“Mokytis – tai atrasti”

Visais laikais pedagogas savo darbo procese turėjo mokėti mokymąsį
paversti kuo patrauklesnį ir labiau prieinamą mokiniui, kaip to proceso
dalyviui.

N.M.Grendstad knygoje “Mokytis – tai atrasti” būtent ir atskleidžiamos
pagrindinės tezės, leidžiančios kiekvienam mokytojui labiau suprasti
jausmų, vaizduotės, kūno kalbos ir atradimo esmės įtraukimą į mokymo
procesą.

Pateiksiu keletą man labiausiai patikusių minčių ir bandysiu jas trumpai
interpretuoti savo žodžiais susiedama jas su būsimąja pedagogo profesija.

Visų pirma, yra labai svarbu pažinti atradimo sąvoką mokymo procese.
Atrasti – tai ką nors pastebėti, išsiaiškinti, pamatyti, sutelkti į ką nors
dėmesį. Atrasti iš tikrųjų reiškia pastebėti tai, kaas visą laiką buvo, tik
iki šiol mes to nematėme. Paprasčiau kalbant, atrasti – tai lyg kažką
atidengti, kas buvo uždengta. Tačiau niekas kitas, o tik pats žmogus gali
sau ką nors atrasti. Galima rasti ne vieną pavyzdį mokykloje, kada
mokytojai pateikdami naują, skirtingai suvokiamą temą, bando mokinius
įtikinti vienu ar kitu teisingu teiginiu, bet niekada neatsižvelgia į tai,
kad mokiniai gali suprasti vieną ar kitą naują dalyką skirtingai. Tai yra
kiekvienas mokinys gali suprasti tik tai, ką jis pats atrado, o ne kitas.
Vadinasi, mokytojui yra labai svarbu leisti kiiekvienam vaikui interpretuoti
savaip, taip kaip jis pats suvokia reiškinį jį pats ir atradęs.

Tačiau dažnai galima atrasti daugiau, negu manome. Iš tikrųjų jeigu
mokinys ims sekti tik tuo, ką vienas ar kitas asmuo pats yra atradęs, tada
jis pats nesugebės mąstyti savo mintimis ar

r savo paties suvokimu. Mokinys
turi mokėti susidurti su problemomis, kurias privalo pats spręsti, ir pats
suprastų tai, ką norėjo. Tai – esminis mokymosi atrandant bruožas. Kai ką
nors atrandame, mes gauname naujų žinių, o tai jau savaime palengvina
mokymo procesą. Taip pat mokytojui yra labai svarbu būti pasiruošusiam tam,
kad mokiniai neretai gali atrasti daugiau negu jis pats. Taigi, pedagogas
turi išmanyti dėstomą dalyką taip, kad sugebėtų pralenkti mokinius, kuriems
dažnai iškyla daug naujų klausimų.

Antra vertus, labai svarbūs yra jausmai, be kurių nevyktų joks
bendravimas. Mes jaučiame labai daug teigiamų ar neigiamų jausmų.
Pripažįstant didelę jausmų įtaką mokymui, asmeninei sritims ugdymo procese
pabrėžiama, kad mokinys turi išmokti pažinti savo jausmus, kurie taip pat
gali padėti įgyti naujų ir gilesnių žinių. Tačiau jausmai yra subjektyvūs,
daugiau susiję su pačiu asmeniu ir tik pats ggali savo jausmus jausti.
Pavyzdžiui, jeigu mokinys dėl kažkiokios priežasties yra liūdnas, mokytojas
neturėtų jam ‘primesti’ savo įsivaizduojamos to jausmo interpretacijos, nes
tik pats vaikas žino, kas ir kaip darosi jam. Be kita ko, labai svarbi yra
kūno kalba, kuri yra paremta būtent jausmais. Tačiau nereikia pamiršti ir
to, kad mokiniai nuolatos stebi mokytoją, mato jo nuotaikas ir t.t. todėl
mokytojui labai svarbu kontroliuoti savo jausmus mokinų atžvilgiu.

Bet visgi, koks jausmų pažinimo tikslas? Jausmai būtini medžiagai, su
kuria dirbama, įprasminti. Mokiniai taip pat geriau sugeba praktiškai
taikyti žinias ka
asdieninėse situacijose.

Labai svarbi mokymo proceso dalis yra vaizduotė. Vaizduotė yra viena iš
mąstymo formų. Yra keletas svarbių vaizduotės, kaip sąvokos aspektų:

1. Laiko ir erdvės ribų išnykimas ( tai leidžia mokiniui matyti

tolimas, niekur nematytas ar galbūt dar neatrastas vietas.

Klaidžioti laiko labirintais, susitikti su daug nematytų ar matytų

netiesiogiai žmonių, su jais kalbėtis.

2. Vaizduotė įgalina visybiškai išgyventi situaciją ir susitikimą su

žmogumi (vaikas gali stebėti situaciją, kartu išgyvendamas ją ir

jausdamas jausmus).

3. Geriau įgalina suvokti, pažinti vis naujus dalykus.

Yra visiškai suprantama, kad kiekvienas žmogus turi vaizduotę, tačiau
skirtingai išgyvena ir mato vieną ar kitą situaciją. Jeigu mokytojas
pateikia vieną ir tą pačią situaciją, visi mokiniai ją įsivaizduos vis
kitaip. Vieni gali labai stipriai su ja susigyventi, o kiti ne. Labai
svarbi yra kūno padėtis atliekant vaizduotės pratimus. Kojas reikia laikyti
atrėmus į grindis, sėdėti tiesiai ir geriausia užsimerkus, kad pašaliniai
veiksniai neblaškytų susikaupimo.

Dažnai mokytojus domina mokymo procesą skatinantys darbo būdai. Mokymo
procesas yra daugialypis: mes galime mąstyti, analizuoti, matyti ir t.t.
Vadinasi, kuo daugiau mokytojai mokiniuose vykstančių procesų skatins, tuo
daugiau jie gaus iš mokomosios medžiagos. Be kita ko yra ir kitų priemonių
skatinančių greičiau mokinius įsisąvinti dėstomą medžiagą. Pavyzdžiui,
užduočių ir klausimų, skirtų apmąstyti ir aptarti pateikimas. Užduodant
klausimus, mokiniai tuoj pat yra skatinami atrasti naujas idėjas, o kartu
ir mokytis jas argumentuotai pateikti. Svarbiausia, kad mokiniai susimąsto
ties klausimu ir suformuluoja teisingą atsakymą.

Skatindamas iš
šmokimo procesą, mokytojas ne tik padeda mokiniams atrasti
mokomąją medžiagą, bet ir ją patirti. Patyrimas apima daugiau negu tai, ką
mes apie ką nors girdime, ką matome ar galvojame. Labai dažnai tiesioginis
susidūrimas su kuo nors mus veikia visiškai kitaip negu tai, ką išgirstame.
Neretai mokytojai skatina mokinius simboliškai su kuo nors susitikti. Kai
vaikas susitinka su aktualiais simboliais, tai juos veikia beveik taip pat
kaip reali, konkreti situacija realybėje.

Reikėtų taip pat paminėti, kad labai svarbu yra panaudoti susidomęjimą
mokymo procese. Iš tiesų kuo labiau mokinys yra susidomėjęs girdima
informacija, tuo daugiau vilties yra, kad jis tą medžiagą įsisąvins
puikiai. Domėjimąsis taip pat skatina savarankišką ir kritišką mąstymą.

Ir visgi kas yra susiliejantis ugdymas, kurio principu ir remiasi
analizuojama knyga “Mokytis – tai atrasti”. Tai yra tikslas, kurio link
nukreipti visi procesai. Tai yra ir atradimas, ir jausmai bei vaizduotė,
susidomėjimas ir t.t. Tokio ugdymo procese kiekvienas žmogus yra laikomas
unikaliu, kaip jau esu minėjus apie atradimo esmę, teigiančią, kad tik pats
žmogus turi pats ką nors atrasti, o ne kitas. Tuo pat metu sukuriamos
tiokios situacijos, kurių akivaizdus tikslas – sudaryti kiekvienam mokiniui
galimybes išmokti pažinti save, o tai tiesiog siejama su mokymusi pažinti
kitus žmones.

Ir belieka tik tikėtis, kad ateityje atsiras vis daugiau tokių mokytojų,
kurie dirbs savo darbą remdamiesi šios knygos patarimais, nes tik taip jie
bus pajėgesni geriau t
tvarkytis klasėje ir taps dėmesingesni mokinių
poreikiams.

Leave a Comment