apie senatvę

Įvadas

Tiksliai pasakyti, kada prasideda suaugusio žmogaus amžius, sudėtinga. Daugelis ekspertų mano, kad 20 metų amžių galime laikyti pradiniu momentu, tačiau svarbiausia yra ne chronologinis amžius, bet psichologiniai pokyčiai. Suaugusio žmogaus gyvenimas gali būti skirstomas į tris pagrindinius periodus: jauno suaugusio ( apytiksliai 20-35 metų), vidutinio amžiaus( arba pagyvenusio) suaugusio ( apytiksliai 35-65 metų) ir senatvės apytikriai nuo 65 metų.

Suaugusių žmonių raidos stadijos nėra tokios ryškios kaip vaikų. Tačiau daugelis raidos psichologų teigia, kad tam tikros suaugusio žmogaus stadijos yra, tačiau jos daugiau priklauso nuo socialinio negu nuo biiologinio amžiaus. Iš dalies žmogaus socialinis amžius priklauso nuo jo ekonominės padėties. Socialinis amžius labiau priklauso nuo kultūros veiksnių negu nuo biologinių, tačiau pastarųjų įtaka taip pat yra reali.

Atskiriems suaugusio žmogaus gyvenimo periodams būdingi tam tikri tikslai, užduotys, sunkumai, krizės, fiziniai pokyčiai.

Jauno suaugusio žmogaus užduotys

Pagal R. Havighurstą
1. SUSIRASTI VYRĄ( ŽMONĄ)
Kartais vietoje vedybų pasirenkamas nuolatinis draugas( draugė), su kuriuo kuriamas bendras gyvenimas. Pirmosios vedybos ne visada sėkmingos, tad žmonės skiriasi ir vėl tuokiasi. Daugumai žmonių vedybos yra svarbios, nepasisekus – po kiek laiko baandoma vėl susirasti pastovų partnerį arba partnerę.

2. IŠMOKTI KARTU GYVENTI SU IŠRINKTUOJU( IŠRINKTĄJA)
Tai nėra lengva, nes kiekvienas partneris gali turėti skirtingus įsitikinimus, skirtingą būdą, ne visada yra galimybių prieš vedybas ilgesnį laiką praleisti kartu ir pamatyti, koks jis arba ji yra ka

asdienybėje. Dažnai Lietuvoje dėl butų stokos vedusieji turi dalintis patalpomis su vyro arba žmonos giminėmis, todėl tenka išmokti sugyventi ir su jais. Dažnai trūksta privatumo, kad vedusieji galėtų nesivaržydami lytiškai bendrauti.

3. PRADĖTI ŠEIMĄ
Kai kurie vyrai išsigąsta padidėjusios atsakomybės bei pasikeitimų šeimoje( trys – tai nebe du, žmonos dėmesys nukrypsta į kūdikį, mylimoji tampa kūdikio motina). Tenka mokytis tėviškų, motiniškų elgesių.

4. AUGINTI VAIKUS
Kūdikiui gimus, reikia prisitaikyti prie naujų sąlygų. Žmona kurį laiką lieka namuose, sumažėja šeimos pajamos, žmonai kartais kyla abejonių, ar ji gerai padarė atsisakydama profesinės karjeros ir pasirikdama vedybas bei motinystę, atsiranda įtampa dėl darbų pasidalijimo, vyro pagalbos auginant vaikus.

5. IŠLAIKYTI NAMUS
Gausėjant šeimai, didėja ir reikalavimai. Kaip viską parūpinti? Kaip viską sutvarkyti? Kaip pasidalyti pareigomis?

6. ĮGYTI PROFESIJĄ
Ši problema itin svarbi, norint išlaikyti šeimą. Kaip pradėti? Kuur geriausios perspektyvos žengti į priekį?

7. PRISIIMTI VISUOTINĘ ATSAKOMYBĘ
Prisidėti prie visuomenės formavimo, apylinkės gyvenimo, jos gerovės kėlimo. Dalyvauti su kitais žmonėmis visuomeniniame gyvenime.

8.SUSIRASTI KONGENIALIĄ SOCIALINĘ DRAUGŲ GRUPĘ, KURIOJE GERAU JAUSTUMEISI
Vedybos reiškia tam tikrą ryšių nutraukimą su anksčiau buvusiais draugais. Vedus( ištekėjus) tenka ieškoti naujų draugų, kurių pasirinkimas sąlygojamas 5,6,7 uždavinių.

Jaunas žmogus stengiasi tapti protingesniu, stipresniu, gražesniu, tobulesniu.

Viduramžių raida

CH. BŰHLER STUDIJA

Suaugusiojo tikslai

Nuo dvidešimties metų amžiaus suaugusiojo gyvenimas darosi turtingesnis. Susituokiama, gimsta vaikai, atsiranda daugiau draugų, jaučiamasi savo lytinio pajėgumo viršūnėje. Tačiau išgyvenamos ir nesėkmės. Ka

ai kurie ima galvoti, kad pasirinko netinkamą profesiją, nevykusį sutuoktinį. Kartais žmonės dar nėra pakankamai subrendę, kad planingai tvarkytų savo gyvenimą, kartais per daug energijos išeikvoja įvairiems konfliktams, todėl ką nors iš esmės keisti per vėlu. Laimėjimai padeda siekti norimų tikslų, nesėkmės stabdo.

Vyresnysis viduramžis
Nuo keturiasdešimties metų amžiaus žmonės apmąsto praeitį ir iš naujo planuoja, ką jie nori daryti, ko siekia ateityje. Tai lemia jų sveikata, profesinė padėtis, asmeniniai santykiai. Nesubrendę žmonės neapžvelgia savo gyvenimo ir vengia priimti tinkamus sprendimus. Jie nemato, kas juos stabdo, neleidžia bendrauti su kitais ir veikia jų profesinę veiklą. Kadangi tokie žmonės sąmoningai nesupranta savo nesėkmių priežasčių, nieko negali ir pakeisti. Kai žmonės peržvelgia savo gyvenimą, jie būna arba patenkinti, arba nepatenkinti savo sprendimais. Daugelis pritaria, kad nepasitenkinimas – jų pačių neišspręstų problemų padarinys.
D. LEVINSONO STUDIJA

Raidos krizė
Jaunas žmogus atsiskyręs nuo šeimos( 17-24 m.), įžengęs į suaugusiųjų pasaulį
(22-28 m.) atsiduria pereinamojo amžiaus laikotarpyje( 28-33 m.). jis jaunystėje save jau išbandė, tad gali patirti, kad tai, ko siekia, yra nepasiekiama. Tai laikotarpis, kai žmogus savęs klausia, ar įsipareigojimai nebuvo per ankstyvi, ar jis tik pirmą kartą rimtai įsipareigoja. Kai kurie žmonės šį pereinamąjį augimo ir raidos periodą išgyvena palyginti lengvai, nors jų gyvenimai ir pasikeičia. Kiti patiria krizę, nes jiems dabartinis gyvenimas atrodo ne

epakenčiamas, susikurti geresnį jie nepajėgia. Dažna vedybų problema, daugėja skyrybų. Vyrai keičia darbą, padaro karjerą. Po netikrumo periodo jų gyvenimas susitvarko.
Jei šiuo laikotarpiu priimami teisingi sprendimai, tai turi įtakos visam gyvenimui. Jei sprendimai neteisingi, ateitis tampa miglota. Vis dėlto, gyvenimo struktūra keičiasi. Tai laikotarpis, kai moterys vėl išeina dirbti arba nusprendžia rūpintis tik namais.

Pastovumas ( 32-40 m.)
Tai periodas, kai ankstyvi apsisprendimai( darbas, šeima) lemia visą laikotarpį. Pradedami įgyvendinti specifiniai tikslai: kada, kiek uždirbti, kokią poziciją pasirinkti, kiek vaikų turėti, kokį namą įsigyti, kokią vietą visuomenėje užimti. Parengiamas specifinis gyvenimo planas.

Noras būti nepriklausomam( 36 m. amžiaus ir vyresni)
Baigdamas savo amžiaus trečią dešimtmetį individas pradeda jausti, kad jį varžo aplinka. Jis nori ištrūkti, nori būti nepriklausomas ir išreikšti tai, kas jam svarbu. Bet jam taip pat reikia pagalbos bei patvirtinimo, kad jis gali daug prarasti stengdamasis būti nepriklausomas. Tai laikotarpis, kai asmuo nesutinka su savo viršininku, žmona, vaikais, draugais. Tai laikotarpis, kai nutraukiami ryšiai su tais, kurie jį globojo. Šiuo amžiaus laikotarpiu išryškėja trys išeitys:
1. Nuolatinis judėjimas į priekį. Kai žmogus pasiekia, ko jam reikia, jis nori išorinio pripažinimo, labiau pajunta savo vertę.
2. Nuolatinės gyvenimo nesėkmės. Tai nesėkmės jo paties akyse, nors aplinkiniams jo gyvenimas atrodo sėkmingas.
3. Struktūros pakeitimas arba išsilaisvinimas iš jos. Jeigu žmogui atrodo jo gyvenimas nepakenčiamas, ji

is pradeda galvoti apie radikalius pokyčius: pakeisti darbą, palikti žmoną ar persikelti į kitą kraštą. Jis gali padaryti tai arba apsigalvojęs nieko nekeisti ir susitaikyti su savo gyvenimu.( Tai sunkus sprendimas, nes nieko nekeisdamas jis jaučiasi morališkai miręs). Tai gyvenimas be ateities, savęs išdavystė. Tačiau ką nors keisdamas jis įžeistų tuos, kuriuos myli, drauge ir save. Pagaliau tai gali būti tik sapnas, galintis pasibaigti nesėkmėmis ir nusivylimais.

Tiltas į viduramžį
40-45 metų amžius – tai perėjimas į viduramžį. Beveik visi D. Levinso ir jo bendradarbių kalbinti vyrai savęs klausė: ką padariau savo gyvenime? ką gausiu ir ką duosiu žmonai, vaikams, bendruomenei, visuomenei ir sau? Tokie klausimai kilo iš visų gyvenimo sričių, apie visas vertybes, gebėjimus, užmojus.

Krizė
Apie 80 proc. D. Levinsko studijos vyrų patyrė krizę. Panašūs ir kitų tyrinėtojų rezultatai. Nors krizė ir skaudi, ji buvo naudinga. Iškilo nauji tikslai, pradėta planuoti kito gyvenimo dalis. Vadinasi reikėjo pažvelgti į tai, kas mąstyta, pasiekta ir patirta iki šiol. Galvojant apie ateitį reikia nepamiršti, kad praėjo pusė gyvenimo.

Viduramžio užduotys

1. VYKDYTI SUAUGUSIOJO VISUOMENINĘ IR SOCIALINĘ ATSAKOMYBĘ
Visuomenės gyvenimas labiausiai priklauso nuo vidutinio amžiaus žmonių. Jų įtaka stipriausia ir jie turi daug energijos.

2. SUSIKURTI IR PALAIKYTI EKONOMINĮ GYVENIMO LYGĮ
Išlaidų, reikalingų šeimai pragyventi, daugėja didėjant šeimai ir augant vaikams. Būtina išlaidų ir pajamų pusiausvyra.

3. PADĖTI PAAUGLIAMS, VAIKAMS TAPTI ATSAKINGAIS IR LAIMINGAIS
Svarbiausia, kad tėvai rodytų gerą pavyzdį ir būtų geri vaikų partneriai, geri tėvai, geri piliečiai. Tėvai turėtų suprasti vaikų jausmus, pamažu didėjančią nepriklausomybę ir kartu sugebėti dalytis savo patirtimi. Nereikia pamiršti, kad vaikai auga kitomis aplinkybėmis, ir patarimai kylantys iš jaunystėje tėvų sukauptos patirties, ne visada atitinka dabartinę realybę.

4. PLĖSTI SUAUGUSIŲJŲ LAISVALAIKIO UŽSIĖMIMUS
Laisvalaikiu užsiimama visuomenine veikla. Kartais jau per sunku užsiimti anksčiau mėgta veikla. Krepšinis reikalauja per daug jėgų, kinas nebetraukia. Tenka ieškoti kitų malonumų, teikiančių džiaugsmo.

5. ARTIMIAU BENDRAUTI SU SAVO SUTUOKTINIU
Vaikams išėjus, moteris vėl atsigręžia į vyrą, vėl tampa labiau žmona, o ne vaikų motina. Vyras taip pat pradeda suvokti, kad profesinėje srityje jis pasiekė, ką galėjo, tad daugiau vargu ar pasieks. Jam dažnai reikia žmonos dėmesio ir pripažinimo. Abu iš naujo įvertina vienas kitą jau nebe kaip meilužiai, bet kaip lygiaverčiai asmenys.

6. SUVOKTI VYKSTANČIUS FIZINIUS IR FIZIOLOGINIUS POKYČIUS, PRISITAIKYTI PRIE JŲ
Moteris netenka galimybės tapti motina. Tiek moters, tiek vyro kūnas keičiasi. Jie dažniau tampa apkūnesni, blogiau mato. Sumažėja lytinis domėjimasis, nors jis gali reikštis iki gilios senatvės. Kartais pradedama kreipti ypatingą dėmesį savo aprangai, rūpinasi savo grožiu. Kartais vyrai pradeda domėtis jaunesnėmis moterimis.

7. PRISITAIKYTI PRIE SENSTANČIŲ TĖVŲ
Senatvėje tėvams reikia mūsų paramos ir priežiūros. Mes už juos turime priimti sprendimus.

Suaugusio ir senstančio žmogaus raidos ypatybės

Raidos psichologai nustatė, kad daugeliui žmonių su amžiumi gyvenimas atrodo vis geresnis, ir tai gali paguosti jaunus žmones, tik įžengiančius į šį amžių. G. Vailantas, pavyzdžiui, nustatė, kad vyresni kaip 35 metų žmonės labiau linkę naudoti brandesnius gynybos mechanizmus negu jauni. Vis dažniau jie stengiasi spręsti problemas juokaudami arba tikram laikui jas ignoruodami , nenaudoja represijų, fantazijų, neneigia, kad tos problemos egzistuoja. Asmenys, kurių santuoka iki šiol buvo sėkminga, ilgainiui jaučiasi dar laimingesni; o tie, kurių santuoka nepasisekė, jau būna išsiskyrę ar suradę kitų būdų tiems nemaloniems jausmams sušvelninti.

N. Haan ir jos kolegos nustatė, kad daugelis 40 metų vyrų ir moterų yra patikimesi, produktyvesni negu jaunesni. Kiti žmonės vis dažniau kreipiasi į juos patarimo, ir jie patys yra labiau linkę kitiems suteikti paramą – tiek moralinę, tiek materialinę. Moterys( bet ne vyrai) yra mažiau linkusios laikytis sutartinių dalykų, ir jų siekimų lygis aukštesnis, negu kai jos buvo paauglės.

Šiam amžiui būdinga ir tai, kad daugeliui žmonių geriau pavyksta pasiekti seksualinį pasitenkinimą. Tai iš dalies priklauso nuo to, kad sumažėja paaugliui ar jaunuoliui buvęs seksualinių jausmų netikrumas, nerimas, suaugę įgyja patyrimo. Daugelis vidutinio amžiaus žmonių turi mažiau seksualinių problemų negu jaunystėje. Tai gali priklausyti tiek nuo fiziologinių, tiek nuo kultūros veiksnių. Jie lengviau kreipiasi pagalbos dėl seksualinių problemų. Be to, daugeliui žmonių būti tėvais, vaikams augant, darosi vis maloniau. Daugelis teigia, kad dar maloniau būti seneliais, nes galima džiaugtis augančiais vaikaičiais ir nereikia prisiimti visos atsakomybės bei rūpesčių. Nors gyvenimo kokybė ir gerėja, bet ir suaugę žmonės susiduria su įvairiomis problemomis. Daugelis patiria stresus keisdami darbą, persikraustydami iš vienos vietos į kitą. Be to, žmonės kuria šeimas, ir tai, kaip teigia S. Campbellis, savaime yra tam tikras stresas. Tačiau žmonės, sukūrę šeimas jau vidutinio ir vėlyvojo suaugusiojo amžiaus, yra laimingesni negu vieniši, kurie yra laimingesni už išsiskyrusius. Tačiau išsiskyrę žmonės yra laimingesni negu tie, kurie kenčia nelaimingoje santuokoje, nors pirmuosius 1-2 metus po skyrybų jiems būna labai sunku. Tėvams labai daug problemų kelia vaikų auginimas, jų priežiūra, atsakomybė už juos, ypač pirmaisiais vaikų gyvenimo metais. Campbellio atlikti tyrimai rodo, kad yra stiprus tarpusavio ryšys tarp motinų savigarbos ir jų atsakomybės už vieno ar daugiau jaunesnių nei trijų metų vaikų augimą.

Taigi suaugę žmonės susiduria su daugybe naujų problemų, su nauja patirtimi. Tai, kaip jiems pavykta tas problemas išspęsti, iš dalies priklauso nuo to, kokios socialinės paramos jie sulaukia. Draugai, šeima ir bendruomenė gali padėti žmogui lengviau išgyventi skyrybas ar darbo pakeitimą bei jo netekimą. Tačiau kartais, susidūrę su sunkiomis problemomis, žmonės nebeištveria ir pasirenka savižudybę. Savižudybių ypač pagausėjo pastaraisiais metais visame pasaulyje, todėl jos tampa svarbia pasaulio problema, kurią nagrinėja įvairių sričių specialistai – psichologai, klinicistai, teisininkai, sociologai ir kt.

Lietuvoje, kaip nurodo V. Domanskienė ir D. Gailienė, ilgai duomenys apie savižudybę buvo slapti ir pats savižudybių klausimas nebuvo nagrinėjamas. Pastaraisiais metais vėl grįžtama prie šios problemos, nes ir Lietuvoje ji labai aktuali. Dažniausiai Lietuvoje linkę žudytis 40-59 metų žmonės. Kai sutrinka visuomenės pusiausvyra, irsta senoji vertybių ir normų sistema, o naujoji dar nesusiformavusi, individas jaučiasi nesaugus ir nestabilus.

Senatvė

Paskutinioji gyvenimo era kartais prasideda jau po 55 metų, tačiau tikslus laikas priklauso nuo asmens socialinio amžiaus. Įdomu tai, kad jaunesni ir neturtingi žmonės senatvės pradžia linkę laikyti 55 metų amžių; vyresni ir labiau pasiturintys žmonės – 65 ar net 70 metų amžių. Jaunesni žmonės vyresnį amžių vertina negatyviau, siedami jį su senatvišku silpnumu ir priklausomybe nuo kitų, vyresni žmonės į senatvę žiūri pozityviau, jiems tai toks metas, kada po daugelio įtemto darbo metų, po viso to, ką jiems teko patirti, jei gali leisti savo dienas ramiai, laisvai, gali daug laiko skirti apmąstymams.

Raidos psichologai pažymi, kad vyresni žmonės tiksliau, rūpestingiau viską apgalvoja. Protiniai sugebėjimai, kuriems reikia greitos reakcijos, atminties, su amžiumi silpnėja, tačiau kiti, kuriems reikia apmąstymų, pasiryžimo priimti sprendimus ir bendrų žinių, išlieka stabilūs. Suprantama, tiriant intelektą testais, žmogus gali ir negauti aukšto įvertinimo( nes taip tiriant daug dėmesio skiriama pirmiesiems sugebėjimams), tačiau antrieji, išliekantys stabilūs ir senatvėje, taip pat yra labai svarbūs. Tai gali patvirtinti garsių asmenų produktyvi veikla: garsiausi filosofai ir istorikai gerokai daugiau padarė būdami 60 metų, negu kai buvo jaunesni; politiniai veikėjai savo politinės karjeros viršūnę dažniausiai irgi pasiekė sulaukę 60-70 metų. Daugelis rašytojų, dailininkų, sulaukę 70-80 metų, vis dar aktyviai kuria. Trys raidos psichologijos korifėjai – Freudas, Piaget ir Eriksonas – rašė ir spausdino savo garsiąsias knygas, būdami 75 metų ir vyresni.

Gera sveikata ir pajamos visada svarbios, bet ypač senatvėje. Be abejo, chroniškai sergančių žmonių skaičius su amžiumi didėja, ir, antra vertus, per ekonomines krizes daugelis senų žmonių praranda savo santaupas ir atsiduria už skurdo ribos. Tuo galima paaiškinti, kodėl po 65 metų padaugėja savižudybių. Tačiau daugelis senų žmonių gyvena sėkmingai, net jei ir pradeda galvoti apie savo amžių, skaičiuodami, kiek metų jiems dar liko gyventi, o ne kiek metų jiems suėjo nuo gimimo. Ypač daug drąsos ir pasitikėjimo jiems suteikia žinojimas, kad jie jau pragyveno ilgiau, negu toje šalyje nurodoma vidutinė gyvenimo trukmė, taip pat, kai mato, kad vyresni už juos žmonės vis dar yra laimingi ir aktyvūs.

Senatvėje individai labai skiriasi. Vieni lipa į kalnus, slidinėja, kiti sėdi kėdėje, treti diriguoja koncertuose, dirba ministrais, įgyja naują profesiją.

Senatvės rėmai

Prasmės ir depresijos krizė
Pagal E. Eriksoną, senatvė – tai laikotarpis, kai keliamas klausimas, ar mano gyvenimas buvo prasmingas, ar ne? Ieškoma atsakymo, ar gyvenimas buvo vientisas, integruotas, ar jis buvo išvaistytas vėjais. Atsiranda depresija, nes nebėra laiko pakeisti gyvenimo, jis toks, koks buvo. Nereikia norėti, kad gyvenimas būtų tobulas. Svarbu, kad pasižiūrėjęs į savo viršukalnes ir nuokalnes, į visus klystkelius ir tiesius kelius, visus skausmus ir džiaugsmus, laimėjimus ir netektis, žmogus suvoktų, jog gyvenimas buvo vertingas. Taip atsiranda gyvenimo išmintis. Suaugęs žmogus pradėjęs gyvenimą su meile, gali jį baigti išmintingai.

Senatvės užduotys

Senatvės gyvenimo užduotys skiriasi nuo kitų ankstesnių gyvenimo tarpsnių užduočių tuo, kad seni žmonės privalo laikytis gyvenimo, bet ne stengtis pagriebti iš jo kažką daugiau. Pamažu pradeda atsirasti įvairių apribojimų, tad senstančiam žmogui darosi vis sunkiau išlaikyti tai, ką jis turi. Taigi kokios yra senatvės užduotys?

 Prisitaikyti prie nykstančių fizinių jėgų ir sveikatos
Žmogus sensta, sensta ir kūnas. Organai nebespėja atsinaujinti. Seno žmogaus silpna kraujo apykaita, inkstai ir sąnariai. Amžiaus pabaigoje atsiranda daugiau negalių. Kartais kyla įtampa tarp vyro ir žmonos, kuri vis labiau rūpinasi vyro sveikata ir neleidžia jam vienaip ar kitaip elgtis. Nors vyras supranta, kad žmona linki gero, bet jaučiasi suvaržytas ir dar ligotesnis.

 Prisitaikyti prie pensininko gyvenimo ir sumažėjusių pajamų
Sunku, jeigu pajamų sumažėja tiek, kad varžo pensininko gyvenimą ir reikia ieškoti naujų pajamų šaltinių. Dar blogiau, kai seni žmonės nori padėti vaikams.

 Susitaikyti su sutuoktinio ( ar gyvenimo draugo) netektimi
Našlys ar našlė tvarkosi įvairiai. Persikelia pas vieną iš vaikų, pas gimines ar net į globos namus. Kiekvienu atveju reikia atsikratyti senų įpročių, elgsenos ir prisitaikyti prie naujų situacijų. Reikia ieškoti žmonių, su kuriais būtų galima bendrauti.

 Užmegzti ryšį su kurios nors savo amžiaus grupės asmenimis

 Tenkinti savo socialinius ir visuomeninius įsipareigojimus
Bendruomenėje yra pareigų, kurias gali užimti tokio amžiaus žmonės.

 Susikurti patenkinamas gyvenimo sąlygas
Dažnai senyvi žmonės trokšta gyventi tarp savo kultūrinės grupės asmenų, t. y. vietoje, kur patogus susisiekimas su bibliotekomis, parduotuvėmis, teatrais, bažnyčiomis ir kt. Daugelis jaučia pasitenkinimą laikydami gyvūnėlį. Daugelis nori vieno aukšto, be laiptų, lengvai valomo, patogaus buto.

 Pasiruošti ir parengti artimuosius, draugus savo mirčiai
Kai kurie bando apibendrinti savo gyvenimą, perteikti savo patirtį kitiems, palikti kokį nors palikimą. Kai kurie parašo testamentą.

Fiziniai pokyčiai

Pokyčių ribos

Dauguma vyrų visiškai fiziškai išsivystę tampa 21 metų amžiaus, o dauguma moterų gerokai anksčiau – 17 metų amžiaus. Jauno žmogaus amžius – tai amžius, kai jis yra fiziškai aktyviausias. Baigiantis jaunystės metams, organų pajėgumas mažėja. Palyginus su penkiolikmečiais, trisdešimtmečių širdis dirba 70 proc. pajėgumu, plačiai – 60 proc., inkstai – 60 proc., kepenys – 90 proc. Maždaug 45 metų žmogaus ūgis pradeda mažėti. Nuo 30 metų pamažu silpsta raumenų jėga, 30-60 metų nusilpsta apie 10 proc. Nuo 40 metų ima silpti regėjimas, o klausa pamažu blogėja nuo 20 metų amžiaus.

Ligos ir mirtys

Moterys pas gydytojus lankosi dažniau negu vyrai, nors suaugusių vyrų mirtingumas didesnis negu moterų. Senatvėje dažniausiai sergama kraujotakos, širdies ligomis. Vyrai pagal šias ligas gerokai lenkia moteris. Po 35 metų vis dažniau mirštama nuo vėžio: moterys miršta nuo krutų ir gimdos, vyrai nuo plaučių vėžio.

45 metų amžiaus žmones dažnai kamuoja:
1)artritas,
2)aukštas kraujospūdis,
3)neprigirdėjimas,
4)širdies ligos.

Mėnesinės

Sveikas gyvenimo būdas – subalansuotas maistas, sportas arba mankšta, nerūkymas – tampa vis svarbesni. Vedę žmonės yra sveikesni, labiau patenkinti gyvenimu. Palyginti su viengungiais, jų mažiau miršta. Su mėnesinėmis susiję hormonų pokyčiai veikia moterų nuotaikas. Vienų nuotaikos kinta mažiau, kitų – daugiau. Kai kurios moterys patiria depresiją, išgyvena nerimą. Mėnesinės išnyksta 47-52 metų amžiaus moterims, bent jau vakarų šalyse.

Išgyventi klimakterinį laikotarpį moterims padeda estrogenų preparatai. Pastebėta, kad moterys, kurios vartoja estrogeną, bent 15 metų gyvena ilgiau negu tos, kurios nevartoja šio preparato. Jis gerina širdies kraujotaką ir stiprina kaulus. Minėto amžiaus žmones kamuoja osteoporozė, kai susilpnėja kaulai dėl mažėjančio estrogeno kiekio. Patartina tirti kalcio absorbciją, gerti daug pieno. Vis dėlto yra ir pavojų. Pastebėta, kad vartojant estrogeną, padidėja rizika susirgti vėžiu.

Nors menopauzė sukelia įvairių pokyčių, apie du trečdaliai moterų po menopauzės jaučiasi laisviau, geriau, pajėgia daugiau ką nors padaryti sau. Kadangi jų vaikai paprastai būna užaugę, moterys toliau ugdo savo profesinius įgūdžius, domisi kitais dalykais, užsiima visuotine veikla. Menopauzė nesukelia naujų problemų. Moterys, kurias visą laiką kamavo problemos, gali jautriau išgyventi nesklandumus.

Antra gyvenimo pusė

Fiziniai pokyčiai vyksta pamažu, tad tik penkiasdešimtaisiais gyvenimo metais pastebima, kad reikia po truputį mažinti fizinį krūvį. Vis dėlto dar liko gyventi kokie 25 metai. Penkiasdešimtmečius gali varginti prostatos ligos. Tai veikia šlapimo pūslę ir lytinę funkciją. Moterims išnyksta mėnesinės ir drauge mėnesiniai hormoniniai kūno pakitimai. Pradedama pastebėti, kad padidėja kraujospūdis. Tuo metu svarbu reguliuoti svorį, nuolat profilaktiškai tikrintis ir gydytis. Būtina bent 3–4 kartus per savaitę mankštintis( nors po valandą vaikščioti, važinėti dviračiu, čiuožinėti, slidinėti).jeigu žmogus gyvena pasyviai, pradeda augti svoris( ypač pilvas), suglemba raumenys. Viena dažnesnių vidutinio amžiaus žmonių ligų – katarakta. Ją dažnai galima išoperuoti.

Išvados

Visi suaugusio žmogaus periodai turi tam tikrus specifinius bruožus. Keičiantis individo amžiui, kinta ir jo tikslai, siekiai, uždaviniai, fizinė būklė. Keičiasi ir teikiantys džiaugsmo malonumai. Kiekvienu gyvenimo tarpsniu reikia sėkmingai spręsti gyvenimo užduotis, nes taip pasiruošiama kitam amžiaus periodui. Žmogus – gyvenimo pakeleivis, jis pats kuria savo gyvenimą. Suaugęs žmogus pradėjęs gyvenimą su meile, gali jį baigti išmintingai.

Literatūra:

V. Černius. Žmogaus vystimosi kelias. Kaunas. 2006 m.
Žukauskienė. Raidos psichologija.

Leave a Comment