Morisas Ravelis

Untitled

Referatas

,,Morisas Ravelis”

Mokytojai: A.Kveragienei

Parengė darbą:Gintarė Klimantavičiūtė

Lentvaris

2012m.

Morisas Ravelis

0x08 graphic
Joseph-MauriceRavel (Morisas Ravelis; 1875 m. kovo 7 d. – 1937 m. gruodžio 28 d.) – prancūzų kompozitorius, Oksfordo universiteto garbės daktaras (nuo 1928).

Trylika metų jaunesnis prancūzų kompozitorius Morisas Ravelis (Maurice Ravel) sukūrė nemažai impresionistinių kūrinių kaip ir Klodas Debiusi – daugiausia fortepijonui, orkestrui. K. Debiusi kūryba turėjo įtakos Moriso Ravelio muzikai, ypač – harmonijai ir orkestruotei. Šie menininkai dažnai lyginami, nors yra gana skirtingi. Vaikystėje Ravelis buvo pakankamai tingus muzikos mokslams, tačiau įžvalgusis ir griežtokas tėvas privertė sūnų muzikuoti, mokėdamas jam už kiekvieną pamokos pussvalandį. Tiesa, tokį auklėjimo būdą tėvas sūnui taikė neilgai – netrukus Ravelis pats pradėjo nuosekliau domėtis muzika. Kaip ir Debiusi, Ravelis taip pat mokėsi fortepijono ir kūrybos Paryžiaus konservatorijoje, netgi bandė jėgas Didžiajai Romos premijai gauti (deja, nesėkmingai), abu XX a. prancūzų kompozitorius išgarsino orkestrinės muzikos spalvos. Šiandien Ravelio dėka skamba ir rusų kompozitoriaus Modesto Musorgskio „Parodos paveikslėliai“ orkestrinė versija.

Jei Klodas Debiusi vadinamas grynu impresionistu, tai Ravelio muzikoje vienu metu pastebimos dvi tendencijos – impresionizmas ir neoklasicizmas. („Antikinis menuetas“ ir „Garsiniai landšaftai“ sukkurti 1895 m., Sonatina ir „Atspindžiai“ – 1905 m. menuetas ir Sonatina – neoklasicistinio stiliaus, kituose kūriniuose vyrauja impresionistinis tapybiškumas.) Ravelis visą laiką labiau domėjosi senąja prancūzų kultūra, linko į klasikines formas – sonatiną, styginių kvartetą, trio, tuo tarpu Debiusi viliojonaujosios formos. Debiusi vadinamas pojūčio poetu, jo

ritminiai kontūrai neapibrėžti, Ravelis pirmenybę teikė žmogiškiems jausmams, todėl muzika pulsuoja temperamentu, daug muzikos sukūrė šokio stichijoje, anot kompozitoriaus – „valsuodamas“ („Choreografinis valsas“). Ravelis mėgo lankytis poetų literatūriniuose susibūrimuose, studijavo prancūzų dailę ir literatūrą, tačiau, kitaip nei Debiusi, savo bendraminčius sakėsi atradęs tik artistų salone, vadinančių save valkatomis.

0x08 graphic
Debiusi pianizmo stilius susijęs su Šopenu, Ravelio fortepijoniniuose kūriniuose, kaip ir Listo kūryboje vyrauja greitesni tempai, sudėtingi, smulkiausių ritmų pasažai, garsų repeticijos. Ravelio mama buvo baskė, todėl kompozitorius savo muzikoje gausiai naudojo ispaniškus motyvus. Opera „Ispanų valanda“- ne tik kompozitoriaus „duoklė“ ispanų kultūrai, bet ir kompozitoriaus domėjimosi laikrodžiais, mechaniniais žaislais atspindys. Ravelio kūryba įvairi, apimanti beveik visus žanrus, išskyrus religinius. Sakė verčiau patikėsiąs fėjomis, negu Dievo buvimu.

Morisas Ravelis labai vertino Klodo Debiiusi kūrybą, kurio dėka Raveliui tarsi atsivėrė spalvų žaismas, dėmesys akimirkai, muzikinės faktūros dėlionėms. Debiusi simfoninis preliudas „Fauno popietė“ Raveliui buvo tikras atradimas. Jį Morisas Ravelis vadino „epochos šedevru“. Šis kūrinys du prancūzų kompozitorius susiejo draugystės saitais, tačiau kitas – išskyrė. Nesusipratimas įvyko dėl Ravelio fortepijoninės pjesės „Habanera“, kuri buvo labai panaši į Debiusi pjesę „Vakaras Grenadoje“ iš „Estampų“ ciklo. Nesusipratimas peraugo į konfliktą, kurį dar labiau „pakaitino“ intrigų išsiilgę žmonės. Vėliau abu kompozitoriai apgailestavo dėl įvykusio nesusipratimo, draugiški jausmai negrįžo, tačiau vienas kito

o darbus sekė, vertino ir gerbė.

Pirmasis Ravelio orkestrinės muzikos šedevras buvo „Ispaniška rapsodija“. Jį kompozitorius sukūrė dar nebuvęs Ispanijoje. Rapsodija klausytoją įtraukia į nenutrūkstamą, temperamentingą ir sodrų garsų srautą. Kompozitorius stebina orkestro dinamikos kraštutinumais (nuo pianissimo šnabždesių iki staigių ir stiprių orkestro tutti). „Kiekvienas orkestrantas – jam solistas“, − taip anuomet pažymėjo muzikos kritikai. Rapsodiją sudaro 4 dalys: „Nakties preliudas“, „Malaguenija“, „Habanera“,„Ferija“. Ispanijos muzikinis peizažas išauginamas iš besileidžiančio keturių garsų motyvo, kuris primenamas II ir IV dalyse. (III daliai buvo pritaikytas anksčiau Ravelio sukurtos fortepijoninės pjesės variantas.)

0x01 graphic

Pirmą kartą „Ispaniškoji rapsodija“ („Rapsodie espagnole“) buvo atlikta 1908 m., Paryžiaus teatro salėje. Salės gale buvo daug studentų, kurie išprovokavo orkestrą pakartoti „Malagueniją“ (Malaguena) net du kartus. (Malaga – uostamiestis pietų Ispanijoje). Pasakojama, kad įspūdžio pagautas vienas klausytojas sušuko: „Sugrokite dar kartą publikai apačioje – jie nieko nesuprato!“ Šie žodžiai buvo skirti konservatyviems parterio klausytojams – daugiausia Paryžiaus konservatorijos profesoriams. Galiausiai ilgų aplodismentų fone taspats balsas, sukeldamas visų juoką, sušuko: „Pasakykite jiems – tai Vagneris, ir jie pripažins, kad puiku!“

„Nuostabi tembrų karuselė“, „keistenybių rinkinys“, „virimo knyga su receptais apie tembrų prieskonius“ – tokiais vertinimais buvo pasitiktas geriausias Ravelio ir XX a. prancūzų kūrinys simfoniniam orkestrui „Bolero“, sukurtas 1928 m. (Bolero – santūrus, vidutinio tempo šokis, populiarus Ispanijoje.) Kūrinys buvo užsakytas balerinos Idos Rubinštein, jo pagrindą sudar

ro ritmo, melodinio piešinio ir tempo nekintamumas. Pagal savo formą tai variacijos, kuriose varijuojama tembrais ir dinamika. „Bolero“ kartais vadinamas „crescendo orkestrui“, nes charakteringa tema palaipsniui auginama vis kitais instrumentais, jų grupėmis iki pat galingo tutti skambesio.

0x01 graphic

Diriguodamas savąjį „Bolero“ (Boléro),, Ravelis iš orkestro reikalaudavo lygaus, nekintamo tempo. „Jokių rubato“ – perspėdavo tuos, kurie sumanydavo skubėti. Tačiau yra žinomas atsitikimas su garsiu italų dirigentu Arturu Toskaniniu, kuris sugalvojo kitaip pagroti Ravelio „Bolero“. Kompozitorius nutraukė repeticiją ir pareikalavo, kad dirigentas nenukrypdamas laikytųsi nurodyto tempo. Šis susinervinęs savo ruožtu atsakė: „Jūs nesuprantate savo paties muzikos. Tai vienintelė teisinga jos atlikimo maniera.“

0x08 graphic

Morisas Ravelis mirė 1937 m. gruodžio 28 dieną Paryžiuje. 1905 m. baigė Paryžiauskonservatoriją. Nuo 1922 m. daug koncertavo Europos ir Amerikos šalyse, kur kaip pianistas ir dirigentas atlikdavo savo kūrinius.

Moriso Ravelio kūryba

1907 m. sukūrė operą „Ispaniškoji valanda“.

1925 m. operą baletą „Vaikas ir burtai“.

1912 m. baletą „Dafnis ir Chlojė“.

1912 m. „Florinos sapnas“

Taip pat yra sukūręs kantatų, simfoninės muzikos kūrinių:

1907m. „Ispaniškoji rapsodija “,

1920 m. „Valsas“,

1928 m. „Bolero“,

1931 m. 2 koncertus fortepijonui ir orkestrui (II – tik kairiajai rankai).

1903 m. styginį kvartetą.

1899 m. sonatų, pjesių fortepijonui „Pavana“.

1901 m. „Vandens žaismas“.

1905 m. ciklas „Atspindžiai“.

1908 m. ciklas „Nakties vizijos“.

1911 m. „Kilnūs ir sentimentalūs valsai“.

1917 m. siuita „Kupereno kapas“.

1922 m. vokalinių ciklų, choro ir solo dainų; instrumentavo M. Musorgskio „Parodos paveikslėlius“.

Kūryba turi impresionistinių bruožų, sąsajų su muzikiniu (ypač ispanų) folkloru. Morisas Ravelis

s, teigė, kad visi jo kūriniai yra paveikti E. Grygo harmonijos. M. Ravelį ištikus paralyžiui, kompozitorius pamiršo natas, nors puiki muzikinė klausa išliko.

Leave a Comment