Mikas Petrauskas

Kompozitorius

(1873 – 1937)
Referatas

Planas (santauka)
• Mikas Petrauskas (1873-1937). Kompozitorius, dainininkas (tenoras), choro dirigentas.
• Muzikos mokėsi pas tėvą ir Rokiškio vargonininkų mokykloje (1898-1899).
• Vargoninkavo Labanore, Obeliuose, Gervėčiuose.
• Nuo 1901 m. studijavo Peterburgo konservatorijoje dainavimą ir privačiai muzikos teorines disciplinas.
• Peterburge vadovavo lietuvių chorams, rengė vakarus, juose dainavo, sukūrė pirmąsias lietuviškas operetes.
• 1906 m. baigė konservatoriją ir kartu su suaugusiųjų gimnazija, gavo laisvojo menininko diplomą.
• Tais pačiais metais išvyko į Šveicariją, buvo trumpam apsigyvenęs Paryžiuje, privačiai studijavo kompoziciją.
• 1907-1930 metais gyveno JAV. Rengė koncertus, lietuviškus vakarus, vadovavo chorams.
• Bostone, Čikagoje, Detroite, Niujorke buvo įsteigęs muuzikos mokyklas, kurios vadinosi lietuviškomis koncervatorijomis.
• 1911-1912 metais gilino dainavimo studijas Italijoje. 1912 m. koncertavo Lietuvos miestuose, Tilžėje. Lietuvoje lankėsi ir vėliau (1920, 1924-1925, 1926 metais).
• Nuo 1930 m. iki mirties gyveno Kaune.

Miko Petrausko biografija

Šis kompozitorius gimė 1873 metų spalio 13 dieną Palūšės miestelyje netoli Ignalinos, o gyvenimą baigė 1937 metų kovo 23 dieną Kaune.
M. Petrausko kelias į muziką panašus į kitų to meto žmonių, paskyrusių savo gyvenimą muzikos menui. Jo mama ir tėvas buvo muzikalūs žmonės: tėvas- vargonininkas, o mama dainininkė, taigi pirmąsias žinias M. Petrauskas įgijo iš jų. Pastebėjas sūūnaus gabumus tėvas šį nusiuntė į Rokiškio vargonininkų mokyklą. Čia mokiniai įgaudavo ne tik vargoninkavimo ir elementarių muzikos teorijos žinių, bet buvo mokomi groti ir kitais muzikos instrumentais, kad galėtų vadovauti bažnytiniams orkestrėliams. Pirmoji savarankiško darbo vieta buvo Obeliai, iš kur po me

etų persikėlė į Gervėčius. Čia jis suorganizavo nemažą chorą ir orkestrą. Kartu su juo savo kelią pradėjo ir jo jaunesnysis brolis Kipras Petrauskas, kuris taip pat sulaukė pripažinimo.
Nuo 1901 metų M. Petrauskas studijavo Peterburgo konservatorijoje dainavimą ir privačiai muzikos teorinių disciplinų.
Čia jis vadovavo lietuvių chorams, rengė vakarus, juose dainavo, sukūrė pirmąsias lietuviškas operetes: sulietuvintą A. Zarembos vieno veiksmo operetę „ Kaminkrėtys ir malūnininkas“ bei operetę „Adomas ir Ieva“. Tai buvo vienos populiariausių operečių staytų ir Lietuvoje ir Amerikoje.
Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad pats Mikas Petrauskas yra rašęs, jog būdamas 15 metų amžiaus jau turėjęs nedidelį orkestrą, kuriam pats vadovavęs ir rašęs natas (tų natų nėra išlikę).
1905 metai kompozitoriaus gyvenime minimi, kaip labai audringi. Dėl protestų kilusių Peterburge mokslą tenka nutraukti pusmečiui ir štai jis kuupinas įvairiausių idėjų grįžta į Vilnių. Čia su grupe bendraminčių įsijungia į tuo metu gyvavusių kultūrinių draugijų veiklą. Gana greit ir čia subūrė chorą, kuriame dainavo ne tik lietuviai, bet ir kitataučiai. Jis buvo labai organizatyvus ir ilgai netrukus dalyavo konserte, kuriame debiutavo kaip dainininkas. Po pasirodymo, kuris visuomenei paliko įspūdį sekė dar keli pasirodymai. Jie susilaukė dar didesnių ovacijų nei prieš tai buvę.

Rudenį Mikas Petrauskas sugrįžo į Peterburgą, palaipsniui įsibėgėjo ir 1906 metų pavasarį išlaikęs visus egzaminus jis baigė konservatoriją ir , gavo laisvojo me
enininko diplomą. Dėje del susiklosčiusios nealankios padėties diplomo pasiimti nespėjo. Buvo persekiojamas už „pažangią veiklą“.
Grįžęs į Lietuvą M. Petrauskas apsigyveno Pušynės dvare (Raseinių raj.) oas būsios žmonos dėdę ir čia pradėjo kurti pirmąją lietuvių operą „Birutę“ pagal G. Landsbergio- Žemkalnio dramą. (Tuo metu į Kauną Šeduvą ir kitas apylinkes keliavo užklausimai kur esą abu broliai Petrauskai, nes neva jie kurstė valstiečius nemokėti mokesčių, netarnauti kariuomenėje ir pan. Yra įtraukiami į valstybei kenksmingų asmenų sarašus. Tačiau vadinamiems „caro achotnikams“ nepavyko sučiupti kompozitoriaus nes jis dažnai keitė gyvenamasias vietas. ) Na, o tuo metu užaigiama opera „Birutė“, paruošti ir vaidmenų atlikėjai, surepetuoti vaidmenys, pasiūti rūbai. Visų lauktos operros premijera įvyko 1906 lapkričio 6 dieną dabartinės Vilniaus Valstybinės filharmonijos salėje. Spektaklis pavyko puikiai, dirigavo pats Mikas Petrauskas dalyvavo daug iš ankstesnių koncertų žinomų atlikėjų, tačiau tarp jų pasirodė ir kompozitoriaus brolis Kipras Petrauskas.
Kadangi Miką Petrauską vis dar persekiojo ir grėsė sulaikymas bei ištrėmimas kompozitorius turėjo staigiai trauktis. Trumpam surįžo į Peterburgą, kur jo laukė jo sužadėtinė Stasė Kuritytė. Jie susituokė ir netrukus švyko į Šveicariją. Čia laukė sunkumai. Bet neilgai trukus, gavo savo dėstytojo rekomendacija ir situacija pasikeitė.
1907 metais gyveno JAV kur rengė koncertus, lietuviškus vakarus lietuvių emigrantų kolonijose, kuriais siekė praskaidrinti toli nuo gimto krašto atsidūrusių tautiečių gyvenimą, vadovavo ch
horams ir tobulėjo.
Pirmas miestas, kuriame ilgesniam laikui apsistojo M. Petrauskas- Čikaga. Čia labai greitai suuriamas labai didelis 100 žmonių choras, kuris 1908 metais buvo persiorganizavi į muzikinę draugiją „Birutė“. Miko Petrausko nauda šioje išeivijoje buvo keliariopa: lietuviai emigrantai gaudavo bent minimalų muzikinį išsilavinimą, iš kitos pusės tokie susibūrimai palaikė jų lietuviškumą, neleisdavo nutautėti, pamiršti kalbą. Bostone, Čikagoje, Detroite, Niujorke jis įsteigė muzikos mokyklas, kurios vadinosi lietuviškomis koncervatorijomis.
1907-1930 metais JAV jis gyveno su pertraukomis. 1908 žinias gilino Paryžiaus konservatorijoje (kompoziciją). 1911-1912 metais tobulino dainavimo studijas Italijoje. 1912 metais koncertavo Lietuvos miestuose, Tilžėje.( Lietuvoje lankėsi ir vėliau (1920, 1924-1925, 1926 metais)).
1909 metais su žmona susilaukė sūnaus Adakrio, tuo metu aplinkybės susiklostė taip, kad žmona su sūnumi gyveno atskirai Suomijoje. Jų Mikas Petrauskas buvo užsukęs aplankyti. 1920 metais Stasė Petrauskienė susirgo džiova ir mirė, o sūnų globoti perėmė Kipras ir Elena Petrauskai. Tuo metu Bostone buvo labai daug darbų, daug pedagoginės veiklos, koncertų.1920-1930 metai kūrybos, idėjų realizavimo metai. Labai daug darbų, koncertų.
Paskutiniuosius gyvenimo Amerikoje metus M. Petrauskas praleido Baltimorėje ir Detroite. Čia kaip ir anksčiau jis bendravo su keliomis draugijomis ir koncertavo lietuviškose kolonijose, darbavosi savo konservatorijoje, vadovavo chorams. Baltimorėje pirmą kartą buvo pastatyta jo operetė „Prieglauda“ – 1927 metais. Tačiau po stipraus saulės smūgio gerokai pablogėjo komozitoriaus sveikata. Jis nebegalėjo dirbti taip kaip se
eniau, pasijuto senas, vienišas, nelabai kam reikalingas. Draugų padedamas 1930 metais grįžo į Lietuvą.
1932 metais susituokė antą kartą ir susilaukė dukros Protelės. Po 5metų kovo 23 dieną kompozitorius buvo palaidotas Dusmenų bažnyčios šventoriuje šalia tėvų. 1969 metais jo palaikai perkelti į Vilnių kur kompozitorius ir pradėjo savo muzikinę veiklą.

Kompozitoriaus asmeninai bruožai

Būdingi Miko Petrausko bruožai buvo jo taupumas, jo asmeninio gyvenimo taurumas ir kuklumas. Taupumą rodo tas faktas jog jis negyveno vienas, o nuomojo būstą kartu su keliaisvyrškiais. Kompozitorius neturėjo jokių žalingų įpročių: nerūkė, negėrė, nelošė ir apskritai šių dalykų nepropogavo. Šis žmogus pasižymėjo kuklumu, inteligentiškumu. Buvo jautrus, imlus ir turėjo gausybę idėjų. Visada pakilios nuotaikos – optimistas.

Lietuviškos operos pradžia

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių tautai atkutus, pradėta rūpintis lietuviškos muzikinės kultūros, o taip pat ir lietuviškos operos meno ugdymu. Tuo metu Lietuvoje gimė vadinamasis klojimų teatras, (ar vad. Lietuviški vakarai), kurių programą dažniausiai sudarydavo chorų dainos ir vieno kurio scenos veikalėlio vaidinimas. XIX a. pabaigoje tie vakarai dar būdavo slapti, o į viešumą išėjo tik nuo 1904 m., atgavus spaudą. Klojiminio teatro laikotarpyje ypač daug reikšmingų darbų atliko kompozitorius Stasys Šimkus (1887-1943), organizuodamas chorus, rengdamas lietuviškus vakarus ir visa gaivalinga energija skatindamas muzikinės kultūros ugdymą beveik visoje Lietuvoje. Lietuvių tautinės operos pradininkas yra kompozitorius Mikas Petrauskas (1873-1937). Jo opera – melodrama ”Birutė” mėgėjų pastangomis buvo pastatyta Vilniuje 1906 m. lapkričio 6 d. “Birutės” libretą parašė Žemkalnis. Birutės jaunesniojo brolio vaidmenyje pasirodė Kipras Petrauskas, vėlesnysis Petrapilio Marijos teatro ir Lietuvos Valstybinio Operos teatro pirmaeilis tenoras. Birutės vaidmenį atliko M. Piaseckaitė-Šlapelienė, senąjį vaidilą vaidino G. Žemkalnis, o kitus vaidmenis žinomi to meto lietuvių kultūrininkai: dailininkas A. Žmuidzinavičius, K. Piuda, St. Audėjus, P. Gaidelionis, V. Putramentas, J. Ūsas, J. Pleirys, E. Gališauskaitė, G. ir Z. Landsbergytės ir kt. Tik pradedančio, jauno kompozitoriaus M. Petrausko melodrama “Birutė” dar nebuvo aukšto meninio lygio operos veikalas, bet savo istoriniu lietuvišku turiniu, lietuvių liaudies dainų melodijomis pagrįsta muzika to veikalo pastatymas yra itin reikšmingas įvykis lietuvių operos teatro istorijoje.

1909 m. M. Petrausko “Birutė” buvo pastatyta Palangoje, įjungus į ją jauno kompozitoriaus J. Tallat – Kelpšos sukurtą baleto paveikslą “Kęstučio vestuvės”. 1919 m. vasarą, operos meno mėgėjų pastangomis, J. Tallat-Kelpšai diriguojant, “Birutė” buvo pastatyta Kauno teatro scenoje. Lietuvos meno kūrėjų draugijos operos teatre pirmą kartą ji buvo vaidinama 1921 m., bet greta statomų didžiųjų operos veikalų jau nedarė to įspūdžio, kuris lietuvius jaudino 1906 ir 1909 m.

Rusų žandarų persekiojamas, M. Petrauskas 1906 m. pabaigoj buvo priverstas slapčia išvykti į užsienį ir 1907-1927 m. su mažomis pertraukomis gyveno JAV. Čia jis organizavo lietuvių išeivių chorus bei vaidinimus, parašė apie 20 operečių, kurių viena kita (“Consilium facultatis”, “Apvesdinkite ir mane”, “Kaminkrėtys ir malūnininkas”) lietuvių teatro mėgėjų scenose iki šiol tebėra vaidinamos.
JAV M. Petrauskas 1918 m. sukūrė ir savo didžiausią operos veikalą “ Eglę, žalčių karalienę”. Remdamasis žinoma liaudies pasaka ir A. Fromo-Gužučio scenos veikalu, jis pats parašė ir tos operos libretą. “Eglės” muzikoje skamba lietuvių liaudies dainų melodijos, kurių temomis autorius grindžia svarbiųjų veikėjų arijas, solistų ansamblius ir gausius “Eglės” chorus. Paties M. Petrausko rūpesčiu ir pastangomis “Eglė, žalčių karalienė”, pirmą kartą buvo pastatyta Bostone 1924 m. gegužės 20 d. Orkestro partiją atliko Bostono simfonijos orkestras, dirigavo Bostono muzikos konservatorijos direktorius Mr. Mason. Pats M. Petrauskas dainavo Žilviną, o Eglės vaidmenį atliko Aldona Putvinskaitė. “Eglės, žalčių karalienės” pastatymas buvo pats reikšmingiausias įvykis to meto JAV lietuvių kultūriniame gyvenime. 1924 m. buvo išspausdintas ir tos operos klavyras.

Po “Birutės” pastatymo 1906 m. Vilniuje iki I pasaulinio karo pradžios, lietuvių muzikinė veikla savoje žemėje reiškėsi daugiausia chorų, instrumentinės muzikos ir operos solistų koncertų rengimu. Toje veikloje ypač pasireiškė Č. Sasnauskas Petrapilyje, J. Naujalis Kaune, St. Šimkus beveik visoje Lietuvoje, M. K. Čiurlionis Vilniuje, J. Tallat-Kelpša Vilniuje, P. Adomavičius Vilniuje, J. Bendorius, V. Nacevičius, smuikininkas M. Leškevičius, operos solistai K. Petrauskas, J. Babravičius, St. Audėjus ir kt. J. Tallat – Kelpša, dar būdamas Vilniaus muzikos mokyklos mokinys, 1907 m. sukomponavo muziką tai pačiai A. Fromo-Gužučio “Eglei”, bet tas jo darbas ir liko tik bandymu.
Miko Petrausko palikimas
Be didžiulės praktinės muzikinės veiklos, M. Petrauskas sukūrė daug įvairių kūrinių: jau minėtos operos „Birutė“ (1906) ir „Eglė žalčių karalienė“ (1920), 19 operečių, 37 solo dainas („Jaunoji Lietuva“, „Pasaka“, „Naujoji gadynė“.), 17 vokalinių duetų, keletą giesmių, harmonizavo 143 lietuvių liaudies dainas, parašė keletą ir originalių dainų chorams. Sukūrė pjesių fortepijonui ir smuikui. Tilžėje išleido revoliucinių dainų rinkinį „Trimitas“ (1910), parašė knygą „Iš muzikos srities“ (1909), „Mažą muzikos žodynėlį“ (1916), apybraižą „Orkestrai“, straipsnių įvairiais muzikos klausimais. Jo dainos „Parsivedžiau mergelę lepūnę“ ir „Vaidilutės” skambėjo JAV ir Kanados lietuvių 1961 ir 1978 dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Jas dainavo ir Lietuvos chorai, jos skambėjo ir dainų šventėse.
Šiandien 1998 Kauno 3-oji vaikų muzikos mokykla pavadinta M. Petrausko vardu. 1976 išleista muzikologės Jūratės Burokaitės parengta knyga „Mikas Petrauskas”.

Išvados
2006 lapkričio 6 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje, lygiai kaip vilniečiai prieš 100 metų, daugybė žmonių klausysėsi lietuvių tautinės operos pradininko kompozitoriaus Miko Petrausko operos – melodramos „Birutė“. Šio kompozitoriaus nuopelnai praėjus net 100 metų su didžia pagarba prisimenami ir minimi. Jis paliko didelį kraitį savo kūrybos, paliko didelią žymę Lietuvos muzikiniame gyvenime.

Leave a Comment