Eduardas Balsys

Eduardas Balsys gimė 1919m. gruodžio 20 dieną Nikolajeve Ukrainos TSR.Sisteminigai mokytis muzikos pradejo tik 1945m.,kai išvadavus Tarybų Lietuvą iš vokiškųjų okupantų ,buvo atgaivinta Kauno konservatorija.Prieš įstodamas į konservatoriją, jis dirbo pedagoginį darbą – dėstė Kretingos vidurinėje mokykloje fiziką.Nuo pirmojo savarankiško kūrinio iki paskutinio opuso – toks platus yra pirmojo dvigubo Eduardo Balsio kompaktinio disko Dramatinės freskos, kurį išleido Muzikos informacijos ir leidybos centras, užmojis. Naujajame leidinyje – visi svarbiausi kompozitoriaus instrumentiniai kūriniai, žymėję reikšmingiausius lūžius ne tik kompozitoriaus kūrybinėje biografijoje, bet ir visoje lietuvių muzikoje. Naujasis leidinys – tai puiki proga aktualizuoti ir bandyti įvertinti šiandieniniame kontekste Eduardo Balsio kūrybą. Muzikos tyrinėtojams Eduardas Balsys neabejotinai yra vienas svarbiausių lietuvių pokario kūrėjų, ypač svarbų vaidmenį suvaidinęs postalininiame lietuvių muzikos laisvėjimo ir atsinaujinimo procese šeštojo dešimtmečio pabaigoje. Daugeliui lietuvių kompozitorių Eduardas Balsys – mokytojas ir patarėjas, teigęs savo studentams, kad svarbiausi prioritetai komponuojant muziką yra spontaniškumas ir kūrybos prasmė. Atlikėjams, koncertuojantiems ir dar studijuojantiems, Balsys yra kelių chrestomatinių, nuolat atliekamų kūrinių autorius. Tačiau kaip Eduardo Balsio muzika skamba šiandieniniam klausytojui? Kuo ji gali sudominti? Naujasis dvigubas kompaktinis diskas įtikina – tai labai stipri, savo išraiškos galia stulbinanti kūryba. Turinti tvirtą dramaturginį pagrindą, monolitiška. Atrodo, kad šioje muzikoje nėra nieko nereikalingo, nepagrįsto. Ji neįtikėtinai skambi ir kokybiška, liudijanti išskirtinį kūrybinį talentą mūsų muzikos istorijoje. Naujajame dvigubame leidinyje, kaip ir visame Balsio kūrybiniame palikime, dominuoja orkestrinė muzika, stambios formos: tai trys koncertai smuikui, simfodžiazinė Introdukcija ir pasakalija vargonams ir simfoninio orkestro grupei, “Jūros atspindžiai”, “Portretai”, taip pat Styginių kvartetas bei fragmentai iš baleto “Eglė žalčių karalienė” (versija smuikui ir fortepijonui). Centriniu disko (kaip turbūt ir visos Balsio kūrybos) kūriniu galima būtų laikyti “Dramatines freskas” (mp3), kurios tiesiog prikausto dėmesį ypatinga energija, muzikinių įvykių gausa, faktūros įvairove ir neįtikėtinai šiuolaikišku skambesiu.

Naujasis diskas yra ne tik kompozitoriaus kūrybos istorija. Šis leidinys atspindi ir lietuvių atlikimo meno raidą, reikšmingiausius atlikėjus, su kuriais kompozitoriui yra tekę bendrauti ir dirbti: tai smuikininkas Aleksandras Livontas, pianistė Olga Šteinbergaitė, Jurgis Fledžinskas ir Lietuvos kvartetas, vėliau smuikininkas Raimundas Katilius, Juozas Domarkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vargonininkas Leopoldas Digrys. Visi jie – ryškios Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybės, perpratę ir mėgę galingą, plačių gestų Eduardo Balsio kūrybą. Tenka pripažinti, kad diskas nebūtų pasirodęs be puikių istorinių įrašų, pagamintų Vytauto Bičiūno, Vytauto Einorio, Eugenijaus Motiejūno ir kitų įrašymo meistrų. Šiandien tokios apimties naujų įrašų leidinys būtų beveik neįmanomas. Visus įrašus naujajam leidimui “atgaivino” kompozitoriaus sūnus Audrius Balsys ir garso režisierius Giedrius Litvinas. Specialiai šiam leidiniui buvo pagamintas tik vienas Koncerto smuikui ir orkestrui Nr.2 įrašas, kurį atliko jau naujosios atlikėjų kartos atstovė smuikininkė Ingrida Armonaitė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Juozo Domarko. Leidinį papildo išsami, gausiai iliustruota knygelė lietuvių ir anglų kalbomis (tekstas Onos Narbutienės), kurioje apžvelgiami svarbiausi Eduardo Balsio gyvenimo etapai. Leidinys išleistas LR Kultūros ir sporto fondui ir Vytauto Lansbergio fondui parėmus.Gruodžio 2 d. Vilniaus rotušėje pristatytas profesoriaus Eduardo Balsio kūrinių dvigubas CD. Kompozitoriaus vaikų Dalios ir Audriaus sumanymą įgyvendino Muzikos informacijos ir leidybos centras, veržliai jų padedamas. Leidinį parėmė Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo bei Vytauto Landsbergio fondai. Diskuose pateikiami vien instrumentiniai E. Balsio opusai. Siekiant atskleisti kompozitoriaus kūrybos kelią, braižo pokyčius, kūriniai surikiuoti pagal parašymo chronologiją. Aprėpiamas 1953–1986 m. laikotarpis nuo Styginių kvarteto (1953), Pirmojo koncerto smuikui (1954) iki nebaigtojo Koncerto smuikui. Dar įrašyta: 5 fragmentai iš baleto “Eglė žalčių karalienė” (smuikui ir fortepijonui, 1963), Antrasis koncertas smuikui ir simfoniniam orkestrui (1958), “Dramatinės freskos” (smuikui, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui, 1965), Introdukcija ir pasakalija (vargonams ir simfoninio orkestro grupei, 1977), “Jūros atspindžiai” (styginių orkestrui, 1981) ir “Portretai” (simfoniniam orkestrui, 1983).
Panaudoti įvairių metų įrašai, tad, kaip per pristatymą pabrėžė leidėjai, šis CD tapo ir savotiška garso režisūros “antologija”. Antai 1956 m. įrašė Vytautas Einoris, 1980 m. – Bronius Gražys, o daugiausia – Vytauto Bičiūno ir Eugenijaus Motiejūno įrašų. Vienintelį specialiai įrašytą opusą tvarkė Giedrius Litvinas, kurio nuopelnai ir pasiaukojimas, anot leidėjų, pažymėtini atskirai, nes kaip tik jam teko visus tuos senuosius įrašus restauruoti. Tam pritaria ir šių eilučių autorė. Puiki garso kokybė ir švara, be to, visi kūriniai išlyginti, t. y. skamba vienodai. Specialiai įrašyti reikėjo Antrąjį smuiko koncertą. Smuiko partiją atliko Ingrida Armonaitė. Įsivaizduočiau, kad šią jaunesniosios kartos muzikę taip pat būtų galima priskirti Balsio atlikėjams – dėl jos epinės muzikavimo manieros. Jau nebeatsiejami nuo Balsio muzikos yra vyresniosios kartos atlikėjai (jų grojimą kaip tik ir girdime CD): Aleksandras Livontas, Raimundas Katilius, Larisa Lobkova, Leopoldas Digrys, Lietuvos kvartetas bei Juozas Domarkas, diriguojantis Filharmonijos orkestrui. Jie tarsi išryškina skirtingas Balsio dramatizmo dalis. Vieni pabrėžia emocinį, kiti – lėtąjį aspektą, tačiau visi, man rodos, perteikia to dramatizmo platumą, atitrauktą epinį pasakojimą, savotišką muzikos “objektyvumą”. Antra vertus, galbūt kaip tik Balsio muzikoje atsiskleidžia ir šie atlikėjai – bent toks muzikos ir muzikų suaugimo įspūdis susidarė klausant CD. Kiek kitoks šįkart CD lankstinukas (28 puslapių!) – daug Balsio ir atlikėjų nuotraukų, aforistinių kompozitoriaus minčių. Didelis muzikologės Onos Narbutienės tekstas, kaip ir galima iš šios istorikės tikėtis, guviu stiliumi primena įvairias kūrinių atsiradimo ar atlikimo aplinkybes. CD dizaino autorius – Giedrius Laurušas (RIC). Pristatymo vakare Audrius Balsys (leidinio prodiuseris) pasisakė jaučiąsis taip, tarsi CD būtų nebaigto dialogo su Tėvu tęsinys. Spėčiau, kad taip gali atrodyti ir tiems, kurie dirbdami, studijuodami buvo susiję su profesoriumi Balsiu. Žvelgdamas iš nutolusio laiko perspektyvos, visai netikėtai imi rasti atsakymų į muzikos komponavimo ir žmogaus dvasinės patirties dalykus.
1999 m. gruodžio 19 d. Vilniaus Operos ir baleto teatre buvo rodomas baletas „Eglė žalčių karalienė“, skirtas Eduardo Balsio 80-mečiui. Spalio 16 d. kompozitoriaus metinės paminėtos Nacionalinėje filharmonijoje – sugrotas E. Balsio libretas „Kelionė į Tilžę“ pagal H. Sudermanno novelę. Eduardas Balsys (1919-1984) žymus lietuvių kompozitorius, Lietuvos muzikos akademijos profesorius, išugdęs nemažą būrį dabartinių kompozitorių. Jis kūrė muziką dramos spektakliams, baletams, operoms, kino filmams. Svarbesni jo kūriniai: opera „Kelionė į Tilžę“, baletas „Eglė žalčių karalienė“, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“, kantata „Saulę nešantis“, „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui ir kt. Pagal E.Balsio muzikinį scenarijų Vilniaus Operos ir baleto teatre baletas „Eglė žalčių karalienė“ buvo pastatytas tris kartus: 1960 m., 1976 m. ir 1995 m. Naujausias 1995 m. pastatymas visus nustebino ir sužavėjo modernumu.