Visais laikais pedagogas savo darbo procese turėjo mokėti mokymąsįpaversti kuo patrauklesnį ir labiau prieinamą mokiniui, kaip to procesodalyviui. N.M.Grendstad knygoje “Mokytis – tai atrasti” būtent ir atskleidžiamospagrindinės tezės, leidžiančios kiekvienam mokytojui labiau suprastijausmų, vaizduotės, kūno kalbos ir atradimo esmės įtraukimą į mokymoprocesą. Pateiksiu keletą man labiausiai patikusių minčių ir bandysiu jas trumpaiinterpretuoti savo žodžiais susiedama jas su būsimąja pedagogo profesija. Visų pirma, yra labai svarbu pažinti atradimo sąvoką mokymo procese.Atrasti – tai ką nors pastebėti, išsiaiškinti, pamatyti, sutelkti į ką norsdėmesį. Atrasti iš tikrųjų reiškia pastebėti tai, kas visą laiką buvo, tikiki šiol mes to nematėme. Paprasčiau kalbant, atrasti – tai lyg kažkąatidengti, kas buvo uždengta. Tačiau niekas kitas, o tik pats žmogus galisau ką nors atrasti. Galima rasti ne vieną pavyzdį mokykloje, kadamokytojai pateikdami naują, skirtingai suvokiamą temą, bando mokiniusįtikinti vienu ar kitu teisingu teiginiu, bet niekada neatsižvelgia į tai,kad mokiniai gali suprasti vieną ar kitą naują dalyką skirtingai. Tai yrakiekvienas mokinys gali suprasti tik tai, ką jis pats atrado, o ne kitas.Vadinasi, mokytojui yra labai svarbu leisti kiekvienam vaikui interpretuotisavaip, taip kaip jis pats suvokia reiškinį jį pats ir atradęs. Tačiau dažnai galima atrasti daugiau, negu manome. Iš tikrųjų jeigumokinys ims sekti tik tuo, ką vienas ar kitas asmuo pats yra atradęs, tadajis pats nesugebės mąstyti savo mintimis ar savo paties suvokimu. Mokinysturi mokėti susidurti su problemomis, kurias privalo pats spręsti, ir patssuprastų tai, ką norėjo. Tai – esminis mokymosi atrandant bruožas. Kai kąnors atrandame, mes gauname naujų žinių, o tai jau savaime palengvina
mokymo procesą. Taip pat mokytojui yra labai svarbu būti pasiruošusiam tam,kad mokiniai neretai gali atrasti daugiau negu jis pats. Taigi, pedagogasturi išmanyti dėstomą dalyką taip, kad sugebėtų pralenkti mokinius, kuriemsdažnai iškyla daug naujų klausimų. Antra vertus, labai svarbūs yra jausmai, be kurių nevyktų joksbendravimas. Mes jaučiame labai daug teigiamų ar neigiamų jausmų.Pripažįstant didelę jausmų įtaką mokymui, asmeninei sritims ugdymo procesepabrėžiama, kad mokinys turi išmokti pažinti savo jausmus, kurie taip patgali padėti įgyti naujų ir gilesnių žinių. Tačiau jausmai yra subjektyvūs,daugiau susiję su pačiu asmeniu ir tik pats gali savo jausmus jausti.Pavyzdžiui, jeigu mokinys dėl kažkiokios priežasties yra liūdnas, mokytojasneturėtų jam ‘primesti’ savo įsivaizduojamos to jausmo interpretacijos, nestik pats vaikas žino, kas ir kaip darosi jam. Be kita ko, labai svarbi yrakūno kalba, kuri yra paremta būtent jausmais. Tačiau nereikia pamiršti irto, kad mokiniai nuolatos stebi mokytoją, mato jo nuotaikas ir t.t. todėlmokytojui labai svarbu kontroliuoti savo jausmus mokinų atžvilgiu. Bet visgi, koks jausmų pažinimo tikslas? Jausmai būtini medžiagai, sukuria dirbama, įprasminti. Mokiniai taip pat geriau sugeba praktiškaitaikyti žinias kasdieninėse situacijose. Labai svarbi mokymo proceso dalis yra vaizduotė. Vaizduotė yra viena išmąstymo formų. Yra keletas svarbių vaizduotės, kaip sąvokos aspektų: 1. Laiko ir erdvės ribų išnykimas ( tai leidžia mokiniui matyti tolimas, niekur nematytas ar galbūt dar neatrastas vietas. Klaidžioti laiko labirintais, susitikti su daug nematytų ar matytų netiesiogiai žmonių, su jais kalbėtis. 2. Vaizduotė įgalina visybiškai išgyventi situaciją ir susitikimą su žmogumi (vaikas gali stebėti situaciją, kartu išgyvendamas ją ir jausdamas jausmus). 3. Geriau įgalina suvokti, pažinti vis naujus dalykus. Yra visiškai suprantama, kad kiekvienas žmogus turi vaizduotę, tačiauskirtingai išgyvena ir mato vieną ar kitą situaciją. Jeigu mokytojaspateikia vieną ir tą pačią situaciją, visi mokiniai ją įsivaizduos viskitaip. Vieni gali labai stipriai su ja susigyventi, o kiti ne. Labaisvarbi yra kūno padėtis atliekant vaizduotės pratimus. Kojas reikia laikytiatrėmus į grindis, sėdėti tiesiai ir geriausia užsimerkus, kad pašaliniaiveiksniai neblaškytų susikaupimo. Dažnai mokytojus domina mokymo procesą skatinantys darbo būdai. Mokymoprocesas yra daugialypis: mes galime mąstyti, analizuoti, matyti ir t.t.Vadinasi, kuo daugiau mokytojai mokiniuose vykstančių procesų skatins, tuodaugiau jie gaus iš mokomosios medžiagos. Be kita ko yra ir kitų priemoniųskatinančių greičiau mokinius įsisąvinti dėstomą medžiagą. Pavyzdžiui,užduočių ir klausimų, skirtų apmąstyti ir aptarti pateikimas. Užduodantklausimus, mokiniai tuoj pat yra skatinami atrasti naujas idėjas, o kartuir mokytis jas argumentuotai pateikti. Svarbiausia, kad mokiniai susimąstoties klausimu ir suformuluoja teisingą atsakymą. Skatindamas išmokimo procesą, mokytojas ne tik padeda mokiniams atrastimokomąją medžiagą, bet ir ją patirti. Patyrimas apima daugiau negu tai, kąmes apie ką nors girdime, ką matome ar galvojame. Labai dažnai tiesioginissusidūrimas su kuo nors mus veikia visiškai kitaip negu tai, ką išgirstame.Neretai mokytojai skatina mokinius simboliškai su kuo nors susitikti. Kaivaikas susitinka su aktualiais simboliais, tai juos veikia beveik taip patkaip reali, konkreti situacija realybėje. Reikėtų taip pat paminėti, kad labai svarbu yra panaudoti susidomęjimąmokymo procese. Iš tiesų kuo labiau mokinys yra susidomėjęs girdimainformacija, tuo daugiau vilties yra, kad jis tą medžiagą įsisąvinspuikiai. Domėjimąsis taip pat skatina savarankišką ir kritišką mąstymą. Ir visgi kas yra susiliejantis ugdymas, kurio principu ir remiasianalizuojama knyga “Mokytis – tai atrasti”. Tai yra tikslas, kurio linknukreipti visi procesai. Tai yra ir atradimas, ir jausmai bei vaizduotė,susidomėjimas ir t.t. Tokio ugdymo procese kiekvienas žmogus yra laikomasunikaliu, kaip jau esu minėjus apie atradimo esmę, teigiančią, kad tik patsžmogus turi pats ką nors atrasti, o ne kitas. Tuo pat metu sukuriamostiokios situacijos, kurių akivaizdus tikslas – sudaryti kiekvienam mokiniuigalimybes išmokti pažinti save, o tai tiesiog siejama su mokymusi pažintikitus žmones. Ir belieka tik tikėtis, kad ateityje atsiras vis daugiau tokių mokytojų,kurie dirbs savo darbą remdamiesi šios knygos patarimais, nes tik taip jiebus pajėgesni geriau tvarkytis klasėje ir taps dėmesingesni mokiniųporeikiams.