Profilinio mokymo problemos bendrojo lavinimo mokykloje

1205 0

Planas:

Įvadas

I. Profiliavimas- esminės švietimo reformos žingsnis:

1.1 Moksleiviai, mokytojai, tėvai – profilinio mokymo vertintojai.

1.2 Mobilių grupių sudarymo ypatumai.

1.3 Kaip pasirinkti profilį?:

a) informacija;

b) galimybių pažinimas ir įvertinimas;

c) pedagoginė ir psichologinė pagalba.

II. Ugdymo turinio kaita

2.1 Ugdymo turinio konsultantų veikla.

2.2 Naujos bibliotekos. Vaidmuo ugdymo procese.

2.3 Vertinimo sistema

III. Tyrimai

Išvados

Priedai

Literatūra

Įvadas

Nuo 2000-ųjų rugsėjo 1-osios visose vidurinį išsilavinimą teikiančios švietimo įstaigose įvestas profilinis mokymas. Tai buvo padaryta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių planą,tačiau sumanyta dar Lietuvos švietimo konferencijoje (1992m), tęsiant tarpukario Lietuvos švietimo tradiciją, atsižvelgiant į Europos valstybių švietimo sistemų raidos teendencijas. Lietuvos Vyriausybės 2000-2004 m. programoje taip pat numatyta “sudaryti lygias galimybes kaimo ir miesto vaikams įgyti tinkamą išsilavinimą vykdant racionalaus profiliavimo, mokyklų renovavimo ir moksleivių pavėžėjimo programas”. Tai reiškia, kad ir toliau bus siekiama racionaliai diferencijuoti mokymąsi siekiant vidurinio išsilavinimo, tikslinti pačią vidurinio išsilavinimo sampratą. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas kelia uždavinį Lietuvos švietimo sistemai “sudaruti sąlygas individualybei plėtoti” (LR švietimo įstatymas, 1 straipsnis).

Lietuvos švietimo koncepcijoje teigiama,kad “visas bendrasis ugdymas orientuotas į vaiką, jo poreikius ir gebėjimus”. Šiems “tikslams įgyvendinti Lietuvoje kuriama permanentinė uggdymo diferencijavimu ir integravimu besiremianti švietimo sistema” (Lietuvos švietimo koncepcija). Koncepcija įvardija ir trejopą ugdymo diferencijavimo paskirtį: padėti formuotis vaiko mąstymui, mokant atskirų mokomųjų dalykų (dalykinis mokymas), sudarant sąlygas vaikui mokytis pagal gabumus ir sugebėjimus (individualizuotas mokymas). Taigi profiliavimas Lietuvos šv

vietimo dokumentuose yra sumanytas nuo pat reformos pradžios. Tam tikromis jo užuomazgomis galėtume laikyti sustiprintą dalykų mokymąsi bei mokymąsi lygiais. Tačiau ankstyvieji formaliai diferencijuoto mokymo modeliai vertė visus mokytis visko, o specializuotis iš esmės, tik papildomo laiko, papildomo krūvio sąskaita. Esminis dabartinio modelio profiliavimui įgyvendinti skirtumas yra sumažintas privalomų mokytis dalykų skaičiais. Tai nesumažina bendro mokymosi valandų skaičiais, tačiau sudaro realias galimybes specializuotis, skirti daugiau laiko gilintis į dalykines sritis, atitinkančias polinkius ir interesus, nedidinant mokymosi laiko krūvio. Tokia mokymosi specializacija ir pavadinta profiliniu mokymusi.

“Profilinis mokymas tampa vienu iš svarbiausių švietimo reformų nes:

a) tai yra ryškus reformos orientavimosi į vaiką įrodymas konkrečiais darbais;

b) profiliavimas vykdomas baigiamojoje bendrojo lavinimo mokyklos pakopoje, kuriai tradiciškai skiriamas ypatingas visuomenės dėmesys;

c) profiliavimas skatins visų pagrindinių švietimo siistemos grandžių pokyčius (profiliavimo pradmenys pagrindinėje mokykloje, profiliavimas dabartinėse vidurinėse mokyklose ir gimnazijose, technologinis profilis ar pakraipa profesinėse mokyklose, priėmimo į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas sąlygos ir kt.);

d) profiliavimo realizavimas svarstomas kaip vienas iš pagrindinių švietimo kokybės vertinimo kriterijų Europoje ir pasaulyje;.” (Švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius)

profiliavimas naudingas ir patiems besimokantiems ir valstybei. Vaikui naudinga nes:

 apsaugo nuo pernelyg didelio krūvio, grėsmės beviltiškai stengtis aprėpti daugiau nei įmanoma (XX a. pagarsėjo kaip informacijos sprogimu, žinojimo ir specializacijų įvairove, o viską aprėpti neįmanoma);

 sudaro ga
alimybę pareikšti savo interesą, mokytis to, kur linksta širdis arba protas;

 skatina būti savarankišku, ieškoti savo kelio gyvenime ( vaikas neišvengiamai turi apsispręsti);

 sudaro galimybę nesiblaškyti, o mokytis kryptingai ir giliau (mažiau dalykų).

 Skatina mokytis visą gyvenimą, saugiai naudotis švietimo sistemos galimybėmis.

Svarbiausias profilinės mokyklos uždavinys – padėti moksleiviui pasirinkti tinkamiausią jo polinkius, interesus ir gabumus atitinkantį ugdymosi kelią ir susidaryti pagrįstą nuomonę dėl jam tinkamiausios tolesnio mokymosi bei profesinės veiklos sritis.

Pedagoginį procesą Lietuvos ir užsienio mokslininkai (B.Bitinas, N.Gage, D.Berliner, L.Jovaiša, J.Vaitkevičius,.) analizavo įvairiais aspektais: mokymo individualizavimo, modulio mokymo, didaktinio proceso organizavimo, ugdymo tikslų iškėlimo ir kt.

“Ugdyti asmeninius gebėjimus, disponuoti savo prigimtomis ir išugdytomis asmens galiomis – tai socialinis užsakymas. Socialinis užsakymas, ugdymo tikslas, pedagogas, mokinys, ugdymo turinys, ugdymo principai, metodai, priemonės – viskas tarpusavyje sąveikauja” (V.Targamadzė, A.Pacevičiūtė “Pedagoginės sistemos lankstumas).

Socialinis užsakymas

Ugdymo tikslas Pedagogas

Mokinys

Ugdymo principai,

metodai, priemonės Ugdymo turinys

Profilinio mokymo įgyvendinimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje daro poveikį visos mokyklos pedagoginės sistemos kaitai. Lanksčios pedagoginės sistemos prielaida – šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių pedagogų rengimas. Tai akina peržiūrėti universitetų, aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų, rengiančių pedagogus, studijų, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, orientuotis į profilinio mokymo aktualijas, į nūdienos mokyklos problemas ir jų sprendimo galimybes.

Nagrinėdama profilinio mokymo problemas darbe naudosiu šiuos metodus: literatūros studijavimas, anketavimas, apibendrinimas, lyginimas.

Darbo tikslai ir uždaviniai:

1. Pateikti reikšmingiausias švietimo reformos idėjas, įvedant profilinį mokymą be

endrojo lavinimo mokyklose.

2. Išsiaiškinti mokytojų, tėvų ir mokinių nuomones apie profiliavimą.

3. Suvokti pagrindinius profiliavimo pasirinkimo sunkumus, su kuriais susiduria moksleiviai.

4. Palyginti kaip pakito ugdymo turinys įvedus profilinį mokymą.

I. Profiliavimas – esminis švietimo reformos žingsnis:

1.1 Moksleiviai, mokytojai, tėvai – profilinio mokymo vertintojai.

Tiek moksleiviai, tiek jų tėvai teigia, kad mokymosi krūvio ryškaus sumažėjimo, įvedus profiliuotą mokymą, nepastebėjo. Nors sumažėjo privalomų pamokų dalykų skaičius, daugelyje mokyklų namų darbų krūvis sumažėjo, kai kur net padidėjo (lyginant su 10klasėmis). Jie mano: namų ruoša pasidarė tikslingesnė, jeigu nebūtų profilinio mokymo, krūviai būtų dar didesni. Tėvai mano,kad profilinių klasių moksleiviai turi geresnes sąlygas rengtis egzaminams, ir džiaugiasi, kad jiems nereikia samdyti tų dalykų repetitorių.

Moksleiviai ir jų tėvai patenkinti galimybe realizuoti savo teisę rinktis ugdymosi turinį, gilintis į tuos dalykus, kurie bus svarbūs tolesnėms studijoms ar kitai veiklai. Jie jaučiasi saugesni, atsakingesni už mokymosi rezultatus. Mokytojai taip pat jaučia, kad padidėjo moksleivių mokymosi motyvacija, moksleiviai darbingesni, net ir tie, kurie daug entuziazmo mokslui nerodė, be to, pagerėjo pažangumas. Aktyviai mokyklos gyvenime dalyvauja tėvai, sustiprėjo jų ryšiai su vaikais, mokykla mokyklos bendruomenės. Gyvenimas mokykloje tapo aktyvesnis: atliekami įvairūs tyrimai (psichologiniai, ugdymo kokybės, mokymosi krūvių ir kt.), pedagogai rengia individualias programas, daugiau ir artimiau bendrauja su moksleiviais, tėvais ir vieni su kitais. Sudaromos mobilios grupės skirtingiems moksleivių po

oreikiams tenkinti, koncentruojamas ir intensyvinamas dalykų mokymas, išdėstant pamokas, pamokų tvarkaraštyje, todėl mokytojai turi daugiau galimybių netradiciniams ugdymo metodams taikyti, aktyvesnė ir tikslingesnė popamokinė veikla. Tikslingiau ir intensyviau mokykloje panaudojami kompiuteriai. Aktyviau mokyklos bendradarbiauja, dalijasi patirtimi.

Padidėjo mokytojų poreikis tobulintis, jie daugiau naudojasi mokyklos biblioteka, skaitykla. Organizuojamos įvairesnės mokytojų tobulinimosi formos, pvz., greta dalyko, mokytojų metodinių būrelių kuriami profilinėje klasėje dirbančių mokytojų metodiniai būreliai, daugiau seminarų ir kitų renginių, ne tik vienos mokyklos pedagogams.

Gana aktyviai vyksta profilinio mokymo klaida, tačiau vis tiek trūksta informacijos apie eksperimentą.

Daugelyje mokyklų profiliavimas buvo skirtas tik gabiems, gerai besimokantiems moksleiviams. Linkstama į gimnazijų parengtas programas.

Mokytojų nuomone perkrauti vadovėliai, programos, nedera atskirų dalykų mokomosios programos, jos ir vadovėliai nesiskiria pagal profilius. Reikėtų daugiau į praktiką orientuotų programų, didaktinės ir metodinės medžiagos.

Per siaura mokytojų specializacija riboja jų galimybes dirbti profilinėse klasėse (ypač kaimo mokyklose). Padidėjo darbo krūvis.

Moksleiviai teigia, kad daugelis ne profilinio dalykų mokytojų kelia per didelius reikalavimus, todėl labai padidėja namų darbų krūviai, nes šiems dalykams pamokų skiriama mažiau. Kai kurių mokyklų moksleiviai norėtų šiltesnių santykių su mokytojais, įdomesnių ir praktiškesnių mokymosi formų, galimybės patiems save įvertinti (testų sistemos). Jie mano, kad jų poreikiai nebuvo visiškai patenkinti, jie turėjo derintis prie daugumos moksleivių.

Nėra patirties, galbūt ir sąlygų, sudaryti mobilioms grupėms, lanksčiam pamokų tvarkaraščiui, kad būtų racionaliai tenkinami moksleivių poreikiai. Žinios vertinamos ne itin lanksčiai, kokybės siekiama didinant reikalavimus, daug kontrolinių ir kitų darbų (netikslingų kontrolinių darbų, referatų rašymo).

Trūksta informacijos (profiliavimo klausimais apie aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, specialybes, profesijas), būtina stiprinti ryšius su visuomene.

Silpna daugelio mokyklų bazė, nėra tinkamų bibliotekų, skaityklų. Stokoja psichologų paramos, jų mokykloms labai trūksta.

Viena iš didžiausių įvardijamų problemų – tai nesaugumas dėl brandos egzaminų turinio atsižvelgiant į profilius. Kol kas iš anksto nežinomos ir nepastovios stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos, įvairių aukštųjų mokyklų skirtingos, prieštaraujančios profilinio mokymo nuostatams.

Išvados:

Iš įvairių apklausų seka išvados, kad vieno profilio mokykloje per mažai, turi būti kuo daugiau pakraipų. Akivaizdu, kad norint tai įgyvendinti, turėtų būti kuo daugiau moksleivių 11 – 12 klasėse. Svarbu moksleivius rengti profiliavimui dar pagrindinėje mokykloje, organizuoti profiliavimo pradmenis, sistemingą darbą su tėvais, greta esančiomis mokyklomis. Tvirtai galima teigti (kas matyti iš apklausų), jog mokytojai stengiasi kelti savo kvalifikaciją, tobulėti, daugiau sužinoti apie profilinį mokymą. Nėra nė vienos pusės (tėvai, mokytojai ar vaikai), kad pasisakytų griežtai prieš profiliavimą mokykloje. Visi kiti, kad sunkumai laikui bėgant bus įveikti ir šis eksperimentas tenkins kiekvieno besimokančiojo poreikius ir galimybes.

1.2 Mobilių grupių sudarymo ypatumai

“Vienas iš profilinio mokymo tikslų – sudaryti moksleiviams sąlygas rinktis tinkamiausią savo polinkius interesus ir gabumus atliepiantį ugdymosi kelią, tinkamai pasiruošti tolesnėms studijoms”. (M.Skakunova “Profilinis mokymas ’’). Pasak M.Skakunovos, mobilus moksleivių grupavimas leidžia geriau tenkinti moksleivių poreikius, sudaryti palankesnes sąlygas jiems pasirengti visuomeninio gyvenimo kaitai, studijoms. Mokytojas gali kūrybiškiau taikyti intensyvius ugdymo metodus, racionaliau panaudoti savo intelektualinį potencialą. Sudarius mobilias grupes su tais pačiais finansiniais ištekliais galima racionaliau ir visapusiškiau įgyvendinti individualius moksleivių poreikius.

Mobilių grupių skaičius ir jų sudarymo aspektai priklauso nuo valstybinių ugdymo planų reikalavimų ir teikiamų galimybių, ugdymo organizavimo mokykloje ypatumų, moksleivių skaičius ir jų pasirinkimo įvairovės, pedagogų skaičiaus ir kvalifikacijos, mokymo bazės, finansinių ugdymo plano galimybių.

Mobilioje grupėje moksleiviai turėtų mokytis to paties dalyko ir pagal tą pačią programą ar modulį, išskyrus tuos atvejus, kai nėra galimybių sudaryti atskiros mobilios grupės visoms dalyko pamokoms. Kadangi to paties dalyko, bet skirtingų kursų programoms pamokų skiriama nevienodai, mobilią grupę reikėtų sudaryti bent papildomoms pamokoms, reikalingoms išplėstiniam ar tiksliniam kursui mokytis. Tarkime klasėje 16 moksleivių. 10 iš jų mokosi matematikos pagal bendrąjį kursą, kiti – pagal išplėstinį. Taigi 3 savaitines pamokas jie gali kartu mokytis matematikos. Mokytojas pakoreguoja teminį planą, moksleiviams diferencijuoja užduotis. Pagal išplėstinį kursą besimokantys moksleiviai ir norintys, vieną ar daugiau “savo” pamokų skirti matematikos bendrajam kursui, turės bent vieną papildomą pamoką. Kiti moksleiviai tuo metu galės mokytis kitą dalyką su kita grupe arba dirbti savarankiškai. Akivaizdu, kad per visas skirtingų dalykų pamokas ar tik per kai kurias mokinių sudėtis grupėje bus skirtinga. Mobilios grupės atsiras net ir tuo atveju, jei bendras moksleivių skaičius yra didelis ir moksleivius galima grupuoti į atitinkamos pakraipos klases (pvz., realinio profilio, gamtamokslinę ir tiksliųjų mokslų klases).

Sudarant mobilias grupes svarbu atsižvelgti į profilinio mokymo modelio ir ugdymo planų teikiamas galimybes moksleiviams rinktis:

 Branduolio dalykus (pvz., dalykus iš menų grupės, humanitarui – vieną iš gamtos mokslų ir pan.)

 Du privalomus profilio dalykus mokytis pagal išplėstinį kursą;

 Iki 5 dalykų, mokytis pagal išplėstinį ar tikslinį kursą (du iš penkių gali būti neprofilinio dalykai, vienas iš jų – pagal tikslinį kursą);

 Pasirenkamuosius profilio dalykus;

 Pasirenkamuosius ne profilio dalykus;

 To paties dalyko ir tos pačios programos skirtingus modulius (maksimalus dalykų skaičius per dvejus metus – 12) (Pagal “Profilinis mokymas” 2000, Vilnius)

Profilį pasirinkę moksleiviai iš esmės turėtų dėmesį sutelkti ties profilio dalykais. Jei kai kurie moksleiviai dar nėra tvirtai apsisprendę ar jų pasirinkta studijų kryptis nėra griežtai humanitarinė ar realinė arba dėl kitų priežasčių jiems svarbūs ir ne profilio dalykai, mokykla turėtų sudaryti sąlygas jiems mokytis pagal išplėstinį ar net tikslinį kursą ir ne profilio dalykus (iki 2 dalykų) moksleivio laisvai pasirenkamų pamokų sąskaita. Pvz., humanitarinėje klasėje gali būti moksleivių, kurie nori pasirinkti du gamtos mokslus, arba realinį profilį pasirinkę moksleiviai, norintys studijuoti ekonomiką ar teisę, ketina nuodugniau mokytis socialinių mokslų, užsienio kalbų. Todėl mobilias grupes gali sudaryti: vienos klasės moksleiviai; paralelių klasių, to paties ar skirtingų profilių (pakraipų) moksleiviai – šiuo atveju svarbu sudaryti ugdymo planus numatant perspektyvą, kad ir 11 ir 12 kl. Moksleiviai mokytųsi pagal tą pačią programą.

Taip pat mobilias grupes gali sudaryti gretimų mokyklų atitinkamų klasių ar pagal atitinkamą programą besimokantys moksleiviai; skirtingomis kalbomis besimokantys mokslu; to paties dalyko, bet pagal skirtingo kurso programos besimokantys: viena grupė – pagal pagrindinį kursą, kita – pagal išplėstinį, trečia pagal tikslinį. Čia siūloma atkreipti dėmesį į tai kad privalomas minimalus pamokų skaičius tokioms grupėms yra skirtingas. Be to jei šiose grupėse dirba skirtingi mokytojai, jie turi labai kruopščiai aptarti ir suderinti programas ir, svarbiausia, reikalavimus moksleivių žinioms.

Sudarant mobilias grupes svarbu išsiaiškinti:

1. Ką moksleivis planuoja daryti baigęs vidurinę mokyklą, kokie dalykai jam svarbūs?

2. Kokį profilį, pakraipą norėtų rinktis?

3. Kokius branduolio dalykus iš galimų ir mokyklos siūlomų rinktis (menų, kūno kultūros, užsienio kalbų) pageidauja mokytis?

4. Kokius du privalomus dalykus mokytis pagal išplėstinį kursą?

5. Kokius kitus profilio dalykus (branduolio) norėtų mokytis pagal išplėstinį kursą? Kokius pagal tikslinį?

6. Kokius ne profilinio dalykus (branduolio) norėtų mokytis pagal išplėstinį kursą? Kokius pagal tikslinį?

7. Kokius kitus dalykus iš privalomojo dalykų sąrašo ar pasirenkamuosius norėtų mokytis?

Ši analizė svarbi mobilioms grupėms racionaliai sudaryti, ugdymo procesui organizuoti. Ja remiantis ir atsižvelgiant į mokyklos galimybes galima:

a) Kompensuoti klases pagal pakraipas (jei yra ne viena to paties profilio klasė). Šiuo atveju moksleiviai, rinkdamiesi pakraipą, drauge pasirenka ir daugmaž apibrėžtą ugdymo turinį, mokytojai gali kryptingiau sudaryti individualią programą, rinktis turinį ir metodus. Kitą laiką moksleiviai mokosi mobiliose grupėse, sudarytose skirtingiems moksleivių poreikiams tenkinti.

b) Vieno profilio klasę galima suskirstyti į skirtingų pakraipų grupes daliai pamokų, pvz., mokykloje yra 2 paralelios klasės: humanitarinė realinė. Galima sudaryti tokias grupes:

Humanitarinė klasė

 Šiuolaikinių kalbų pakraipas

 Socialinių mokslų pakraipos ir kt.

Realinė klasė

 Tiksliųjų mokslų pakraipos

 Gamtos mokslų pakraipos

 Technologinės pakraipos ir kt.

c) Nekomplektuoti klasių, ugdymą organizuoti mobilių grupių modulių principu. Tai ypač patogu jeigu mokykloje formuojamas tik vienas profilis

M.Skakunova savo straipsnyje apie mobilias grupes pataria privalomų dalykų visus klasės moksleivius, o individualiems moksleivių poreikiams tenkinti:

 Sudaryti tos pačios klasės ir (ar) gretimų klasių moksleivių mobilias grupes;

 Ugdymą organizuoti daugiau ar mažiau moduliniu principu, vienais mokslo metais mokant ne visų 10 – 12 dalykų, bet pvz., 8, koncentruojant dalykų pamokų išdėstymą per vienerius metus ar net semestrą;

 Panaudoti vietos sąlygas meniniams dalykams mokytis, kūno kultūrai ir kt.

Skirtingoms mobilioms grupėms pamokos gali vykti: tuo pačiu metu arba skirtingu laiku.

Skirtingose mobiliose grupėse gali mokyti: tas pats mokytojas, kiti mokytojai, keli mokytojai.

Ką daryti, jeigu moksleivių skaičius per mažas mobiliai grupei sudaryti (mažiau kaip 5 moksleiviai). Jeigu pasirinktas dalykas ar kursas moksleiviui yra svarbus, mokykla turėtų ieškoti galimybių jam padėti. Pavieniams moksleiviams galima siūlyti:

 Mokytis dalyko savarankiškai, mokytojo konsultuojamam;

 Atitinkamai pakoregavus reikalavimus, pamokų skaičių, prijungti juos prie grupės, kurioje mokoma to dalyko, pagal kitą programą;

 Kooperuotis su greta esančiomis bendrojo lavinimo, profesinėmis ar žemės ūkio mokykloms, gimnazijoms.

Išvados:

Kiekviena mokykla turi stengtis patenkinti (tik įmanoma) kiekvieno moksleivio mokymosi poreikius. Jam pasiūlyti tokią gausybę, kad galėtų rinktis jo interesus atitinkančių mokymosi dalykų visumą.

1.3 Kaip pasirinkti profilį?

Profilinis mokymas mažina mokymosi krūvį, sudaro galimybes rinktis profilį, pakraipą, o juose – mokomuosius dalykus ir jų kursus.

Moksleiviui, baigiančiam dešimtąją klasę, pasirinkti vieną profilį nėra lengva dėl kelių priežasčių. Pirma, dar ne visi moksleiviai žino, ką ketina veikti baigę vidurinę mokyklą. Antra, profilių ir pakraipų pasiūla kol kas yra ribota dažniausiai dėl mokyklos galimybių: materialinės – techninės bazės, atskirų dalykų pedagogų trūkumo, organizacinių problemų ar tiesiog nepasirengimo greitam pertvarkymui.

Trečia, moksleiviai ne visada gerai pažįsta save, individualios psichines ir asmenybes savybes. Ketvirta, norai ne visada sutampa su galimybėmis, tiek subjektyviomis (gebėjimai, sveikata), tiek su objektyviomis (socialinės sąlygos).

Profilio pasirinkimas nėra profesijos pasirinkimas, tačiau tai yra tam tikras žingsnis būsimos profesijos kryptimi. Mokymosi krypties pasirinkimas gali turėti įtakos tolesniam mokymuisi ir galimybėms įgyti tam tikrą specialybę. Laima Paurienė savo straipsnyje “Rekomendacijos kaip pasirinkti mokymosi profilį” teigia, kad renkantis profilį dvi sąlygos yra būtinos 1) visapusiška informacija apie profiliavimo bei tolesnio mokymosi sąlygas ir 2) savęs pažinimas ir įvertinimas.

Informacija

Dešimtoje klasėje, moksleiviui renkantis profilį, jam reikia turėti pakankamai informacijos, apie profiliavimo esmę, jo reikšmę, profilių ir pakraipų pasiūlą mokykloje, profiliuoto mokymo organizavimą mokykloje.

Moksleiviams turi būti gerai išaiškinta individualaus mokymo plano sudarymo tvarka, galimybės mokytis norimus dalykus, profilinių dalykų programų ypatumai. Jie turi iš anksto žinoti, ko ir kiek turės mokytis pasirinkę tam tikrą profilį ir pakraipą, kokius brandos egzaminus privalės ir galės laikyti. Labai svarbu žinoti galimybes pakeisti mokymosi kryptį dar nebaigus vidurinės mokyklos. Taip vadinamoji “tiltų” sistema tarp profilių ir pakraipų sumažina riziką, kad bus pasirinkta neteisingai, palengvina apsisprendimą. Tačiau kartu tai gali sumažinti atsakomybę už pasirinkimą, žinant, kad visada bus galima “perbėgti” į kitą profilį.

Dar svarbesnė moksleiviams yra informacija apie tolesnes galimybes mokytis, baigus vieną ar kitą pakraipą. Rinkdamasis profilį jaunuolis turėtų žiūrėti į ateitį ir perspektyvas,kurias suteiks vieno ar kito profilio vidurinis išsilavinimas. Todėl vertėtų nuolat sekti aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų informaciją apie jų teikiamas specialybes, stojimo sąlygas bei reikalavimus.

Šiandien jaunimui labai trūksta informacijos apie profesijas. Daugumos tokios žinios apsiriboja tuo, ką jie patyrė iš tėvų, televizijos, radio, pažįstamų. Jaunuolis, stebėdamas aplinką, mato, kad dabar “klerti” tam tikrų profesijų atstovai. Aukšti kai kurių specialybių reitingai vilioja jaunuolius jas rinktis, tačiau ar jie gali būti užtikrinti, kad po penkerių metų darbo rinkoje tos specialybės bus paklausios, o gal rinka bus perpildyta šiais specialistais.

Ilgainiui informaciją apie profilinį mokymą ir galimybes mokykloje moksleivis turėtų gauti jau 9 klasėje, kad galėtų kryptingiau ir tikslingiau rengtis profilio pasirinkimui.

Galimybių pažinimas ir įvertinimas

Neužtenka tik sukaupti informacijos apie mokymosi sąlygas, tolesnio mokymosi galimybes ar darbo perspektyvas. Svarbiausia yra pažinti save, įvertinti savo siekius ir gebėjimus. Dešimtoje klasėje jau pakankamai subrendęs protingai ir atsakingai pasirinkti tolesnį mokymosi kelią. Motyvacinė sfera yra labai sudėtingas derinys. Motyvacija atskleidžia veiksmais bei elgesiu, kurie pasirenkami pagal tai, kas žmogui aktualu, prasminga. Poreikiai, polinkiai ir interesai yra bene stipriausi motyvai renkantis tolesnio mokymosi kelią. Tik bėda ta, kad jie ne visada pakankamai gerai pažįsta savo polinkius ir poreikius.

Poreikis yra pirmasis giluminis orientacinis pasirinkimo šaltinis. Šiuolaikinio žmogaus poreikius veikia ir keičia spartus mokslo, technologijų, informacijos, kultūros vystymasis ir klaida. Pastovesnis rinkimosi veiksnys yra interesas. Interesai susiję su polinkiais. Išvardinkim dar keletą pasirinkimo veiksnių: vertybės, tikslai, perspektyva, emocijos – tai vidinis nusiteikimas būsimos mokymosi veiklos atžvilgiu. Gebėjimai lemia sėkmę bet kurioje veiklos srityje. Dar prie veiksnių priskirtume: intelektą, sveikatą, socialiniai veiksniai. Didelę reikšmę apsisprendimui turi draugų ir bendraamžių nuomonė.

Pedagoginė ir psichologinė pagalba

Visą reikiamą informaciją galėtų teikti ir klasės vadovai. Jie klasių valandėles turėtų, panaudoti profesinio pasirinkimo dalykams. Bendruosius mokinių gebėjimus mokytojai gali stebėti per kiekvieną savo pamoką. Psichologiškai pasirengę mokytojai pastebi mokinių mąstymo ypatumus, orientavimąsi situacijoje, kūrybingumą, mąstymo produktyvumą, sugebėjimą analizuoti, apibendrinti, daryti išvadas. Kelių dalykų mokytojų sistemingi stebėjimai gali būti vertinga medžiaga apie mokinio intelekto ypatumus. Mokytojai žino mokinius, kuriems viskas gerai sekasi, kurie gabūs į

. . .

Iki profilinio mokymo starto buvo itin svarbu parengti pedagogus dirbti kintančiomis sąlygomis. Ieškota būdų, kaip per trumpą laiką kuo daugiau mokytojų supažindinti su profilinio mokymo principais, ugdymo turinio pokyčiais. Pasak I. Ramoškaitės (pedagogų profesinės raidos centras) buvo nuspręsta centralizuotai parengti grupę dalykų pedagogų, kurie savo regionuose būtų konsultantai, talkintų kolegoms. Per seminarus konsultantai buvo supažindinami su pagrindiniais profilinio mokymo organizavimo principais, su konsultanto veiklos ypatumais, individualių programų, teminių planų rengimo principais, projektinio darbo metodu.

Rengiant konsultantų seminarų programas buvo atsižvelgta į dalyko ypatumus ir aktualijas. Visos savivaldybės galėjo pasirengti po 1-3 mokomojo dalyko konsultantus.

Pedagogų profesinės raidos centras rinko duomenis, stebėjo ir analizavo kaip vyksta sklaidos seminarai regionuose. I. Ramoškaitė pateikia skaičius: iš viso seminaruose apie profilinį mokymą dalyvavo 17432 mokytojai. Iš parengtų 1797 konsultantų apie 1073 skaitė paskaitas ir vedė praktinius užsiėmimus savo regionų pedagogams. Savivaldybės gavo papildomų lėšų konsultantų paskaitoms apmokėti. Tai sudarė geresnes sąlygas didesniam pedagogų skaičiui pasirengti profiliniam ugdymui.

2.2 Naujas mokyklos bibliotekos vaidmuo ugdymo procese

Ilgą laiką mokyklų bibliotekos buvo tarsi atribotos nuo mokyklos gyvenimo. Moksleiviai ir pedagogai jose apsilankydavo tik pasiimti reikalingų knygų, kartais pasižiūrėti naujų knygų parodą. Uždari bibliotekų fondai ribojo moksleivių galimybes patiems susirasti reikalingą informaciją, o ir jos kiekis deja, buvo labai menkas.

Pastaruoju metu mokyklų bibliotekose tiesiog atgimimas. Keičiasi požiūris į bibliotekų funkcijas “į jų vaidmenį ugdant būsimąjį informacinės visuomenės pilietį” (E. Sederevičiūtė, Profilinis mokymas). Šalia tradicijų- švietėjiškų- funkcijų prisideda ir informacijos centro funkcijos, sudarančios galimybių ieškoti informacijos įvairiuose duomenų bazėse ir informacijos tinkluose. Vienas iš pagrindinių uždavinių keliamų šiuolaikinei mokyklos bibliotekai- laisvo pariejimo prie informacijos garantavimas ir informacijos šaltinių saugojimas. Šiandieninė biblioteka- tai ne tik tradiciniuose šaltiniuose bet ir elektroninėse sistemose. Ilgą laiką moksleiviai buvo mokomi tik bibliotekininkystės abėcėlės. Sparčiai didėjant informacijos šaltinių įvairovei, prireikia kitokių gebėjimų. Dabar svarbu iš gausybės atsirinkti tinkamą bei patikimą.

Daugėja mokyklų, kurių bibliotekos drąsiai galėtume pavadinti mokyklos kaitos ašimi. Aišku, kad net pastatyti kompiuteriai kiekvienoje bibliotekoje dar nereikš, kad visi bibliotekininkai mokės jais naudotis, o ugdymas bus efektyvesnis. Jei norima, kad biblioteka atliktų informacijos centro funkcijas reikia suburti komandą kuri palaiko atsinaujinančios bibliotekos idėją.

2.3 Vertinimo sistema profilinėse klasėse

Mokyklos siekis- pažinti individualiąsias moksleivio galias ir sudaryti sąlygas jas plėtoti. Individualiomis galiomis reikštis svarbi sąlyga- saugumas. “Lygiateisiškas, partneriškas mokytojo ir mokinių bendradarbiavimas yra tinkamiausia sąlyga saugumui užtikrinti” (V. Kapočienė, str. Vertinimo sistema profilinėse klasėse.)

Kaip pavyzdį aš panagrinėsiu Raseinių “Šaltinio” vidurinės mokyklos vertinimo sistemą. Čia stengiamasi į vertinimą įdiegti kuo daugiau naujovių, kurios orientuotos į saugumą ir savianalizę. Mokytojas visą laiką vertina save (užsibrėžtus tikslus, darbo esmę, rezultatus) ir mokinius (kaip jie jaučiasi, veikia, kokios jų išgalės, polinkiai, gabumai, kokių patiria sunkumų, problemų). Mokytojai vertinimą supranta kaip nuolatinį informacijos rinkimą ir jos panaudojimą nustatant mokinių daromą pažangą, koreguojant, tobulinat savo darbo būdus ir metodus. Vertinimo esmė- padėti moksleiviui tobulėti, ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis, tapti savarankišku ir atsakingu.

Mūsų mokykloje diegiamos dvejopas vertinimas- formalus ir neformalus. (Neformalus yra toks vertinimas, aki stebint, bendraujant su moksleiviu gaunama apibendrinta informacija apie jį. Formalus- dalykinių žinių įvertinimas- testai, rašto darbai). Vertinimas- informacijos rinkimas ir apibendrinimas, o įvertinimas jau reiškia pačius sprendimus. Įvertinimas turėtų būti objektyvus ir įtikinamas, todėl mokytojas turi išsiaiškinti vertinimo reikalavimus, ar vertinimo kriterijai mokiniams aiškūs ir suprantami.

Testas- vienas iš įvertinimo būdų. Rengdami mokytojai testus stengiasi į juos įtraukti skirtingo lygio užduotis, numato skirtingus vertinimus tam tikroms testo dalims (t.y. atlikdamas testą mokinys gali pasirinkti iki kurios dalies jį atlikti, jau iš anksto numatyti koks įvertinimas jį patenkina). Taip mokytojas sužino kokį kompetencijos lygį yra pasiekęs mokinys. Ar pasiekti užsibrėžti tikslai moksleiviui padeda išsiaiškinti diferencijuota įskaita.

Dauguma mokytojų supranta, kad mokytojas ir mokinys turi būti partneriai vertinimo procese, nes taip lengviau pasiekiami mokymosi tikslai.

Pusmečiui baigiantis mūsų mokytojai įvertina mokinių gebėjimus, stropumą, motyvaciją rašydami informacinius laiškus tėvams.

Labai svarbu mokinį mokyti pažinti save, analizuoti, vertinti, suvokti problemas. Šiame procese mokytojas- konsultantas ir patarėjas.

Išvada.

Kiekvienos šiuolaikinės mokyklos vertinimo sistema turi remtis savianalize, saugumo jausmo užtikrinimu, lygiateisišku mokinio ir mokytojo bendradarbiavimu, formalaus ir neformalaus vertinimo derinimu. Tik taip mokykla išugdys savimi pasitikintį jaunuolį, nevengiantį atsakomybės, mokantį analizuoti, suprasti ir tobulėti.

Literatūra:

1. V. Jakavičius. Žmogaus ugdymas. – KU leidykla, 1998m.

2. L. Jovaiša Edukologijos pradmenys. –Šiauliai, 2001m.

3. LR Švietimo ir Mokslo Ministerija, pedagogų profesinės raidos centras, Profilinis mokymas. –Vilnius, 2000m.

4. LR Švietimo ir Mokslo Ministerija, pedagogų profesinės raidos centras, Profilinis mokymas. –Vilnius, 2001m.

5. Vitalija Lepeškienė Humanistinis ugdymas mokykloje, -Vilnius 1996m.

6. Nils Magnar Gvandstad Mokytis- tai atrasti, -Vilnius 1996m.

Join the Conversation

×
×