Šiais laikais meilė skaudina labiau nei bet kada anksčiau

Praėjus šventiškai meilės dienos nuotaikai, specialistai prabyla apie šiuolaikinę meilę, kuri mums sukelia daugiau skausmo nei mūsų proseneliams.

Šv. Valentino diena yra geriausias pavyzdys, kokia skausminga gali būti moderni meilė. Mylėti ir būti mylimi privalo visi – tam paminėti, skirta net šventinė diena, kuri, būkime nuoširdūs, sukurta ir skatinama prekybininkų. Meilės diena į dvi grupės suskirsto visus žmonės – į mylinčius ir mylimus bei vienišus. Psichologai pastebi, kad žmonės patiria didelį visuomenės spaudimą, jei yra vieniši. Spaudimas sukelia nepasitikėjimą savimi, kuris galit tapti net depresijos priežastimi.

Mūsų senelių ir prosenelių meilė buvo kitokia. Iš pažiūros ji buvo daug sudėtingesnė – nepriteklius, karas, pavojingos sveikatai ir tuo metu neišgydomos ligos, tačiau žmonės kentėdavo mažiau. Moterys vyrų, išėjusių kariauti, laukdavo ne vienerius metus. Kariaujantys vyrai svajodavo, kada galės grįžti pas mylimas moteris. Tokia buvo tikrovė ir seniau žmonės priėmė ją kaip neišvengiamą ir natūralų dalyką.

Psichologai dėl šiuolaikinės meilės sukeliamo skausmo kaltina Holivudą, internetą ir kapitalizmą. Pasak jų, šiuolaikiniai žmonės buvo išmokyti galvoti apie meilę kaip būtinybę, o ne privilegiją. Žmonės meilę – „vartoja“, o ne vertina. Sociologė E. Illouz iš Jeruzalės universiteto lygina šiuolaikinio žmogaus meilę su švedišku stalu. „Mes savanaudiškai renkamės ką ir kaip mylėti, reikalaujame partnerių paklusti mūsų norams ir pamirštame apie jų poreikius. Tokia „meilė“ neišvengiamai sukelia skausmą. Skausminga meilė yra XXI amžiaus bruožas“, – sako mokslininkė.

Psichologai pastebi, kad pagrindinis modernios meilės bruožas – chaotiškumas. Žmonės tikisi, kad meilė privalo pakeisti visas jų gyvenimo sritis, todėl jos praradimas sukelia įvairiapusį skausmą – ne tik emocinį, bet ir fizinį. Specialistai juokauja, kad moderni meilė yra „nuodinga“. Ji keičia lyčių vaidmenis, ji egoistiška ir nenuolaidžiaujanti, vadinasi, ji iš anksto „užprogramuota susinaikinti“.

E. Illouz sako, kad žiniasklaidoje gausu straipsnių, dėl porų skyrybų kaltinančių žmonių vaikystės traumas, tačiau ji su tokia nuomone nesutinka. „Pažiūrėkite, koks yra šiuolaikinis žmogus romantiškuose santykiuose? Jis fobiškai bijo įsipareigoti ir nusileisti partneriui. Mūsų senelių ir prosenelių meilė buvo nuolaidesnė, nuoširdesnė ir ne tokia savanaudiška.“ E. Illouz teigia, kad vartotojiška ir kapitalistinė kultūra pakeitė žmonių požiūrį į santykius. „Šiuolaikinis žmogus turi kur kas didesnį partnerių pasirinkimą. Kiek pažinčių galima užmėgsti vien internete? Žmonės, ieškodami partnerių, elgiasi kaip prekybos centre. Jie reikalauja geriausios „prekės“ ir vienas prieš kitą siekia pasipuikuoti geriausiu „laimikiu“. Šiuolaikinis vyras fobiškai bijo įsipareigoti, kad tik nepraleistų progos permiegoti su patraukliausiomis moterimis, o moterys ieško besąlygiškai norinčių įsipareigoti vyrų,– sako E. Illouz. Ji priduria: – Daugybę metų feminizmas buvo kaltinamas dėl išsikreipusių žmonių romantiškų santykių, tačiau aš manau, kad juos iškreipė kapitalizmas.“

Didžiosios Britanijos psichologijos asociacijos narys, profesorius Glennas Wilsonas, sako: „Moterims nebereikia vyrų – jos pačios gali pasirūpinti savo materialine gerove. Vyrams nėra reikalo įsipareigoti vienai moteriai. Abiejų lyčių atstovai nuolatos nusivilia meile, nes Holivudo filmai juos įtikina, kad tikra meilė yra visą gyvenimą trunkanti aistra. Tikrovėje aistra dingsta ir žmonės jaučiasi apgauti. Jie ieško vis naujų partnerių, skiriasi ir nesugeba sukurti ilgalaikių, nuoširdžių ir tvirtų santykių“.