Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 – 1911) – lietuvių dailininkas, kompozitorius – profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkas, savo kūryba peržengęs nacionalinės kultūros ribas. Jo kūriniai priskiriami Simbolizmo bei Romantizmo kryptims. XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Europos, lietuvių liaudies menu. M. K. Čiurlionio kūrybą sudaro originalūs, didelės fantazijos, gilios minties dailės ir muzikos kūriniai.

Svarbiausios autobiografinės žinios

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911). Grafikas ir kompozitorius. Muzikos mokėsi pas tevą vargonininką. 1885 m. baigė liaudies mokyklą. 1889-1892 m. mokėsi Plunges dvaro orkestro mokykloje.
1892-1893 m. joje grojo fleita kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestre.
1894-1899 m. studijavo Vaaršuvos muzikos institute.
1901-1902 m. mokėsi Leipcigo konservatorijoje.
1902-1903 m. lankė Varšuvos piešimo mokyklą.
1904-1906 m. lankė Varšuvos dailes mokyklą, kuriai vadovavo Kazimieras Stabrauskas.
Kuri laiką vertėsi privačiomis muzikos pamokomis.
1905-1906 vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui.
1907-1908 m. Vilniuje kartu su kitais bendraminčiais suorganizavo Lietuvių dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose, vadovavo “Vilniaus kanklių” draugijos chorui, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais.

M. K. Čiurlionis dailininkas

Daugiausiai M. K.Čiurlionis sukūrė tapybos ir grafikos kūrinių.
Ankstyviesiems tapybos kūriniams (1903-1907) būdinga kosmologinė, religinė, istoriosofinė ir psichologinė simbolinė tematika, muzikinės aliuzijos, išraiškinga kompozicijos riitmika, švelnūs arba kontrastingi spalvų deriniai.
1907-1909 m. tempera arba mišria technika M. K. Čiurlionis nutapė savitų sąlygiškų, simbolinių, pasakų tematikos paveikslų. Reikšmingiausią šio laikotarpio M. K. Čiurlionio dailės kūrinių dali sudaro sonatos. Joms būdinga muzikos struktūrų analogijos, ypatinga turinio koncentracija, novatoriškos me

eninės priemonės ir gili daugiapusė prasmė. Šiuose paveiksluose M. K. Čiurlionis atskleidė individualiai pajaustą kosmoso, gamtos ir žmogaus vienovę, pranoko tuo metu bręstančius XX a. dailės siekius. M. K. Čiurlionio grafikos kūriniams būdinga jo tapybos kūrinių tematika, ryški moderno ir lietuvių liaudies dailės ornamentikos jungtis (inicialai, vinjetės).
Kai kurie žymesni M. K. Čiurlionio dailės kūriniai: ciklai “Laidotuvių simfonija”, Tvanas”, “Para”, “Pasaulio sutvėrimas”, “Žiema”, “Vasara”, “Zodiakas”, “Miestas”; sonatos “Saulės”, “Žvaigždžių”, “Jūros”, “Vasaros”; paveikslai “Ramybė”, “Rūstybė”, “Tiesa”, “Lietuviškos kapinės”.

M. K. Čiurlionis – kompozitorius

M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Simfoninės poemos “Miške” ir “Jūra” turi velyvojo romantizmo bruožu. Chorinė muzika pagrista klasikos tradicijomis. M. K. Čiurlionis vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė meistriškai polifoniškai išplėtotu chorinio žanro kūūriniu.
Gausiausia ir originaliausia iš M. K. Čiurlionio muzikinių kūrinių yra fortepijoninė kūryba. Jis sukūrė daugiau nei 200 kompozicijų. Dažniausiai jis joms neduodavo jokio vardo, o tik numerius.
Simfoninës poemos “Miške” ir “Jūra” turi vėlyvojo romantizmo bruožų. Chorinė muzika pagrįsta klasikos tradicijomis. M. K. Čiurlionis vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė meistriškai polifoniškai išplėtotų chorinio žanro kūrinių.

Leave a Comment