti įsisąmonintais norais ir motyvais.
Žmogaus norus be prievartos psichologai vadina valios laisve. Žmogus valios laisvės jausmą išgyvena savarankiškai pa
asirinkdamas ir savarankiškai apsispręsdamas. Valios laisvė sukuria žmoguje vieną vertingiausių jo bruožų – atsakingumo jausmą.
Siekiant tikslo, reiškiasi dvi valingos veiklos formos: teigiamoji – tai skatinamoji, aktyvinamoji ir neigiamoji – slopinamoji arba sulaikomoji. Jas abi ženklina valingas apsisprendimas sąmoningai ir aiškiai ištarti „Taip“ arba „Ne“. Sąmoningas tikslo ar elgesio būdo pasirinkimas – laisvo žmogaus požymis. Aktyvinamoji valios forma veikia per žmogaus iniciatyvumą, ryžtingumą, veržimąsi į tiks¬lą, atkaklumą, drąsumą ir įsitikinimą. Daugelio veiksmų sėkmė priklauso ir nuo atitinkamo sulaikymo, stabdymo bei jų eigos reguliavimo. Daug kur yra svarbios tokios slopinamosios valios savybės kaip ištvermė, santūrumas, savivalda.
Akcentuojant, kad žmogaus vidinė palaima, išorinė laisvė bei laimėjimai brandos amžiuje ir gyvenimo saulėlydyje yra užmokestis už jo valią vaikystėje ir jaunystėje.
Valios energija yra žmogaus viduje, ir žmogus bręsta tik per savo valios veiksmus ir per valingą mokymąsi. Valios jėga sukelia džiaugsmingą nuotaiką ir gyvenimo prasmės jausmą, padaro žmogų laisvą.
Valia – tai galinga žmogaus energija, kuri spinduliuodama padaro jį lai¬mingą. Ją naudojant, atsiskleidžia visa be galo turtinga žmogaus prigimtis ir jo tikroji esmė. Neatskleidęs savo valios žmogus yra priverstas plaukti pasro¬viui kaip visų blaškomas šapelis.
Atskleisti savo, kaip dvasingos būtybės, valios energiją ir ją naudotis vi¬są gyvenimą – tai yra visada įsisąmoninti į savo esminius tikslus ir norus, elgtis pagal savo vertybes, gyventi pa
agal dvasinio gyvenimo dėsnius ir princi¬pus. O jų yra tris, tai teisingų tarpusavio santykių, bendrų pastangų ir dvasinio priartėjimo dėsnis. Šie dėsniai veikia žmogų per jo gerą valią, vieningumą ir meilę.
Taip pat galima pasakyti tai, kad valia yra tik mūsų viduje. Žmogus auga tik savo valia ir valingu mokymusi. Atvirkščiai, jei niekada nesinaudosite savo valia, patys nepriimsite jokių sprendimų ir jų neįgyvensite, tapsite vis labiau priklausomi nuo kitų. Jūsų veiklos galimybės, palyginus su kitais žmonėmis, vis mažės. Dažniau toks žmogus išgyvena nepasitenkinimo savimi ir kitais jausmą, baimę. Išleidęs savo valią, žmogus įgyja jėgos ir galios siekti pasirinkto vertingo tikslo. Toks žmogus patiria džiaugsmą, nes jis savo jėgomis ir valia išsprendžia problemas, įgyja pasitikėjimą savimi. Valios pasireiškimu galima eliminuoti iš savo sąmonės dažniausią nesėkmių priežastį – baimę. Valia būtina savo tikrajam “aš” (dvasinei prigimčiai) aktualizuoti ir išskleisti.

1.2. Valios savybės

Svarbiausi žmogaus charakterio bruožai yra tiesiogiai su¬siję su jo valia. Dėl to jie vadinami valingomis charakterio savybėmis, arba tiesiog — valios savybėmis. Žemaitis V. pagrindines valingosios charakterio savybes išskyrė šias: savarankiškumą, sa¬vitvardą, ryžtingumą, atkaklumą, drąsumą, vyriškumą. Psichosintezėje yra išskiriamos 5 žmogaus valios charakteristikos: stipru¬mas, atkaklumas bei pastovumas, sutelktumas, įgudimas ir geravališkumas. Šios savybės yra fundamentalios žmogaus dorybės, sūpuojančios jo charakterio tvirtumą bei dorovinį patvarumą.
Visos čia paminėtos valingosios charakterio savybės yra tei¬giamos. Tačiau yra taip, kad jos funkcionuoja kovodamos su neigiamomis savybėmis. Tarkime savitvarda susipriešinta su nesusivaldymu, ryžtingumas su neryžtingumu, atkaklumas – su užsispyrimu, drąsumas – su bailumu ir t.t Taip pat teigiamos charakterio savybės įsitvirtina nugalėdamos neigiamas. Pavyzdžiui, savarankiškumas išsiugdomas įveikiant nesavarankiškumą, savi¬tvardą – nesusivaldymą, drąsumas – bailumą ir t. t. Bet, labai dažnai galima pastebėti ir atvirkščią procesą, tai kad neigiamos cha¬rakterio savybės įsigali nustelbdamos teigiamas savybes.
Valingosios charakterio savybės tarpusavyje glaudžiai su¬sijusios. Visos jos sudaro vientisą struktūrą. Jeigu vienos cha¬rakterio savybės patvarios, o kitos silpnos, neišugdytos, struk¬tūroje atsiranda didelių nelygumų. Tokiu atveju charakteris bus nenuoseklus, prieštaringas. O jeigu dominuoja neigiamos savybės, tai charakteris, kaip žmonės sako, bus „sunkus“ arba net ,,bjaurus“, tik tuo atveju, kai pagrindinės valingosios charakterio savybės tolydžiai išugdytos ir charakteris bus iš esmės vientisas ir darnus.
Valingosios charakterio savybės vaidina labai reikšmingą vaidmenį žmogaus gyvenime, daro didelę įtaką jo veiklai, el¬gesiui, santykiams su kitais žmonėmis. Šios savybės charak¬terizuoja žmogų kaip asmenybę, užtikrina jo veiklos sėkmę. Viena vertus, valios savybės žmogų aktyvina, žadina jo kū¬rybines jėgas, kita vertus, jos padeda individui kontroliuoti savo veiksmus, slopinti nepageidautinas emocijas bei reakci¬jas siekiant užsibrėžtų tikslų. Taigi valingosios charakterio savybes būtina rūpestingai ugdyti ir stiprinti.
Sunkiam darbui atlikti ar dideliems troškimams atsispirti reikia daug vidinės energijos. Kol toks elgesys yra tik atsitiktinis arba paradiškas, žmogaus valios negalima vadinti stipria. Tokia ji pasidaro tik sistemingai ją naudojantis.
Reguliariai ir pakankamai ilgai kartojant veiksmus ar elgesį, atsiskleidžia vis daugiau valios energijos. Dėl to žmogus pasidaro harmoningesni ir laisvesnis. Atkaklumas pasireiškia sugebėjimu įvykdyti sprendimą iki galo, nors ir būtų kliūčių. Jei gausūs interesai ir įsipareigojimai išsklaido žmogaus jėgas į tūkstantį upelių, tai jo valia nepasireiškia. Reikalinga valios koncentracija, kryptingumas.
Žemaitis V. (1992) išskyrė tokias pagrindines valios charakterio savybes: savarankiškumą, sa¬vitvardą, ryžtingumą, atkaklumą, drąsumą, vyriškumą ir joms priešingas: negatyvizmą, įtaigumą, impulsyvumą, neryžtingumą, bailumą.
Žmogui labai svarbu būti savimi pačiu, gyventi ir elgtis, jaustis nepriklausomu ir savarankišku. Savarankiškumas – pagrindinis dvasios autonomijos atributas, vienas svarbiausių tvirto charakterio požymių. Savarankiškas žmogus pirmiausia vadovaujasi savo protu, pasikliauja savimi pačiu bei savo jėgomis. Tuo atveju, kai žmogus nesugeba savikritiškai vertinti savęs ir kitų, išsiugdo negatyvizmą. Tai neigiama charakterio savybė, ji būdinga vaikams ir paaugliams, dažnai ir suaugę žmonės būna užsikrėtė negatyvizmu. Tokie žmonės nepasižymi savarankiškumu, nors jie dedasi esantys savarankiškais. Yra dar ir kita savarankiškumui priešinga valios savybė – įtaigumas. Tai savybė, kai žmonės nesugeba kritiškai vertinti kitų nuomonės ir patys apsispręsti.
Neįmanoma įsivaizduoti savarankiško, pilnavertiško žmogaus be savitvardos. Ši charakterio savybė yra vienas svarbiausių asmenybės skiriamųjų bruožų. Savitvarda – tai valdžia sau pačiam, gebėjimas save kontroliuoti, susivaldyti, slopinti savo negatyvias aistras, polinkius, potraukius, nuslopinti baimę, pyktį, neapykantos jausmą, ir panašiai. Žmogus, kuris stichiškai reaguoja į išorinį dirgiklį ar vidinę paskatą, būdingas impulsyvumas. Impulsyvus žmogus paprastai veikia staigiai pagautas pirmojo afekto ar aistros, potraukio, ar kokios nors kitos netarpiškos paskaitos. Jis nesistengia apgalvoti savo poelgių, numatyti, kokios bus jų pasekmės.
Viena dar iš pačių svarbiausių charakterio savybių yra ryštingumas. Ši savybė įsikūnija žmogaus gebėjimu savarankiškai, nevilkinant priimti sprendimą bei nuosekliai jį įgyvendinti. Ryštingumas yra aktyvios energingos ir iniciatyvios asmenybės bruožas. Pastaroji charakterio savybė ypač išryškėja, kai žmogui tenka apsispręsti sudėtingoje situacijoje ir net rizikuoti. Ryštingas žmogus priima sprendimą nesiblaškydamas ir nesvyruodamas, neišleisdamas iš akiračio pagrindinių ir svarbiausių dalykų. Neryštingas žmogus paprastai yra nesavarankiškas, silpnavalis, nepasitikinti savo sugebėjimais, jam sunku priimi sprendimus, o ką bekalbėti apie sprendimą.
Atkaklumas – tai teigiama žmogaus charakterio savybė. Ji apibudina žmogaus gebėjimą pastoviai ir nenukrypstamai siekti tikslo, glaudžiai susijusi su savarankiškumu, ištvermingumu, organizuotumu, darbštumu, patvarumu ir kitoms labai svarbiomis savybėmis. Pagrindinis atkaklumo savybės bruožas yra valios pastangų trukmė ir patvarumas.
Žmogaus gebėjimas nepasimesti bet kokio pavojaus akivaizdoje, blaiviai įvertinti situaciją, išmintingai apsispręsti, kaip tokiu atveju pasielgti, yra– drąsumas. Tai dorovinė savybė, kuri nėra įgimta ji yra įgyjama. Įgyjama – tai išsiugdant gyvenimo principus, stiprią valią, savitvarda. Kalbėdami apie drąsumą, susiduriame su jo priešybe – bailumu. Ji išsiugdo, kai žmogų pastoviai slegia netikrumo ir baimės jausmas. Baimė kyla, kai mes nesuvokiame pavojų savo gyvybei arba kokiomis nors gyvybiškai svarbioms vertybėms: prestižui, idealams, tikslams ir t.t. Su drąsumu glaudžiai susijęs yra kitas charakterio bruožas – vyriškumas. Tai fundamentali žmogaus dorovinė savybė, įkūnijanti valios tvirtumą bei pasiaukojimą siekiant užsibrėžtų tikslų. Susidūręs su blogiu, nežmoniškumu ar neteisingumu, vyriška asmuo tvirtai remiasi ištikimybe doroviniams principams ir idealams.
Beje, nebuvo dar paminėta, kad valios struktūroje galime išskirti dvi pagrindinės savybės tai: aktyvinančios ir slopinančios veiklą – savybės. Aktyvinančios veiklą savybės – tai ryžtas, drąsa, iniciatyva, veržlumas, atkaklumas; slopinančios – santūrumas, savitvarda, kantrybė, drausmingumas, saikingumas. Harmoningai asmenybei būdingas šių savybių balansas, pusiausvyra. Tai sudaro žmogaus socialinį dorovinį kryptingumą. Nesusidarius šiai pusiausvyrai, sutrinka ne tik valia, bet ir asmenybės harmonija. Žmogus negimsta nei protingas, nei valingas. Kaip protas, jausmai, taip ir valia vystosi, formuojasi bręstant asmenybei. Kasdienė buitis, aplinka, šeima, visuomeniniai santykiai skatina ugdyti protą, jausmus ir valią. Nuo pat mažumės vaikas pratinamas ką nors veikti. Nejučia jis ir pats pradeda daug ko norėti, reikalauti, veržiasi padaryti tai, ką numatė. Bendraudamas su kitais žmonėmis, mokosi atsisakyti pagundų, laukti, kęsti. Taip nepastebimai formuojasi valingos veiklos, aktyvumo ir susilaikymo pradmenys. Mūsų vaikai kartais per daug globojami, lepinamai, per mažai susiduria su sunkumais, kliūtimis, kurias turi patys įveikti. Daug laiko jie praleidžia, neturėdami savo amžiui būtinų rūpesčių, užsiėmimų, neįgyja reikiamo patyrimo, lemiančio valios ir asmenybės formavimąsi. Todėl vaikas, užuot pats sėmęsis gyvenimo patirties, neretai tik ir laukia suaugusiųjų nurodymų. Taip formuojasi suglebusio, bevalio, išlaikytinio, vartotojo tipas. Lepinami vaikai nemoka dirbti, todėl nepatiria sunkios pergalės džiaugsmo, nesupranta kovos, neišgyvena pralaimėjimų kartėlio, nesuvokia ir nugalėtojo palaimos. Ištikimi valios tarnai – santūrumas, savitvarda ir ištvermė. Visi pastebėjome, kad vaikystėje jų kaip tik ir trūksta. Ikimokyklinio amžiaus vaikams ir mokiniams būdingas impulsyvumas, polinkis į afektus. Ilgainiui toks elgesys tampa įpročiu, ir tada net subrendęs žmogus nekontroliuoja savo veiksmų, žodžių, savo savitvardos – šio didelio gyvenimo meno – reikia mokyti žmogų nuo mažens (Laužikas J., 1991).

1.3. Valios atskleidimo būdai

Norėdami suprasti valios esmę, turime atlikti trijų pakopų pratimą. Pvz., prisiminkite kokį nors neseniai išgyventą spontanišką atsitikimą, palikusį graužatį ar nusiminimą (kažką pasakėte ar nevykusiai pasielgėte)ir kaip po to jautėtės. Prisiminkite spontaniškus, neplanuotus veiksmus su maloniomis pasekmėmis, pagalvokite apie kurį nors konkretų atvejį, kai patys ketinote arba kas nors įkalbinėjo imtis nelengvos užduoties ar darbo (pvz., iš pradžių jaudinotės, kad nepajėgsite, nedrįsote įsipareigoti, bet paskui apsisprendėte, pasiryžote ir buvote patenkinti).
Palyginkite šiuos tris atvejus ir paklauskite savęs, ką jums davė tokie poelgiai. Tai priartintų prie valios esmės ir jos prasmingumo supratimo.
Galima atlikti ir pozityvaus mokymosi išgyvenimo pratimą. Vaizduotėje atkurkite situaciją, kai, būdami maži, pirmąsyk mokėtės kokio nors veiksmo (važiuoti dviračiu, plaukti)ir labai norėjote išmokti. Nuosekliai prisiminkite visą mokymosi patyrimą – kaip jautėtės ir ką darėte panorę išmokti, ką išgyvenote mokydamiesi, kaip ir kur mokėtės. Būtinai iš naujo išgyvenkite tą akimirką, kai pajutote „Jau. jau moku!“ Vaizduotėje, mintyse ir jausdami kūnu vėl kartokite veiksmą nuo tos palaimingos išmokimo akimirkos. Mėginkite įsisąmoninti, kokie pojūčiai, jausmai ir mintys jus apima tai prisiminus. Paskui paklauskite savęs – ką reiškė tuomet ir kas yra dabar tai prisiminti? Ką man ir mano gyvenimui duoda mano valios veiksmai? Taip suprasime, kad valia yra mūsų viduje. Žmogus, kuris niekada nesinaudoja savo valia, pats nepriima jokių sprendimų ir jų neįgyvendina, tampa vis labiau priklausomas nuo kitų. Jo veiklos galimybės, lyginant su kitų žmonių, darosi vis siauresnės ir mažesnės. Vietoj pasitenkinimo savo sėkme, vis dažniau toks žmogus išgyvena nepasitenkinimo savimi ir kitais jausmą, baimės motyvaciją. Kai žmogus nesinaudoja savo valia mokydamasis ar dirbdamas, jo veiksmų pobūdį lemia išorinė pareiga („reikia“, „privalai“), o ne vidinis apsisprendimas („aš noriu“). Tada žmogus nejaučia pasitenkinimo savo dar¬bu, nes čia nedalyvauja valia. Tik asmeniškas noras, kylantis iš vidinio apsisprendimo, susijusio su gyvenimo tikslais ir vertybėmis („Aš labai šito noriu“, „Aš iš tikrųjų labai noriu ir pats apsisprendžiau taip padaryti, išmokti“), yra būtina vidinių procesų (dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, vaizduotės) ir išmokimo sąlyga, sukelianti esminius asmenybės pakitimus. Be to, nesinaudojantis savo vidine valia žmogus ne¬gali naudotis ir savo sugebėjimais bei įsitikinimais. Tik per savo valią žmogus įgyja jėgą ir galią siekti pasirinkto vertingo tikslo. Toks žmogus labai daug kartų patiria vidinį džiaugsmą, nes jis pats savo jėgomis ir savo valia išsprendžia problemas ir vis daugiau pasitiki savimi. „Aš žinau, kad nėra gyvenime to, ko aš negalėčiau padaryti. Aš visada tikiu savo valios galia. Tai pirmąsyk supratau ketvirtoje klasėje, kai sporto mokykloje pasiryžau pirmoji nubėgti kilometrą miesto gatvėmis. Tada aš aplenkiau draugus, kurie apgaudinėjo trenerį ir dalį kelio važiavo troleibusu“, – sako studentė. Per savo valią žmogus eliminuoja iš savo sąmonės daž¬niausią nesėkmių priežastį – baimę. Tuomet jis gyvenimui sako: „Aš ta¬ve žinau ir tavęs nebijau“.
R. Assagioli mano, kad pirmiausia derėtų pažvelgti j savo valią ir įsisąmo¬ninti savo individualiai naudojamus valios ugdymo būdus, tik po to kelti sau naujus tikslus. Tai mūsų vidinės laisvės dalykas.
Prisiminę visas valingo veiksmo frazes (1 – ketinimas, siekimo ir moty¬vų įsisąmoninimas; 2, 3 – svarstymas ir apsisprendimas; 4, 5 – planavi¬mas ir įvykdymas), galėtume sau atsakyti į tokius klausimus: ar dažnai mano valia yra veikiama kitų žmonių valios; pavergta tokių mano jaus¬mų, kaip depresija, pyktis, baimė ir kt.; suparalyžiuota inercijos; užliū¬liuota įpročių; suskaidyta į daugybę atitraukiančių dalykų; draskoma abe¬jonių; ar aš visada darau tai, ko iš tikrųjų noriu iš savo sielos gelmių; ar mano veiksmus lemia kokie nors kiti dalykai.
Galima naudotis ir Ferruci siūlomais patarimais, kaip aktyvinti valią įvairiomis gyvenimo situacijomis. Štai jie:
 Padarykite ką nors, ko iki šiol niekada nedarėte.
 Atlikite drąsų veiksmą.
 Susidarykite planą ir laikykitės jo.
 Tęskite darbą, kurį dirbate, dar 5 minutes, net jei jaučiatės pavargęs,
sunerimęs ar jus atitraukė kas nors kitas.
 Darykite ką nors labai lėtai.
 Pasakykite „ne”, kai reikia pasakyti „ne”, bet lengviau pasakyti „taip”.
 Darykite tai, kas jums atrodo visų svarbiausia.
 Elkitės neatsižvelgdami į tai, ką apie jus pagalvos žmonės.
 Susilaikykite nepasakęs to, ką jus tiesiog traukia pasakyti.
 Padarykite ką nors, kas jus priverstų jaustis nesaugiai.
 Pašalinkite ką nors nereikalingą iš savo gyvenimo.
R. Assagioli primena, kad mūsų kasdieninis gyvenimas mums pateikia daug progų valiai atskleisti ir lavinti. Pavyzdžiui, mums atsivers daug dalykų, jeigu rytą pradėsime keltis 10-15 min. anksčiau negu įprastai. Taip pat, kai rytmety rengiamės, galime dėmesingai pasirinkti ir grakščiai atlikti kai kuriuos judesius tiksliai, grei¬tai, tačiau neskubėdami. Skubėti iš lėto yra labai svarbu dvasiniam žmo¬gaus tobulėjimui. Šiuolaikinis gyvenimas verčia mus skubėti. Skubėti lėtai yra nelengva, bet įmanoma. Tai parengia produktyviam darbui be įtampos ir išsekimo. Skubėjimas iš lėto verčia mus tarsi susidvejinti. Tenka veikti ir stebėti sa¬ve iš šalies. Nuolat taip daryti yra labai geras savo valios ugdymo būdas.
Bet kuriam valios lavinimo būdui visada bus reikalingas tam tikras vidinis nusiteikimas, vidinės pastangos ir laikas. Svarbiausia stiprios valios atskleidimo sąlyga – nuoširdus apsisprendimas mokytis dalyko negailint laiko ir savo energijos. Svarbiausia norėti tai daryti sistemingai, kiekvieną dieną.

2. TYRIMO REZULTATAI IR JO ANALIZĖ

2.1. Tyrimo tikslas, organizavimas, metodika

Tyrimo tikslas. Šiuo tyrimu nustatėme ar tiriamieji turi valią, kokia ji, sužinojome ar tiriamieji žino „valios“ sąvokos apibrėžimą.
Tyrimo organizavimas. Tiriamieji tai mokiniai, besimokantys Bazilionių vidurinėje mokykloje 12 – oje klasėje; 6 vaikinai ir 6 merginos. Jiems buvo pateiktos anketos, kurias jie turėjo užpildyti – atsakyti į pateiktus klausymus.
Tyrimo metodika. Tyrimo metodika – anketavimas. Anketos buvo anoniminės, apie save reikėjo tik pasakyti, kurioje Lietuvos mokykloje jie mokosi, klasę bei lytį. O kiti anketos klausimai labai įvairaus tipo: į kai kuriuos klausimus turėjo pažymėti jų manymų teisingą atsakymą, o į kitus pateiktus klausimus reikėjo atsakyti plačiau.

2.2. Tyrimo rezultatų analizė

Atliekant tyrimą buvo laikomasi privatumo, konfidencialumo principų. Anonimiškumą garantuoja tiriamųjų vardų bei kitų asmeninių duomenų nenaudojimas.

1 lentelė

Duomenys apie tiriamuosius (n=12)
Eilės Nr. Duomenys Skaičius %
1. Mokykla Bazilionių vidurinė mokykla 12 100
2. Lytis

vaikinai 6 50

merginos 6 50

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad iš tiriamųjų merginų tik viena laiko save valinga, o kitos yra tik kartais valingos. O tiriamaisiais vaikinais yra visiškai priešingai; tik vienas laiko save kartais valingu, o visi kiti penki save laiko valingais.
Paprašius tiriamųjų apibrėžti jų supratimu „valios“ sąvoka, kaip ir buvo galima tikėtis visi mano skirtingai. Ne veltui yra sakoma: „kiek žmonių tiek ir nuomonių“. Taigi apibendrinus tiriamųjų atsakymus, galima teigti, kad „valia“ tai yra savęs tobulinimas; bandymas save įveikti, atsispirti blogiems veiksmas, dalykams; siekti užsibrėžto tikslo; būti ištvermingu, stipriu, drąsiu.
Tiriamieji savo klasėje labai nedaug pastebi valingų draugų. Tai seka išvada, kad mokiniai neatsiskleidžia iki galo ir jie neparodo savo valios.
Anketoje buvo išvardintos keletą „valios“ savybių. Kokias jie sau priskyrė galime pastebėti žemiau pateiktoje diagramoje.

1 pav. Valios savybės

Iš stulpelinės diagramos galime pastebėti, kad sau, tiriamieji labiausiai priskiria tokias valios savybes, kaip pastovumą, geravališkumą, savarankiškumą.
Į klausymą ar stengiatės ugdyti savo valią? Tiriamieji atsakė taip: kartais ugdo savo valią iš 12 tiriamųjų 5, o kad ugdo net 7 tiriamieji.
Buvo įdomu sužinoti iš tiriamųjų kas juos labiausiai skatina ugdyti valia.

2 pav. Valios ugdymo skatintojai

Iš diagramos labai akivaizdžiai matome, kad beveik visi tiriamieji patys bando save ugdyti. O mokykla lieka paskutiniojoje vietoje, nors tai turėtu būti viena iš pirmųjų skatintoju ugdyti savo valią, kaip ir tėvai.
Atsakant į klausymą, ar sunku žmogui išugdyti valią? Tiriamųjų nuomonės pasiskirstė taip: kad išugdyti valią yra labai sunku, tai sudaro 42 % tiriamųjų, o 50% tiriamųjų mano, kad išugdyti valią yra nelabai sunku, ir 8% tiriamųjų atsakė, kad išugdyti valią yra visai nesunku.

Išvados

1. Daugeliui žmonių valios sąvoka asocijuojasi su mąstymo valdžia aistroms ir vaizdams, su kliūčių nugalėjimu siekiant įsisąmoninti tikslo. Valia prasideda tikslo pasirinkimu, reiškiasi jo siekimu ir kliūčių nugalėjimu. Žmogui pasirinkti tikslą ir numatyti jo siekimo būdus dažniausiai padeda protas ir jausmai. Galutinį jo pasiekimą lemia valia.
2. Valingosios charakterio savybės vaidina labai reikšmingą vaidmenį žmogaus gyvenime, daro didelę įtaką jo veiklai, el¬gesiui, santykiams su kitais žmonėmis. Savybės charak¬terizuoja žmogų kaip asmenybę, užtikrina jo veiklos sėkmę.
3. Valios lavinimo būdui yra reikalingas tam tikras vidinis nusiteikimas, vidinės pastangos ir laikas. Svarbiausia stiprios valios atskleidimo sąlyga – nuoširdus apsisprendimas mokytis dalyko negailint laiko ir savo energijos. Svarbiausia norėti tai daryti sistemingai, kiekvieną dieną.
4. Tyrimo metu buvo ištirti mokiniai ar jie turi valią, yra valingi? Ir tyrimas parodė, kad šie mokiniai nėra itin valingi, nors mokykla ir tėvai turėtų juos išugdyti valingais žmonėmis. O jų nuomonė, kad labiausiai jie pasižymi pastovumo, geravališkumo, savarankiškumo ir santūrumo savybėmis. Įdomi statistika yra tai, kad jie pirmiausia bando patys ugdyti savo valią, o pačioje paskutinioje vietoje valią padeda ugdyti mokykla; mokytojai, klasės auklėtojai, net geriausias draugas (-ė) užima vieną iš pirmųjų vietų.
5. Valingas žmogus – tai toks žmogus, kuris įveikia įvairius sunkumus, nugali jį gundančius, jam trukdančius norus ir pasiekia užsibrėžtą tikslą, baigia pradėtą, net nuobodų darbą. Ir atvirkščiai, tie, kurie išsižada užsibrėžto tikslo, dirba atžagariomis rankomis ir pagaliau visiškai meta pradėtą darbą, yra laikomi neorganizuotais, silpnavaliais žmonėmis. Taigi, reikia stengtis būti valingiems, nes tada mes galėsime įveikti įvairius sunkumus, nugalėti pagundas ir atsispirti joms. Jei valia silpna, reikia stengtis ją ugdyti, kad būtų stipresnė. O po to, kad ji išliktų stipri.

Literatūros sąrašas

1. Božovič L. (1982). Kas yra valia // Šeima. Nr. 2. P. 39 – 41.
2. Butkienė G. Kepalaitė A. (1996). Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius
3. Butkienė G. (1993). Valios ugdymas // Lietuvos švietimo reformos gairės. Vilnius p. 263 – 265.
4. Lapė J., Navikas G. (2003). Psichologijos įvadas. Vilnius
5. Laužikas J. (1965). Mokinių valios ugdymo bruožai. Vilnius
6. Laužikas J. (1991). Valia – žmogaus galia // Ethos. Nr. 2. P. 30 – 33.
7. Žemaitis V. (1992). Valios savybės. Vilnius

Priedai

Anketa mokiniui

1. Apibrėžkite, kaip Jūs suprantate, kas yra valia?.................
..............................
..............................
2. Ar Jūs save laikote valinga(u)?

 taip  kartais  ne
3. Jūsų pastebėjimu ar klasėje yra daug valingų mokinių?

 daug  nelabai daug  mažai  nėra.
4. Kuo, jūsų nuomone, valingas žmogus (ar mokinys) skiriasi nuo neturinčio valios?
..............................
..............................
5. Kurias iš šių išvardintų valios savybių labiausiai priskirtumėte sau?

 Ištvermingumas

 pareigingumas

 ryštingumas

 savarankiškumas

 atkaklumas

 drąsumas

 vyriškumas

 santūrumas

 geravališkumas

 pastovumas
6. Per kokias pamokas labiausiai yra atskleidžiamos Jūsų valios savybės? .....
..............................
7. Ar stengiatės ugdyti savo valią?

 taip  kartais  ne
8. kas Jus labiausiai skatina ugdyti valia?

 tėvai

 mokytojai

 klasės auklėtoja

 geriausias draugas(ė)

 jūs pats

 kita ..............................
9. Kam, jūsų nuomone, žmogui yra reikalinga valia?...................
..............................
10. Kaip jūs manote, ar sunku žmogui išsiugdyti valią?

 labai sunku

 nelabai sunku

 nesunku

11. Parašykite, ar savo aplinkoje jūs turite valingo žmogaus pavyzdį? Apibūdinkite jį.
..............................
..............................

Dėkoju už atsakymus

Leave a Comment