Dainos draugija

Turinys

1. Įžanga
2. Koncertinis ir muzikinis gyvenimas Kaune iki „Naujosios inteligentijos sprogimo“
3. Renginiai ir jų organizatoriai- draugijos, XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje

3.1 Kauno Muzikos Draugija

3.2 Dainos draugija
4. Asmenybės ir jų veikla

4.1 Juozas Naujalis

4.2 Stasts Šimkus

4.3 Petras Leonas

4.4 Sofija Kymantienė- Čiurlionienė
5 Išvados
6 Samprotavimai
7 Literatūros šaltiniai

1.Įžanga

XIX amžiaus pabaigoje ir ypač XX amžiaus pradžioje didesniuose Lietuvos centruose kur gyveno daugiau lietuvių, pradėjo kurtis įvairios kultūrinės draugijos, kurios tapo svarbiausiu to meto Lietuvos kultūrinio, muzikinio gyvenimo organizatoriumi. Liberaliosios buržuazijos atstovai, su „Lietuviškųjų vakarų“ pagalba norėjo pelnyti plačiųjų masių pasitikėjimą, pasukti jas nacionalistiniu keliu ir atitraukti nuo kllasių kovos. O valstiečiams ir darbininkams tos draugijos buvo priemonė suartėti tarpusavyje ir susijungti kovai prieš bendrą priešą- carinį rėžimą.

Muzikinės draugijos kurdavo chorus, orkestrus, dramos ratelius, knygynus, skaityklas, muziejus; rengdavo viešus vokalinės, bei instrumentinės muzikos koncertus, vaidinimus, literatūros vakarus, paskaitas, ekskursijas, gegužines bei pasilinksminimus su šokiais ir vaidinimais; organizuodavo literatūros, muzikos ir dramos veikalų konkursus, muzikos ir dramos nuolatinius, ar laikinus kursus.Didžioji šių draugijų narių dalis buvo darbininkai, žemesnieji valdininkai ir pažangių pažiūrų moksleiviai, tačiau vadovavo jiems daugiausia Lietuvos buržuazinės innteligentijos atstovai. Įvairių muzikinių draugijų rengiami ,,lietuviškieji vakarai“ leido pasireikšti ir išaugti naujajai lietuvių kompozitorių ir atlikėjų kartai. Muzikinės draugijos buvo didelis žingsnis į priekį lietuvių teatrinio meno vystimusi. Be dramos spektaklių, XX amžiaus pradžioje buvo pastatytos pirmosios Lietuviškos operetės, pirmoji lietuviška op

pera. Šiuose kūriniuose tam tikra prasme buvo keliami ir socialiniai klausimai.

Įš pradžių buvusios negausios ir nelegalios, panaikinus spaudos draugijos įsisteigė visuose didesniuose Lietuvos miestuose ir visoje etnografinės Lietuvos ribų. Nors jų sparčiai daugėjo draugijų veiklą buvo sunku realizuoti, o dalyvius ir organizatorius persekiojo valdžia

Šio darbo tikslas apibūdinti to meto muzikinių draugijų veiklą ir jos organizatorius

Koncertinis ir muzikinis gyvenimas
Kaune. Kauno muzikos
draugija

Kauno ir kitų Lietuvos miestų gyventojai daugiausia buvo lietuviai, o ne kitataučiai, kaip Vilniuje. Todėl ir muzikinis judėjimas tuose miestuose yra kitoks. Pagrindinis muzikinio judėjimo bruožas buvo tas, kad muzikiniam gyvenimui vadovavo rusų meno atstovai, o koncertuose kaskart vis dažniau dalyvaudavo lietuvių nacionalinės meno jėgos. Labiausiai tai buvo pastebima mokinių rengiamuose muzikos- literatūros vakaruose.

Pirmas didesnis muzikos- literatūros vakaras po baudžiavos paanaikinimo Kaune įvyko 1864 metų rudenį. Be vietinio mėgėjų orkestro koncerte dalyvavo solistai- vokalistai, bei instrumentalistai ir neseniai Kaune įsisteigusios „Singverein“ draugijos Choras, atlikęs kelias vokiečių liaudies dainas. Šio koncerto pelnas buvo atiduotas neturtingiems Kauno gubernijos pradžios mokyklų mokiniams šelpti. Kito muzikos- literatūros vakaro pelnas buvo paskirtas šelpti nukentėjusiems nuo gaisro Simbirsko gyventojams. Tokie labdaringi muzikos- literatūros vakarai skirti Kauno Vaikų prieglaudos naudai, nukentėjusiems nuo gaisro Gardino gyventojams šelpti ir kitiems tikslams, būdavo rengiami Kaune ir vėlesniais vėlesniais XIX amžiaus dešimtmečiais.

Devintajame de

ešimtmetyje Kauno muzikinis gyvenimas pasižymėjo didesniu įvairumu. Vilniuje nuolat kylantis domėjimasis opera pasiekė ir Kauną. 1882 metų vasarą Kaune koncertavo Paryžiaus Nacionalinės operos ir Peterburgo, Italų operos solistai, atlikę vakarų Europos kompozitorių operų arijas ir romansus.

1884 metų pradžioje, Minsko muzikos draugijos pavyzdžiu Kaune buvo įsteigta Kauno Muzikos Draugija. Ji išaugo iš anksčiau veikusių Muzikos- literatūros ratelių. Šios draugijos pirmininku ir garbės nariu buvo išrinktas Kauno muzikiniam gyvenimui didelių nuopelnų turėjęs ukrainietis smuikininkas ir kompozitorius A. Savinskis.

Kauno muzikos draugija kasmet surengdavo po keletą muzikos vakarų. Jų programas atlikdavo įvairūs chorai, kariniai pučiamųjų instrumentų, rusų liaudies instrumentų orkestrai ir solistai- vokalistai bei instrumentalistai. Be to, koncertuose dalyvaudavo ukrainiečių ir D. Slavianskio chorinės kapelos bei įvairios operetės trupės.

1892 metai Kauno muzikiniame gyvenime buvo vieni iš turtingesnių. Balandžio mėnesį čia koncertavo Veiverių mokytojų seminarijos auklėtinių, kurių dielę dalį sudarė lietuviai, orkestras. Seminarijos muzikos mokytojo J Šeferlingo vadovaujamas, orkestras atliko šokius ir epilogą iš M Glinkos operos „ Ivanas Susaninas“, D Roasini operos „Vilius Telis“ uvertiūrą ir kt. Kūrinius.

Toks įvairus muzikinis gyvenimas Kaune vyko ir XX amžiaus pradžioje. Nuo 1904 metų šiam gyvrnimui ėmė vadovauti „Dailiųjų menų mėgėjų Kauno draugija“, kuri įsisteigė vietoje savo veiklą nutraukusios Kauno Muzikos Draugijos. Draugija nusibrėžė uždavinį platinti visų rūšių dailiosius menus: literatūrą, dr
ramą, muziką, dailę, žadinat tų menų pamėgimą. Siekdama šio tikslo, draugija ėmė rengti spektaklius, muzikos- literatūros vakarus, koncertus, paskaitas, meno parodas.

Rusų ir vakrų Europos meno atstovų gastrolės, kurį laiką Kaune nutrūkusios dėl revoliucinio judėjimo, prasidėjusio 1905 metų sausio mėnesį vėl buvo atnaujintos rusų poeros trupės spektakliais.Rusų operos trupės gastroliavo Kaune ir kitais metais. Jose dalyvavo žymūs operos ir baleto solistai.

Dainos draugija

XIX a. pabaigoje prasidėjęs tautinis sąjūdis skatino susipratusius lietuvius burtis, vienytis į kultūrines, menines draugijas bendram darbui – dainomis gaivinti ir skleisti lietuvybę, brandinti tautinę savimonę bei jausmus.

Tokią slaptą draugiją, pavadintą „Dainos” vardu 1899 m. Kaune įkūrė kompozitorius Juozas Naujalis. Iki to laiko, kol rusų valdžia oficialiai įregistravo šią draugiją (1905m.), „Dainos” veikloje dalyvavo nedaug Kauno lietuvių, kurie dėl persekiojimų, dažnai prisidengdami bažnytinio choro vardu, rengdavo išvykas Kauno apylinkėse, Veršvų miškuose, kad galėtų pasikalbėti ir padainuoti lietuviškai.

Nuo 1905 m. prasidėjo vieša „Dainos” veikla Tais metais kovo 5 d. Miesto teatre draugija. Gegužinė Veršių miške 1900m
surengė pirmąjį viešą vakarą, kuriame suvaidino Keturakio komediją „Amerika pirtyje”, J. Naujalio vadovaujamas choras padainavo keletą tautiškų dainų. Šis vakaras buvo pirmasis tautinės kultūros paviešinimas platesnei Kauno visuomenei, sukėlęs gyvą susidomėjimą ir entuziazmą. Po didelio pasisekimo, „Dainos” dalyviai savo dainomis ir vaidinimais apmirusią tautos dvasią pradėjo gaivinti Pirmasis viešas lietuviškas ir

r Lietuvos kaime bei jos miesteliuose.
koncertas Kaune 1905 Iki pirmojo pasaulinio karo „Dainos” choras, styginis kvartetas, kuriame griežė smuikininkas Mykolas Leškevičius, kun. Juozas Byla, broliai Juozas ir Antanas Vokietaičiai, keletas dainininkų, dramos aktoriai surengė nemažai koncertų, literatūrinių vakarų. Draugijos pastangomis 1908 m. ir 1911 m. iš Vilniaus į Kauną buvo atvežtos Lietuvių meno parodos. Pirmosios parodos atidarymo iškilmėse paminėta „Aušros” 25 metų sukaktis.

1909 m. „Daina” pagerbė nepriklausomybės ir kultūros žadintojo dr. Vinco Kudirkos mirties 10 metų sukakties atminimą.

Draugijos iniciatyva rengiamuose vakaruose dažnai paskaitas ar referatus įvairiomis temomis skatė dramaturgas Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis, teisės profesorius Petras Leonas, rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.

Buvo susirūpinta lietuviškosios dramaturgijos repertuaru. 1908 m. paskelbtas lietuviškų kūrinių, tinkamų scenai, konkursas.

„Daina” pagal galimybes stengėsi vykdyti ir visuomeninius įsipareigojimus. Gynė tuometinės valdžios nuolat varžomas lietuvių tikėjimo teises, rūpinosi lietuviškomis pamaldomis Kauno bažnyčiose, šelpė neturtinguosius tautiečius. 1907 m. sausio 6 (19) d. Dorpato universitete lietuvių studentams surengė labdaringą koncertą, 1910 m. – vakarą „Saulės” draugijos Šančių skyriaus mokyklos naudai. 1911 m. surengė vakarą-spektaklį, skirtą baudžiavos panaikinimo 50 metų sukakties paminėjimui. Surinktos lėšos buvo perduotos Šv. Juozapo darbininkų draugijai.

Juozas Naujalis

Juozas Naujalis gimė 1869. IV. 9 Raudondvaryje (Kauno rj.),mirė 1934.IX.9 Kaune. Kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Muzikos mokėsi pas vargonininką K. Stankevičių Raudondvaryje. 1884—89 mokėsi Varšuvos Muzikos instituto vargonų klasėje. Institutą baigęs, vienerius metus studijavo kompoziciją Varšuvoje pas Z. Noskovskį. 1890—92 Vabalninko, Rietavo, 1892—1934 Kauno katedros vargonininkas. 1891 S.Moniuškos konkurse (Varšuvoje) už kūrinį “Missa pro defunctis” laimėjo I premiją. 1892 Kaune įsteigė privačius vargonininkų ir choro dirigentų kursus. 1894 studijas gilino Regensburgo bažnytinės muzikos mokykloje (Vokietija). Kaune 1898 suorganizavo “Dainos” chorą, kuris išsiplėtė į “Dainos” draugiją (1904), 1905 įsteigė lietuvišką knygyną veikusį iki 1912. 1909—10 leido pirmą lietuvišką muzikinį laikraštį “Vargonininkas”. 1919 įsteigė privačią muzikos mokyklą, kuri 1920 suvalstybinta. 1920— 1928 Kauno muzikos mokyklos direktorius. Nuo 1920 tos mokyklos, nuo 1933 — Kauno konservatorijos dėstytojas (nuo 1933 profesorius). Vienas pirmosios dainų šventės Lietuvoje (1924) rengėjų, ir jos vyriausiasis dirigentas. Koncertavo Kaune ir kituose Lietuvos miestuose, 1922 — JAV.

Sukūrė choro ir solo dainų, instrumentinių pjesių, preliudų, simfoninių kūrinių, harmonizavo liaudies dainų, parašė bažnytinės muzikos kūrinių. Naujalio dainos, sukurtos daugiausia Maironio žodžiais, pasižymi muzikos išraiškos paprastumu, lyriškumu ir romantiškumu (“Jaunimo giesmė”, apie 1903; “Kur bėga Šešupė”, ,,Kur banguoja Nemunėlis”, 1905, ir kt.). Jų melodija raiški, natūrali, lengvai įsimenama, harmonija ir ritmas nesudėtingi. Kompozitoriaus dainoms būdinga posminė arba 3 dalių forma. Kai kurios jų arti lietuvių liaudies dainoms (,,Kaipgi gražus gražus rūtelių darželis”, A. Vienažindžio žodžiai, ir kt.), tačiau kai kurių Naujalio dainų melodikai ir harmonijai turėjo įtakos lenkiški romansai ir choralas (,,Raseiniečių daina”, apie 1907, ir kt.). Kameriniai instrumentiniai ir simfoniniai Naujalio kūriniai pasižymi daininga, emocianalia ir veržlia melodija, klasikine harmonija. Juose kompozitorius panaudojo lietuvių liaudies dainų temas ir intonacijas. Kai kurioms jų būdinga polifonija.

Stasys Šimkus

Stasys Šimkus gimė 1887. II. 4 Motiškiuosi (Jurbarko rj.), mirė 1943. X. 15 Kaune, lietuvos kompozitorius, choro dirigentas. 1899— 1915 vargoninkavo įvairiose Lietuvos vietose, dalyvavo lietuviškųjų vakarų sąjūdyje (vadovavo chorams). Baigė J.Naujalio vargonininkų ir choro dirigentų kursus (Kaune, 1900), Varšuvos muz. in-tą (1908, M. Sužinskio vargonų klasę); tobulinosi Peterburgo (iki 1914), Leipcigo (1921 -22, pas Z. Kargą-Elertą ir P.Grenerį) ir Berlyno (pas M. Šilingsą) konservatorijose. 1915 – 20 gyveno JAV (leido žrn. ,,Muzika”, vadovavo chorams, koncertavo). Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų d-jos veikloje, 1922 buvo v-bos pirmininkas. 1923 Klaipėdoje įsteigė muz. m-lą (iki 1930 joje dėstė, buvo jos vadovas). Daug prisidėjo prie pirmųjų Lietuvos dainų švenčių (1924, 1928 ) surengimo.

1930—33 Valstybės teatro dirigentas, 1933- 36 Švietimo m-jos inspektorius muz. reikalams. Nuo 1942 dėstė Kauno konservatorijoje, profesorius (1942). Sukūrė operą ,,Kaimas prie dvaro” (1941, S.Santvaro libretas, dar vadinama “Pagirėnais”), kantatų (,,Atsisveikinimas su tėvyne'”, 1921, A. Baranausko ž.), baladę ,,Nugrimzdęs dvaras” (1922, J.Žiliaus ž.), simf. poemą ,,Nemunas” (1930), variacijas fortepijonui ,,Lietuvos siluetai” (1922), solo ir choro dainų. Harmonizavo liet. liaudies dainų. Kūryba romantinės krypties, turi ryškių sąsajų su lietuvių liaudies muzika.

6. Samprotavimai

Manau nenuostabu, kad tos organizacijos susidūrė su keblumais. Savaime suprantama iki spaudos draudimo pabaigos jų narius bandė surasti ir persekioti caro įgaliotiniai, dėl ko kilo kita, daug didesnė problema: žmonės galėję paremti tas organizacijas finansiškai negalėjo viešai pasirodyti esą lietuviais. Dėl to draugijų veikla įsibėgėjo taip lėtai, kas slopino Kauno visuomenės, kaip kultūrinio, mokslinio ir politinio vieneto vystimąsi

Situacija tokia pati išliko iki pat XX a metų pradžios- 1905 metų suirutės Rusijoje. Praktiškai jos dėka buvo atgauta spaudos ir kitos demokratinės laisvės Dėl nutraukto draugijų narių ir jų rėmėjų persekiojimo, be to naujosios, laisvos inteligentijos kartos atsiradimo ir kitų sąlygų visumos susiformavo tam tikras perversmas- kultūrinis sprogimas, pasireiškęs netik Kaune

7. Literatūros šaltiniai

Medžiaga iš:
http://teatras.mch.mii.lt/Muzika/Dainos_draugija.htm,
http://www.emokykla.lt/svetaines/vartai/lietuvos_kompozitoriai,
http://lt.wikipedija.org/wiki/,
http://www.pasyk.lt/index.php/fuseaction,writers.view;id,979
J. Gaudrimas „Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos“, „Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla“, Vilnius, 1958 metai.
B. Genzelis „Lietuvos kultūros istorijos metmenys“, leidykla „Technologija“, Kaunas, 2002 metai

Leave a Comment