Vaiko raida

Įvadas

Sveikas vaikas – šeimos džiaugsmas ir turtas. Vaiko fizinė ir psichinėnegalė – šeimos ir visuomenės rūpestis. Kuo anksčiau negalė bus pastebėta,nustatyta ir pradėta gydyti, tuo geresni rezultatai. Normalus vaiko vystymasis, kartą prasidėjęs, toliau eina kaiplaikrodis. Todėl tam tikrose jo stadijose visada išryškėja būdingivystymosi požymiai – kaip nors pakinta vaiko kūno pavidalas arba jofunkciniai sugebėjimai. Antra vertus , vystymasis – tai nepaliaujamas,tolydžio progresuojantis procesas, vykstantis pagal nekintamus dėsnius :visada specializuotas organas išsirutuliuoja iš ne tokio specializuoto, oaukštesnė funkcija – iš žemesnės. Vaiko vystymosi laikrodis, ypač fizinio vystymosi, eina taip tiksliai,jog ne tik tam tikru laiku pasiekiamas tam tikras išsivystymo lygis, bet iriš pasiekto išsivystymo lygio galima iš anksto spręsti, koks bus galutinisvystymosi rezultatas. Pavyzdžiui, jau ištyrus aštuonerių metų vaiką –išmatavus jo kūno ilgį ir rentgeno nuotraukoje suskaičiavus, kiek kaulėjimo branduolių yra jo rieše – galima pusės centimetro tikslumu apskaičiuoti,koks bus jo ūgis, kai jis suaugs. Kita dėsninga vystymosi savybė yra lankstumas – gebėjimas prisitaikytiir prisitaikymą keisti. Ankstyvosiose vystymosi stadijose lankstumas yraitin didelis, o vėliau jis tolydžio nyksta.Tačiau prisitaikymas tik tolgali kisti, kol tam tikras organas, tam tikras ląstelių kompleksas arba tamtikra funkcija dar nėra specializuota arba galutinai susiformavusi. Tainepaprastai svarbus dėsnis : jis reguliuoja išorinių veiksnių įtakąvystymuisi. Tų veiksnių padariniai esti tuo sunkesni, kuo anksčiau jiekūdikį paveikia. Antra vertus, ankstesnėje vystymosi stadijoje esantisvaikas dar geba geriau regeneruoti tai, kas pažeista, nes jis veržliau augair lendviau prisitaiko. Kokią reikšmę turi vaiko vystymosi tvarkaraštis, tapo akivaizdupatyrus, jog kūdikiui gali pakenkti tam tikri įvykiai nėštumo metu.

Sistemingai studijuojant tuos ankstyvuosius vystymosi sutrikimus išaiškėjodaugelis kūdikio vystymosi proceso ypatumų, kurių negalima aptikti stebintnormalų vystymąsi. Paaiškėjo, kad kūdikio patiriamą žalą labiausiai lemiajo išsivystymo stadija : viskas priklauso nuo to, kuriuo nėštumo momentuvaisius buvo paveiktas. Vienoje vystymosi stadijoje tam tikras poveikissukelia sunkų apsigimimą, o kitose stadijose gali neturėti jokių padarinių.Sklaidos sutrikimų požiūriu ypač pavojingos tos vystymosi fazės, kuriose išląstelių sankaupos pradeda formuotis koks nors organas. Yra 4 pagrindiniai vaiko vystymosi aspektai : • Sveikatos stiprumas • Fizinis pajėgumas • Lytinis pajėgumas • Dvasinis pajėgumas

Vaiko sveikatai svarbiausias vystymosi aspektas yra limfinio audiniovystymasis, nes šis audinys labai svarbus, pvz.,apsaugai nuo infekcijų. Kitas pagrindinis vystymosi aspektas, lemiantis būsimą fizinį pajėgumą,išreiškiamas bendruoju kūno augimu. Jį apibūdina kūno ilgio didėjimas. Trečias pagrindinis aspektas – lytinių organų vystymasis ir su juosusijęs lytinis pajėgumas. Per visą vaikystę lytinė sistema tartumsnūduriuoja, ir kai paauglio amžiuje lytiniai organai audringai bręsdamiatsigriebia už praleisą laiką. Nervų sistemos ir smegenų raida – viena iš žmogaus vystymosi ypatybiųkaip tik ir yra ta, kad centrinė nervų sistema, ypač galvos smegenys,vystosi taip daug sparčiau už visas kitas organizmo sistemas, jog netžmogaus gemalas ankstyvu smegenų išsivystymu ryškiai skiriasi nuo bet kokiogyvūno gemalo.

Devintasis mėnuo

Šliaužia ant pilvo. Išmokęs ant pilvo šliaužti kūdikis jau gali savo norutikslingai judėti į priekį. Vaikutis guli knūbsčias, bet viršutinę liemensdalį pakėlęs. Jis remiasi dilbiais ir visu kūnu šliaužia į priekį.Šliaužimo fazė paprastai būna labai trumpa – ją pakeičia ropojimas.Visą minutę sėdi neprilaikomas. Devynių mėnesių kūdikis paprastai jau gali

mažiausiai minutę išsėdėti neprilaikomas ir pakelta galva. Nugara iki patjuosmens tiesi, o kojytės per kelius truputį sulenktos. Pastangos, kuriųdar prireikia šio amžiaus kūdikiui, kad išlaikytų pusiausvyrą, ir ne ikigalo tiesi nugara liudija, kad naujasis įgūdis dar nėra tvirtas.Remiasi ranka už nugaros. Jei mėginsite sėdintį vaiką lengvai stumtelėdamiišmušti iš pusiausvyros, tai jis dabar jau mokės atsiremti ranka ne tikpriekyje ir šone, bet ir už nugaros.Stovi laikomas ant rankų. Jei pastatysime kūdikį ir laikysime jį tik užrankučių, tai jis kelias sekundes tvirtai pastovės ant kojų, remdamasisjomis visu kūno svoriu. Abu padai bus visiškai apkrauti. Tačiau kūdikėlisgalės tik trumpą laiką šitaip pastovėti, nes jis stačias dar sunkiaiišlaiko pusiausvyrą.Iš stovimos padėties gali pats atsisėsti, statydamaskoją prie kojos, žingsniuoja aplink baldus.Sąmoningai leidžia daiktams kristi. Anksčiau daiktai atsitiktinaiiškrisdavo kūdikiui iš rankų, pvz.,siekiant ranka ko nors įdomesnio. Odabar jis jau skiria visą dėmesį kritimo procesui. Jam tai tampa žaidimu,kurį jis mielai kartoja. Nykščiu ir rodomuoju pirštu sėkmingai paima mažusdaiktus ir ilgai juos laiko. Daug dirba rodomuoju pirštu : rodo, baksnoja,stengiasi įkišti į skilutes, užkabina daiktus, juos stumia, pastato bokštąiš dviejų kaladėlių.Domisi tyliais garsais. Jau ir mažesnis vaikas reagavo į akustiniusdirgiklius. Dar visai kūdikėlis būdamas jis išsigąsdavo, išgirdęs netoliesegarsiai subildant. Dabar kūdikis susikaupęs įtemptai klausosi tylių garsųir ūžesių, pvz., laikrodžio tiksėjimo arba telefono signalo, ir ilgokainegali atsidžiaugti tuo, ką girdi.Slėpynės. Jau 7 mėnesį susidūrėme su pirmąja slėpynių forma : kūdikiui antgalvos užmetama skepetaitė, o kai ji nutraukiama, vaikutis apsidžiaugia vėlišvydęs mamytę. O dabar jis jau pats ieško mamos, pasislėpusios už baldo.Ji bando atkreipti jo dėmesį, protarpiais pažvelgdama iš už slėptuvės irpašaokdama vaikutį, pvz., tardama „ku – kū „. Kūdikis įtemptai laukia kadir kelias sekundes ir tiesia kaklą ton pusėn, kur spėja esant mamą, o kaipagaliau ji pasirodo, pasitinka ją džiaugsmingu juoku.Atranda žaislą, jeigumatė, kur jis buvo paslėptas.Kalba. Mėgdžioja kosulį, pliauškėjimą liežuviu, švilpimą, taria tėtė, mamakaip specifinius vardus. Ilgai kartoja tą patį skiemenį arba jųkombinaciją, atidžiai klausosi pokalbių, dainavimo, supranta ir reaguoja įvieną du žodžius. Įvykdo nesudėtingus paliepimus, pvz., „paduok šaukštuką“ir panašius. Džiaugiasi, supratęs ir atlikęs prašymą.

Dešimtasis mėnuo

Supasi atsirėmęs plaštakomis ir keliais. Kūdikis tolydžio kelia kūną nuopagrindo ir remiasi jau tik plaštakomis ir keliais. Iš tokios pozos vėliaujis pradės ropoti. Supdamasis tokioje padėtyje vaikelis pratinasi išlaikytipusiausvyrą perkėlęs kūno svorį – tai irgi būsimojo ropojimosąlyga.Ištiesęs rankas ir kojas, atsispirdamas delnais, pats atsistoja,eina laikomas už vienos ar abiejų rankų.Pats vienas atsisėda. Kūdikis jau moka iš kniūbsčios padėties savarankiškaiatsisėsti. Tai jis gali padaryti tik įgijęs tam tikrus motorinius įgūdžius: vaikas turi be vargo atsiremti plaštakomis ir galėti be ypatingų pastangųlaisvai sėdėti. Jungiamasis šių veiksmų elementas – liemens sukimas tarpklubų ir pečių, jau būdamas 7 mėnesį. Šios sąlygos įvykdomos 10 mėnesį.Išsėdimos padėties atsigula ant pilvo.

Laisvai sėdi ištiesęs kojas ir nugarą. Vaikelis gali pats atsisėsti besuaugusiųjų pagalbos. Jis stabiliai sėdi ištiesęs kojas, jo nugara irgigražiai išsitiesusi. Tik pėdos truputį sulinkusios. Tokioje padėtyje jisgali ilgokai žaisti neprarasdamas pusiausvyros.Stojasi laikydamasis už baldų. Dešimties mėnesių vaikas moka atsistotiketuriomis, iš tos padėties jis stojasi laikydamasis už baldų. Klūpodamasarba pusiau klūpom vaikutis kelia vieną koją į priekį, stato pėdą antgrindų ir laikydamasis rankomis stojasi.Griebimas. Vaikas dabar sugeba paimti nykščiu ir smiliumi mažą daiktelį,pvz., duonos trupinėlį. Imdamas jis ištiesia tuodu pirštus ir paimtą daiktąlaiko jais nelyginant pincetu. Nuo to prasideda pirštų judesiųkoordinacija, būtina visiems tiksliesiems judesiams.Siekia žaislo, kurisyra už jo nugaros ir kurio nemato, ištiestu rodomuoju pirštu liečia, rodo,baksnoja, jį visur kiša.Kalba. Išmoksta žodžius ir atitinkamus gestus, pvz., sako „ne“ ir purtogalvą, sako „ate“ ir mojuoja ranka.Gali nuolatos kartoti vieną žodį, taipatsakydamas į kiekvieną lausimą. Ištaria vieną ar du žodžius, įdėmiaiklausosi žinomų žodžių. Supranta žodžius ir paliepimus, juos vykdo, pvz.,„duok šitą daiktą man“. Kai mama būna tik dviese su kūdikėliu ir niekasneblaško jo dėmesio, ji gali pradėti su juo lyg ir mažą pašnekesį. Mamaikelis kartus raiškiai ištarus kokį nors skiemenį arba skiemenų porą, kuriąjau ne sykį girdėjo iš kūdikio lūpų, vaikelis jai netrukus atsako-pakartoja tuos skiemenis. Šis žaidimas- vaikučio kalbinimas ir jo atsakymasmamai- yra tarsi jųdviejų dialogas.Sosialinis tobulėjimas. Parodo nuotaiką : kad yra užgautas, įžeistas,liūdnas, linksmas, laimingas, piktas, kad jaučiasi nepatogiai, ką mėgstalabiau. Atskiria kūno dalis, mėgdžioja judesius, veido išraišką, garsus.Supranta aplinkinių pritarimą jo elgesiui ir veiksmams. Verkia, jeigu kitamvaikui rodomas dėmesys, nusiima kepurę norėdamas pokštauti. Tai padaręspatenkintas juokiasi. Noriai padeda rengiant ir nurengiant.

Vienuoliktasis mėnuo

Ropoja visomis keturiomis. Ropojimu vadiname vaiko judėjimą į priekįrankomis ir kojomis. Kaip kiekvienas judesys, kurio reikia mokytis, taip irropojimas iš pradžių būna netolygus ir netvirtas. Tačiau vienuolikosmėnesių kūdikis jau turėtų koordinuotai ropoti ritmiškais judesiais-keldamas į priekį čia dešinę ranką ir kairę koją, čia kairę ranką ir dešinękoją.Laisvai sėdi ir gerai laiko pusiausvyrą. Sėdėjimas jau išsivystęsgalutinai. Kūdikis nebepraranda pusiausvyros net ir tuomet, kai iš lėtokeliamos jo kojytės. Jis kiek nori gali tvirtai sėdėti ištiesęs kojas irnelenkdamas nugaros. Atsistoja iš tupimos padėties. Atsitupia, pasilenkia.Eina šonu palei baldą. Pakankamai tvirtai išmokęs stovėti, vaikas sugebaperkelti kūno svorį čia ant vienos, čia ant kitos kojos. Tada jis pirmąsykpabando žingsniuoti vietoj arba į šoną. Tuo pačiu metu skirtingomisrankomis atlieka skirtingus judesius, pvz., viena ranka kelia žaislą, kitalaikosi įsikibęs į atramą.Laikomas už rankų eina į priekį. Jei laikysime kūdikį už abiejų plaštakų,jis, ko gero, pirmą kartą pamėgins eiti : žengs viena koja ir atsistos antjos visu padu, kiek išrietęs dubenį į priekį. Tiesa, jis eina darneryžtingai, netvirtai ir išsižergęs.Griebimas. 11 mėnesį griebimas toliau tobulėja, darosi miklesnis. Norėdamaspaimti mažą daikčiuką, vaikelis sulenkia nykštį ir smilių- jie sudaro tarsireples, kuriomis galima be vargo pagriebti ir laikyti net smulkiausiustrupinius. „Pincetas“ nuo „replių“ skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju abupirštai lieka ištiesti, o antruoju atveju sulenkiamas bent jau smilius.

Randa paslėptą žaislą. Vis ryškesnis darosi vaiko sugebėjimas prisimintidaiktus ir trumpą laiką išlaikyti atmintyje jų vaizdą. Kūdikis, pvz.,nepamiršta žaisliuko, kuris ką tik jam matant buvo paslėptas po apverstadėžute. Jis ieško daikto, dingusio jam iš akių, toje dėžutėje ir paskuipats džiaugdamasis slepia jį tokiu pačiu būdu.Pats valgo rankomis ir geria iš puodelio. Jis darosi savarankiškas irįsijungia į visuomenę. Pirmiausia tam reikia, kad jis išmoktų apsitarnauti,tai yra savarankiškai valgyti ir gerti, pats apsirengti ir tvarkingaiatlikti gamtinius reikalus. Vaiko savarankiškumas prasideda nuo to, kad jisišmoksta valgyti rankomis. Gerdamas iš puodelio kūdikis laiko jį abiemramkom, mamai belieka vos vos prilaikyti puodelį.Pirmasis prasmingas skiemuo. Vaikelis pradeda savaimingai vadintipažįstamas situacijas, daiktus arba asmenis vis tais pačiais skiemenimis,skiemenų poromis arba kitais pastoviais garsų junginiais. Pvz., kaskartpamatęs ar išgirdęs automobilį jis sako „brrr“, o išvydęs mamą ateinant suvalgiu sako „am-am“. Tokius pirmuosius vaikiškus žodelius ne visi kūdikiaipradeda tarti būtent 11-tąjį mėnesį- daugelis ima taip šnekėti vėliau.Supranta draudimą. Dvyliktasis mėnuo

Ropojimas. Su ropojimu baigia vystytis kūdikio gulėsena ant pilvo. Tiesa,pirmuosius metus bebaigiantis vaikas dar mėgsta ropoti, bet pajėgia jau iratsistoti, o prisilaikydamas ir žengti keletas žingsnių. Įžengus įantruosius gyvenimo metus vis labiau įsigali tiesi stovėsena irvaikščiojimas stačiomis. Vaikas tuomet ropoja daugiausia tik žaisdamas.Sėdėjimas. Dvyliktąjį mėnesį jokių naujų sėdėjimo įgūdžių nebeatsiranda :šios funkcijos raida yra jau pasibaigusi.Eina laikomas už rankų. Laikomas už rankos pirmuosius gyvenimo metusbebaigiantis žmogiukas įstengia žengti pirmuosius žingsnius. Tiesa, jiseina dar labai netvirtai, įsižergęs. Kūdikis lengvai netenka pusiausvyros,

todėl suaugęs žmogus turi jį tvirtai laikyti ir saugoti, kad neparvirstų.Daiktą paduoda į ranką. 9 mėnesį kūdikis pradėjo tyčia mėtyti rankojelaikomus daiktus. Jam dar buvo vis tiek, kur nukris žaislas, paleistas išrankos. O 12 mėnesių vaikelis jau visai sąmoningai gali rankutėjesugniaužtą daiktą įdėti kitam žmogui į delną arba į kokią dėžutę. Taigivaikas, matydamas suaugusiojo delną arba dėželę, tiksliai tiesia ranką į tąvietą ir reikiamu momentu atgniaužia pirštus.Socialumas. Kuo arčiau pirmosios vaikučio metinės, tuo dažniau jobendravimas su tėvais virsta bendru žaidimu. Pvz., vaikui patinka, kai jomamytė kartu su juo ropoja visom keturiom ir bando jį pagauti.Kalba. Kūdikio kalbos raidai 12-tąjį mėnesį kaip ir 11-tąjį būdinga, kadjis dabar jau ne tik šneka kažką nesuprantama, bet ir pradeda vartotipirmuosius prasmingus „vaikų kalbos“ žodžius, pvz., „au-au“ (šuniukas), „ga-ga“ (žąsis), „ti-ti“ (eiti) ir panašius. Tai jau tikros žmogiškos kalbospradmenys.

Vilniaus kolegija Sveikatos priežiūros fakultetas Slaugos ketedra

Referatas

Vaiko vystymasis 9-12 mėnesiuose

SL03C studentės Violetos SubočDėstytoja V. Lapinskienė

2004 m. Literatūra

Alfonsas – Algimantas Vingras „Jūsų kūdikis“

Teodoras Helbriugė ir Pirmosios 365 dienos“Hermanas fon Vimpfenas