Šiaulių konservatorijos Choro dirigavimo specialybės 10a klases mokinio Gedimino Fabijansko
Roberto Varno „ Lek gervele „ ( 3 žemaičių dainos )
ANALIZĖ
Dėst . S . Žukienė
2003 m .
R . Varnas ( 1930 10 10 Mažeikiuose ) , choro dirigentas ir pedagogas . Nuo 1949 m . keletą metų Klaipėdos muzikos mokykloje mokėsi griežti altu , o 1951 m . perėjo į K . Griauzdės choro dirigavimo klasę , griežė simfonimiame orkestre ir styginių kvartete . 1953 – 1958 m . choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje . 1958 – 1967 m . choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas Klaipėdos muzikos technikume . Atnaujino Dž .Verdi operą „Traviata“,pastatė P . Mascagni „ Kaimo garbė“. Nuo 1967 m . R . Varnas – Kauno J . Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas , nuo 1968 m . Kauno politechnikos instituto vyr . dėstytojas ir akademinio choro „ Jaunystė“ meno vadovas ir dirigentas . Parengtas Baltijos respublikų studentų dainų šventėms „Gaudeamus“ – Vilniuje , Rygoje , Tartu . 1970 m . respublikinės dainų šventės konkurse „Jaunystė“ pelnė absoliučiai geriausio mišriojo choro vardą Lietuvoje . R . Varno iniciatyva Kaune imta rengti tarprespublikinius studentų mišriųjų chorų konkursus „Juventus“ . 1968 m . šiame konkurse „Jaunystė“ pelnė antrąją vietą , 1970 m . – trečiąją , 1972 m . – vėl trečiąją ,o 1975 m . – pirmąją , pastarasis konkursas buvo skirtas M . K . Čiurlionio gimimo 100 – mečiui . „Jaunystė“ daug koncertų surengė Lietuvos miestuose ir miesteliuose , gastroliavo Rusijoje , Ukrainoje , Latvijoje , Estijoje , Lenkijoje , Čekoslovakijoje , Bulgarijoje , Rumunijoje , Jugoslavijoje , Vokietijoje , plačiai išpopuliarino nemažai lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių . R . Varnas nuo 1982 m . Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo katedros vyr . dėstytojas , 1984 – 1987 m . vedėjas , nuo 1985 m . docentas , 1996 – 1998 m . Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas . Pedagogas išugdė namažą būrį choro dirigentų , parašė straipsnių ir mokslo metodinių darbų . 1985 m. išleista jo metodinė priemonė „Apie dirigavimo praktiką“ . R . Varnas nuo 1955 m . respublikinių dainų švenčių dirigentas , Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ Vilniuje , Rygoje ir Tartu dirigentas , 1970 m . ir 1980 m . respublikinių dainų švenčių , 1990 m . Lietuvos tautinės dainų šventės Vilniuje dirigentas . Yra daugelio Klaipėdos miesto ir Žemaitijos krašto dainų švenčių bei festivalių organizatorius , meno vadovas ir vyr. dirigentas , tarptautinių S . Šimkaus konkursų Klaipėdoje organizatorius , chorų konkursų žiūri pirmininkas ir narys . Lietuvos išeivių muzikos archyvo Klaipėdoje įkūrėjas ir kuratorius , 1975 m . dirigentui suteiktas nusipelnusio artisto garbės vardas . Šiuo metu dėsto choro dirigavimo disciplinas Klaipėdos universitete Menų fakultate .
Kūrinys parašytas mišriam chorui a cappella ir dviems solistams , Vietomis yra divisi sopranuose ir bosuose . Pagrindinei melodinei medžiagai yra panaudotos 3 žemaičių dainos , artimos pagal tematiką ir melodiką . Dainos metras yra nenurodytas , tačiau stipriųjų takto dalių pasikartojimas rodo , kad kaitaliojasi 2/4 ir 3/4metrai.Pradinė tonacija yra Es – dur ,vėliau pereina į F – dur ir tęsiasi iki galo . Tempas ( =80 ) – comodo( patogiai ) . Forma kupletinė – variacinė . Yra šeši kupletai , o paskutinis sakinys atitinka pirmąjį , todėl jį galima vadinti coda . Kūrinyje plačiai naudojamas kanono principas . Tekste pasakojama apie gervelę , kaip ji lekioja , kraunasi lizdelį , padeda „kiauėšėlius“ , paskui juos išperi , išveda vaikus ir toliau šis ciklas kartojasi . Tekstas atliekamas žemaičių tarme . Kūrinį pradeda solo sopranas . Pvz .:
Melodija ramiai plaukianti , laipsniškos slinkties , nedidelės apimties . Ją sudaro Es – dur tonikos trigarsio garsai . Tęsiami garsai papuošti foršlagais , imituojant liaudišką atlikimo stilių : . Metras nenurodytas , tačiau jaučiama 3/4 pulsacija . Antrame sakinyje įsijungia antras balsas , kuris atkartoja paskutinį pirmosios solistės motyvą , o vėliau pritaria tercijos intervalais , taip pat su foršlagais . Pvz .:
Dinamika rami , ją galima paįvairinti tik frazavimu . Pirmosios dalies nuotaika rami , gervės skrydis atrodo plastiškas , grakštus . Nebaigus dainuoti solistėms įsijungia moterų grupė . Pvz .:
Pirmame sakinyje keičiasi ritmas , kuris suteikia judrumo , aktyvumo ir primena gervės lekimą . Moterų grupė melodiją atlieka kanono principu . Metras keičiasi į 2/4 pagal stipriąsias takto dalis . Paskutinės frazės nata stacatto , suteikia grakštumo . Melodija nedidelės apimties,iš gretimų gamos laipsnių . Antras sakinys taip pat prasideda neužbaigus pirmo sakinio , siekiant ištisinio vystymo . Melodija kartojama tokia pati kaip ir pirmame sakinyje , tik antras sakinys atliekamas du kartus . Keičiasi tekstas , atliekamas balse „o“ , ir promena gervių klykavimą , nes moterų grupė dainuoja tą pačią frazę pakaitomis . Pvz .:
Pirmą kartą galima atlikti f ( garsiai ) , o kartojimą p ( tyliai ) . Veiksmas vystosi toliau – gervė neša „lizėdėlį“ . Autentiška dainos melodija grakšti , judri , paremta Es – dur tonikos trigarsiu . Ritmui būdingas judrumas : . Antras kupletas vystomas taip pat kanono principu ir kartojamas du kartus . Dinamiką galima paįvairinti frazavimu :< > . Pvz .:
Antras kupletas jungiasi su trečiuoju , nes altai baigia savo temą kai įsijungia sopranai . Melodija tokia pat kaip ir pirmame kuplete tik be foršlagų . Šiame kuplete viskas nurimsta , nes gervės susisuko sau lizdus „ dedė gervelė kiaušėlius“ .