Žvaigždžių evoliucija

Žvaigždžių evoliucija

Visos žvaigždės susiformavo iš dujų ir dulkių debesų, vadinamų ūkais. Debesies viduje formuojasi maži debesys, jie sukasi, kondensuojasi, veikiami gravitacijos traukiasi i centrą. Kai medžiaga suspaudžiama, jos temperatūra kyla. Medžiagai įkaitus iki 10 milijonų laipsnių prasideda branduolinės reakcijos – vandenilis virsta heliu – gimsta žvaigždė.
Karščiausios žvaigždės yra mėlynos. Geltonos yra šaltesnės, raudonos dar šaltesnės, nors rudonųjų nykštukių temperatūra vis dar siekia 3000 laipsnių C. Vienos žvaigždės degina savo kurą greičiau, kitos lėčiau. Nuo žvaigždę sudarančios medžiagos kiekio – žvaigždės masės – priklauso, kiek laiko žvvaigždė gyvens, kaip ji evoliucijonuos ir mirs.
Dauguma žvaigždių yra maždaug tokio dydžio kaip Saulė, kurios skersmuo 1.4 mln km. Saulės tipo žvaigždės evoliucijonuoja tam tikru ciklu. Išsekus vandeniliniam kurui žvaigždės gelmėse, vandenilio virsmu heliu cheminės reakcijos persikelia į aukštesnius žvaigždės sluoksnius, dar turtingus vandeniliu. Dėl to žvaigždė išsipučia, spinduliuoja vis daugiau energijos ir virsta raudonąja milžine. Kai išoriniuose sluosniuose vykstantis spinduliavimas nugali traukos jėgą, išoriniai sluoksniai ima tolti į aplinkinę erdvę (iš šių sluoksnių susidaro ūkai). Apsinuoginusi žvaigždė sparčiai kaista. Susigūžusi iki Žemės dyydžio žvaigždė virsta labai tankia baltąja nykštuke. Kol kas ji dar švies, bet praeis vienas kitas milijonas metų, ji užges ir virs juodąja nykštuke. Juodosios nykštukės nespinduliuoja, jų negalima aptikti, todėl apie jas nieko nežinoma ir galima tik spėlioti, kiek jų

ų yra. O baltųjų nykštukių yra nemažai.
Daug masyvesnės už saulę žvaigždės savo gyvenimą baigia daug tragiškiau. Gyvenimo gale jos tampa sluoksniuotos, lyg svogūnai. Iš išorės – vandenilis, žemiau – helis, dar žemiau anglis ir deguonis it t.t. Čia vykstančios termobranduolinės reakcijos lengvesnius elementus verčia sunkesniais – vandenilį verčia heliu, helį – anglimį.taip žvaigždė gyvena, kol jos branduolys tampa geležinis. Geležis žvaigždės sąlygomis – ypatingas elementas – neperdirbama i nieką kitą. Geležinis branduolys nebespinduliuoja energijos ir nebegali atlaikyti viršutinių slauoksnių spaudimo. Branduolio elektronai yra įspaudžiami i branduolį ir susijungę su protonais virsta neutronais. Šis reiškinys išskiria tiek daug energijos, kad išorinius sluoksnius nusviedžia 20 000 km/s greičiu. Žvaigždės ryškis padidėja 20 kartų. Likęs branduolys virsta neutronine žvaigžde. Neutroninė žvaigždė gali buti 15 km skersmens, ir medžiagos turėti tiek pat, kiek tuuri saulė. Neutroninės žvaigždės tokios tankios, kad šaukštelis jų medžiagosgali sverti kelias tonas.
Jei likęs branduolys yra bent 3 kartus masyvesnis už Saule, jis traukiasi, kol virsta juodąja skyle. Juodąją skyle ši žvaigždė vadinama, nes patekus į jos atmosferą, ištrūkti nebeįmanoma – jos II kosminis (pabėgimo) greitis didesnis už šviesos greitį, todėl joje prapuola net šviesa.

Leave a Comment