Solfedžio mokymas ir psichologija

1.ĮŽANGA

.
2.MERGAIČIŲ IR BERNIUKŲ PSICHOLOGIJOS SKIRTUMAI,PASIREIŠKIANTYS BESIMOKANT SOLFEDŽIO:
a)intonavime
b)muzikos klausime
c)diktanto rašyboje
d)teorinėse žiniose
e) rašto darbuose
f)bendrame elgesyje

KNYGŲ ,,SOLFEDŽIO PRATYBOS’’ NAUDOJIMAS

,,Ąžuoliuko’’VMM gyvuoja nuo 1979m.,choras ,,Ąžuoliukas’’ gyvuoja nuo1959m.Jį įkūrė H. Perelšteinas.Aš šioje mokykloje dirbu nuo 1979m.ir šiuo metu mokau pirmųjų mokinių vaikus.

Mokykloje mokosi išskirtinai berniukai.Per tiek darbo metų teko dirbti ir kitose mokyklose- mišriose,iš ko teko pastebėti mergaičių ir berniukų psichologijos skirtumus.Kiek teko klausyti psichologų paskaitų ir skaityti naujesnės literatūros šiuo metu Lietuvoje atskirai lyčių psichologija vaikystės laikotarpyje niekas neužsiima.Muzikos srityje Laura Dubosaitė užsiima psichologija muzikoje.Man teeko klausytis jos paskaitų-labai įdomios atskleidžiančios vaiko muzikos supratimą ir jausmus.

1947m. ir 1948m. yra išleistos verstinės knygos ,,Jaunuolio mokslas’’, ,,Jaunuolio būdas’’, ,,Jaunuolio kovos’’. 1995-1997metų laikotarpyje išleistos Vitalijos Lepeškienės ,,Humanistinis ugdymas mokykloje’’, Danutės Gailienės, Laimos Bulotaitės, Nijolės Sturlienės
,,Aš myliu kiekvieną vaiką’’, Ritos Žukauskienės ,,Raidos psichologija’’,
A. Gučo ,,Vaiko ir paauglio psichologija’’.Šiuose knygose yra eile teiginių liečiančių berniukų psichologiją, kurie man davė eilę paaiškinimų.

Pirmokėliai visus metus vienas prie kito pratinasi.

Antrokėliai ir trečiokėliai atranda savo interesą, geriausią draugą. Mokytojas jau ne didžiausias autoritetas.

Ketvirtokai nori daaug dėmesio sau.Tai vyksta nuo per didelio krūvio.Dabar labai pastebimas isteroido tipas- demonstratyvaus melagio tipas.Baisiausia tai, kad berniukai tuo didžiuojasi ir laiko tokį mokinį lyderiu. Ir kas dar baisiausia, kad tėvai tiki tokiu vaiku, o ne mokytoju.
Šiuo atveju mokytojui rekomenduojama bū

ūti labai atspariam.Psichologai rekomenduoja hiper aktyvius vaikus priimti ramiai ir laukti kol jie išaugs.
Nuo penktos klasės prasideda paauglystė : nuo 11-14m.-ankstyvoji,o 14-16m. vėlesnioji paauglystė.Išryškėja trys taškai: 1.lytinis,2.bendras,3. socialinis.Kada šie brendimo taškai nesutampa,tada ir vyksta krizė.Akseleracijos procesai dabar ypač ryškūs.Liūdna matyti, kad jaunuoliuose nematome moralinės akseleracijos.
Paauglysteje yra trys elgesio motyvai: 1.imitacija 2. protestas 3.kompensacijos(būdingas paaugliams su kompleksais) Jau devintoje klasėje daug kas pradeda žinoti ko nori.
Vaikinai nuo merginų skiriasi ne tik tuo,kad negali pastoti,bet ir galva.Jiems pasisekė mažiau, mat stiprioji žmonijos dalis mąsto tik vienu smegenų pusrutuliu- dešiniuoju, atsakingu už informacią, jos rinkimą, loginius ryšius ir kitas nekeičiamas funkcijas. O mergaitės šiuo požiūriu laimi- jos visam tam turi net du smegenų pusrutulius-ir dešinįjį, ir kairįjį.
Pastarajam, beje , turime būti dekingi už intuiciją(tai yra kūrybinius suugebėjimus) ir abstraktų mąstymą(rožines svajones ir neįtikėtinas fantazijas).Todėl mergaitės gerokai dažniau demonstruoja bejėgiškumą ir lūkesčius sekmės atžvilgiu.Jos dėl blogo mokymosi dažniau kaltina savo gabumus.Tai yra pastebima ir mokant muzikos. Berniukų savigarba yra didesnė dėl geresnių fizinių sugebėjimų.

Jausmų sritis. Jausmai-tai išgyvenimas žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais.Emocijos- tiesioginis aplinkos reiškinių ir situacijų išgyvenimas.Savo jausmus ypač menkai suvokia berniukai ir vyrai(cit. 55psl.D.Gailienė, L. Bulotaitė, N. Sturlienė ,,Aš myliu kiekvieną vaiką’’). Iki paauglystės berniukai mokosi nenoriai, o, pamatę tikslą, tai ko neišmoko an
nksčiau gali išmokti per labai trumpą laiką.

Šiuo metu pastebimas didelis atotrūkis tarp labiau gabių muzikai berniukų ir mažiau gabių.Muzikinis intelektas pastebimas tik pas berniukus, kuriuos motinos gimdė daug vėlesniame amžiuje.

15 savo knygos ,,Humanistinis auklėjimas mokykloje’’ V. Lepeškienė cituoja D. Rogersą: ,,Mes negalime tiesiogiai išmokyti kito žmogaus, mes tik galime padėti jam išmokti’’ O ko gi labiausia reikia išmokyti berniukus? Be abejo- atsakomybės, ko jie dažniausiai vengia.
,,Tik išmokęs atsakomybės pats už save, žmogus gali imtis atsakomybės už kitus ir jos vengti,kai tai reikalinga’’(108 psl. Citata iš V. Lepeškienės
,, Humanistinis ugdymas mokykloje’’).

Dabar tenka pastebėti, jog jeigu berniukui duota nelabai išsivysčiusi klausą, tai jis turi labai išvystyta teorinį supratimą,o kas turi gerą balsą- ne ypač linkęs mąstyti.

Pagrindinis berniukų elgesio per pamokas trūkumas-išsiblaškymas ir nedėmesingumas,o paauglystėje –gedijimąsis mutuojančio balso.

,,Ąžuoliuko’’ mokykloje iš minimumo, vidurinės ir maksimumo programos padaroma arba minimumo , arba maksimumo programos.
Daugybė koncertų alina gabiausius mokinius , todėl jie irgi gali išmokti tik vidurinę programą. Sunkiausia – sukaupti dėmesį ir priversti nejudėti.
Tai įmanoma , kuomet pastoviai kažką sugalvojant: gamą dainuoti įvairiausiais būdais nuo pat pirmos klasės:laipsniais, raidėmis, tonais, pustoniais.Čia įvedama ir ritmo įvairovė. Taip žaidimo būdu, nors ir apgraibomis, bet ausis minorą ir mažorą jau atskiria.

Kartoti būtina nuo pat pradžios kiekvienais metais. Ypač berniukams, kurie kartoti nemėgsta, o at
tsakomybę ir pareigą įskiepyti reikia nuo mažens. Tik septintoje klasėje pradedu iš karto nuo Cis- dur,kadangi labai : C-dur su 7 diezais. Protas vystosi spirale ir ta spiralė kiekvienais metais platėja.

Pastebėjau jog per solfedžio reikia nuolat pabrėžti,jog gama,kurią dainuojame per solfedžio yra lygiai tokia pati , kuria reikia skambinti per fortepijono pamoką.Susirgus solfedžio mokytojai,atėjus pavaduojančiai mokytojai mažas mokinukas negalėjo suprasti,kaip tai ,,choro mokytoja ir solfedžio moka.’’

Įdomūs pastebėjimai yra kilę , kalbant apie minorą.Minorą suvokia sunkiai, kadangi liūdna muzika neturi savyje pastovumo,o kaip žinia vyrai labiau linkę į nepastovumą.Kuomet aš skambinu minorą ir klausiu ,,kokia muzika skamba’’- visuomet kas nors pasako,kad jam labai linksma.

Per pamoką sunkiausiai įveikiamas noras bendrauti o ne mokytis,plepumas,kas lyg tai ir neturėtų būti būdingas vyrams.Tai daroma norint atkreipti dėmesį į save.Tai rodo, jog šeimose nėra dvasinio ryšio: tėvai ateina iš darbo pavargę ir jau neturi jėgų vaikams kažką paaiškinti,ar su jais pasikalbėti bei užsiimti todėl laikas leidžiamas prie kompiuterio ar televizoriaus.Į mokyklą vaikas ateina išsidūkti arba gauti dėmesį iš mokytojo,o mokytojas iš esmės turi duoti žinias.

Berniukams intervalus geriau išdėstyti dermėje.Tai pratina juos prie pastovumo, kadangi tą pastovumą suteikia pats intervalas.Dabar intervalus atskiria ne tik gerą klausą turintys, bet ir labiau mąstantys berniukai.

Dainuojant pratimus, siekiu,kad dainuotų kaip muzikos kūrinį,o ne kaip tuščias gaidas.Kuo da
augiau naudoti įspūdį. Spalvos ir garsai,piešiniai,vienokio ar kitokio garso vaizdavimas spalvomis praturtina berniukų vaizduotę . Lėtesni berniukai įspūdį pasiekia greičiau, negu greitesni.Fantazijos vystymas per solfedžio daugiau vyksta žemesnėse klasėse.Šiam reikalui labai tinka V. Umbrasienės kasetės ,, Į muzikos šalį’’

Žaidimai tinkami mokantis pastovių ir nepastovių laipsnių: pasisikirstymas pastoviais ir nepastoviais, rankų kilnojimas , pritupimas ir t.t.

Diktantą, žaidimu ,,atspėk gaidą’’ galima jau pirmoje klasėje.Spelioja aukštį , trukmę, pauzę.Palaipsniui įvedamas užrašymas.Dėl savo judrumo berniukai

melodiją įsimena sunkiai.Daugumoje kas rašo diktantą- tas rašo,o kas ne- tas –ne. Retai kas tai padaro kruvino darbo dėka, tai daugiau mergaičių savybė.Silpnesniems vaikams pasiūlau ,,taškiukų žaidimą’’: kol mokytoja groja sudėti penklinėje grojamų natų taškus o po to, kuomet mokytoja negroja tvarkyti ritmą.Jeigu diktantas rašomas kiekvieną pamoką tuo galima pasiekti neblogų rezultatų.

Rašyba – kai kuriems berniukams yra siaubas. Be to pastoviai yra užmirštamas sąsiuvinis, pieštukas,jau nekalbant apie trintuką.

Akordų ir kadencijų dainavimas vyksta daugumoje vyresnėse klasėse ir įsisavinamas neblogai.Nuo garso dainuojame akordus nedaug,daugumoje dermėje.

,,Ąžuoliuko’’ VMM solfedžio discipliną daugumoje dėsto chorvedžiai,todėl ši disciplina įgauna chorinio solfedžio prasmę.Aš taip pat turiu ir bendro fortepijono mokinių, todėl ir čia galiu integruoti solfedžio į fortepijoną, o fortepijoną į solfedžio.
Kai sėdi prie fortepijono vienas mokinys tai padaryti daug lengviau, negu grupėje.

Mano sudarytos ,,Solfedžio pratybos” turi tiek teorinius paaiškinimus, tiek ritmo pratimus tiek intonavimo pratimus, tiek rašto užduotys.Išleistos yra II dalys,pa ruošta IIIdalis. Ji yra ,,Ąžuoliuko” VMM bibliotekoje.Pratybos tinka naudoti ir mokyklose kur sustiprinta muzika.

,,Ąžuoliuko” mokykloje geriausias solfedžio grupės vaikų skaičius yra 6. Mažiau – geriau, daugiau (10) jau sunkiau.

,,Ąžuoliuko” mokykloje solfedžio discipliną moko visi choro dirigentai: A.Aleksandravičiūtė,V Gurstis, G.Leipus , B. Raginienė ,R. Rimkienė, V.Sirutaitė,T.Timkinaitė.Muz. Istoriją moko A.Agurkienė ir V. Pastarnokas.Šie mokytojai yra labai geri specialistai jau vien todėl jog susitvarko su šiais judriais ir nepastoviais elementais,jau nekalbant apie nuolatinį domėjimąsi savo sritimi ir jų didelę meilę vaikams.

NAUDOTA LITERATŪRA

1.,,Jaunuolio kovos” K.1947m.
2. ,,Jaunuolio mokslas” K. 1947m.
3. ,,Jaunouliobūdas” K.1948.
4. V. Lepeškienė.,,Humanistinis ugdymas mokykloje”1996m.
5. D. Gailienė ,L. Bulotaitė, N. Stirlienė ,, Aš myliu kiekvieną vaiką”1996m.
6. R. Žukauskienės ,, Raidos psichologija”1996m
7. A.Gučas ,, Vaiko ir paauglio psichologija”1990m.

Leave a Comment