Bibliotekos specialistų rengimas ir tobulinimas Latvijoje

TURINYS

ĮVADAS .............................. 3
1.Latvijos bibliotekų sistema ir bibliotekininkų švietimo sistema .................... 4
2.Latvijos kultūros koledžas .............................. 5
3.Latvijos universitetas .............................. 6
4.Tolesnis mokymas .............................. 8
4.1. Bibliotekininkų nepertraukiamo mokymo centras ......................... 8
4.1.1. Daugavpils bibliotekos patirtis keliant bibliotekininkų kvalifikaciją ............ 9
IŠVADOS ..............................11
LITERATŪROS SĄRAŠAS ..............................12 ĮVADAS
Latvijos bibliotekininkystės ir informacijos mokslo studijų programos yra kuriamos remiantis keliais pagrindiniais teoriniais aspektais:

Kas yra biblioteka?

Bibliotekos vaidmuo ir funkcijos visuomenėje.

Bibliotekininko vaidmuo ir funkcijos visuomenėje.

Būtinų žinių sistema, kuri suvienodina studijų programas remiasi šiais aspektais ir visada jais buvo paremta bibliotekos koncepcija.

20 a. pradžioje bibliotekos koncepcijos centre buvo bibliotekininkas – šviečiantis žmones. Po antrojo pasaulinio karo, soovietmečiu – į pirmą vietą iškyla ideologija. Šiandien biblioteka Latvijoje suprantama, kaip:
informacinis, technologinis, psichologinis ir geografinis valstybės ir tautos informacijos išteklius;
sutvarkytų žinių visuomeninis centras, kurio pagrindinės funkcijos yra teikti informaciją, švietimą ir pramogą;
suteikti laisvą priėjimą prie informacijos.

Bibliotekos funkcijos lemia ir bibliotekininko funkcijas bei uždavinius. Kadangi bibliotekininko užduotis – būti amžinu misionieriumi, tam reikalingos kompleksinės žinios ir įgūdžiai.

Bibliotekininkystės ir informacijos specialistų mokymas Latvijoje yra integruotas, tai yra teikia ir teorines žinias, ir praktinius įgūdžius naudojantis tomis žiniomis. Latvijos bibliotekininkams vis dar reikalingos tradicinės žinios (ddarbui su korteliniais katalogais, bibliografiniams aprašams ir t. t.) ir žinios bei įgūdžiai darbui su kompiuteriais, informacinėmis sistemomis, programine įranga, duomenų bazėmis ir panašiai.

Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti Latvijos bibliotekų specialistų rengimo ir tobulinimosi sistemą, jos ypatybes.

1. LATVIJOS BIBLIOTEKOS IR BIBLIOTEKININKŲ ŠV

VIETIMO SISTEMA

Šiandien liberalią Latvijos bibliotekų veiklą ir gyventojų teisę gauti, skleisti informaciją, garantuoja Latvijos konstitucija. Specifiniai šalies įstatymai formuoja juridinį bibliotekinės veiklos pagrindą – Bibliotekų įstatymas, Latvijos Nacionalinės bibliotekos įstatymas ir kiti įstatymai bei nutarimai nukreipiantys bibliotekų veiklą.

Dabartinę Latvijos bibliotekų sistemą sudaro:
Latvijos Nacionalinė biblioteka,
Latvijos Akademinė biblioteka,
892 viešosios bibliotekos (tame tarpe 879 municipalinės viešosios bibliotekos, Latvijos Aklųjų biblioteka su 7 filialais ir 9 kitos viešosios bibliotekos),
55 specialiosios bibliotekos,
32 bibliotekos priklausančios aukštojo švietimo institutams,
1017 bibliotekų priklauso pagrindinio švietimo mokykloms,
121 biblioteka priklausanti profesinio švietimo įstaigoms.

Viso yra 2119 bibliotekų (2003 m.).

Latvijos bibliotekose dirba 3 519 tarnautojų, iš jų 2 808 bibliotekininkai (2003 m.). Kas ketvirtas jų turi aukštąjį išsimokslinimą.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Latvijoje veikia trys organizacijos, kurios susijusios su Latvijos bibliotekų veiklą. Tai yra:
Latvijos bibliotekų asociacija (1923 – 1940, veikla atgaivinta 1989 m.; IFLA narė),
Latvijos akademinių bibliotekų asociacija (įkurta 1994 m.),
Mokyklų bibliotekų asociacija (įįkurta 1996 m.).

Šios organizacijos palaiko artimus ryšius su įvairių šalių bibliotekininkų organizacijomis ir vykdo delegacijų apsikeitimus, dalijasi profesine patirtimi. Rengia tarptautinius bibliotekininkų suvažiavimus (LiLaEst, Baltijos bibliotekininkų kongresas ir kt.). Leidžia profesinius periodinius leidinius.

Bibliotekininkams reikalingos kompleksinės žinios ir įgūdžiai, o jas gali suteikti daugiapakopė švietimo sistema:
vidutinio lygmens specialusis (profesinis) išsimokslinimas;
aukštasis akademinis (bakalauro, magistro) išsimokslinimas;
aukštasis profesinis išsimokslinimas;
nepertraukiamas mokymas (viso gyvenimo mokymas).

Specialistus rengia Latvijos universitetas ir Latvijos Kultūros koledžas.

2. LATVIJOS KULTŪROS KOLEDŽAS

Latvijos kultūros koledžas įkurtas 1946 m. ir tuomet vadinosi Latvijos kultūros mokykla. Mokykla ug

gdė plataus išsilavinimo kultūros darbuotojus, tame tarp ir bibliotekininkus. Bibliotekininkų mokymas buvo orientuojamas į praktiką. Po politinių pertv.arkų šalyje, mokykla reorganizuota į koledžą ir nuo 1990 m. pradėti ruošti aukštojo išsilavinimo profesinio lygio kultūros ir menų specialistai.

Studentai, turintys vidurinį išsilavinimą, priimami studijuoti į Bibliotekininkystės ir informacijos sutrumpinto modulio studijų programą. Mokslas trunka 2,5 m. Absolventai įgyja specialių įgūdžių dirbti viešosiose ir įstaigų bibliotekose, naudotis bibliotekos ir informacinių centrų vietiniais bei nutolusiais ištekliais, duomenų bazėmis. Gerai išmano darbą su naujomis technologijomis. Baigus mokslą įgyjamas aukštasis išsilavinimo diplomas ir bibliotekos informacijos specialybė.

Studijų programa yra ruošiama bendradarbiaujant su kitais Latvijos ir užsienyje esančiais partneriais. Programa suteikia visapusiškas teorines ir praktines žinias būtinas profesionaliam aptarnavimo ir bibliotekos informacijos specialisto darbui.

Latvijos Kultūros koledžas aktyviai dalyvauja įvairiuose programose, o tai įstaigai leidžia geriau, šiuolaikiškiau paruošti specialistus. Latvijos Kultūros koledžas koordinavo Leonardo da Vinčio programą Latvijoje ir 2000 – 2002 m. vykdė projektą „Viešųjų bibliotekų valdymas ir naujos informacinės technologijos“. Šio projekto rezultatas – nauji apmokymo moduliai bibliotekų valdyme.

Latvijos Kultūros koledžas tai pirminė grandis ruošianti bibliotekininkus specialistus. Baigę šiame koledže studijas, absolventai gali stoti į Latvijos universiteto Socialinių mokslų Fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro sutrumpintų studijų programą, antrą kursą.3. LATVIJOS UNIVERSITETAS
Latvijos universitetas suteikia galimybę įgyti aukštąjį akademinį (bakalauro, magistro) išsimokslinimą, aukštasis profesinį išsimokslinimą ir nepertraukiamo mokymosi (viso gy
yvenimo mokymosi) galimybę.

Latvijos universitete bakalauro studijos yra padalytos į keletą blokų:
pagrindinės profesinės žinios;
privalomų kursų papildomos žinios, teikiamos fakultatyviniuose kursuose;
žinios iš kitų sričių, prieinamos laisvai pasirenkamuose kursuose.

Įsigyti aukštąjį bibliotekininko ir bibliografo išsilavinimą Latvijos universitete galima nuo 1947 m., kai Filologijos fakultete buvo įkurtas Bibliotekininkystės ir bibliografijos skyrius. 1947 – 1970 m. vyko keletas studijų proceso reorganizavimas, o nuo 1970 m. pradėtas reguliarus bibliotekininkų ir bibliografų rengimas.

Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų skyriaus tikslas – suteikti studentams galimybę įgyti modernų akademinį išsilavinimą, taip pat vykdyti teorinius bibliotekininkystės ir informacijos mokslų tyrimus. Absolventai įgyja socialinių mokslų bibliotekininkystės ir informacijos bakalaurų ir magistrų laipsnius.

Per 1947 – 1999 m. Latvijos universitetas parengė 1443 bibliotekininkus ir bibliografus su aukštuoju išsilavinimu, 170 socialinių mokslų bibliotekininkystės ir informacijos bakalaurų, 90 socialinių mokslų bibliotekininkystės ir informacijos magistrų. Latvijoje paruošiama apie pusę reikalingų darbuotojų bibliotekoms (atsižvelgiant į tai, kad bibliotekose lieka dirbti tik apie 50 procentų visų absolventų).

Latvijos universitete susiduriama su kai kuriais sunkumais. Aktualiausia – studijų motyvų klausimas. Labai sunku įtraukti studentus į doktorantūros studijas ir dėstytojo darbą, kadangi akademinio personalo rengimas yra sunkus ir ilgas procesas, be to dėstytojo darbas nėra gerai apmokamas.

Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų studijų programų dėstytojai ir studentai dirba keliomis mokslinių tyrimų kryptimis:
bibliotekininkystės mokslas;
knygotyra;
informacijos mokslas;
bibliotekininkystės ir informacijos specialistų rengimas.

Visi bakalaurų ir magistrų darbai yra saugomi departamento fonduose ir naudojami studijoms bei tyrimams. Bakalauro da
arbai yra publikuojami ir specialiame leidinyje “Biblioteka ir bibliotekininkas”. Svarbiausios universiteto dėstytojų publikacijos yra Latvijos universiteto moksliniuose darbuose.

Pagrindinės ateities raidos kryptys rengiant bibliotekininkystės ir informacijos specialistus Latvijoje – doktorantūros studijų realizavimas, atskiro bibliotekininkystės ir informacijos mokslų fakulteto atskyrimas, viešumas, kaip studijų motyvas, studentų skaičiaus didinimas, pirminio personalo gausinimas, patalpų, modernios įrangos problemų sprendimas, informacijos vadybos magistro programos sukūrimas.

4. TOLESNIS MOKYMASIS

Tolesnio švietimo koncepcija, priimta Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos 1998 m., numato tolesnio mokymosi galimybę kiekvienam žmogui, neatsižvelgiant į amžių ir ankstesnį išsilavinimą, taip kompensuojant ankstesnio išsilavinimo spragas, atsiradusias dėl struktūrinių pokyčių visuomenės pokyčių. Tolesnis švietimas, plėtojamas pagal viso gyvenimo mokymo tikslus, galiojančius visame pasaulyje, galėtų spręsti socialinės adaptacijos ir integracijos problemas. Tolesnio mokymo tyrinys ir priemonės formuojamos atsižvelgiant į esamą socialinę, ekonominę situaciją šalyje ir šalies mentalitetą, charakterį ir motyvaciją. Tolesnis mokymas yra formuojamas kaip sistema, orientuota į visuomenės generavimą ir progreso greitinimą. Tai yra bendra besimokančio, mokančiojo ir darbdavio inovacinė veikla.

Tolesnis mokymas yra kaip personalo tobulinimo priemonė. Bet kurios organizacijos tikslas yra kuo daugiau gauti iš savo darbuotojų. Vienas iš būdų šiam tikslui pasiekti – investuoti laiką ir pinigus personalo mokymui. Personalo tobulinimas apima keletą veiklos sričių:
poreikio tolesniam mokymui ir kvalifikacijos kėlimui nustatymas,
motyvacijos formavim.as,
švietimo svarbos suvokimas,
aukštesnių reikalavimų personalui kėlimas.

Yra daugybė galimų tolesnio švietimo būdų, tačiau pati populiariausia forma – kursai, seminarai, specialių institucijų siūlomos mokymo programos.

Leonardo da Vinči programos projektas DELCIS 2002 m. buvo sėkmingai realizuotas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jo tikslai buvo labai dideli. Per tuos 2 metus, naudojantis Europos Komisijos finansine parama, buvo sukurta nuotolinių studijų kursai bibliotekininkams praktikams. Jie skirti bibliotekų darbuotojams, kuriems reikia naujų įgūdžių. Todėl tie kursai yra nuotoliniai, kad mažose bibliotekose, kur tėra vienas darbuotojas, negalintis savaitei užrakinti bibliotekos ir išvykti į kursus, galėtų ir darbo vietoje išmokti informacijos internetine paieškos metodų, bendrauti internetu, dalyvauti naujienų grupių diskusijose.4.1. Bibliotekininkų nepertraukiamo mokymo centras
Iki 1991 m. Latvijos bibliotekininkai savo kvalifikaciją galėjo kelti Latvijos kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo institute. 1991 m. institutą uždarius griuvo tolesnio mokymosi sistema, praleista proga formuoti tolesnę mokymosi politiką. 1997 – 1998 m. organizuotas Bibliotekininkų nepertraukiamo mokymo centras. Buvo apsilankyta Karališkosios bibliotekos ir Informacijos mokslo koledžo tolesnio mokymo centre Danijoje ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Centro įsteigimu rūpinosi Bibliotekininkystės ir informacijos departamentas, Latvijos Nacionalinės biblioteka ir iniciatyvinė informacijos technologijų ALISE Ltd. grupė. Centras įkurtas kaip struktūrinis Latvijos universiteto Filologijos fakulteto padalinys, siekiant įgyvendinti tolesnį bibliotekininkų, bibliografų ir informacijos specialistų švietimą. Pagrindinės centro veiklos kryptys yra šios:
bibliotekininkų profesinių interesų ir informacijos poreikių tyrimai,
kursų ir seminarų, pagrįstų bibliotekininkų poreikių tyrimu bei informacijos paslaugų naujovėmis, organizavimas,
bendradarbiavimas su profesionaliausiais Latvijos ir užsienio bibliotekininkais bei informacijos specialistais ir kitų šalių informacijos specialistų rengimo institucijomis.

Centras savo veiklą pradėjo 1998 m. Sudaromas kursų katalogas, pagrįstas centro pedagoginiais ištekliais ir viešųjų bibliotekų darbuotojų apklausos rezultatais. Kompiuterių klasė ir auditorija pagal susitarimą buvo įkurta Latvijos Nacionalinėje bibliotekoje. Kiekvieną mėnesį centras Latvijos bibliotekoms, informacijos centrams, švietimo institucijoms pateikia atnaujintus kursų planus paštu bei elektroniniu paštu. Apie centro veiklą informacija teikiama laikraštyje „Švietimas ir kultūra“.

Nuo 1998 m. centras siūlo apie 40 kursų ir seminarų, 11 pagrindinių ir 10 kursų pažengusiems apie integruotą informacijos sistemą ALISE. Kursų dalyviai gauna sertifikatus. Mokymu centre užsiima Latvijos universiteto dėstytojai, geriausi bibliotekų praktikai ir atvažiuojantys profesoriai. Didžiausio populiarumo sulaukia kursai: Automatizuota informacijos paieška, Parodos bibliotekose, Informacijos paslaugos, Bibliotekininkų profesinė etika, Mokyklų bibliotekų, kaip informacijos centrų, organizavimas ir vadyba, Projektų įgyvendinimas ir kiti. Visus kursus finansuoja patys dalyviai arba jų darbdaviai, nes centras egzistuoja kaip save išlaikanti institucija ir negauna jokių subsidijų iš valstybės biudžeto. Kad pritrauktų daugiau dalyvių, centras siūlo mokymo programas, kurias organizuoja ir remia valstybiniai ar tarptautiniai fondai.4.1.1. Daugavpils bibliotekos patirtis keliant bibliotekininkų kvalifikaciją
Šiandien didelių socialinių, ekonominių pokyčių eroje svarbu prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, išlikti konkurencinga institucija visuomenėje, galinčia teikti kokybiškas paslaugas visuomenei ir jai tarnauti. Tam, organizacijai būtina turėti profesionalius, sugebančius nuolat prisitaikyti prie naujų visuomenės poreikių darbuotojus.

Daugavpils biblioteka reaguodama į vykstančias permainas sukūrė strateginį planą personalo kvalifikacijai kelti. Bendradarbiaudami su Bibliotekininkų nepertraukiamo mokymo centru parengė programą „Bibliotekos vystymosi keliai informacinėje visuomenėje“, kurios trukmė apėmė 160 valandų. Ši programa suteikė galimybę įgyti būtiniausias profesinio išsilavinimo žinias. Programa buvo mokama ir biblioteka, kad galėtų joje dalyvauti, dalyvavo projektiniame konkurse, kuriame gavo finansinę paramą iš Valstybinio Kultūros kapitalo fondo. Kadangi lėšų buvo gauta mažiau nei reikalinga, buvo atrinkta 15 žmonių grupė mokymuisi. Pirmiausia buvo apmokami tie bibliotekininkai, kurie paskutiniu laiku nekėlė savo profesionalumo lygio. Mokymai vyko vietoje – Daugavpils bibliotekoje, kas buvo labai patogu tiek finansiškai, tiek patiems bibliotekos darbuotojams. Buvo įsisavinami penki pagrindiniai privalomi dalykai, atliekama praktika ir išklausomi du pasirinkti pranešimai. Užsiėmimai apėmė lekcijų kursą, praktinius užsiėmimus, tikrinamus darbus ir įskaitas.

Biblioteka norėdama tęsti šią programą paruošė antrą projektą ir vėl gavusi lėšų, pratęsė tęstinį mokymą. Bibliotekų veikloje daug kas iš esmės pasikeitė. Tokios temos kaip „Informacinis skaitytojų aptarnavimas“, „Informacijos paieška“ ir kitos mokymo temos labai padėjo bibliotekininkams jų darbe. Mokyme buvo naudojamos įvairios priemonės, jų forma, apimtis ir turinys.

Ši mokymosi 160 valandų programa buvo gana sudėtinga tiems, kurie neturėjo elementarių naujų technologinių įgūdžių darbe. Daugelį domino komunikacinių įgūdžių lavinimas, kurie labai svarbūs aptarnaujant skaitytojus. Ypač įdomūs buvo praktiniai užsiėmimai mokantis informacijos paieškos internete.

Pasibaigus šiai programai bibliotekininkai, kurie mokėsi liko patenkinti. Ir šiandien didžiuliuose informacijos srautuose jie jaučiasi tvirtai. Šiandieninis bibliotekininkas yra tarpininkas tarp informacijos ir vartotojų, turintis žinoti labai daug. Kelti savo profesionalumą privalo kiekvienas bibliotekininkas, nes jis dirba nuolat besikeičiančioje informacinių technologijų srityje. Tai ką sužinojo ir išmoko šie bibliotekininkai tai tik dar vienas žingsnis link tolesnių žinių.IŠVADOS
Bibliotekininkams reikalingas žinias ir įgūdžius Latvijoje teikia daugiapakopė švietimo sistema, kuri apima:
vidutinio lygmens specialųjį (profesinį) išsimokslinimą;
aukštąjį akademinį (bakalauro, magistro) išsimokslinimą;
aukštąjį profesinį išsimokslinimą;
nepertraukiamą mokymą (viso gyvenimo mokymas).

Vidutinio lygmens specialistus iki 1990 m. rengė Latvijos Kultūros mokykla. Joje buvo ruošiami plataus išsilavinimo Bibliotekininkystės ir informacijos specialistai, orientuoti daugiau į praktiką. Vėliau mokykla reorganizuota į koledžą ir nuo 1990 m. pradėti ruošti aukštojo išsilavinimo profesinio lygio specialistai. Baigus mokslą šiame koledže įgyjamas aukštasis profesinis bibliotekininkystės ir informacijos specialybės išsimokslinimas.

Pastaruoju metu vidutinio lygmens specialistų neberuošiama.

Latvijos universitetas ruošia aukštojo akademinio išsimokslinimo specialistus. Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų skyrius suteikia studentams galimybę įgyti modernų akademinį išsilavinimą, taip pat vykdyti teorinius bibliotekininkystės ir informacijos mokslų tyrimus. Baigę studijas absolventai įgyja socialinių mokslų Bibliotekininkystės ir informacijos bakalaurų ir magistrų laipsnius.

Iki 1991 m. Latvijos bibliotekininkai savo kvalifikaciją galėjo kelti Latvijos kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo institute. Jį uždarius, 1998 m. organizuotas Bibliotekininkų nepertraukiamo mokymo centras, kurio pagrindinės veiklos kryptys yra šios:
bibliotekininkų profesinių interesų ir informacijos poreikių tyrimai,
kursų ir seminarų, pagrįstų bibliotekininkų poreikių tyrimu bei informacijos paslaugų naujovėmis, organizavimas,
bendradarbiavimas su profesionaliausiais Latvijos ir užsienio bibliotekininkais bei informacijos specialistais ir kitų šalių informacijos specialistų rengimo institucijomis.

Latvijoje vykdoma plati specialistų mokymo veiklą, kuri ruošia aukštos kvalifikacijos specialistus atsižvelgiant į šiuolaikinius visuomenės, bei individo poreikius. Dominuoja mokymas naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, projektinės veiklos mokymas bei informacijos paieška įvairiose informacinėse sistemose.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1.GUDAKOVSKA, Iveta. Continuing education of librarians in Latvia: concepts and solutions. Informacijos mokslai, 1999, nr. 11-12, p. 175-182.
2.MAULINIA, Anna. Bibliotekos Latvijos kultūroje. Tarp knygų, 1997, lapkritis, p. 13-15.
3.SPORANE, Baiba. Library and information science education: history and development in Latvia. Informacijos mokslai, 1999, nr. 11-12, p. 64-71.

Elektroniniai šaltiniai:

4.Latvijas Kultūras Koledža [interaktyvus]. Riga: Latvijas Kultūras Koledža, 2005 [žiūrėta 2005 m. lapkričio 17d.]. Atnaujinta 2005 m. spalio 18 d. Prieiga per internetą: .
5.Ministry of Culture Libraries [interaktyvus]. [Latvia]: Ministry of Culture of the Respublic of Latvia, 2005 [žiūrėta 2005 m. lapkričio 15 d.]. Prieiga per internetą: .
6.STUPANE, Dzidra. Professional Training of Librarians as a Part of the Daugavpils Library Development Conception = Реализация „Концепции развития библиотек Даугавпилса в области профессионального образования библиотекарей“ [interaktyvus]. Iš 7th Congress of Baltic Librarians Diversity in unity: Baltic Libraries in the European Union. Riga: National of Library Latvia, 2004 [žiūrėta 2005 m. lapkričio 15 d.]. Prieiga per internetą: .
7.ZEMLICKAS, G. Apie vieną burtažodį, kurį paverčiame realybe. Mokslo Lietuva [interaktyvus]. 2002, [nr.] 19, lapkričio 7-20 d. [žiūrėta 2005 m. lapkričio 15 d.]. Prieiga per internetą: .

Leave a Comment