Turinys
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………….31. Stresas – kas tai?…………………………………………………………………………………………………………..42. Streso rūšys………………………………………………………………………………………………………………..43. Streso požymiai……………………………………………………………………………………………………………54. Streso įveikimo būdai……………………………………………………………………………………………………55. Stresas įtakoja sveikatą………………………………………………………………………………………………….6 IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………………..8Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………………….9ĮvadasDažniausiai energijos prarandame dėl stresų. Stresas, ko gero, pastaraisiais metais tapo vienu neteisingiausiai suprantamų ir labiausiai ne vietoje vartojamų žodžių. Visi tik kalba apie stresą, dauguma patiria stresą, beveik visi skundžiasi savo stresais. Stresą būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai stresu vadiname viską, kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Ir štai, pirmas svarbus punktas: kiekvienas stresu vadina kažką kitą – tai, ką jis jaučia asmeniškai, ir viliasi, jog kitas žmogus jį supras. Spaudoje skaitome apie vadybininkų, policininkų, sekretorių, darbininkų. Dirbančių prie konvejerio, medicinos seserų, vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų stresus, apie atostogų metu ir laisvalaikiu patirtus stresus ir t.t. Trumpiau tariant, stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių reikalavimų. Visi gerai žinome, kad stresas yra labai glaudžiai susijęs su sveikata. Juk stresas yra vienas iš pagrindinių veiksnių įtakojančių mūsų organizmą. Kad žmogaus sveikata būtų gera jis pats turi rūpintis fizine ir psichine savo sveikata.Taigi šio referato tikslai: jus supažindinti su tuo, kas yra stresas, kaip jis įtakoja sveikatą.1. Stresas – kas tai?Anot žodyno, stresas – žmogaus būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių, t. y. stresorių (streso būseną sukeliantys veiksniai). Streso terminą pasiūlė H. Selje (Kanada). Viename iš savo pranešimų Prahoje Selje įvardino, jog stresas – tai visa, kas veda į greitą organizmo senėjimą arba sukelia ligas. Taigi, nepalankūs faktoriai (stresoriai) sukelia streso reakciją, t. y. žmogus sąmoningai stengiasi prisitaikyti prie visiškai naujos situacijos. Po to seka išlyginimas, arba adaptacija. Žmogus arba įgauna pusiausvyrą susidariusioje situacijoje, arba neprisitaiko.Streso sąvoka pakankamai populiari šiuolaikiniame moksle, gana dažnai ją vartojame ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau kiekvienam stresas yra kažkas kita, kiekvienas patiriame jį skirtingai, subjektyviai. Žvilgsnis į mokslinę literatūrą leidžia rasti paaiškinimą, kas gi yra stresas.
Stresas yra fizinė ar psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei.2. Streso rūšysBeveik visi pokyčiai mūsų gyvenime yra stresoriai, nes atsiranda poreikis susidoroti su nauja situacija. Kaip jau yra žinoma, stresas gali turėti ir neigiamą ir teigiamą poveikį.Konstruktyvus stresas (eustresas) teigiamai veikia individo ar grupės veiklos rezultatus. Štai keletas galimų eustreso pavyzdžių: galime įsimylėti ir susituokti (50%), susitaikymas po išsiskyrimo (45%), išėjimas į pensiją (45%), namo pirkimas (31%), paaukštinimas (29%), netikėta sėkmė (28%), mokslų baigimas (26%), naujų draugų suradimas (18%), atostogavimas (13%). Destruktyvus stresas (distresas) yra disfunkcinis individui ar grupei.Taip pat pateiksiu keletą distreso pavyzdžių: skyrybos (73%), rimta liga (53%), darbo praradimas (47%), profesijos pakeitimas (36%).3. Streso požymiaiGalima išskirti šiuos pagrindinius STRESO POŽYMIUS:Psichofiziologiniai – raumenys įsitempę, neramios rankos, atsikosėjimas – gerklės pravalymas, dažnas šalčio jausmas, skausmas, prakaitavimas, įvairios odos problemos arba niežulys, galvos skausmai, aukštas kraujospūdis, širdies ligos.Elgesiniai – emociniai požymiai. Hiperaktyvumas, greitas kalbėjimas ar vaikščiojimas, susierzinimas dėl vėlavimo, žmonių vengimas, nerviniai įpročiai, įpročių pasikeitimas, prastesnė atmintis, sumišimas, išsiblaškymas, pastovus jaudinimasis, susirūpinimas dėl kokios nors situacijos, susierzinimas, verkimas, obsesinės mintys, kompulsiniai veiksmai, ryškios ir staigiai sukylančios emocijos, nemalonūs sapnai, apatija. Nuovargis ir bendras energijos trūkumas – susidomėjimo nebuvimas, nuobodulys, užmigimas prie televizoriaus, jumoro jausmo nebuvimas, miego sutrikimai, nenoras judėti. Fiziniai – padidėjęs kraujospūdis, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, kojų ir rankų šalimas, skrandžio spazmai, prakaitavimas, nuovargis, oro trūkumas. Dėl suaktyvėjusios sekrecinės funkcijos kraujuje ir paros šlapime net 1,5 – 2 kartus padidėja katecholaminų (adrenalino, ypač noradrenalino) koncentracija.Natūralu, kad nė vienas patiriantis stresą, nepasižymi visais šiais požymiais iš karto. Keletos požymių buvimas gali nieko nereikšti, tačiau jei nors vienas pasireiškia labai ryškiai, tuomet tai jau gali būti streso požymis. Beveik visi pokyčiai mūsų gyvenime yra stresoriai, nes atsiranda poreikis susidoroti su nauja situacija.4. Streso įveikimo būdai1. Stresinės, nežalingos situacijos konfrontacija – kai kurie specialistai teigia, kad efektyviausias būdas įveikti stresą, tai stresinės situacijos pakartojimas, jei tai yra įmanoma. 2. “Pabėgimas” nuo streso – tinka trumpalaikiui stresui, bet taip pat galima naudoti trumpam pabėgant iš stresinės situacijos, tam, kad atsikvėpti. Jei esate neišvengiamoje stresinėje situacijoje – reikia padidinti savo jėgas, kai tik yra įmanoma. Fiziniai pratimai, pakankamai miego, hobis, atostogos… 3. Paramos ieškojimas – kalbėjimas apie savo rūpesčius su draugu, patyrusiu panašią situaciją. Pasidalink savo jausmais. Paremiantis, nevertinantis draugas sumažina kraujo spaudimą esant stresinėms užduotims.4. Relaksacija yra vienas iš būdų įveikiant stresą. Yra daug relaksacijos būdų. Paminėsiu keletą iš jų: • Progresyvi arba gili raumenų relaksacija • Tempimosi ar kvėpavimo pratimai • Užuominomis kontroliuojama relaksacija (relaksacijos siejimas su žodžiu “atsipalaiduok” ir jo naudojimas kaip komandos) • Relaksacinės svajonės • Meditacija arba Benson‘s relaksacijos metodas • Biologinis grįžtamasis ryšys. Kadangi, mes skirtingai reaguojame į stresą, tai ir relaksacijos metodai mums tinka vis kitokie. Relaksacijos efektas trunka keletą valandų. Ilgai vartojant relaksaciją, galima tapti labiau atsipalaidavusiu asmeniu. 5. “Nervinės energijos” panaudojimas – streso energiją nukreipti į konstruktyvią, naudingą veiklą. Iššūkių priėmimas sukuria gerą stresą, kuris verčia mus tobulėti. Jis mus motyvuoja. Psichologinės ištvermės vystymas –buvo pastebėta, kad žmonės, esantys labai atsakingoje pozicijoje, išvysto labai sveiką reagavimą į stresą, imasi priemonių kontroliuodami ir suteikdami sau galimybę susidoroti. Kaip tai išvystyti? Pastoviai patenkant į sunkias situacijas ir turint pakankamai daug drąsos su tuo susidoroti, bei turint atitinkamą požiūrį. 6. Irracionalaus mąstymo keitimas – suvokus esamą situaciją, mes palyginame kas vyksta su tuo kas turėtų būti. Ir jei atsiranda neatitikimas, tuomet mes nuliūstame. Tačiau mes galime išmokti atpažinti savo irracionalias mintis ir reakcijas, kai vyksta ne pagal mūsų planą.5. Stresas įtakoja sveikatą
Kiekvieną dieną žmogų veikia visa eilė stresorių: gyvenimo tempo greitėjimas, padidinti protiniai krūviai, aplinkos užterštumas, santykių ir savirealizacijos sunkumai. Daugelis patiria traumuojančius išgyvenimus dėl netekčių, prievartos, priklausomybių, nesėkmių veikloje ir asmeniniame gyvenime, materialinių problemų ar kitokių priežasčių. Dėl minėtų faktorių vis dažniau trūksta energijos, blogai jaučiamės, būname įsitempę ar net prarandame pusiausvyrą. 85% visų esamų susirgimų (širdies-kraujagyslių, virškinimo trakto ligos, endokrininės sistemos sutrikimai, imuninės sistemos nusilpimas, onkologija ir kitos) yra psichologinio pobūdžio.Stresas yra ne tik svarbi problema, bet ir natūrali bei neatskiriama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Kiekvienam individui egzistuoja optimalus streso lygis, kuris įtakoja gyvenimo kokybę, skatina kūrybiškumą, didina motyvaciją. Jei streso lygis per žemas – patiriamas nuobodulys, nerimas, nepasitenkinimas. Virš optimalaus lygio jaučiama įtampa ir vėlgi nerimas bei nepasitenkinimas. Taigi vienaip ar kitaip stresas veikia žmogaus sveikatą. Stresą gali sukelti įvairiausi dalykai: stresoriais gali būti triukšmas, šaltis, karštis, alkis, įtampa darbe, tarpasmeninių ryšių ir ateities netikrumas, konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ir pan. Tačiau nepaisant sąlygų, kurioms esant kyla stresas, visais atvejais fiziologiškai žmogaus kūnas reaguoja vienodai. Organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau – odos ir vidaus organuose, daugiau – raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Šių kūno …pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus. Tačiau žmogus neretai dėl to skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais, menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį, vaistus.
Be fiziologinės reakcijos į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Psichinė reakcija gali būti labai įvairi. Žmogus gali būti irzlus, nekantrus, išsiblaškęs, jausti pyktį, nerimą, susirūpinimą, prislėgtumą, įtampą, kaltę, pavydą, gėdą, neviltį ir pan.Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti. Kartais nedidelis jo lygis veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą, tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Neigiamas pasekmes sveikatai galima sumažinti ar visai jų išvengti, padidinus savo atsparumą stresui. Vienaip ar kitaip stresas įtakoja kiekvieno žmogaus sveikatą. Todel stresas ir sveikata glaudžiai susiję.Išvados1. Stresas yra vientisa integruota organizmo ir psichikos reakcija į subjektyviai svarbų pokytį.2. Be fiziologinės reakcijos į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Psichinė reakcija gali būti labai įvairi. Žmogus gali būti irzlus, nekantrus, išsiblaškęs, jausti pyktį, nerimą, susirūpinimą, prislėgtumą, įtampą, kaltę, pavydą, gėdą, neviltį ir pan.3. Stresas yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, tad vienintelis būdas su juo “susidraugauti” – išmokti jį panaudoti kaip jėgą, kuri motyvuoa ir skatina mūsų visų kūrybiškumą. 4. Stresas labai žymiai veikia žmogaus sveikatą.Literatūra1. Fürst M. Psichologija. – Vilnius, 1998.2. http://www.kvsc.lt