Roberto Varno „ Lek gervele „

Šiaulių konservatorijos

Choro dirigavimo specialybės

10a klases mokinio

Gedimino Fabijansko

Roberto Varno

„ Lek gervele „

( 3 žemaičių dainos )

ANALIZĖ

Dėst . S . Žukienė

2003 m .

R . Varnas ( 1930 10 10 Mažeikiuose ) , choro dirigentas ir pedagogas . Nuo 1949 m . keletą metų Klaipėdos muzikos mokykloje mokėsi griežti altu , o 1951 m . perėjo į K . Griauzdės choro dirigavimo klasę , griežė simfonimiame orkestre ir styginių kvartete . 1953 – 1958 m . choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje .

1958 – 1967 m . choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas Klaipėdos muzikos technikume . Atnaujino Dž .Verdi operą „Traviata“,pastatė P . Mascagni „ Kaimo garbė“.

Nuo 1967 m . R . Varnas – Kauno J . Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos chhoro dirigavimo dėstytojas , nuo 1968 m . Kauno politechnikos instituto vyr . dėstytojas ir akademinio choro „ Jaunystė“ meno vadovas ir dirigentas . Parengtas Baltijos respublikų studentų dainų šventėms „Gaudeamus“ – Vilniuje , Rygoje , Tartu . 1970 m . respublikinės dainų šventės konkurse „Jaunystė“ pelnė absoliučiai geriausio mišriojo choro vardą Lietuvoje . R . Varno iniciatyva Kaune imta rengti tarprespublikinius studentų mišriųjų chorų konkursus „Juventus“ . 1968 m . šiame konkurse „Jaunystė“ pelnė antrąją vietą , 1970 m . – trečiąją , 1972 m . – vėl trečiąją ,o 1975 m . – pirmąją , pastarasis konkursas buvo skirtas M . K . Čiurlionio gimimo 100 – mečiui . „Jaunystė“ daug koncertų suurengė Lietuvos miestuose ir miesteliuose , gastroliavo Rusijoje , Ukrainoje , Latvijoje , Estijoje , Lenkijoje , Čekoslovakijoje , Bulgarijoje , Rumunijoje , Jugoslavijoje , Vokietijoje , plačiai išpopuliarino nemažai lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių .

R . Varnas nuo 1982 m . Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo katedros vyr . dėstytojas , 1984 – 1987 m . vedėjas ,

nuo 1985 m . docentas , 1996 – 1998 m . Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas . Pedagogas išugdė namažą būrį choro dirigentų , parašė straipsnių ir mokslo metodinių darbų . 1985 m. išleista jo metodinė priemonė „Apie dirigavimo praktiką“ .

R . Varnas nuo 1955 m . respublikinių dainų švenčių dirigentas , Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ Vilniuje , Rygoje ir Tartu dirigentas , 1970 m . ir 1980 m . respublikinių dainų švenčių , 1990 m . Lietuvos tautinės dainų šventės Vilniuje dirigentas . Yra daugelio Klaipėdos miesto ir Žemaitijos krašto dainų švenčių bei festivalių organizatorius , meno vadovas ir vyr. dirigentas , tarptautinių S . Šimkaus konkursų Klaipėdoje organizatorius , chorų konkursų žiūri pirmininkas ir narys . Lietuvos išeivių muzikos archyvo Klaipėdoje įkūrėjas ir kuratorius , 1975 m . dirigentui suteiktas nusipelnusio artisto garbės vardas . Šiuo metu dėsto choro dirigavimo disciplinas Klaipėdos universitete Menų fakultate .

Kūrinys parašytas mišriam chorui a caappella ir dviems solistams , Vietomis yra divisi sopranuose ir bosuose . Pagrindinei melodinei medžiagai yra panaudotos 3 žemaičių dainos , artimos pagal tematiką ir melodiką . Dainos metras yra nenurodytas , tačiau stipriųjų takto dalių pasikartojimas rodo , kad kaitaliojasi 2/4 ir 3/4metrai.Pradinė tonacija yra Es – dur ,vėliau pereina į F – dur ir tęsiasi iki galo . Tempas ( =80 ) – comodo( patogiai ) . Forma kupletinė – variacinė . Yra šeši kupletai , o paskutinis sakinys atitinka pirmąjį , todėl jį galima vadinti coda . Kūrinyje plačiai naudojamas kanono principas .

Tekste pasakojama apie gervelę , kaip ji lekioja , kraunasi li

izdelį , padeda „kiauėšėlius“ , paskui juos išperi , išveda vaikus ir toliau šis ciklas kartojasi . Tekstas atliekamas žemaičių tarme .

Kūrinį pradeda solo sopranas . Pvz .:

Melodija ramiai plaukianti , laipsniškos slinkties , nedidelės apimties . Ją sudaro Es – dur tonikos trigarsio garsai . Tęsiami garsai papuošti foršlagais , imituojant liaudišką atlikimo stilių : . Metras nenurodytas , tačiau jaučiama 3/4 pulsacija . Antrame sakinyje įsijungia antras balsas , kuris atkartoja paskutinį pirmosios solistės motyvą , o vėliau pritaria tercijos intervalais , taip pat su foršlagais . Pvz .:

Dinamika rami , ją galima paįvairinti tik frazavimu . Pirmosios dalies nuotaika rami , gervės skrydis atrodo plastiškas , grakštus .

Nebaigus dainuoti solistėms įsijungia moterų grupė . Pvz .:

Pirmame sakinyje keičiasi ritmas , kuris suteikia judrumo , aktyvumo ir primena gervės lekimą . Moterų grupė melodiją atlieka kanono principu . Metras keičiasi į 2/4 pagal stipriąsias takto dalis . Paskutinės frazės nata stacatto , suteikia grakštumo . Melodija nedidelės apimties,iš gretimų gamos laipsnių . Antras sakinys taip pat prasideda neužbaigus pirmo sakinio , siekiant ištisinio vystymo . Melodija kartojama tokia pati kaip ir pirmame sakinyje , tik antras sakinys atliekamas du kartus . Keičiasi tekstas , atliekamas balse „o“ , ir promena gervių klykavimą , nes moterų grupė dainuoja tą pačią frazę pakaitomis . Pvz .:

Pirmą kartą galima atlikti f ( garsiai ) , o kartojimą p ( tyliai ) .

Veiksmas vystosi toliau – gervė neša „lizėdėlį“ . Autentiška dainos melodija grakšti , judri , paremta Es – dur tonikos trigarsiu . Ritmui būdingas ju

udrumas : . Antras kupletas vystomas taip pat kanono principu ir kartojamas du kartus . Dinamiką galima paįvairinti frazavimu :< > . Pvz .:

Antras kupletas jungiasi su trečiuoju , nes altai baigia savo temą kai įsijungia sopranai . Melodija tokia pat kaip ir pirmame kuplete tik be foršlagų . Šiame kuplete viskas nurimsta , nes gervės susisuko sau lizdus „ dedė gervelė kiaušėlius“ . Pvz .:

Antroje frazėje įsijungia altai ir toliau pritaria tercijos intervalu . Melodija tokia pati kaip pradžioje , paremta Es – dur tonikos trigarsio garsais , metras taip pat 3/4 pagal stipriasia takto dalis . Pvz .:

Ketvirtas kupletas taip pat prasideda be pertraukos , nesibaigus moterų melodijai įsijungia vyrų grupė . Jie kartoja tą pačią melodiją . Šis kupletas skamba sodriai , iškilmingai . Pradeda dainuoti tenorai , o antroje frazėje prisijungia bosai , kartodami melodiją kanono principu,o vėliau pritardami tercijų intervalais . Pvz .:

Šis kupletas turėtų skambėti forte ( garsiai ) , o baigiant sakinį sutildyti.

Nebaigus dainuoti vyrams įsijungia moterų grupė kitoje tonacijoje
( F – dur ),o po aštuntinės ir ketvirtinės pauzės įstoja vyrų grupė . Pvz.:

Šį kupletą galima laikyti pagrindinės melodijos variacija , nes keičiasi ne tik fonas , bet ir ritminis piešinys į šešioliktines išskaidytas pagrindinės melodijos aštuntinės natos . Ritmo pakeitimas suteikia kūriniui pagyvėjimo . Pagrindinė melodija paremta F – dur tonikos trigarsio garsais . Šiame kuplete yra divisi sopranuose ir bosuose . Tai iškilmingiausia kūrinio dalis . Tonacijos pakeitimas , balsų divisi ,

forte ( garsiai ) dinamika ir dainavimas kanonu suteikia šiam kupletui iškilmingumo ir erdvės , atrodo , kad gervių klykavimo ir skraidymo garsų prisipildo visa gamta . Kupleto pabaigoje dinamika nurimsta , todėl susidaro įspūdis , kad šis vaizdas palengva nutolsta . Metras 3/4 pagal stipriąsias takto dalis . Diminuendo ( tylinti ) .Pvz .:

Nebaigus dainuoti visam chorui pradeda dainuoti tik moterų grupė . Melodija tokia pati kaip ir pirmo kupleto pirmame sakinyje tik kitoje tonacijoje ( F – dur ) . Pvz .:

Šeštas periodas prasideda be pertraukos ir grąžina prie kūrinio pradžioje buvusios moterų choro melodijos . Šis kupletas įdomus tuo , kad susijungia dvi autentiškos lietuvių liaudies dainos pirmoji ir antroji. Pvz .:

Pagrindinė melodija paįvairinta foršlagais . Antri sopranai ir altai atleika kanono principu trumpus motyvus tyliai , kad neužgožtų pagrindinės melodijos . Problemų sudaro ritmas pritariamojoje grupėje,nes jaučiasi 2/4 , o pagrindinėje melodijoje 3/4su prieštakčiu . Nesibaigus antram sakiniui toliau sopranai dainuoja pradinę melodiją, o po to įsijungia altai , antroje frazėje dainuoja abu balsai . Pvz .:

Pabaigoje viskas nurimsta , paskutines dvi frazės atlieka solistė senza rit . ( nesulėtinti ) . Visas moterų choras pereina į unisoną . Pvz .:

Dinamika rimsta , atrodo , kad gervė tolsta ir nuskrenda su savo vaiėkėliais .

Kūrinyje naudojamos įvairios išraiškos priemonės . Jis vystomas paprastai , bet labai įdomiai ir išradingai . Čia panaudotos trys lietuvių liaudies dainos , kurios perteikiamos autentiškai , varijuojamos arba sujungiamos . Skamba šiolaikiškai ir įdomiai , todėl , kad panaudojami įvairūs vystymo būdai : kanonas , melodijos varijavimas . Visos trys lietuvių liaudies dainos viena su kita susijusios . Melodijos panašios , tik kiekvienoje dalyje ritmas vis judresnis . Dinamika nėra nurodyta , bet galima paįvairinti frazavimu , nes yra daug kartojimo ženklų . Kūrinio kulminacija trečiame periode , nes atsiranda daugiabalsiškumas . Harmonija nesudėtinga , vyrauja pagrindinės funkcijos : T , S , D . Pagrindinę melodiją atlieka įvairios choro grupės: atskirai moterų , vyrų , kartu visas choras . Tai labai paįvairina muzikinę kalbą . Partijos yra patogios , tesitūra nėra aukšta . Intonacinių problemų sukelia tričiame periode , todėl , kad be paruošimo keičiasi tonacija iš Es – dur į F – dur . Gera artikuliacija reikalinga išdainuojant smulkiąsias natas . Dainavimas kanonu kelia ypatingus reikalavimus , nes abi grupės dainuoja tą pačią melodiją skirtingu laiku ir turi gerai kontaktuoti . Šiame kūrinyje problemų sukelia dikcija , todėl , kad tekstas parašytas žemaičių tarme .

Bendras diapazonas : c – d
Sopranai – es – d
Altai – c – c
Tenorai – es – d
Bosai – c – b

Kdangi dainai būdinga nuolatinė metrų kaita 2/4 ir 3/4 , dirigentas turi labai gerai išstudijuoti ritminę pulsaciją , kad mokant chorą tas netrukdytų . Dirigavimo štrichas legato ir stacatto . Legato vietose turi būti geras garso vedimas . Svarbiausia perteikti kūrinio charakterį , paruošti įstojimus , dinamiką . Trečiame periode reikia atkreipti dėmesį į choro ansamblį . Kadangi ketvirtame periode , antrame sakinyje yra polimetrija , tenka taikytis prie vieno metro ir diriguoti 3/4 schemą , švelniai paryškinant pagrindinę melodiją , o pritariamajai grupei pabrėžti stipriąsias takto dalis . Kadangi dainos dramaturgijai būdingas ištisinis vystymas , kiekvienam kupletui reikia suteikti jam būdingą prasmę ir charakterį . Vystymo eigoje laipsniškai pasiekti iškilmingą , didingą kūrinio kulminaciją ir švelnią pabaigą .

Choro dirigento ir pedagogo R . Varno kūrinys „ Lek gervelė“ buvo atliktas „ Šiaurės Baltijos“ festivaliuo metu 2002 06 30 . Kūrinį dirigavo V . Augustinas . Dvi dainas atliko : „Lek gervele“ ir N . Sinkevičiūtės „ Ne dėl žalio vyno“ . Jame dalyvavo:Norvegų , Švedų , Latvių , Danų , Islandų , Suomių ir Lietuvių kolektyvai . Kadangi lietuviškas kūrinys , visiems kitiems užsienio kolektyvams buvo sunku dainuoti lietuvišką tekstą .

Naudota literatūra :
1. B . Zubrickas „ Pasaulio Lietuvių chorvadžiai „

Leave a Comment