1. MUZIKOS KILMĖ SENŲJŲ KULTŪRŲ MITOLOGIJOJE, MUZIKOS REIKŠMĖ VALSTYBEI, JOS PILIEČIAMS KINIJOS, INDIJOS, GRAIKIJOS FILOSOFŲ VEIKALUOSE.
Kada ir kaip atsirado muzika, tiksliai atsakyti negalima. Vieni mokslininkai mano, kad muzika atsirado imituojant gamtą. Kiti ją kildina iš žmogaus kalbos, treti – iš darbo proceso, jo ritmo. Aišku tik viena, kad muzikos menas gimė labai seniai. Pirmykščiai žmonės jau mėgo šokti ir groti primityviais muzikos instrumentais:vamzdeliais, pagamintais iš nendrių arba gyvūnų kaulų, barškučiais, būgnais ir lankais su įtemptom stygom. Manoma, k ad muzika atsirado tada, kai žmogus išmoko dainuoti, o balsas ir yra pirmasis muzikos instrumentas. Muzika yra natūralus žmogaus saviraiškos būdas. Muzika yra viena iš žmogaus vartojamų kalbų. Bendrauhant su aukštesnėmis jėgomis atsirado ritualai. Daugelio tautų mitologijoje muzikai teikiama paslaptinga galia valdyti gamtos jėgas. Žmonės visais amžiais muzika reiškė savo, arba stemgėsi pažadinti kitų jausmus. Muzika skverbėsi į žmogaus esybės gelmes, ten, kur nepasiekia žodžiai.Žinios apie senovės muziką yra gana miglotos. Kokia ji buvo galime spėlioti, remdamiesi įvairiais pavyzdžiais (uolų piešiniais, rastais instrumentais). Tų instrumentų skambesį galima atkurti, tačiau pasakyti kaip jie buvo derinami, ypač styginiai, yra gana sunku.Daina, mimika ir judesys per ištisus metus lydėjo žmoniją, atspindėdami kiekvienos epochos buitį, pažiūras bei idėjas. Jau pirmykštėse tautose daina ir šokis išreikšdavo sielvartą, džiaugsmą ir prieštaringų dvasių užkeikimą. Palaipsniui imta atlikti įvairias apiegas, kurios turėjo padėti žmogui medžioklėje, mūšyje, kovoje su gamta. Atsiradus įvairiems mitams, apeigose imta vaizduoti Dievų gyvenimo momentai.KINIJA yra išsaugojusi daug rašytinių šaltinių, kur kalbama apie muziką. Konfucijus ir jo pasekėjai buvo labiausiai pagarsėję. Jis aiškino, kad muzika neturi būti naudojama pramogai, ji turi įvesti harmoniją. Žinomas jo mokumas apie kilnų žmogų. Kinijoje pati seniausia muzika grindžiama pentatonika. Kiekvienas garsas turi tam tikrą paskirtį. Muzika numalšino pyktį. Imperatoriaus atėjimas į valdžią prasidėdavo nuo teisingų garsų pradėjimo. Valdžia prasideda nuo garsų, muzikos. Buvo tikima, kad muzika įtakoja visatos harmoniją. Kiekvienoje dinastijoje būdavo nustatomi tam tikri tonai, nuo kurių priklausė ar valstybė klestės.
Kinijoje buvo grojama instrumentu Kin. Kin – tai 7 stygų instrumentas. Norint perprasti INDŲ paslaptis reikia viso gyvenimo. Daugelis teorijų sukurta vadovaujantis metafiziniais, neapčiuopiamais dalykais. Indų muzikos negalima lyginti su indų filmų muzika. Pasak Indų mitologijos, muzika pirmiausiai turi būti skirta garbinimui. Gyvuoja mitologiniai pasakojimai aiškinantys Dievo kilmę. Iš garso susiformuoja visata. Jis vadinamas NADA. Visatos tvėrėjas – BRAGMA jį išgrojo. Skiemeniu „om“ viskas pradedama (meditacija ir t.t.).Kikevienas visuomenės narys turi savo vietą. Kiekvienas sluoksnis turėjo savo muziką. Pirmajam sluoksniui prikalusė Bramanai (žyniai), antrajam – kariai, trečiajam valstiečiai, amatininkai, šokėjai ir prekybininkai. Pats seniausias literatūros kūrinys – vedos. Jos buvo susiję su ritualais, apeigomis. Vedų tekstų skaitymas prikalusė bramanų kastai. Jie tam buvo ruošiami nuo vaikystės. Akcentuojamas tikslus vedų skaitymas. Tekstai žinomi mintinai, t.y. visa knyga. Jei bramanai suklys, gali iššaukti nelaimes, Dievų bausmes. Tikėjo, kad muzika gali daryti stebuklus. Muzikos raida prasideda nuo vokalinio mokymo. Seniausias muzikavimas, išreiškiantis indų kultūrą – tradicinė raga. 7 laipsnių gama skyrėsi nuo mūsiškės. Dieną jos atliekamos vienaip, o vakare kitaip. Galėjo skambėti nuo kelių minučių iki pusės dienos. Indija – muzikinio teatro lopšys, kuris ten atsirado 1000m anksčiau nei opera. Raga pirmiausiai pritaikyta dramai, poezijai. Kiek vėliau ir kitiems menams. Tai tam tikras jausminės būsenos sukūrimas klausančiąjąm. Buvo 8 ragos: Džiaugsmas, sielvartas, pyktis, vyriškumas, baimė, pasibjaurėjimas, nuostaba, meilė. Jos atitinka : linksmumą, užuojautą, įtūžį, heroizmą, išgąstį, pasibjaurėjimą, nuostabą, erotiškumą.Pagrindiniai muzikos teorijos estetikos veikalai pasirodė Ia. Ir II a sandūroje. Pirmasis veikalas „Matjašasta“ skirtas teatro muzikai. Aukštuomenės profesionalioji muzika vystėsi uš liaudies kūrybos, buvo laisvesnė, labiau atspindinti realų gyvenimą.GRAIKŲ mitologijoje muzika laikyta dieviškos kilmės. Jos išradėjai ir pirmieji atlikėjai buvo dievai ir pusdieviai, o jų muzika turėjo dieviškasgalias. Žmonės tikėjo, kad muzika gydo, apvalo kūną ir sielą, daro stebuklus (Dovydas gydė Sauliaus beprotybę). Graikų muzikinė kultūra laikoma visos Europos muzikiniu pagrindu. Graikai sukūrė mokymą apie muzikos auklėjamąją, dorovinę funkciją: muzika tvarkoma pagal matematinius dėsnius, veikia visą visatą. Muzika skatinaplepumą. Graikijoje labai plačiai paplito dievo Dionizo kultas. Pavasarį čia vydavo masinės šventės – Dionizijos. Atlikėjai ir muzikai išgarsėdavo varžybose, kurios vykdavo greta sporto varžybų. Laimėdavo tas, kuris laikydamasis taisyklių geriau sugebėdavo improvizuoti. Muaikantai ir poetai graikų buvo laikomi dievų dovaną turinčiais pranašais. graikai į muziką žiūrėjo kaip į mokslą. Formavosi mokyklos, sistemos, kurios nagrinėjo muziką. Sritys: viena iš jų nagrinėjo poveikį žmogui, auklėjamąjį poveikį, muzikos prigimtį, vietą visatoje, kosmose. Antroji dalis dermių, tonų intervalų aprašymui, susijusi su konkrečiais dalykais.Skaičiai buvo naudojami Indijoje, Kinijoje, Graikijoje. Graikijoje buvo kalbama, kad skaičiais taip pat galima sugriauti visatos harmoniją. Buvo reglamentuotas tam tikrų dermių, kūrinių parinkimas, siekian nesugriauti harmonijos.Daugelis imperatorių buvo muzikos meno atstovais, o imperatorius Neronas garsėjo kaip dainininkas, ir norėjo būti žinomas ne kaip imperatorius, o kaip muzikas. Muzikos žanrai – himnai dievų, vėlaiu, valdovų garbei. Pagrindinė, visuomeniškiausia forma – chorinė daina su mimika, šokiu. Iš chorinės praktikos kyla tragedijos žanras. Pabrėžiamas muzikos auklėjamasis poveikis ir svarba.3. INDŲ KLASIKINĖ RAGA: ŽANRO SPECIFIKA, MUZIKOS ESTETIKA, MOKYMAS APIE RASĄ, DERMINĖ, METRORITMINĖ SISTEMA.
Indų muzikinė kultūra įvairi savo temomis, žanrais, melodiniais variantais. Nuo senų laikų Indijoje įsitvirtinę šios religijos: induizmas, budizmas, brachmanizmas. Jos darė didžiulę įtaką tiek gyvenimui tiek menui.Pirmi mokymai randami jau prieš 2000 m, o 1000 m. Pr. Kr. Sukurta džatra – liaudies drama, misterija. Profesionalioji muzika vystėsi kartu su poezija ir šokiu. Aukštuomenės profesionalioji muzika vystėsi iš liaudies kūrybos. Karalių ir radžų rūmai buvo teatro, šokio, vokalinės bei instrumentinės muzikos centrai. Indai tikėjo dieviškąją muzikos galia, pagrindinis jų dievas Syva, ir jie tikėjo, jog dieviškoji galia prasodeda skiemeniu „om“. Vienas iš tradicinių Indijos kūrinių yra klasikinė raga.