renginys

RENGINIO PLANAS – KONSPEKTAS

Tema: Kalėdos.

Šios šventės tikslas – supažindinti ir ugdyti pagarbą liaudies tradicijoms, ruošti vaikus šeimyniniam gyvenimui, pažadinti šių vaikų jausmus, padėti suprasti jiems, kas yra grožis ir gėris.

Pažintinis uždavinys – suteikti mokinimas žinių apie Kalėdų šventimą.

Auklėjamasi tikslas – puoselėti mokinių tautinį jausmą.

Lavinamasis uždavinys – lavinti mokinių gebėjimą pasiruošti šventėms, gaminti priemones.

Metodai:
• Kalendorinių švenčių aptarimas.
• priemonių gaminimas.

Priemonės: kaukės, žaisliukai.

Forma: Kalėdinė šventė mokykloje.

Situacija. Artėja didžioji metų šventė, todėl iš anksto jai buvo imta ruoštis.

Pasiruošimas renginiui. Aptariam Kalėdų šventė. Kiekviena šeeima, įstaiga ar organizacija ne tik nuolat dirba savo kasdieninius darbus, bet ir turi tam tikras tradicijas, šventes. Turbūt sunku būtų rasti nors vieną įstaigą, organizaciją ar šeimą, kuri nešvęstų lietuvių labai mėgstamas kalendorines šventes, kurios susietos su krikščioniškomis datomis, tačiau jos išlaikė savo senąjį ikikrikščioniškąjį pobūdį. Į kalendorinių švenčių ciklą įeina šventės, kurios kasmet pasikartoja tuo pačiu laiku, atspindi gamtos kaitos ir žmonių darbų ritmą. Tai Kūčios, Kalėdos, Naujieji Metai, Užgavėnės,Velykos, Joninės, Vėlinės.

Vaikai ypatingai laukia šių švenčių, todėl joms ruošiasi išš anksto ir mokykloje ir namuose: Kalėdų eglutę puošia savo rankomis pagamintais žaisliukais, gaminasi Užgavėnių kaukes, patys margina velykinius kiaušinius ir kt.

Nuo senų laikų lietuviška šeima ypatingai rūpinosi vaiko dvasiniu ugdymu. Žmonės vientisai suvokė gamtos, darbo ir švenčių ciklą, kartu su

u vaikais išgyveno džiaugsmą, nuovargį, liūdesį ir ilgesį. Vaikai klausėsi dainų, pasakų, patarlių ir priežodžių, iš kurių mokėsi doros, gamtos ir pasaulio pažinimo. Šiandien nyksta tradiciniai šeimos bruožai. Mokykla vaidina lemiamą vaidmenį, perduodama etnokultūros vertybes vaikams.

Viena populiariausių švenčių lietuvių tautoje yra Kalėdos, kurioms pradedama ruoštis iš anksto. Šios šventės pasiruošimui yra skiriama gana daug laiko, kadangi prieš tai yra didžiojo susikaupimo laikotarpis – adventas, kurio metu žmonės ne tik tvarkosi savo namus, puošia savo ar įstaigos aplinką, bet ir renka dovanėles savo artimiesiems, draugams. Kalėdos yra daugiau šeimos šventė, tačiau ji švenčiama ir organizacijose, įstaigose. Turbūt labiausiai šios šventės laukia vaikai, todėl visos ugdymo įstaigos: darželiai, mokyklos, globos įstaigos šiai šventei labiausiai ruošiasi.

Kalėdos prasideda nuo susikaupimo meto – advento, iki linksmybių laaikotarpio – Kalėdų šventės.

Šioje šventės metu naudojami įvairūs simboliai: eglių šakos, iš kurių pinamas adventinis vainikas, naudojamso 4 žvakės, kurios simbolizuoja 4 advento savaites, taip pat prisimenami Kūčių nakties burtai. Tuo siekiama vaikus sudominti liaudies papročiais bei tradicijomis. Šventėje naudojami kalėdiniai žaidimai, mįslės, giedamos kalėdinės giesmės, paruoštas Kūčių stalas. Taip pat šventėje dalyvauja šių dienų vaikų mėgstami personažai – Teletabiai.

Vakaronės eiga: Tyliai grojant muzikai į salę įeina auklėtoja ir vaikai, kurie rankose nešasi degančias žvakutes. Jie sustoja salės viduryje puslankiu.

Vakaronės vedančioji – auklėtoja. Įžangoje ji p
papasakoja apie šaltą ir niūrų laikotarpį – susikaupimo metą – adventą. Ji supažindina vaikus, kas būdinga šiam laikotarpiui, kad būtina susikaupti, tam pasiruošti dvasia ir kūnu.

Mergaitė padeklamuoja eilėraštį apie kelionę žvaigždėtu dangum.

Auklėtoja pasakoja apie Kūčių ir Kalėdų stalą, prie kurio susimąstome apie nuveiktus darbus. Ant to stalo, kaip vilties simbolį uždega didžiulę žvakę, o vaikai šalia padeda dar 4 degančias žvakutes, kurios simbolizuoja adventinį laikotarpį.

Auklėtoja pradeda pasakoti apie negyvą gamtą, kuri tuo laikotarpiu miega, tad vienintelė gyva yra eglė, kuri žalia žiemą ir vasarą. Eglė simbolizuoja nesibaigiančią gyvybę, viltį – apie tai pasakoja mergaitė. Ji ima eglės šaką ir rodydama ją visiems sako, kad vėl viskas atgims.

Kol pasakojama, kad gamta atgims, kad į viską reikia žiūrėti su viltimi, pinamas adventinis vainikas. Nupynus vainiką auklėtoja sako, kad ateis išsipildymo metas, už kurį prašoma, visų padėkoti Dievui. Visi atsistoja, susikimba rankomis ir dėkoja Dievui už tai, kad jie yra, už kiekvieną naują dieną.

Giedama giesmė “Ačiū , Dievuli”.

Berniukas deklamuoja eilėraštį apie dosnų Kūčių stalą.

Auklėtoja pasakoja apie dvasinį ir fizinį apsivalymą. Tačiau to nepakanka, nes norint dvasiškai atsigauti, būtina visų atsiprašyti, susitaikyti ir švariam, be jokio pykčio reikia sėsti prie Kūčių stalo. Demonstruoja, kaip reikėtų atsiprašyti.

Atsiprašę vieni kitų, visi pakviečiami prie Kūčių stalo.

Mergaitė deklamuoja eilėraštį apie Kūčių vakarienės džiaugsmus.

Giedama gi
iesmė „Saulelė kelias“.

Auklėtoja pasakoja apie ilgą ir stebuklingą Kūčių naktį, kurios metu prakalba gyvuliai, šią naktį galima atlikti įvairius burtus.

Auklėtoja supažindina su kai kuriais burtais:
– pageidaujant sužinoti ar ištekės, reikia pasemti saują pupų, suskaičiuoti poromis, jei išeina pora, tai tikrai ištekės kitais metais;
– atsisėdus nugara į duris, per galvą metamas batas: jei batas nukrinta smaigaliu, atsuktu į
duris, tais metais teks iš namų išeiti (pvz., ištekėti, išvažiuoti mokytis kitur). Jeigu bato kulnis į duris,tai liksi.

– norint sužinoti, kokie bus ateinantys metai reikalingos trys lėkštutės, po viena jų padėtas raktas, po kita – žiedas, po trečia – pinigas. Jie reiškia namus, meilę ir turtus. Kokią lėkštutę pasirinksi, tokie ir metai bus ateityje.

Auklėtoja paklausia susirinkusiųjų, gal kas žino irgi kokį nors burtą ar spėjimą..

Mergaitė deklamuoja eilėraštį apie Kalėdų džiaugsmą.

Auklėtoja papasakoja, kaip pagal Kalėdų orą, galima nuspėti Velykų orą.

Užduodamos mįslės apie šaltį, sniegą.

Mažiausieji globos namų gyventojai taip pat laukia švenčių ir joms ruošėsi iš anksto. Jie padainuoja dainą „Šaltis, šaltukas“.

Deklamuojamas eilėraštis apie Kalėdų žvaigždelę.

Dainuojama daina „Kalėdų senelis“.

Auklėtoja vaikų klausia, ar jie laukia Kalėdų senelio? Tada perskaito senelio laišką, kuriame jis praneša, kad susirgo gripu ir pats atvykti negali. Todėl įgalioja dovanas atnešti vaikų gerus pažįstamus – Teletabius.

Teletabiais apsirengusios auklėtojos, atneša vaikams dovanų maišą.

Dovanos išdalijamos vaikams.

Visi dainuoja dainą „Kalėdų naktį ty
ylią“.

Auklėtoja padeklamuoja kalėdinį palinkėjimą.

Tada žodis suteikiamas svečiams, kurie dalyvavo šventėje, bei direktorei.

Ši kalėdinė šventė yra tarsi apjungianti visus to laikotarpio mistinius reiškinius, kadangi čia yra ir advento, ir Kūčių vakaro, ir Kalėdų džiaugsmo elementų. Čia vaikai supažindinami su tautos tradicijomis nuo adventinio susikaupimo iki Kalėdų džiaugsmo. Ši šventė suteikia labai daug informacijos vaikams apie šio laikotarpio papročius.

Šventė labai kruopščiai suplanuota bei organizuota. Joje ne tik suteikiama informacija, bet yra ir žaidybinių elementų, kūrybinių, vaidmeninių momentų. Ši šventė suprantama įvairaus amžiaus vaikams.

Norint vaikų širdyse pažadinti gėrio pradus, vaikų aktyvumą, saviraišką, būtina įtraukti juos į etninę veiklą, kad jie netaptų žiūrovais, šaltais stebėtojais, vertintojais ar kritikais. Šventė atlieka komunikacinę integravimosi funkciją, be jos vaikai pasijustų vieniši, izoliuoti nuo visuomenės.

Ši šventė moko vaikus būti geresniais, mokėti atsiprašyti ir atleisti, moko rimties ir susikaupimo, lavina vaizduotę, atmintį, praturtina kalbą, skatina jų kūribingumą, iniciatyvą, žadina jausmus.

Ši šventė moko vaikus ir kitus čia dalyvaujančius žmones pažvelgti į savo vidinį dvasinį pasaulį, kuris šiai šventei turėtų būti tarsi iš anksto paruošiamas. Tai tarsi ne tik šeimos šventė, bet ir dvasinio apsivalymo metas, kur visi kviečiami būti geresniais.

Analizuojant šią šventę estetiniu požiūriu, galima teigti, jog ši įstaiga labai kruopščiai ruošiasi šiai šventei, kadangi ne tik salė, kurioje vyko šventė išpuošta vaikų rankomis pagamintais žaisliukais, snaigėmis bei kitais rėmėjų dovanotais žaislais, bet ir koridoriai, kambariai dvelkia šventiškumu. Čia kiekviename aukšte galime pamatyti skirtingas kalėdines nuotaikas, kadangi kiekvienas aukštas savitai puošia savo koridorių, išpuoštos vaikų šeimynos bei kambariai. Vaikai stengėsi savo kambariuose pasimerkti bent jau po eglės šakelę ir ją papuošti, kai kurie piešė ant savo langų, kiti prisikarpė snaigių, dar kiti prisigamino įvairių girliandų. Puošiant savo aplinką, galime pastebėti, kad nei vaikai, nei suaugusieji nestokojo kūrybinių galių bei prigamino įvairiausių kalėdinių papuošalų.

Analizuojant šventę terapiniu požiūriu, galima drąsiai teigti, jog čia siejami visi meno terapijos dalykai: yra ir giesmių, ir dainų, ir dramos – vaidina Teletabiai, deklamuojami eilėraščiai, demonstruojamas atsiprašymas, dailės – salės puošimas, tačiau gal šiek tiek trūksta šokio, nors kokio lėto, kadangi vakaras daugiau adventinis.

Viskas pasakojama per gamtą, per gamtos užmigimą, jos pabudimą.

Tad galima teigti, jog šventė yra labai kruopščiai apgalvota, jai ruoštasi iš anksto, todėl jos laukia visi šios bendruomenės nariai. Ji buvo ne tik informatyvi ir labai graži, bet ir apėmė socializacijos, estetinį ir terapinį aspektus.

Leave a Comment