TURINYSTURINYS 2ĮVADAS 31. GIMNAZIJA 41.1 Samprata ir reikšmė 41.2 Gimnazijos struktūra 41.3 Gimnazijos funkcijos 51.4 Gimnazijos uždaviniai 51.5 Ugdymo organizavimas 61.6 Gimnazijos pedagogas 61.7 Gimnazistas 72. GIMNAZIJOS, JOS YPATUMAI IR SPECIFIKA 92.1 Tyrimo tikslas, metodika ir organizavimas 92.2 Mokytojų apklausos rezultatai 9IŠVADOS 16LITERATŪRA 17PRIEDAI 18ĮVADASPer pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį gimnazijos įgijo autoritetą. Tai lėmė objektyvios sąlygos – gimnazijos klasėse mokėsi tik labai gabūs ir motyvuoti moksleiviai, kai kurios aukštosios mokyklos pridėdavo abiturientams balų už mokymasi gimnazijoje pagal sustiprinto mokymosi programas. O kaip yra dabar? “ Ryškus švietimo reformos potėpis – gimnazijos – visiškai nubluko. Iš didesnius reikalavimus keliančių švietimo įstaigų jos virto tokiomis pačiomis vidurinėmis, tik vyresniojo amžiaus vaikus ugdančiomis mokyklomis”. Taip teigė V. Strazdas savo straipsnyje “Baisus švietimo paradoksas” (Dialogas). Šio referato objektas yra gimnazijos. Čia nagrinėjami skirtumai tarp gimnazijos ir bendrojo lavinimo mokyklų. Kokia jų dabartinė padėtis, kai jos tampa vieninteliu keliu siekiantiems ne tik mokytis aukštosioses mokyklose, bet ir norintiems baigti mokyklą ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Šia temą gvildeno ir A. Kalvaitis savo tyrime “Gimnazijos vieta šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje”.Tyrimo tikslas išnagrinėti gimnazijų ypatumus ir jų specifiką. Kuo jos skiriasi nuo bendrojo lavinimo mokyklų. Šiam tikslui įgyvendinti buvo pasirinkti tokie uždaviniai: Išstudijuoti dikumentus ir nustatyti gimnazijos ypatumus. Išnagrinėti kitų mokslininkų darbus tokia pačia tema ir palyginti jų gautus rezultatus. Apklausti mokytojus ir nustatyti jų požiūrį į gimnazijas.Tyrimui atlikti buvo pasirinkta anketinė apklausa, kurią sudarė dešimt klausymų. Tyrimas vyko Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje. Į anketas turėjo atsakinėti šioje gimnazijoje dirbantys mokytojai. Minimalus pasirinktas respondentų skaičius buvo dešimt, tačiau anketas užpildė dvylika.Šį referatą sudaro Įvadas, du skyriai, išvados, literatūros sąrašas ir vienas priedas.1. GIMNAZIJA
1.1 Samprata ir reikšmėGimnazija – tai aukštesnius reikalavimus kelianti mokykla. Taip gimnazija buvo apibrėžta, kai dar buvo tokios kaip bendrojo lavinimo mokyklos. Šiai dienai pagal gimnazijos nuostatus tai yra “švietimo įstaiga teikianti profilinį vidurinį išsilavinimą visiems jo siekiantiems ir pajėgiantiems įgyti moksleiviams, sudaranti jiems galimybę pagal poreikius, polinkius rinktis mokymosi kelią”. Taigi šią savoką apibrėžiame taip: gimnazija – atskiras bendrojo lavinimo mokyklos tipas, teikiantis bendrąjį išsilavinimą.Pirmosios gimnazijos buvo kuriamos gabiems vaikams mokyti. Jose turėjo mokytis apie 20% ytin gabių moksleivių, kuriems paprastose mokyklose yra skiriama per mažai dėmesio ir jie nelavina savo gabumų. Gimnazijos tikslas buvo telkti tam tikrai sryčiai gabius vaikus. Tačiau šiuo metu švietimo sistema pasuko kitu keliu. Dabar yra formuojama kitokia švietimo sistema. Ji yra trejų pakopų: pradinė mokykla, pagrindinė mokykla, gimnazija. Į gimnazijas priimami visi norintys mokytis jose, nes tai vienintelis būdas įgyti vidurį išsilavinimą (tokios kaip bendrojo lavinimo mokyklos nebebus). Taigi iš dalies švietimos sistema grižo nuo ko pradėjo. Gimnazijos pasidarė tokios pačios bendrojo lavinimo mokyklomis. O mokyklos, kuria telktų gabiuosius vaikus – nebėra.1.2 Gimnazijos struktūraGimnazija yra atskiras bendrojo lavinimo mokyklos tipas, apimantis III ir IV ugdymo turinį (išskyrus menų gimnazijas). Švietimo ir mokslo ministerijai leidus, gali būti steigiamos nepilnos gimnazijos, apimančios tik IV ugdymo turinio koncentrą (pavyzdžiui, kaip autonomiški skyriai profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose). Nuo 2003 metų gimnazijos steigiamos tik kaip atskiros, savarankiškos keturmetės mokyklos (iškyrus menų gimnazijas). Naujų keturmečių gimnazijų steigimas arba vidurinių mokyklų reorganizavimas į keturmetes gimnazijas vyksta pagal steigėjo patvirtintą mokyklų tinklo pertvarkymo programą. Atokiose gyvenvietėse, gimnazijos gali būti su bendrojo lavinimo skyriais, nes neracionalu turėti kelias mokyklas. Gimnazijos teikia realinį ir humanitarinį profilį. Kur atitinkami profilio dalykai mokami akštesniu nei A ar B lygiu. Humanitarinį profilį pasirinkę mokiniai aukštesniu lygiu mokysis užsienio kalbų, socialinių mokslų. Realinį – tiksliųjų ir gamtos mokslų. Taip mokiniai psirenka priofilį pagal savo gabumus. Gimnazija, netenkinanti keliamų reikalavimų, remiantis institucijos audito išvadomis ir jos akreditavimo rezultatais steigėjo sprendimu gali būti įstatymų nustatyta tvarka reorganizuota ar likviduota.1.3 Gimnazijos funkcijosKaip ir kiekviena įstaiga, taip ir gimnazija turi savo funkcijas. Šiame skyriuję aptarsime pagrindines gimnazijos funkcijas. Pirmiausia gimnazija turi suformuoti ir įgyvendinti ugdymo turinį. Šie ugdymo planai yra rengiami pagal Švietimo ir mokslo ministerijos bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus indivualius ugdymo planus ir bendrąsias programas. Taip pat gimnazija turi atsižvelgti į įtin gabius moksleivius ir moksleiviais turinčiais mokymosi problemų. Atsižvelgti į jų galimybes ir kurti atitinkamą darbo sistemą. Nepalikti tokių mokinių likimo valiai, mokytis tokiu pat lygiu kaip ir daugelis moksleivių. Mažesnius gabumus turintiems vaikams gimnazija turi suteikti atitinkamą pagalbą. Taigi galime nusakyti ir kitą gimnazijos funkciją – individualizuoti ugdymo programas skirtingų gebėjimų vaikams.Vienas sekmingų moksleivio mokymosi sąlygų yra sveikos ir saugios ugdymo sąlygos. Šias sąlygas turi suteikti gimnazija ir gimnazijos steigėjas.Taip pat gimnazija organizuoja darbą su aptarnaujamos teritorijos pagrindinių mokyklų devintų-dešimtų klasių mokytojais, rengdami moksleivius stoti į gimnazijos trečią klasę. Šis organizavimas susideda iš tokių dalių: Rengia bendrus dalykų programų modulius profiliavimo pradmenų etapui. Konsultuoja mokymo metodų, mokymo mokytis klausimais. Rengia bendrus metodinius pasitarimus. Orgamizuoja bendrus projektus.Kaip ir kiekviena bendrojo lavinimo mokykla, taip ir gimnazija turi vykdo pagrindinės mokyklos baigiamuosius ir brandos egzaminus.Taip pat gimnazija kuria gimnazijos audito sistemą ir atlieka auditą, inicijuoja socialinę paramą socialiai remtiniems gimnazijos moksleiviams, kuria gimnaziją kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.1.4 Gimnazijos uždaviniaiGimnazijos pagrindiniai uždaviniai – ugdyti laisvus, pilnaverčius, paruoštus gyvenimui Lietuvos valstybės piliečius – asmenybes, kurti gimnaziją kaip apskrities ir krašto bendruomenės kultūros židinį. Gimnazijos koncepcija nurodo tokius gimnazijos uždavinius: Sudaryti geras sąlygas moksleiviams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią. Sudaryti sąlygas į keturmetes gimnazijas priimtiems moksleiviams įgyti pagrindinį išsilavinimą ir gauti valstybės pripažįstamą išsilavinimo pažymėjimą. Kurti ugdymo turinio reikalavimus atitinkančią materialinę bazę. Sudaryti sąlygas dvasiniam, doroviniam, socialiniam ir kultūriniam jaunuolių brendimui. Padaryti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą prieinamą kuo platesniam jaunuolių ratui ir išplėsti galimybes jiems toliau mokytis. Grįsti savo veiklą humanistine demokratine ugdymo filosofija ir vertybių sistema.1.5 Ugdymo organizavimasPirmojoje ir antrojoje (išskyrus menų gimnazijas) gimnazijos klasėse (kaip ir IX-X pagrindinės mokyklos klasėse) moksleiviams sudaromos sąlygos išmėginti gabumus ir polinkius, geriau suvokti savo siekius, išsiaiškinti, koks profilis ir jo pakraipa jiems artimesnė, tinkamesnė, įvertinti savo pasirinkimą ir sudaryti sąlygas jį pakeisti. Sėkmingai baigusiems antrąją gimnazijos klasę moksleiviams išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas.Gimnazijos trečiojoje ir ketvirtojoje klasėse ugdymas profiliuojamas pagal tą patį profilinio mokymo modelį, kaip ir bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos XI-XII klasėse. Galimi keturi mokymo profiliai – humanitarinis, realinis, technologinis ir meninis. Atskiros klasės ar mobilios moksleivių grupės iš mokyklos siūlomų alternatyvų renkasi profilio pakraipas.Svarbus gimnazijos kokybės rodiklis yra gimnazijos siūlomų mokymosi alternatyvų gausa. Siekiant suteikti didesnį pasirinkimą, gimnazijoje turėtų būti bent du skirtingi profiliai, išskyrus menų gimnazijas, technologijų gimnazijas ir tuos atvejus, kai viena greta kitos yra dvi skirtingų profilių gimnazijos. Gimnazija turi sudaryti galimybę moksleiviams rinktis joje esančių profilių profilinių mokomųjų dalykų išplėstinius (A lygio) kursus (numatytus profilinio mokymo modelyje) ir kiekviename profilyje ne mažiau kaip po du tikslinius (S lygio) kursus bei bent tris užsienio kalbas. Technologijų profilyje, kuriame nenumatytos S lygio programos, turi būti siūlomi du profilį atitinkantys tiksliniai kursai.Jei gimnazija yra tik vieno profilio, privalu moksleiviams papildomai siūlyti rinktis dar bent tris išplėstinius kitų profilių profilinius mokomųjų dalykų kursus, be to, bent tris užsienio kalbas.1.6 Gimnazijos pedagogas Gimnazijos mokytojams keliami aukštesni reikalavimai, nei bendrojo lavinimo mokyklos mokytojams. Tiesa dabartiniuose dokumentuose jau nebenurodoma, kad gimnazijos mokytojas būtų baigias magistratūrą. Tačiau būtinai turi tūrėtį uneversitetinio lygmens aukštąjį išsilavinimą. Nelietuvių mokyklas baigę pedagogai turi tūrėti antrą valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacijos kategoriją. Gimnazijos mokytojui svarbūs užsienio kalbos įgūdžiai, leidžiantys kompetentingai naudotis užsienio informacijos šaltiniais ir palaikyti profesinius ryšius su užsienio partneriais, kad galėtų kokybiškiaudirbti su mokiniais, naudoti naujus mokymo metodus.Gimnazijos mokytojui svarbu gebėti naudotis naujausiomis informacijos technologijomis. Jis turėtų būti pasirengęs mokyti mažiausiai 2-3 to paties dalyko arba skirtingų dalykų kursus, taikyti įvairius mokymo metodus. Svarbu, kad gimnazijos mokytojas nuolat profesiškai tobulėtu. Kurtų įvairesnius ir įdomesnius projektus, labiau susijusius su moksleivių poreikiais, siekiais, interesais.Dalis pedagogų norėdami prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, persikvalifikuoja į kitą specialybę. Populiariausios yra anglų kalbos ir informatikos perkvalifikavimo studijos. Esant galimybei, gimnazija gali pasitelkti aukštųjų bei aukštesniųjų mokyklų dėstytojų, mokslininkų ir kitų aukštos kvalifikacijos specialistų.Mokytojai į gimnaziją priimami konkurso tvarka. Konkurso sąlygas nustato gimnazijos taryba ir tvirtina steigėjas. Pagal jas mokytojams ekspertams ir metodininkams turi būti teikiama pirmenybė.1.7 Gimnazistas Gimnazistas – tai gimnazijos mokinys. Gimnazistas suvokia, kad gimnazijoje ir už jos ribų atstovauja savo mokyklą, miestą ir net valstybę, kad pagal jo elgesį aplinkiniai sprendžia apie visą gimnazijos bendruomenę. Gimnazijoje ir už jos ribų gimnazistas laikosi kultūringo, pagarbaus ir mandagaus elgesio taisyklių. Gerbia pedagogus, vykdo jų reikalavimus, pagarbiai elgiasi su visais suaugusiais žmonėmis, sąžiningai vykdo moksleivio pareigas, saugo mokyklos ir visuomenės turtą.Gimnazistui draudžiama gimnazijoje ir už jos ribų vartoti alkoholį, narkotines, bei psichotropines medžiagas, rūkyti, keiktis, šiukšlinti, žaisti azartinius žaidimus. Gimnazijos apibrėždamos gimnazisto pareigas sudaro savo mokyklos “Gimnazisto garbės kodeksa”. Pavyzdžiui Mažeikių gimnazija yra sudariusį tokį “Gimnazisto garbės kodeksą”: Gimnazistas suvokia, kad gimnazijoje ir už jos ribų atstovauja savo mokyklą, miestą ir net valstybę, kad pagal jo elgesį aplinkiniai sprendžia apie visą gimnazijos bendruomenę. Gimnazijoje ir už jos ribų gimnazistas laikosi kultūringo, pagarbaus ir mandagaus elgesio taisyklių. Gerbia pedagogus, vykdo jų reikalavimus, pagarbiai elgiasi su visais suaugusiais žmonėmis, sąžiningai vykdo moksleivio pareigas, saugo mokyklos ir visuomenės turtą. Gimnazistui draudžiama gimnazijoje ir už jos ribų vartoti alkoholį, narkotines, bei psichotropines medžiagas, rūkyti, keiktis, šiukšlinti, žaisti azartinius žaidimus. Už gimnazisto Garbės kodekso pažeidimus moksleivis gali būti svarstomas direkcinėje, pedagogų arba gimnazijos tarybose, išimties atvejais šalinamas iš gimnazijos, visais atvejais informuojami tėvai. Pasirašytas Garbės kodeksas saugomas gimnazisto asmens byloje.Už gimnazisto Garbės kodekso pažeidimus moksleivis gali būti svarstomas direkcinėje, pedagogų arba gimnazijos tarybose, išimties atvejais šalinamas iš gimnazijos, visais atvejais informuojami tėvai. Pasirašytas Garbės kodeksas saugomas gimnazisto asmens byloje.2. GIMNAZIJOS, JOS YPATUMAI IR SPECIFIKA2.1 Tyrimo tikslas, metodika ir organizavimasTyrimo tikslas yra nustatyti, kokius esamus skirtumus tarp gimnazijos ir bendrojo lavinimo mokyklos mato makytojai. Ir su kokiomis problemomis susiduria dirbdami gimnazijoje.Tyrimui atlikti buvo pasirinkta anketinė apklausa. Apklausa vyko Kupiškio Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje. Ilgosios pertraukos metu mokytojai buvo sukvieti į mokytojų kambari. Čia jie buvo supažindinti su anketa (1 priedas), kas siekiama išsiaiškinti šio tyrimo metu. Tada jiems buvo išdalintos anketos, kurias jie pildė patys. Viso buvo apklausta trylika mokytojų, tačiau vienas iš jų anketos negražino. Toliau laikysime, kad tyrime dalyvavo dvylika mokytojų.2.2 Mokytojų apklausos rezultataiApie gimnazijos darbo kokybę, jos mokymo lygį galima nustatyti iš respondentų dalyvavusių apklausoje. Pirmiausia nagrinėsime mokytojų darbo stažą, jų kvalifikaciją. 1 lentelėAtsakiusiųjų į anketos klausymus dėstomas dalykas (n=12) Skaičius %Matematika 3 25Istorija ir politologija 2 16,6Nenurodė 2 16,6Kitų dalykų 5 41,8Taip pat į anketos klausymus atsakinėjo informacinių technologijų, geografijos, rusų kalbos, anglų kalbos bei pilietinio ugdymo mokytojai.
2 lentelėDalyvavusių apklausoje darbo stažas (n=12) Skaičius %1 – 5m 3 2511 – 15 m 3 2516 – 20 m 2 16,621 – 25 m 2 16,626 ir daugiau 2 16,66 – 10 m 0 0
Galime teigti, kad gimnazijoje daugiau dirba mažesnį stažą turinčių mokytojų (2 lentelė). Puse dalyvavusių mokytojų darbo stažas 1 – 15 metų. Gali būti, kad gimnazija nekelia labai aukštų reikalavimų mokytojams, o gal paprasčiausiai trūksta specealistų, todėl priima ir tuos kurių darbo stažas labai mažas. Tačiau kita vertus naujuose dokumentuose teigiama, kad gimnazijos mokytojas turi tūrėti universitetinį išsilavinimą.
3 lentelėMokytojų dalyvavusių atrankoje kvalifikacija (n=12)
Skaičius %Vyresnysis mokytojas 5 41,6Mokytojas metodininkas 3 25Jaunesnysis mokytojas 3 25Mokytojas ekspertas 1 8,4Mokytojas 0 0
Daugiausia šioje apklausoje dalyvavo mokytojų, kurių kvalifikacija yra vyresnysis mokytojas, tai reiškia, kad šioje gimnazijoje aukštos kvalifikacijos mokytojų nesudaro dauguma. Mokytojas ekspertas buvo tik viena. Tiesa 25% sudarė mokytojai metodininkai. Pirmiasia tyrimo metu buvo norima išsiaiškinti kokie gi vis dėl to buvo esminiai skirtumai tarp gimnazijos ir bendrojo lavinimo mokyklos. Atsakinėdami į šį klausymą respondendai pateikė savo variantus.4 lentelėSkirtumai tarp gimnazijos ir bendrojo lavinimo mokyklos Skaičius %Aukštesnė mokytojų kvalifikacija 3 25Aukštesni reikalavimai mokytojams ir mokiniams 3 25Didesnė mokinių motyvacija 2 16,7Gimnazija yra labiau profiliuota 2 16,7Nepateikė tasakymo 2 16,7
Daugiausia respondentai mano, kad gimnazijos nuo bendrojo lavinimo mokyklų tuo, kad čia dirba aukštesnės kvalifikacijos mokytojai. Taip pat gimnazija kelia aukštesnius reikalavimus mokytojams bei mokiniams. Tačiau aukštesnius reikalavimos gimnazijos kėlė tada, kai gimnazijose buvo vykdomos atrankos. O dabar yra priimami visi norintys mokytis gimnazijoje. Vadinasi niekas nebekelia jokių reikalavimų (išskyrūs presdižinės gimnazijos, kurios vis dar vygdo atranką, tačiau jų yra labai mažai ir tik didžiuosiuose miestuose).
Taip pat buvo pateikti tokie variantai: mokytojai rimčiau žiūri į savo dėstomą dalyką, gimnazijos statusas įpareigoja teikti geresnį išsilavinimą ir žinias, geriau tenkina mokinių poreikius, aukštesnis mokymo lygis, griežtesnė tvarka, didesnė mokinių motyvacija, mokytojai daugiau sugaišta laiko ruošdamiesi pamokoms, labiau profiliuota. Vienas respondentas teigė, kad skirtumų visai neliko. Ir jis buvo teisus, vidurinį išsilavinima dabar teiks tik gimnazijos.Toliau respondentai svarstė teigiamus ir neigiamus gimnazijos bruožus.5 lentelėArgumentai “už” gimnazijas Skaičius %Mokiniai turi motyvacijas mokytis 3 25Geresnis mokinių parengimas 2 16,7Aukštesnė mokimo kokybė 2 16,7
Net ketvirtadalis mokytojų mano, kad gimnazijose mokiniai turi aiškias motyvacijas mokytis. O 16,7% mano, kad mokiniams suteikiama aukštesnė mokymo kokybė ir mokiniai yra geriau parengemi. Taip pat buvo tokių nuomonių, kad mokiniai turi daugiau atsakomybės, mokytojai skatinami tobulėti, gimnazijos statusas įpareigoja ir mokytojus, ir mokinius, gimnazija skatina siekti užsibrėžto tikslo.6 lentelėArgumentai “prieš” gimnaziją Skaičius %Nėra mokinių atrankos 3 25
Taigi iš 6 lentelės matome, ketvirtadalis mokytojų mano, didžiausias gimnazijos minusas yra yra tai, kad gimnazijos nevykdo atrankų. Bet dabartiniuose gimnazijos nuostatose nėra reikalaujama, kad gimnazijso vykdytų atrankas. Kiti respondentai manė, kad gimnazijų …trūkūmai yra tokie: ruošimas pamokoms atima daug laiko iš mokytojų ir mokinių, silpnesni mokiniai prastai jaučiasi tarp gabesnių mokinių, nelieka mokyklų įvairivės, neliko skirtumų tarp gimnazijų ir bendrojo lavinimo mokyklų. Į šį klausyma, net keturi respondentai nepateikė atsakymų. Kadangi gimnazija turi trūkumų, tai respondentai turėjo pateikti savo nuomonę, ką reikėtų keisti gimnazijose.7 lentelėKą reikėtų keisti gimnazijose Sakičius %Priimti tik gabius ir motyvuotus moksleivius 3 25Rengti atrankas 2 16,7Sumažinti mokinių skaičių klasėse 2 16,7
Šiuo atveju 25% respondentų mano, kad į gimnazijas reikėtų priimti tik gabius ir turinčius motyvų mokytis mokinius. 16,7% mano, kad reikėtų rengi atrankas. Šiais abiem atvejais, pagal dabartinius dokumentus tai yra neįmanoma, ypač mažose gyvenvietėse, nes neracionalu steigti kitų mokyklų, dėl mažo skaičiaus mokinių.
Taip pat 16,7% mano, kad reikėtų mažinti mokinių skaičių klasėse. Tai yra dielė švietimo problema, nes trūksta kvalifikuotų pedagogų arba mokykla yra nepajėgi samdyti jų daugiau, mokyklose trūksa patalpų. Dar buvo tokių nuomonių kad į gimnazijas reikėtų priimti tik tuos moksleivius kurie turi tikslų toliau siekti aukštojo mokslo, nepriimti į gimnazijas mokinių, kurie neturi motyvų. Po vieną mokytoja teigė, kad nežino ką gimnazijoje keisti ar nieko nekeistu.8 lentelėGimnazijos mokytojo sąvybės Sakičius %Kompententingumas 3 25Nuolat kelti kvalifikaciją 3 25Tolerantiškumas 2 16,7Visapusiškai apsišvietęs 2 16,7Eruditas 2 16,7Specialistas 2 16,7Nuolat tobulėti 2 16,7Respondentai mano, kad mokytojui svarbiausia būti kompetentingam, ir nuolat kelti kvalifikaciją. 16,7% respondentų mano, kad mokytojas turi būti tolerantiškas, apsišvietęs eruditas, geras specialistas, nuolat tobulėti. Taip pat nuolat domėtis savo mokomuoju dalyku, mokėti bendrauti su moksleiviais, tinkamai pateikti žinias, nežemesnės kvalifikacijos kaip vyriausias mokytojas, būti intelektualus, aktyvus, reiklus, kūribingas,būti asmenybe.9 lenetlėGimnazisto sąvybės Skaičius %Turintis motyvaciją mokytis 7 58Mandagus 5 42Pareigingas 2 16,7Atsakingas 2 16,7Protingas 2 16,7Viskuo besidomintis 2 16,7Siekiantis mokytis aukštojoje mokykloje 2 16,7Norintis gerai mokytis 2 16,7
Labai didelė respondentų dalis mano, net 58%, kad pirmiausia mokinys tūrėtų motyvaciją mokytis. Tai pat didelė dalis mano, kad gimnazistas turi būti mandagus. Toliau tik seka pareigingumas, atsakingumas, protas, žingeidus, turintis tiklsą mokytis aukštojoje mokykloje, norintis gerai mokytis. Dar pasitaikė tokių nuomoniu, kad gimnazistas tūrėtų būti stropus, aktyvus, komikabilus, turėti aiškų tikslą, būti piliečiu.Atėjus į gimnazija moksleiviui pasikeičia mokymosi lygis. Daugumai mokinių padidėja mokymosi krūvis. Dauguma respondentų mano taip pat.
Sunku pasakyti
Ne Taip
1pav. Ar padidėja mokiniams mokymosi krūvis įstojus į gimnaziją
Iš diagramos matome, kad dauguma respondentų mano, kad moksleiviui įstojus į gimnazija mokymosi krūvis padidėjo. Taip būna todėl, kad gimnazijoje mokytojai iš mokinių reikalauja didesnių žinių bagažo. Duoda sunkesnes užduotis. Todėl, kad mokytojai vis dar vadovaujasi tuo, kad gimnazija yra mokymo istaiga, kuria kelia aukštesnius reikalavimus.
Ketvirtadalis respondentų mano kad moksleiviams mokymosi krūvis nepasikeitė. Ir tik 17% respondentų teikgia, kad jie nežino ar moksleiviams pasikeitė mokymosi krūvis ar ne. Šiuo metų tiek gimnazijose, tiek bendrojo lavinimo mokyklose yra profilinis mokymas. Anksčiau tai ir buvo gimnazijos ir bendrojo lavinimo mokyklos esminis skirtumas. Buvo klausiama respondentų nuomonės, kaip pasikeitė gimnazijos šiuo atveju. 10 lentel…ė Sakičius %Taip 7 58Ne 2 17Sunku pasakyti 1 8Matome, kad 58% respondentų teigiančių, kad gimnazijos statusas pasikeitė, buvo aiškinama taip: du respondentai teigi, kad supanašėjo su bendrojo lavinimo mokykomis, pasidarė visur vienodosgalimybės, supanašėjo ugdymoplanai, skirtumų visai nebeliko. 16,7% respondentų. Vienas iš jų teigė “kaip vaikai mokėsi, atip ir toliau mokosi”, kitas teigė, kad gali pasirinkti, kas jiems bus reikalinga toliau renkantis studijų kryptį. Vienas respondentas teigė, kad pasakyti ar pasikeitė gimnazijos statusas. Tiesiog šios abi mokymo istaigos supanašėjo. Naujoje švietimo sistemoje, tokia kaip bendrojo lavinimo mokykla nebeegzistuoja. Tai jau buvo aptarta skyriuje “Ugdymo organizavimas”.
Sunku pasakyti Neigiamai
Teigiamai
2 pav. Vertinimas, gimnazija – vienintelis kelias pasiekti vidutrinį išsilavinimą
Tie respondentai, kurie manė, kad aiškino taip savo nuomonę, kad Lietuvai reikalingi išsilavinę žmonės, visi mokiniai turi vienodas teises, turėtų mokytis tie kurie sugeba ir, kas keičiasi nuostatos. Atsakę neigiamai mano taip: į gimnazijas eina visi norintys, ateina silpnesni mokiniai, nebėra atrankos, moksleiviai ateina neturintys motyvacijos. Bejojantys respondebtai teigė, kad šiuo atveju gali iškilti problemų, ir galbūt į gimnazijas eis tie kurie užsibrėžę baigti visas dvylika klasiu. Kiekvienas mokytas dirbdamas bet kokioje mokymo įstsigoje susiduria su problemomis.11 lentelėProblemos gimnazijoje Sakičius %Mokinių nenoras mokytis 3 25Priimami visi norintys 3 25Natsakė į klausymą 3 25
Ketvirtadalis respondentų nurodė tokias pagrindines problemas su kuriomis jie susidūrė: Mokinių nenoras mokytis, į gimnazijas priimami visi norintys. Tiek pat respondentų nenurodė atsakymų į šį klausymą. Kai kurie dar pateikė tokias problemas: bėgimas iš pamokų, mokymo priemonių trūkumas, kabinetų stoka, namotyvuoti mokiniai, silpnos žinios, priimami visi norintys, per didelis mokinių skaičius klasėse, sunku suprasti mokinius.
12 lentelėGimnazijos perspektyvas Skaičius %Neatsakė 4 33.3Supanašėjimas su bendrojo lavinimo mokyklomis 4 33,3
Į ši klausymą neatsakė trečdalis respondentų. Ko gero jie nemato jokių gimnazijos perspektyvų. Tiek pat respondentų mano, kad gimnazijos paprasčiausiai supanašės. Kiti teigė, kad gimnazija praras savo prasmę.Buvo ir optimistiškų nuomonių: gimnazijos kompiuterių klasės bus aprūpintos, bendradarbiaus su kitomis gimnazijomis, daugiau dėmesio bus skiriama projektiniams darbams, labiau kolektyviška.IŠVADOS Atlikus, nagrinėjamo klausymo teorinius apibendrinimus ir anketines apklausas galima butų daryti tokias išvadas:1. Gimnazijos supanašėjo su bendrojo lavinimo mokyklomis. Tai matosi iš gimnazijos konspektų ir gimnazijos nuostatų. Taip pat teigia ir gimnazijos mokytojai. Jie visai nebemato skirtumų tarp gimnazijos ir bendrojo lavinimo mokyklų. Panąšią išvada teigė ie A. Kalvaitis savo tyrime “ Šiuolaikinės gimnazijos nepanašios į tirtas 1996 metais”. Gimnazijos prarado savo pirmąją prasmę.2. Anksčiau gimnazijos steigė, tam kad sutelktų gabiuosius mokinius. Dėl to jos buvo laikomos prestižinėmis mokyklomis. Šiuo metu gimnazija yra vienintelis kelias pasiekti vidurinio išsilavinimo. 3. Švietimo sistema nebekuria mokyklų gabiems vaikams. Todėl jie mokydamiesi su visais vidutinius gabumus turinčiais moksleiviai, neatskleidžia ir nelavina savo gabumų.4. Iš mokytojų apklausos išryškėjo keli didžiausi gimnazijos trūkumai: mokiniai neturi motyvacijos mokytis, į gimnazijas priimami visi norintys mokytis. Šios abi problemos glaudžiai susijusios. Jei į gimnazijas būtų daromos atrankos, tada ten pategtų tik gabieji mokiniai. Bet tai prieštarauja gimnazijos nuostatams.LITERATŪRA1. Andrulis P. Gimnazijos: darnios asmenybės ugdymo sąlygos// Dialogas 1995 06 09 p.22. Dėl gimnazijos koncepsijos (antrosios redakcijos) įgyvendinimo (2002) [žiūrėta 2004-12-10]. Prieiga prie interneto: .3. Lietuvos gimnazijos koncepcija (2002)4. Kalvaitis A., Gimnazijų vieta šiuolaikinėje Lietuvos švietimos sitemoje: tyrimo ataskaita (2002) [žiūrėta 2004-11-15]. Prieiga per internetą: .5. Lietuvos gimnazijos bendrieji nuostatai (2003)6. Lietuvos respublikos švietimo įstatymas (2002)PRIEDAIAnketa skirta mokytojams
ANKETA MOKYTOJAMS
Mokykla…………………………………………………………………………………………………………………………………………………….Dėstomas dalykas……………………………………………………………………………………………………………………………. ………..
Pedagoginio darbo stažas: Kvalifikacinė kategorija: □ 1-5m □ 6-10m □ 11-15m □ 16-20m □ 21-25m □ 26m ir daugiau □ Jaunesnysis mokytojas□ Mokytojas□ Vyresnysis mokytojas□ Mokytojas metodininkas□ Mokytojas ekspertas
1. Kokius esminius skirtumas tarp gimnazijos ir bendrojo lavinimo mokyklos, Jūs galėtumėte išvardinti?…………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………2. Išvardinkite argumentus „už“ ir „prieš“ gimnaziją.……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………3. Ką keistumėte gimnazijoje?………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………4. Koks, Jūsų manymu, tūrėtų būti gimnazijos mokytojas?……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………5. Koks, Jūsų manymu, tūrėtų būti gimnazistas? ………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………6. Kaip manote, ar mokiniams padidėjo mokymosi krūvis, įstojus į gimnaziją?□ Taip □ Ne □ Sunku pasakyti7. Kaip manote, ar pasikeitė gimnazijos statusas, kai į bendrojo lavinimo mokyklas buvo įvestas profiliavimas?Taip, nes …………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..Ne, nes ……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..Sunku pasakyti, nes…………………………………………………………………………………………………………………………………………….8. Kaip Jūs vertinate šiandieninę situaciją Lietuvoje, kai tie, kurie norės baigti dvylika klasių – galės mokytis tik gimnazijose.Teigiamai, nes …………………………………………………………………………………………………………………………………………………..Neigiamai, nes …………………………………………………………………………………………………………………………………………………..Sunku pasakyti, nes ……………………………………………………………………………………………………………………………………………9. Su kokiomis problemomis susiduriate dirbdami gimnazijoje?……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………10. Kokias matote gimnazijos perspektyvas?………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………
Ačiū už nuoširdžius atsakymus