Montessori ugdymo sistema Lietuvoje

Turinys
Įvadas..............................2
Montesori ugdymas Lietuvoje....................3
Priedai..............................7
Išvados..............................12
Literatūra.............................13Įvadas
Montesorinio ugdymo pradininkė – italė Marija Montesori. M. Montesori taikydama tuomet naują, savotišką ugdymo metodą dirbo su protiškai atsilikusiais vaikais ir pasiekė stebėtinų rezultatų. Kaip vėliau paaiškėjo tai nebuvo vaikai su protine negalia, jie buvo tiesiog socialiai apleisti, o montesori metodas padėjo jiems grįžti į pilnavertį gyvenimą.
Marijos Montessori pedagoginė sistema anuo metu reiškė revoliuciją. Pedagogė priklausė pedagogikos reformavimo judėjimui. Šis tarptautinis judėjimas pasisakė prieš:
• vaiko gyvenimo ribojimą taisyklėmis;
• auklėtojų autoritariškumą.
• mokykloje dėstomos medžiagos mokymąsi atmintinai ir negalvojant.
Jie pabrėžė, kad reikia:
• suprasti vaiko ypatumus ir saavitumą;
• auklėtojams būti vaikui patarėjais;
• sudaryti galimybę vaikui turėti savo nuomonę.
M. Montesori kilo elementarus klausimas: jei naujasis metodas taip pagelbėjo šiems vaikams, tai kaip jis, taikomas nuo mažiausių dienų, paveiktų visiškai sveikus vaikus? Taip prasidėjo montesorinio ugdymo taikymas ir tobulinimas bei plitimas po visą pasaulį.Montesori ugdymas Lietuvoje
Montesori ugdymo sistema – viena iš keleto šiuo metu taikomų Lietuvoje. Ji garantuoja visapusišką vaiko ugdymą atsižvelgiant į jo psichikos būklę įvairiais amžiaus tarpsniais. Jis apima vaiko ugdymą nuo gimimo iki 18 metų. Metodas paplitęs daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje taaip pat yra įsikūrusi Lietuvos M. Montesori asociacija (LMA), besirūpinanti auklėtojų, pedagogų rengimu bei taisyklingu metodo taikymu mūsų šalies įstaigose. Šiuo metu Lietuvoje yra 5 įstaigos, kuriose dirbama vien tik M.Montessori metodu, tai: Vilniaus “M. Montessori metodo centras”, Kauno M. Montessori pr

radinė mokykla – darželis “Žiburėlis”, Kauno M. Montessori darželis Nr.1, Kauno D. Tilindienės privatus M.Montessori darželis, Klaipėdos M.Montessori pradinė mokykla – darželis “Pabiručiai” ir 48 įstaigos, kuriose veikia atskiros montesori grupės. Viso Lietuvoje yra 83 montesori grupės, kuriose dirbama arba dalinai taikoma montesori ugdymo sistema. Jose ugdosi apie 1600 vaikų. Dažniausiai priimami vaikai 2,5 – 3 m.
Ypač svarbiu dalyku Montessori laiko tai, kad intensyviai padirbėjęs vaikas jaučia didžiulį vidinį pasitenkinimą.
Montesorinio ugdymo tikslas – išugdyti laisvą, savarankišką žmogų, suvokiantį mokymosi reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengti nuolatos mokytis, ugdyti savo gebėjimus. Visa ko pagrindas – protinis lavinimas, kūryba naudojama rečiau, ji tik būdas priartėti prie tikslo. Akcentuojama vaiko individualybė, todėl labai daug dirbama asmeniškai su kiekvienu vaiku.
Darželio grupės sudaromos iš įvairaus ammžiaus vaikų. Tai labai teigiamai veikia augančius ir besimokančius vaikučius, juk skirtingo amžiaus broliukas ir sesutė gali lankyti tą pačią grupę ir kasdien nesijaudinti, kad visą dieną bus atskirti vienas nuo kito. Tai padeda darželinukams jaustis saugiai savo pažįstamų ar giminaičių tarpe. Kitas labai svarbus skirtingo amžiaus vaikų auklėjimo drauge aspektas – jaunėlių mokymasis iš vyresnių vaikų bei jų savaiminis noras padėti mažesniesiems. Vaikučius tai veikia ypatingai – jie patys mokosi bendrauti, padėti, paaiškinti vienas kitam, o patys mažiausi turi puikų pavyzdį –
vyresnius savo grupės draugus.
Montesori auklėjimas specifinis tuo, jog galima dirbti beveik nekalbant ir žodžiu neaiškinant vaikui. Pakanka jam parodyti, nukreipti, veido išraiška leisti suprasti, kad jis viską daro gerai. Dėl šios priežasties montesori grupes visame pasaulyje renkasi daug keliaujančios šeimos, pavyzdžiui diplomatai.

Marija Montessori sukūrė visą didaktinių priemonių sistemą. Ją galima suskirstyti į penkias svarbiausias grupes:
• gyvenimo praktikos pratimai (pvz., rišimas, varstymas, sagstymas, vandens pilstymas);
• juslinio lavinimo priemonės (pvz., barškučiai, raudonosios lazdelės);
• matematikos didaktinė medžiaga (pvz., auksiniai karoliai, dryžuotosios lazdelės);
• kalbos didaktinė medžiaga (pvz., šiurkščiosios raidės iš švitrinio popieriaus, judamosios raidės);
• pasaulio pažinimo priemonės (pvz., gaublys, botanikos komodėlė).
Visos didaktinės priemonės pagamintos, vadovaujantis tam tikrais principais: jos skirtos vienai kuriai nors sąvokai išaiškinti ir vaiko dėmesį nukreipti tik į ją.
Užduotys vaikams pateikiamos pagal sunkumą ir tam tikra seka, jų negalima skirti bet kuria tvarka. Visos didaktinės priemonės sukurtos, kad vaikai aktyviai dirbtų ir kartu patys darytų apibendrinimus. Vaikas dirbdamas tas priemones pažįsta, lygina ir sugrupuoja. Kiekviena priemonė turi klaidų kontrolę – yra taip pagaminta, kad vaikas pastebėtų savo klaidas. Vaikui nereikia auklėtojo pagalbos, suklydęs jis pats pastebi ir ištaiso savo klaidą. Taip vaikui sudaromos galimybės laisvai pasirinkti ir ugdyti jo savarankiškumą. Labai svarbus yra estetinis didaktinės medžiagos vaizdas – ji turi patikti vaikams, traukti jų dėmesį , su tokia priemone dirbama rū
ūpestingiau ir kruopščiau.
Svarbiausias mokomųjų priemonių tikslas – padėti vaikui pačiam sugrupuoti daugybė patir.tų įspūdžių ir apdoroti gautą informaciją. Jos padeda vaikui geriau suprasti pasaulį. Mokomosios priemonės – neatskiriama Montessori koncepcijos dalis. Bet ji įgauna prasmę tik tada, jei yra laisvai pasirenkama ir naudojama tinkamai parengtoje aplinkoje, prižiūrint specialiai parengtai auklėtojai.
Teigiamą poveikį vaiko raidai daro keturi faktoriai: tinkamai paruošta aplinka, specialųjį parengimą turinti mokytoja, vaikams suteikiama pasirinkimo laisvė ir mokomosios priemonės.
Ypatingą vietą montesori sistemoje užima auklėtoja arba ugdytoja, kuri turi būti specialiai paruošta. Montessori grupės auklėtojai tenka visai kitas vaidmuo, negu tradiciniame vaikų darželyje.
Montesori metodais dirbančio ugdytojo uždavinys ne mokyti, o vadovauti vaiko saviugdai: skatinti prigimtinių vaiko galių sklaidą ir kurti ugdymo reikmėms pritaikytą aplinką. Pagrindinis Montessori reikalavimas – vaikas turi mąstyti pats, patirdamas kuo mažiau svetimos įtakos. Auklėtoja turi būti santūri ir nesikišti į vaiko veiklą. Jai keliamos tokios užduotys: parengti aplinką ir tinkamai ją prižiūrėti – rūpintis, kad mokomosios priemonės būtų surūšiuotos, tvarkingos, švarios, kad kiekvienas komplektas būtų visos sudėties ir padėtas tinkamoje vietoje.
Beveik visos priemonės yra skirtos individualiam darbui, todėl iš pradžių jos siūlomos atskirai vienam vaikui. Stebėdama vaikų darbą, auklėtoja turi parinkti tinkamą momentą naujai medžiagai pateikti ir pasiūlyti būtinus mokomųjų priemonių variantus. Labai svarbu yra tai, kad vaikai nebūtų skubinami. Au
uklėtoja naują medžiagą turi pateikti atidžiai.
Auklėtoja ar mokytoja turi laikytis tokio darbo metodo:
• Pirmiausia mokytoja kartu su vaiku paima mokomąją priemonę nuo lentynos. Taip vaikas sužino, kur ji būna padėta, gali panorėjęs pasiimti ir tvarkingai padėti atgal.
• Paprastai darbas vyksta ant kilimėlio. Ant jo dedama ar išdėstoma tik ta priemonė, su kuria bus dirbama. Tada darbo vieta aiški, kiti daiktai neblaško vaiko dėmesio.
• Vaikas atsisėda taip, kad gerai matytų, ką daro auklėtoja. Ji pristato priemonę aiškiai ir tiksliai, jos judesiai lėti ir gerai apgalvoti.
• Kai vaikas supranta užduoties esmę, jam leidžiama dirbti savarankiškai. Auklėtoja nesikiša į jo darbą ir stebi jo darbą.
• Padirbėjus su mokomąja medžiaga, galima reiškinį ar savybę įvardyti. Tai atliekama per trijų pakopų pamokėlę. Pirmiausia įvardijama ypatybė. Per antrą pamokėlės dalį patikrinama, ar vaikas suprato sąvokas. Trečioji pakopa – kai vaikas pats vartoja išmoktas sąvokas. Vėliau vaikai mokomi žodžius laipsniuoti.
Specialiai pasirengusi auklėtoja turi tinkamai paruošti grupės kambarį. Darbo aplinka turi atitikti vaikų amžiaus tarpsnius. Ikimokyklinio amžiaus vaikams skirti baldai yra paprasti, sustatyti taip, kad būtų aišku, kur kas padėta. Tada vaikas geriau orientuojasi, ir jo neblaško įvairūs dirgikliai. Mokomąsias priemones reikia išdėstyti taip, kad būtų aiškiai matoma, jog grupėje yra ar klasėje yra tik po vieną tokį patį jos komplektą. Taip vaikams iš tiesų sudaroma galimybė iš daugelio pasirinkti vieną. Vaikai turi tarpusavyje susitarti. Be to, mokoma rūpestingai ir atsargiai naudotis priemone. Kiekviena priemonė grupės kambaryje ar klasėje turi pastovią jos laikymo vietą. Tada vaikai žino, kur jos vieta ir kur ją padėti baigus darbą. Patalpa yra šviesi, maloni, o priemonių spalva ir forma aiški.
Montesori darželio grupės aplinką sudaro trys zonos: gyvenimo praktikos pratimų zona, sensorinė zona bei mokslo zona.
Ypač vertingais laikomi gyvenimo praktikos pratimai, kurie padeda vaikui pasiruošti tolesniam pažinimui. Šiuose pratimuose vaikai semiasi kasdienio gyvenimo įgūdžių – mokosi užsirišti batukus, džiauti skalbinius, kepti pyragą ir visko ko tik jam gali prireikti.
Gyvenimo praktikos pratimai:
• grakštumo ir mandagumo pratimai;
• savęs apžiūrėjimo ir švaros, bei tvarkos pratimai;
• aplinkos apžiūrėjimo pratimai ir auklėjimas gamtoje;
• pusiausvyros pratimai;
• tylos pratimai.
Kadangi montesori auklėjime. labai svarbią vietą užima įvairūs jutimai yra ir tam skirta vieta. Tai – sensorinė zona. Vaikai čia mokosi pajusti liesdami bei matydami. Pažįstami įvairūs paviršiai, geometrinės formos ir kt. Sensorinių užduočių pagalba yra išlavėjusios regos ir klausos juslės.
Mokslo zonoje yra įvairiausioms mokslo šakoms skirtų kampelių – matematikos, kalbos, zoologijos, istorijos ir kt. Kiekvienas auklėtinis gali mokytis tai, kas jam labiausiai patinka, o kuriam nors susidomėjus kuo nors nauju auklėtojos dėka tuoj pat atsiranda specialiai tam skirtas kampelis.

M. Montesori ugdymo sistemai būdinga laisvės ir drausmės sąveika, todėl ugdomos vaiko bendražmogiškosios vertybės, puoselėjama socialinio bendravimo bei bendradarbiavimo patirtis. Vaikai atitinkamai sutvarkytoje patalpoje gali laisvai pasirinkti, su kuo, kokiomis priemonėmis ir kaip ilgai dirbs. Jie turi galimybę kartoti pratimą kiek nori ir patys nusprendžia, kada pereiti prie sunkesnės pakopos. Be laisvės negali būti ir drausmės. Todėl, kad nebūtų nesusipratimų akcentuojama ir drausmė. Auklėtojas ar mokytojas atidžiai stebi vaikų veiklą, kaip jiems sekasi, pasiūlo priemonę ir prižiūri, kad su ja būtų dirbama tinkamai. Mokymosi pažanga aprašoma mokomosios medžiagos knygoje. Vaikai gali bėgioti po klasę, stebėti, kaip dirba kiti vaikai, prieiti prie lentynų, apsižiūrėti. Jei jau pasirinko priemonę, gali dirbti prie stalo ar ant grindų, sėdėdamas ar gulėdamas. Tačiau jokiu būdu negalima trukdyti kitiems vaikams. Drausmės pagrindas yra tvarka ir laisvė. Jeigu jų nėra nebus ir drausmės. Kai trūksta tvarkos sudrausminti vaikus sunku. Griežta dienotvarkė padaro vaiką nuostabiai drausmingą. Svarbus dalykas drausmei ugdyti yra vaiko savarankiškumas, nes drausmė pagal Montessori yra ne pasyvumas, nieko nedarymas, bet tvarkingas ir sąmoningas veiklumas. Paruošta veikla yra reikalinga sveikam proto vystymuisi.
Prie vaiko ugdymo prisideda ir tėvai. Tėvai gali buityje rasti ir pasiūlyti vaikui priemonių, kurios atitiktų Montessori principus. Būtina, kad tėvai apgalvotų savo elgesį. Reikia pasirūpinti, kad vaikas turėtų pakankamai vietos dirbti, vengti tuojau pat taisyti klaidas, netrukdyti jam susikaupti, kai intensyviai dirba.
Montessori darželio skirtumai nuo tradicinio:
• Aplinkos paruošėja yra auklėtoja. Paruoštoje aplinkoje vaikai mokosi patys per savo patirtį ir atradimus. Stalai, kėdės lengvi, leidžiant pasirinkti tinkamą vietą ir padėtį, vaikas gali atsisėsti prisitaikydamas prie vietos. Tai išorinis laisvės požymis, auklėjimo priemonė.
• Daiktų paprastumas ir netobulumas padeda išlavinti vaiko vikrumą.
• Didaktinių priemonių sistema – viena iš sudėtinių vaiko aplinkos dalių lavinančių vaizduotę.
• Kiekvienas daiktas turi savo paskirtį ir nėra naudojamas savo tikslam.Priedai
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S

DĖL MONTESORI PEDAGOGIKOS LIETUVOJE SAMPRATOS

2004 m. birželio 23 d. Nr. ISAK-1009
Vilnius

T v i r t i n u Montesori pedagogikos Lietuvoje sampratą (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ISAK-1009

MONTESORI PEDAGOGIKOS LIETUVOJE SAMPRATA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios Sampratos tikslas – pateikti Lietuvos montesori mokyklos (toliau – montesori mokykla) pagrindines pedagogines nuostatas, kuriomis grindžiama montesori mokyklos* veikla Lietuvoje, atskleisti ugdymo ir valdymo proceso ypatumus, sudaryti teisines prielaidas visaverčiam montesori mokyklų funkcionavimui šalies švietimo sistemoje.
2. Montesori mokyklos veikla grindžiama M. Montessori pedagogine sistema, kurios esminės nuostatos atitinka humanistinius ir demokratinius Lietuvos mokyklos principus.
3. Montesori mokykla vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, teisės aktais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Netradicinio ugdymo koncepcija bei jos pagrindu parengtais, švietimo ir mokslo ministro patvirtintais reikalavimais atitinkamo mokyklos tipo nuostatams.
4. M. Montessori pedagoginės sistemos teoriniai pagrindai yra skirti vaikui ugdytis nuo gimimo iki brandos, todėl esminiai jų principai tinka ikimokykliniam, priešmokykliniam, pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui. Šiais principais grindžiamos montesori mokyklos yra ne vienu požiūriu alternatyvios tradicinėms bendrojo lavinimo mokykloms**.
5. Samprata taikoma montesori mokykloms, vykdančioms ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.
___________________
* Šioje Sampratoje terminu „mokykla“ nusakomas M. Montessori pedagoginės sistemos principais grindžiamas vaikų ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas.
** Nors M. Montessori pedagoginė sistema aprėpia asmens raidą nuo gimimo iki brandos, ši Samprata apima laikotarpį nuo vaiko gimimo iki pagrindinio ugdymo pabaigos.

II. UGDYMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

6. Pagrindinis montesori mokyklos tikslas – remiantis M. Montessori pedagogine sistema išugdyti laisvą, savarankišką žmogų, suvokiantį mokymosi reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengusį nuolatos mokytis, ugdyti savo gebėjimus.
7. Siekdama įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, montesori mokykla kelia sau tokius uždavinius:
7.1. puoselėti individualias vaiko prigimties galias siekiant asmenybės brandos ir sėkmingo integravimosi į visuomenės gyvenimą;
7.2. plėtoti savarankiško mokymosi patirtį, ugdyti asmens kritinio mąstymo, problemų sprendimo įgūdžius;
7.3. suteikti mokiniams prasmingų žinių, padėti jas susisteminti ir įtvirtinti;
7.4. sukurti mokykloje aplinką, laiduojančią asmens orumo apsaugą, padedančią puoselėti vaiko fizinę bei psichinę sveikatą, užtikrinti jo socialinį saugumą;
7.5. sukurti M. Montessori pedagoginės sistemos principais grindžiamą ugdomąją aplinką, atliepiančią atitinkamam vaiko asmenybės raidos tarpsniui būdingus fizinius ir dvasinius poreikius;
7.6. visokeriopai skatinti mokinių savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis, puoselėti sąmoningą mokymosi motyvaciją;
7.7. remiantis M. Montessori pedagoginei sistemai būdinga laisvės ir drausmės sąveikos samprata, ugdyti asmens bendražmogiškąsias vertybes, puoselėti socialinę bendravimo ir bendradarbiavimo patirtį;
7.8. puoselėti geranoriškus, pagarba ir tolerancija grindžiamus mokinių, mokytojų ir tėvų tarpusavio santykius;
7.9. organizuoti tėvų ir visuomenės montesorinį švietimą.
8. Montesori mokykla laikosi Lietuvos švietimo sistemos principų – lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo, tęstinumo, taip pat M. Montessori pedagoginei sistemai būdingų principų: lais.vės drausmėje, lygiateisiškumo, individualumo, mokinio teigiamos veiklos nepertraukimo, klaidų savikontrolės, mokyklos ir šeimos vienovės.
9. M. Montessori pedagoginės sistemos esmę įkūnija trys jos komponentai:
9.1. savita vaiko asmenybės raidos tarpsnių su jiems būdingais fiziniais ir dvasiniais asmens poreikiais samprata;
9.2. savita, minėtus raidos tarpsnius atitinkanti ugdomoji aplinka ir priemonės;
9.3. mokytojo – vaiko asmenybės raidos stebėtojo ir vadovo – vaidmens ugdymo procese samprata.

III. VAIKO ASMENYBĖS RAIDOS TARPSNIŲ SAMPRATA

10. Remdamasi savo ir kitų mokslininkų tyrimų rezultatais, M. Montessori nustatė vadinamuosius imliuosius vaiko dvasinės raidos laikotarpius. Jie siejami su atitinkamu amžiaus tarpsniu atsiskleidžiančiais vaiko poreikiais ir gebėjimu suvokti tam tikras išorinio pasaulio reiškinių ypatybes ir ryšius, išryškėjusiu potraukiu ir gebėjimu atlikti tam tikrą veiklą, patenkinti socialinio bendravimo poreikį. Imlieji laikotarpiai nesikartoja. Vienam pasibaigus ateina kitas. Jų seka atspindi nuoseklią vaiko dvasinę raidą. Ugdymo procesas, ypač aplinka, ugdymosi priemonės turi sudaryti sąlygas vaikui patirti ir suvokti atitinkamo imliojo laikotarpio galimybes atliepiančią medžiagą. Ji turi provokuoti tuo laikotarpiu atsiskleidžiančių asmens psichofizinių ir dvasinių galių raišką, laiduoti veiksmingą jų plėtotę. Sėkmingai išnaudodama imliųjų laikotarpių teikiamas galimybes, vaiko asmenybė bręsta, plečiasi jo dvasinė patirtis, proto galios.
11. M.Montessori vaiko raidos sampratoje skiriami šie imlieji laikotarpiai:

Eil. Nr. Imlumas Vaiko amžius

1 Kalbai 0–6 metai

2 Pojūčiams lavinti 0–6 metai

3 Tvarkai 1–3–4 metai

4 Mažiems daiktams 1,5–2,5 metų

5 Judesiui, judėjimui 1,5–4 metai

6 Socialinio bendravimo poreikiui 2–6 metai

7 Muzikai 2–6 metai

8 Asmens orumui 3–6 metai

9 Žodžiams nagrinėti 3–6 metai

10 Rašymui, skaitymui 4–6 metai

11 Visuomeninių jausmų plėtotei 6–12 metų

12 Polinkiui tyrinėti, sužinoti daiktų ir reiškinių priežastis, suprasti pasaulio sąrangą 8–12 metų

13 Socialiniam prisitaikymui .12–15 metų

14 Visuomeninei asmens savivokai 15–18 metų

12. M. Montessori pedagoginėje sistemoje itin didelė reikšmė teikiama asmens pojūčių lavinimui. Vadovaujamasi požiūriu, jog vaiko veiksmų su išorinės aplinkos daiktais, jo daiktinės, praktinės veiklos pagrindu formuojasi vidinio pasaulio struktūros, plėtojasi asmens psichinės galios. Išoriniai veiksmai stimuliuoja vidinę vaiko raidą.
13. M. Montessori pedagoginėje sistemoje skiriamos trys vaiko raidos pakopos:

I pakopa Nuo gimimo iki 6 metų
(susideda iš 2 laikotarpių)
1 laikotarpis 0–3 metai Imlaus nesąmoningo proto laikotarpis
2 laikotarpis 3–6 metai Imlaus sąmoningo proto laikotarpis

II pakopa 6–12 metų Mokyklinis laikotarpis

III pakopa 13–18 metų Asmenybės brandos laikotarpis

14. 0–6 metų laikotarpiu pasireiškia įgimtas vaiko siekis judesių darnos, todėl ikimokykliniame ugdyme daug dėmesio skiriama ritmo ir pusiausvyros ugdymo pratimams. Šiame amžiaus tarpsnyje sparčiai plėtojasi vaiko intelektinės veiklos gebėjimai. Judėjimas, daiktinė vaiko veikla tampa pagrindiniais „žmogaus inteligencijos puoselėjimo įrankiais“. Šiuo laikotarpiu vaikas pramoksta skaityti, rašyti, skaičiuoti, įgyja žinių apie aplinką, gamtą, socialinį gyvenimą, meną.
15. 6–12 metais vaiko psichofizinę raidą lemia stipriai besireiškiantis noras suvokti realias reiškinių priežastis, pažinti gamtos pasaulį. Įgydamas savarankiško mokymosi įgūdžių, vaikas gyvai domisi kultūros pasauliu, socialinio gyvenimo reiškiniais, bręsta jo vertybinės nuostatos, dorovinė sąmonė. Jei ugdomoji aplinka atitinka vaikų psichofizinius poreikius, patenkina jų intelektinius ir socialinius interesus, kūrybinius polinkius, šio amžiaus vaikai pajėgia atlikti palyginti gana sudėtingus protinio pobūdžio darbus. Mokytojo pagrindinis uždavinys – padėti mokiniui mokytis, įgusti savarankiškai galvoti, daryti logiškus sprendimus.
16. 13–18 metais* , asmenybės brandos laikotarpiu, visiškai išsiskleidžia asmens intelekto galios, klostosi pasaulėžiūros pagrindai, vertybių sistema, įsitvirtina savarankiško mokymosi įgūdžiai. Šis raidos laikotarpis pasižymi gausiais fiziniais ir dvasiniais pokyčiais, susijusiais su asmens laipsnišku perėjimu iš vaikystės būsenos į suaugusiojo žmogaus būseną, iš gyvenimo įprastoje šeimos aplinkoje į gyvenimą aplinkoje, kurioje vis didesnį svorį įgyja visuomenės reikalavimai ir interesai. Šiuo laikotarpiu asmuo yra labiau linkęs tyrinėti save, vyksta visuomeniškai susipratusio individo sklaida.

IV. UGDOMOJI APLINKA

17. M. Montessori pedagoginėje sistemoje itin svarbi vieta skiriama individualiai vaiko veiklai. Pagrindą tokiai veiklai sukuria specialiai paruošta ugdomoji aplinka ir darbui pagal M. Montessori pedagoginės sistemos metodus profesionaliai pasirengęs mokytojas. Paruošta aplinka yra pritaikyta atitinkamo amžiaus tarpsnio asmens ugdymosi reikmėms ir sudaro galimybę mokiniui individualiai rinktis pageidaujamą veiklą, tenkinti savo poreikį tyrinėti, veikti, pažinti, judėti, puoselėti pasitikėjimą savo jėgomis, įgyvendinti sociokultūrinius – bendravimo, estetinius, tautinius, dorovinius, religinius – bręstančios asmenybės interesus.
18. Specialiai paruoštoje ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo aplinkoje ugdymo priemonės yra pritaikytos atitinkamoms ugdomosios veiklos sritims (1 priedas), laikantis montesori mokyklos parengtų ir švietimo ir mokslo ministro patvirtintų ugdymo programų.
19. Pradinėje ir pagrindinėje montesori mokykloje ugdomoji aplinka ruošiama vadovaujantis Bend.rosiomis pradinio ir pagrindinio ugdymo programomis ir išsilavinimo standartais.

V. MOKYTOJO VAIDMUO IR KVALIFIKACIJA

20. Pagrindinis M. Montessori pedagoginės sistemos metodais dirbančio mokytojo uždavinys – skatinti prigimtinių vaiko galių sklaidą ir kurti ugdymo reikmėms pritaikytą aplinką. Mokytojas ne moko, o vadovauja vaiko saviugdai. Jis yra vaiko vidinės raidos stebėtojas, skatintojas ir vadovas. M. Montessori pedagoginėje sistemoje mokytoją iš dalies pavaduoja mokomoji medžiaga, kurioje yra numatyta klaidų kontrolė, sudaranti sąlygas kiekvieno mokinio saviugdai.
21. Montesori mokyklos mokytojas turi turėti mokslinę, profesinę ir vidinę kompetencijas.
22. Mokslinis pasirengimas padeda mokytojui žinoti ir suprasti vaiko fizinę, emocinę ir psichinę raidą, įgyti žinių apie vaiko gebėjimus, raidos sutrikimų rūšis, ankstyvąją sutrikimų diagnostiką ir terapiją, taip pat socialinę vaiko integraciją šeimoje ir mokykloje. Mokytojas turi sugebėti tikslingai stebėti ugdomo vaiko darbą, suvokti jo psichofizinės raidos ypatybes.
23. Profesinė M. Montessori pedagoginės sistemos metodais dirbančio mokytojo kompetencija apima pedagoginę psichologinę kompetenciją bei gebėjimą ruošti ugdymosi priemones, pritaikytas kiekvieno amžiaus tarpsnio asmens ugdymo reikmėms. Mokytojas laikosi nuostatos:
23.1. nereikia mokinio peikti, bet ir neskubėti girti;
23.2. svarbu neprimesti mokiniui savo veiklos, leisti jam pačiam pasirinkti;
23.3. reikia leisti mokiniui savarankiškai veikti, siekiant sąmoningo mokymosi;
23.4. būtina gerbti mokinio nuomonę, jo pageidavimus;
23.5. vaiką reikia ne mokyti, bet drąsinti, vesti, jam padėti;
23.6. gerbiant mokinio asmenybę reikia vengti skubotumo;
23.7. privalu būti kantriam gerbiant lėtą mokinio veiklos tempą;
23.8. reikia suteikti mokiniui galimybę pačiam atrasti, pajusti, sužinoti, nereikia skubėti su patarimais, nurodinėjimais.
24. Mokytojas, atlikdamas jungties tarp mokinio ir paruoštos ugdomosios aplinkos vaidmenį, turi gerai suprasti jos reikšmę mokinio asmenybės raidai, išmanyti ugdomojoje aplinkoje pateiktos medžiagos, priemonių paskirtį, mokėti tiksliai ir kvalifikuotai jomis naudotis, numatyti reikiamą priemonių kiekį (kad jų nestokotų arba nebūtų per daug), kurti estetišką aplinką, meniškas, metodiškas mokymosi priemones. Ugdomoje aplinkoje mokytojas turi elgtis tyliai, būti dėmesingas, paslaugus mokinio pagalbininkas.
25. Vidinį mokytojo pasiruošimą M. Montessori sieja su išmintimi ir kantrybe. Pyktis ir išdidumas kliudo vaiką suprasti. Dažniausiai pyktis kyla dėl vaiko prieštaravimų arba jo siekių įtvirtinti save. Mokytojas neturi pamiršti savikontrolės ir ramybės. Kantrybė, teigiamas nusiteikimas, gebėjimas padėti vaikui – būtinos mokytojo vidinės savybės.

VI. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

26. Montesori mokyklų mokytojai turi būti įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, turintys pedagogo ir darbui M. Montessori pedagoginės sistemos metodais būtiną kvalifikaciją, kurią įgyja stažuodamiesi ir mokydamiesi Association Montessori International (AMI), American Montessori Society (AMS) bei kituose tarptautiniuose kursuose, Lietuvos M. Montessori asociacijos (LMA) organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose, taip pat Lietuvos aukštosiose mokyklose: Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus universitete, Šiaulių universitete bei jų pedagogų kvalifikacijos kėlimo institucijose.
27. Studijos kvalifikacijai įgyti darbui M. Montessori pedagoginės sistemos metodais šios sampratos 26 punkte išvardytose Lietuvos aukštosiose mokyklose organizuojamos šioms mokykloms sudarius atitinkamą sutartį su LMA pagal kartu su ja parengtas studijų (kursų) programas.
28. Montesori mokyklos mokytojų rengimo programos sudaromos remiantis Tarptautinės M. Montessori asociacijos parengtais standartais. Jas aprobuoja LMA taryba ir tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

VII. UGDYMO PROCESAS

29. Vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis Bendrosiomis programomis ir i.šsilavinimo standartais ugdymo procesas montesori mokykloje organizuojamas atsižvelgiant į mokinio asmenybės raidos tarpsnius, jiems būdingus dėsningumus, esminius augančio žmogaus poreikius, stebėjimais grindžiamas išvadas apie mokinio psichofizinės ir dvasinės brandos procesą, iškylančius mokymosi sunkumus.
30. Pagal M. Montessori pedagoginės sistemos reikalavimus nuolat ruošiama ir plėtojama ugdomoji aplinka.
31. Mokytojas vadovauja savarankiškai mokinių veiklai šioje aplinkoje, padeda jiems sąmoningai siekti žinių.
32. Individualaus, savarankiško mokymosi principas paruoštoje aplinkoje įgyvendinamas:
32.1. sudarant sąlygas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių mokiniams laisvai rinktis ugdomąją medžiagą, partnerius, laiką ir vietą;
32.2. sudarant galimybę pradinės montesori mokyklos mokiniams pusę darbo dienos laiko skirti laisvai pasirinktai mokomajai medžiagai, individualiam ar grupiniam mokymuisi, kuris apibendrinamas viešu darbo rezultatų pristatymu, savarankiškiems rašto ar praktiniams darbams. Per patirtį, įgyjamą savo paties organizuotu, atsakingu ir prasmingu darbu, mokinys stiprina savo visavertiškumo, atsakomybės už save ir kitus jausmą;
32.3. sudarant sąlygas pagrindinės montesori mokyklos mokiniams laisvai rinktis mokymosi užduotis, plėtoti mokymosi motyvaciją. Mokytojai numato (neviršydami savo pamokų) savarankiškų darbų dalykų kabinetuose laiką, apibendrinančių pamokų laiką, praktikos dienas, projektų savaites. Čia labai svarbi dalykinė mokytojo kvalifikacija, jo gebėjimas vadovauti savarankiškai mokinių veiklai, įgyvendinti tarpdalykinę integraciją.
33. Siekiant socialinių ugdymosi tikslų montesori mokykloje vykdant pradinio ugdymo programą gali būti sudaromos skirtingo amžiaus (6/7–10 metų) mokinių grupės. Pagrindinis ugdymo proceso būdas yra individualūs ir grupiniai užsiėmimai.
34. Montesori mokykloje mokinių mokymosi pasiekimai pažymiais nevertinami. Montesori mokykla taiko savo pačios pasirinktus mokymosi pasiekimų vertinimo būdus, atsižvelgdama į Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus bendrus reikalavimus.
35. Mokiniui pereinant iš montesori mokyklos į tradicinę mokyklą, jam išduodamas patvirtintos formos bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo pasiekimų pažymėjimas arba įgyto išsilavinimo pažymėjimas.
36. Mokinių mokymosi pasiekimai baigus pradinio, pagrindinio ugdymo pirmo koncentro ir pagrindinio ugdymo programas turi atitikti pradinio ir pagrindinio ugdymo pirmo koncentro pagrindinio išsilavinimo valstybinio standarto reikalavimus.
37. Montesori mokyklos mokiniai turi būti pasirengę pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimui bendrąja tvarka.
38. Montesori mokykla teikia specialųjį ugdymą pagal privalomo ir specialiojo ugdymo programas.
39. Montesori mokykla atlieka vidinį savo veiklos auditą, analizuoja ir vertina ugdymo kokybę bei rezultatus, juos lygina su valstybinių išsilavinimo standartų reikalavimais.
40. Montesori mokykla nustatyta tvarka informuoja mokinių tėvus apie teikiamo ugdymo kokybę, mokyklos vidinio ir išorinio vertinimo rezultatus.

VIII. MONTESORI MOKYKLOS STEIGIMAS, REORGANIZAVIMAS, LIKVIDAVIMAS, PERTVARKYMAS IR FINANSAVIMAS

41. Gali būti steigiamos valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas vykdančios montesori mokyklos.
42. Montesori mokyklą gali įstatymų nustatyta tvarka steigti Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys. Jas taip pat gali steigti užsienio šalių fiziniai, juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos arba būti montesori mokyklų bendrasteigėjais kartu su Lietuvos fiziniais ir juridiniais asmenimis, sudarę mokyklos steigimo sandorį.
43. Montesori mokyklos veiklą, jos bendruomenės narių teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja mokyklos nuostatai (statutas), mokyklos steigimo sandoris, kuriuos tvirtina mokyklos steigėjas.
44. Siekiant išvengti nekvalifikuoto M. Montessori pedagoginės sistemos taikymo praktikoje, montesori mokyklos steigiamos atsižvelgiant į LMA tarybos išvadas.
.45. Priėmimo į montesori mokyklą tvarką nustato steigėjas, remdamasis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais.
46. Montesori mokyklos veikla grindžiama glaudžiu visų mokyklos bendruomenės narių ir institucijų bendradarbiavimu bei atsakomybe už jos rezultatus.
47. Kiekvienoje montesori mokykloje turi veikti savivaldos institucijos – mokyklos taryba ir mokytojų taryba, taip pat ir kitos savivaldos institucijos, kurių kompetencijas ir sudarymo principus įteisina mokyklos nuostatai (statutas). Juose numatoma aiški mokyklos pedagoginės, ūkinės ir finansinės veiklos kontrolės ir atskaitomybės tvarka.
48. Pagrindiniai valstybinių bei savivaldybių montesori mokyklų finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai. Kitas jų finansavimo šaltinis – gaunamos nebiudžetinės lėšos.
49. Formaliojo švietimo programoms nevalstybinėse montesori mokyklose finansuoti taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas. Ūkio lėšas skiria mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka.
50. Montesori mokyklos gali teisės aktų nustatyta tvarka gauti mokyklos bendruomenės narių, kitų vietos bendruomenės atstovų, institucijų savanoriškai teikiamas lėšas ar materialines vertybes, Lietuvos ir užsienio fondų asignavimus, taip pat labdarą, paramą, dovanas bei lėšas pagal testamentą, pajamas už suteiktas paslaugas ir atliktus sutartinius darbus. Visas šias lėšas mokykla nuostatų numatyta tvarka turi teisę panaudoti pedagoginei, ūkinei veiklai arba mokymosi priemonėms įsigyti.
51. Už valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto asignavimų panaudojimą montesori mokykla atsiskaito įstatymų nustatyta tvarka.Išvados
Montessori ugdymo sistema garantuoja visapusišką vaiko ugdymą atsižvelgiant į jo psichikos būklę įvairiais amžiaus tarpsniais. Jis apima vaiko ugdymą nuo gimimo iki 18 metų. Todėl baigus darželį mokykloje galima mokytis toliau šiuo metodu.
Montesorinio ugdymo tikslas – išugdyti laisvą, savarankišką žmogų, suvokiantį mokymosi reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengti nuolatos mokytis, ugdyti savo gebėjimus.
Vaikams Lietuvoje ši sistema naudinga tuo, kad vaikams suteikiamas savarankiškumas. Vaikams leidžiama savarankiškai dirbti su ugdomosiomis priemonėmis. Auklėtoja netaiso vaiko padarytų klaidų, leidžia jam pačiam suprasti viską. Taip pat akcentuojama laisvė. Auklėtoja vaikams sukuria aplinką, kurioje gali laisvai dirbti ir žaisti. Vaikas mąsto pats, patirdamas kuo mažiau svetimos įtakos. Vaikai nėra skbinami
Montessori sukurta didaktinė medžiaga – mokomosios priemonės palengvina mąstymo ir sisteminimo procesą. Naudodamas šias priemones, vaikas mokosi sąmoningai skirti savybes, požymius, lyginti, klasifikuoti ir suvokti tarpusavio ryšius.
Darželio grupės sudaromos iš įvairaus amžiaus vaikų grupių. Todėl tą pačią grupę gali lankyti brolis ar sesuo. Tai padeda vaikams jaustis saugiai. Grupės aplinka atitinka vaikų amžiaus grupes. Visos priemonės išdėstytos, kad vaikai galėtų lengviau orientuotis.
Ši sistema yra paplitusi visame pasaulyje. Visi darželiai dirba pagal tuos pačiu metodus, todėl montesorinio ugdymo darželį galima lankyti ir kitoje šalyje, nesijaudinant, kad bus kalbama kita kalba. Dirbama savarankiškai su ugdomosiomis priemonėmis, viską galima paaiškinti judesiais.Literatūra
Knygos:
D. C. Fisher „Montesoriška motina“ 1992m.
Christine Hagemann, Ingrid Borner „Vaikų rengimas mokyklai pagal M. Montessori“ 2004m. Psl. 13 – 21

Leave a Comment