M.K.Čiurlionis “Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio…”
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 rugsėjo 22 Varėnoje vargonininko šeimoje. Netrukus šeima persikėlė į Druskininkus. Ten, nuostabioje Druskininkų gamtoje ir tėvo muzikos aplinkoje pradėjo formuotis būsimojo genijaus talentas. Penkeriųmetų Kastukas jau moka skmabinti fortepijonu. Jis į Plungę atvyko 1889 m., kai jam buvo 14 metų. Pasakojama, kad tais metais kunigaikštis Mykolas Oginskis gydėsi Druskininkuose. Kurorte kunigaikštį gydęs Jozefas Markevičius buvo didelis muzikos gerbėjas. Jis palaikė ryšius su Druskininkų vargonininku Čiurlioniu ir jo šeima. J. Markevičius jau seniau buvo atkreipęs dėmesį į Čiurlionių šeimos atžalą – muzikai gabų Konstantiną. Tuo laiku M. K. Čiurlionis neblogai jau grojo ir retkarčiais prie vargonų pakeisdavo savo tėvą. Gydytojas apie berniuką įsikalbėjo su kunigaikščiu ir paprašė pasiimti vaikinuką kartu į Plungę, kur tuo metu jau garsėjo dvaro orkestro mokykla. Kunigaikštis sutiko. Į Plungę M. K. Čiurlionis pirmą kartą išvyko kartu su kunigaikščiu M. K. Oginskiu. Iš pradžių jie iš Druskininkų važiavo iki Mažeikių geležinkelio stoties, o iš čia – į Plungę. M. K. Čiurlioniui ši pirmoji kelionė per Žemaitiją padarė didelį įspūdį.Kunigaikščiui sugrįžus iš Druskininkų, prie rūmų jį su maršais pasitiko dvaro orkestro muzikantai. Tą pačią dieną jų būrį papildė M. K. Čiurlionis. Jis kartu su kitais dvaro orkestro muzikantais apsigyveno Muzikantinėje.Plungėje būsimasis kompozitorius mokėsi groti fleita ir klarnetu, taip pat grodavo pianinu ir vargonais. Čia jis domėjosi ir kitais instrumentais, tikrino partitūras. Žemaitijoje M. K. Čiurlionis susidomėjo piešimu. Besimokydamas Plungėje, M. K. Čiurlionis sukūrė apie 20 paveikslų.Vaikinas buvo gabus, todėl jį greitai priėmė į dvaro orkestrą. M. K. Čiurlionis, kaip ir kiti orkestro mokyklos auklėtiniai, ne tik mokydavosi, grodavo orkestre, bet ir giedodavo bažnyčios chore. Įdomus tas faktas, kad Plungės rūmų muzikantai oficialiai būdavo vadinami rūmų „gaisrininkų komanda”.
Pamokos orkestro mokykloje vykdavo lenkų kalba. Moksleiviai grodavo pučiamųjų, styginių instrumentų, simfoniniame orkestre. Kartu su M. K. Čiurlioniu čia grojo ir brolis Povilas.M. K. Čiurlionis labai mėgo Plungės dvaro parką, ypač ūksmingesnes jo vietas. Čia jis dažnai grodavo, piešdavo, skaitydavo knygas. Labiausiai M. K. Čiurlionį žavėdavo Joninių nakties šventė rūmų parke.Mokydamasis Plungėje, M. K. Čiurlionis parašė muzikinį kūrinį, skirtą kunigaikščio M. Oginskio vardo dienai. Jį per Mykolines atliko orkestras ir tai buvo graži staigmena kunigaikščiui. Po šio įvykio kunigaikštis vaikiną pasikvietė pokalbiui, jaunajam kompozitoriui kunigaikščio viešnia įteikė rožių.Oginskio palankumas M. K. Čiurlioniui kasmet augo. Matydamas, kad tai tikrai gabus ir perspektyvus muzikantas, kunigaikštis 1892 m. M. K. Čiurlioniui paskyrė 13 rublių dydžio mėnesinę stipendiją (tais laikais tai buvo gana didelė pinigų suma) ir pasiuntė jį mokytis į Varšuvą. . Čia jis sukūrė keliolika fugų, kantatą, variacijų, dvi sonatas fortepjonui ir kt. Po sėkmingų studijų Varšuvoje kompozitorius įstojo į Leipcigo konservatoriją. Čia jis sukūrė styginių kvartetą c-moll ir preliudą a-moll. Jo mokslus čia taip pat finansavo Mykolas Oginskis.Į Plungę M. K. Čiurlionis po to dar ne kartą buvo sugrįžęs, taip pat ir po kunigaikščio mirties. Ilgesniam laikui jį čia atvedė meilė iš Plungės apylinkių (Kulių) kilusiai Sofijai Kymantaitei. Sofijos dėdė Vincentas Janulaitis buvo Plungės klebonas. Pas jį Sofija dažnai lankydavosi. 1909 m., kai Sofija ir Mykolas Konstantinas Čiurlioniai jau buvo vedę, jiems klebonas porai mėnesių buvo užleidęs savo svetainę. Tada, atvykęs į Plungę, M. K. Čiurlionis intensyviai dirbdavo: grodavo vargonais Plungės bažnyčioje, kurdavo paveikslus. Lankė jis ir savo jaunystės vietas. Kartu su Sofija nuvažiavęs į Astreikių lanką, liko nakvoti Astreikių sodyboje. Iš ryto ilgai vaikščiojo po Pilalių apylinkes. Šių apylinkių grožis įamžintas ne viename M. K. Čiurlionio kūrinyje. M. Oginskis pasiuntė jį į Varšuvos konservatoriją. Varšuvos konservatorijoje Čiurlionis mokėsi 5 metus. Čia studijavo fortepijoną, kompoziciją, gilino muzikos teorijos ir istorijos žinias, lankė choro klasę. Jau konservatorijoje pirmieji Čiurlionio kūriniai jungia profesionaliosios muzikos įgudžius su gimtojo krašto muzikine kultūrą ir individualia dailininko pasaulėjauta.Baigęs Varšuvos konservatoriją, Čiurlionis žengė lemtingą žingsnį; jis atsisakė pasiūlytos Liublino muzikos mokyklos direktoriaus vietos, kuri jį būtų aprūpinusi materialiai, bet būtų varžiusi menininko polėkius. Ir nuo tada Čiurlionis ima kilti į kūrybines aukštumas, nors ir buvo sekinamas nepriteklių ir skurdo.KŪRYBA.Čiurlionio kūrybinis palikimas yra ne tik gausus, jis paliko apie 300 įvairių žanr muzikos kūrinių. Būdingas šio kompozitoriaus muzikos bruožas yra jos liaudiškumas, susijęs su meile gimtajam kraštui ir gamtos poezijai. Muxikos nuoširdumą lemiavyraujanti lyrinė jo kūrinių nuotaika. Čiurlionio muzikai būdingas ir filosofinis susimąstymas optimistinė nuotaika, šviesi pažiūra į gyvenimą.SIMFONINĖ KŪRYBA. Simfoninės poemos “Miške”, “Jūra’ nėra tik platūs gamtos paveikslai, jose sypi sudėtingas dvasinių pergyvenimų pasaulis, gili žmogiškosios būties filosofija, joms būdingas mąslus monumentalumas. Šios dvi simfoninės oemos – bene garsiausi Čiurlionio muzikos kūriniai. Deja, nei viena iš jų nebuvo atlikta kompozitoriui dar gyvam esant. M.K. Čiurlionio simfoninės poemos „JŪRA“ muzika labai didinga ir erdvi.1 dalis yra Allegro, 2-oji Andante, o 3 dalis Finalas. Kompozitorius stengėsi ne pavaizduoti jūrą, o muzikos garsais pateikti tai, ką išgyveni būdamas prie jūros ir ilgai ilgai žiūrėdamas į ją. Poemos pradžioje arfos akordas tarytum atveria vaizdą į jūrą, o styginiai, pagriežę trumpą motyvą, lyg pakimba erdvėje. Netrukus tarytum iš jūros gelmių ma veržtis plati, rūsti melodija. Muzika kuriami tarsi 2 – dangaus erdvės ir jūros gelmių vaizai. Juos papildo ir dar kiti motyvai. Pagaliau jūrosgelmių tema išsiveržia į paviršių ir išsilieja trimis viena už kitą galingesnėmis bangomis. Kitame poemos epizodo akompanimente girdisi lyg po didelės audros rimstančių bangų siūbavimas. Tuo pat metu smuiku griežiama tarsi iš viršaus leidžiasi saulės spindulių tema. Po audros – visuomet pragiedrėjimas. Muzika tiesiog susilieja, įvairios melodijos, intonacijos taip polifoniškai susilieja, kad, net ir daugelį kartų klausydamasis poemos, išgirsti vis kažką naujo,negirdėto, tačiau labai reikšmingo. Pamažu muzika rimsta ir pasigirsta plati, liaudiška melodija. Poemos pabaiga, prieš prasidedant kodai, vėl gražus kontrastinės polifonijos pavizdys. Simfoninė poema „Jūra“ baigiasi galingais akordais, perteikiančiais neįveikiamą jūros jėgą ir didybę.FORTEPIJONINĖ MUZIKA. Iš viso Čiurlionis sukūrė daugiau kaip 200 kūrinių fortepijonui: fūgų, preliudų, variacijų ir kt. Pirmuosius savo kūrinius fortepijonu Čiurlionis sukūrė, studijuodamas Varšuvos muzikos institute. Preliudai. Čiurlionis savo preliudams dažniausiai negalvodavo pavadinimų, todėl žymėjo skaičiais. Ankstyvieji Čiurlionio preliudai patrauklūs savo nuoširdumu, romantiškumu, bei išbaigta jausmo forma. Vėliau stilistika staiga pasikeitė. Jis ėme krypti į polifoninį mąstymą, į ekspresyviai permainingą harmoniją ir struktūrizuotą ritmiką. Kūrinių forma griežta, mintis sentenciškai sukaupta. Minties ir stiliaus požiūriu paskutiniųjų metų preliudai yra brandžiausia ir organiliausia Čiurlionio muzikos palikimo dalis.Didžiąją dalį fugų Čiurlionis rašė Leipcigo konservatorijoje. Nors jos sukurtos fortepijonui, fugų skambesys, leidžia manyti jog jos buvo sukurtosvargonams.Čiurlionio fugoms būdingas ryškus tapybiškumas: “Žalčio fugai”- paveikslų ciklas “Žalčio sonata”, Fuga b-moll- įkūnija “pasaulio sutvėrimą”.STYGINIŲ KVARTETAS C-MOLL. Jis sukurtas ir pirmą kartą atliktas Leipcigo konservatorijoje. Pats Čiurlionis rezultatu buvo nepatenkintas. Išliko tik trys kvarteto dalys(iš keturių); allegro moderato, andante ir menueto.Finalas neišliko. Styginių kvartetas c-moll – tai pirmasis lietuviškas tokio žanro kūrinys. Melodijos labai artimos liaudies dainoms. Muzikos nuotaika vientisa, be didelių kontrastų.Liaudies dainas Čiurlionis harmonizavo vadovaudamas Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos, o vėliau “Vilniaus kanklių” draugijos chorams. Čiurlionio harmonizacijos išsiskyrė gilia senųjų dainų prigimties. Jų santykio su gamta ir žmogaus gyvenimu pajauta. Kiekviena jo daina kitokia ir kitaip komponuota. Ypač daug Čiurlionis sukūre liaudies dainų Vilniuje “oi lekia,lekia gulbių pulkelis”,”oi giria, giria”, “šėriau žirgelį”.Tarpkitų žymių Čiurlionio muzikos kūrinių pirmiausia reikėtų paminėti kantatą chorui ir simfoniniam orkestrui “De proufundis”. Čiurlionis troško parašyti didžiausią savo kūrinį operą- Jūratė. Deja šis kūrinys taip ir liko nebaigtas.M.K.Čiurlionio vaidmuo vystant lietuvių profesionaliąją muziką, yra nepaprastai didelis. Kompozitoriaus gyvenamuoju laikotarpiu chorinės literatūro pavyzdžių jau buvo, tačiau instrumentinėe- fortepijoninės ir simfoninės- muzikos srytije jis tarė pirmąjį, visiškai naują žodį. Tik praėjus daugiau kaip dešimtmečiui, pasirodė jo darbo tęsėjų, tačiau prie šio pirmojo lietuvių muzikos klasiko kūribos savo menine jėga ir profesiniu meistriškumu tepriartėjo tik dalis jų sukurtų naujų kūrinių. Čiurlionio kūryba- tai milžiniškas lobis, kurį lietuvis menininkas padovanojo žmonai. M.K.Čiurlionio 100-osios gimimo metinės buvo iškilmingai paminėtos ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje, kituose TSRS miestuose, užsienyje. Čiurlionio vardu pavadinti objektai: Tarptautinis pianistų ir vargoninikų komkursas, Čiurlionio kvartetas.