Slaugytojo ir paciento bendravimą įtakojantys veiksniai

TURINYS

ĮVADAS 4 1 DALIS. LITERATŪROS APŽVALGA 5 1.1 Bendravimo gyvybinė veikla 5 1.2Žmonių bendravimą įtakojantys veiksniai 6 1.3 Bendravimas- slaugos elementas 8 1.4 Slaugytojų ir pacientų asmenybės savybių įtaka bendravimui 10 1.4.1 Paciento asmenybės ypatumai 10 1.4.1 Pagrindiniai slaugytojos tipai 11 1.5 Slaugytojos ir paciento bendravimą namuose įtakojantys veiksniai 12 1.6 Bendravimo sutrikimai 14 1.7 Slaugytojų bendravimo įgūdžiai 17 1.8 Netinkamas slaugytojos vaidmuo bendraujant su pacientu 19 1.9Teorinės dalies išvados 20 2 DALIS. EMPYRINIS TYRIMAS 21 3 DALIS. EMPYRINIO TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 22 3.1 Pacientų apklausos duomenys 22 3.2 Slaugytojų apklausos duomenys 28 3.3 Pacientų ir slaugytojų apklausos duomenų palyginimas 33 4 DALIS. BENDROSIOS IŠVADOS. PASIŪLYMAI 34 4.1 Išvados 34 4.2 Pasiūlymai 34 LITERATŪRA 35 PRIEDAI

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1.lentelė. Respondentų nuomonių pasiskirstymas apie bendravimo su slaugytoja svarbą 20 2. lentelė. Respondentų kreipimosi į slaugytoją dažnis 23 3. lentelė. Pagrindinės pacientų pokalbių temos su slaugytojomis 24 4.lentelė. Pagrindinės priežastys, kodėl ligoniai vengia bendravimo su slaugytojomis 22 5. lentelė. Pacientų nuomonės apie slaugytojų savybes įtakojančiastarpusavio bendravimą 23 6. lentelė. Pagrindiniai, ligonių nuomone, slaugytojų bendravimotrūkumai 23 7. lentelė. Aplinkos veiksniai, trukdantys paciento ir slaugytojostarpusavio bendravimui 24 8. lentelė. Pagrindinės su ligoniu susietos aplinkybės, įtakojančiosbendravimą 24 9. lentelė. Veiksniai įtakojantys slaugytojos bendravimą su pacientu 26 10. lentelė. Pagrindinės slaugytojų pokalbių temos su pacientais 27 11. lentelė. Slaugytojų savybės įtakojančios bendravimą su pacientais 28 12. lentelė. Pagrindiniai slaugytojų bendravimo įgūdžių trūkumai 29 13. lentelė. Aplinkos veiksniai trukdantys slaugytojos ir pacientotarpusavio bendravimui 29

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal lytį 19 2 pav. Bendravimo svarba slaugytojos darbe 25

SANTRAUKA

Darbą sudaro dvi dalys: • Teorinė; • Empirinė Teorinėje dalyje apžvelgiama bendravimo reikšmė pacientui ir slaugytojui, pagrindiniai veiksniai kurie gali įtakoti tarpusavio bendravimą sveikatos priežiūros įstaigoje ar namuose. Empirinėje dalyje nagrinėjamas pacientų ir slaugytojų požiūris į bendravimo svarbą bei kokios pacientų ir slaugytojų savybės lengvina ir sunkina tarpusavio bendravimą. Empirinis tyrimas atliktas apklausos būdu apklausiant 80 respondentų: 50 pacientų ir 30 slaugytojų dirbančių sveikatos priežiūros centre. Parinktas imties atrankos metodas: netikimybinis.

ĮVADAS

Bendravimas- tai kiekvienam iš mūsų įprasta kasdieninė veikla. Norimear to nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo ryto iki vakaro su kuo norsbendraujame. Bendravimas- tai gyvybinė veikla, kuri mums reikalinga kaipkvėpavimas ar miegas. Be jo neapsieinama nė vienoje situacijoje kaip irtokioje, kai atsiduriame sveikatos priežiūros įstaigoje, ten pacientui galiprireikti įvairaus bendravimo. Jam gali prireikti patarimo,nuraminimo,rekomendacijos ar draugiško pokalbio, todėl slaugytoja privalo ne tikpuikiai atlikti slaugos techniką, bet ir palaikyti tinkamą bendravimą supacientu.Tačiau efektyvus tarpusavio bendravimas ne visuomet įvyksta. Darbotikslas: Teoriškai ir empiriškai nustatyti ir įvertinti slaugytojo irpaciento bendravimą įtakojančius veiksnius. Uždaviniai: ( Įvertinti bendravimą kaip gyvybinės veiklos svarbą pacientui irslaugytojai. ( Nustatyti slaugytojo ir paciento bendravimą įtakojančius veiksnius. ( Palyginti slaugytojų ir pacientų požiūrį į tarpusavio bendravimą. Tyrimo metodai: ( Literatūros apžvalga ( Empirinis tyrimas

1 DALIS. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 BENDRAVIMO GYVYBINĖ VEIKLA

Žmogus yra socialinė būtybė ir kiekvieną dieną didesnį laiko dalį praleidžia bendraudamas su kitais žmonėmis. Bendravimas- tai specifinė žmonių sąveika veiksniais, mintimis vaizdiniais, emocijomis per kurią perduoda vieni kitiems informaciją, keičia vieni kitų elgseną ir geriau pažįsta vieni kitus. Bendraudami mes galime perduoti kitiems žmonėms tai ką galvojame arjaučiame, kokiais matome save ir mūsų aplinką. Mes turime būdų perkeltiaplinkiniams savo požiūrį į juos mūsų sudaryta nuomone, susidariusiusvertinimus. Savo ruožtu iš kitų žmonių galima sužinoti apie tai kaip mespatys atrodome iš šalies, ką kiti mano apie mus ir aplinkinių pasaulį. Tikbendraudami žmonės gali:ugdyti kitus, tobulinti save, mokytis ir mokytikitus, padėti kitiems, ieškoti pagalbos bei paramos sau. Bendravimas –taiviena svarbiausių žmogaus vertybių. Bendraujant iš kartos į kartą yraperduodama amžiaus kaupta žmonių patirtis, kultūrinės žinios. Be bendravimoneįmanomas joks profesinis pasirinkimas bei tobulėjimas, negalima jokiakuriamoji veikla. Bendravimas siejasi su jausmais, mes patiriame pačių įvairiausiųemocijų, tiek teigiamų, tiek neigiamų.Kadangi bendravimas būna irdžiaugsmingas ir skausmingas, jis tiek suartina žmones, tiek juos išskiria.Ką nors darydami, ar nieko neveikdami, kalbėdami ar tylėdami, mesneišvengiame bendravimo. Net mūsų atsisakymas kalbėti ar nuėjimas šalin-aplinkiniams yra svarbus informacijos šaltinis. Bendravimas – tai prasmingatarpusavio sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių, įvyksta tiek kalbantis,tiek ir be žodžių, sąmojingai ir nesąmoningai, būnant dviese ar atsidūrusdidelėje žmonių grupėje. Be bendravimo neįmanoma nė viena kita gyvybinėveikla.

1.2 ŽMONIŲ BENDRAVIMĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

Bendravimui, kaip ir visoms kitoms gyvybinėms veikloms, įtakos turi įvairūsveiksniai. • Biologiniai veiksniai Kad žmogus galėtų kalbėti, jis bent jau turi tinkamai girdėti, turėtitinkamai funkcionuojantį kalbos aparatą, kad galėtų tarti garsus, girdėtikitų žmonių balsus.Skaitymo įgūdžiams įgyti reikia, kad normaliaifunkcionuotų ranka, kuria ruošiamasi rašyti. Bendravimas kūno kalbapriklauso nuo nervų, raumenų ir skeleto sistemų adekvataus funkcionavimo.Nors ir ne akivaizdžiai, bet hormonų gamyba taip pat yra susijusi subendravimu. Dėl lytinių hormonų apykaitos aiškiai skiriasi moters ir vyrobalsas. Taip pat moterys ir vyrai nevienodai kontroliuoja daugelį raumenų,tarp jų diafragmą, naudojamą garsui stiprinti. Kai kurie žmonės turi žemą

monotonišką balsą, tuo tarpu kiti geba savo balsą įvairiai moduliuotiįvairiomis nuotaikoms efektyviai išreikšti. • Psichologiniai veiksniai Bendravimui įtakos turi žmogaus išprusimas, kasdieniame gyvenime jovartojamo žodyno apimties. Geram bendravimui taip pat svarbu pašnekovonuotaika. Susijaudinus paprastai kalbos tempas greitėja, kalbama garsiau,žodžius lydi gyvesni negu paprastai gestai. Pyktis dažniausiai reiškiamaspakeliant balsą. Nuo depresijos balsas išsilygina, pasidaro monotoniškas, ojudesiai lėtėja. Bendravimą taip pat veikia žmogaus temperamentas ircharakteris, savigarba ir pasitikėjimas savimi. ( Socialiniai kultūriniai veiksniai Dabar daugiau negu anksčiau vis mobilesnė, daugiarasė ir daugianacionalinė visuomenė reikalauja, kad bendraujant daugiau dėmesio būtų skiriama socialiniams, kultūriniams veiksniams. Etninių mažumų grupėse dažnai iškyla bendravimo problemų, kadangi prastai moka antrąją kalbą. Tačiau net ir vienoje kalboje gali būti vietinių žodyno skirtumų, kurių pašalietis gali nežinoti ir nesuprasti. Be tarmės, be akcento ir be socialinės klasės indikatorių, tam tikrų darbų ir profesijų specialus žodynas vertintas beveik kaip atskira”kalbos kultūra”. Technikos žodžiai ir išsireiškimai kasdien vartojami tarp vienos profesijos žmonių, pašaliniams gali būti visai nesuprantami. Kūno kalbai poveikį daro ir kiti socialiniai kultūriniai veiksniai.Rengimasis gali perduoti labai įvairią informaciją apie žmogaus etninękilmę, apie religinę priklausomybę socialiniai grupei. Požiūriai į leistiną ir nepriimtiną prisilietimą prie kito žmogaustaip pat įvairūs. Bendravimas prisiliečiant prie kito žmogaus patsprimityviausias, tačiau kiekvienose kultūrose jis vertinimas skirtingai.Individo socialinė kilmė ir kultūros lygis paprastai daro įtaką jo vertybiųir tikėjimo sistemai, kuri lemia žmogaus elgesį. Taip pat didelę reikšmęgrupių tarpusavio sąveikai teikia organizuotos religijos. Specialiaiparinktos maldos vietos tampa bendravimo centrais- kartais žmonių grupėms,o kartais asmeniniam bendravimui su dievu. ( Aplinkos veiksniai Bendravimo gyvybinės veiklos veiksmingumą gali padidinti tinkama fizinė aplinka. Bloga kambario ventiliacija, pernelyg aukšta ar žema temperatūra gali sudaryti nepatogumų ir bendravimo metu trukdyti sukaupti dėmesį. Apšvietimas taip pat svarbu, esant itin ryškiai šviesai,žmogui gali būti nepatogu kalbėtis, o esant prastam apšvietimui ,gali būti praleista svarbi neverbalinė užuomina. Bendravimui įtakos gali turėti aplinkos triukšmas. Kai kuriems žmonėmsasmeniniais reikalais lengviau kalbėti esant tam tikram garsų, triukšmofonui, o kai kuriuos žmones blaško net mažiausias triukšmelis. Pokalbis bus laisvesnis, jeigu ir baldai bus tinkamai sustatyti, kad,tarkim, besikalbantieji nebus stalu atskirti, kad kėdės bus patogios, kadbesišnekučiuojantieji žiūrės vienas į kitą į akis. ( Politiniai ekonominiai veiksniai Labai didelę įtaką bendravimui daro šių dienų sparti mokslo bei technikos pažanga, kurie, žinoma, padidino žmogaus galimybes bendrauti.Industrinėse visuomenėje net žemesnių ekonominių pakopų žmonėms yra prieinami laikraščiai, radijas, televizija ir telefonai, tai yra masinės informacijos priemonės. Nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu veikia platūs telekomunikacijų tinklas, kurie daro įmanomą greitą pasaulinę ryšių sistemą. Be to šiais laikais daugelyje gyvenimo sričių naudojami kompiuteriai kaip informacijos perdavimo ir bendravimo priemonė. Tačiau negalima taip pat pamiršti, kad gausus masinės informacijos srautas bei intensyvūs žmonių kontaktai bendravimą gali dar labiau apsunkinti, padaryti jį paviršutinišką.Dėl plintančio susvetimėjimo vis labiau įsigali žmonių bukumas ir emocinis kurtumas, net agresyvumas ir žiaurumas, o tai daro neigiamą įtaką žmonių bendravimui.

1.3 BENDRAVIMAS – SLAUGOS ELEMENTAS

Bendravimas slaugoje neturi būti vertinamas kaip savaime suprantamas,jis skiriamas į nesąmoningą ir iš anksto apgalvotą. Geras bendravimas-sėkmingas slaugos pagrindas. Slaugytoja privalo ne tik puikiai atliktislaugos techniką, bet ir palaikyti tinkamus santykius su pacientu. Pacientųpriėmimas, duomenų rinkimas, informavimas, pacientų mokymas, parengimasvisoms slaugos procedūroms-slaugytoja turi sugebėti imtis iniciatyvos,padrąsinti ir palaikyti tinkamą bendravimą su pacientu. Bendravimasreikalingas tiek slaugytojai, tiek ir pacientui, tai yra priemonė tiksluipasiekti. Žmonės, apsilankę sveikatos priežiūros institucijoje, dažniausiaijaučia nemenką informacijos poreikį: dėl diagnozės, gydymo ir slaugymo,būsimų tyrimų, procedūrų, reabilitacijos bei vidaus tvarkos. Jie nori būti ne tik išklausyti, bet ir išgirsti: niekas taip neerzinakaip dėmesio stoka, kuomet ieškai gydytojo ar slaugytojo pagalbos. Tapępriklausomi nuo kitų paramos, pacientai tampa pažeidžiammi, juos kankinaabejonės, neramina supanti aplinka. Pacientai ieško sveikatos piežiūrosspecialisto, kuris ne tik išklausytų, bet ir parodytų laukimą dėmesį,supratimą ir pagalbą. Pacientui bendravimas yra vienintelis būdasinformacijai apie savo ligą gauti, savo problemoms išsakyti, ryšiams sukitais pacientais palaikyti. Tik bendraudama slaugytoja gali padėti ir paremti pacientą, nuramintiir paguosti, parodyti draugiškumą ir dėmesį, gauti naujų duomenų, kuriuosbūtų galima panaudoti, toliau planuojant paciento slaugą. Pagrindiniai bendravimo būdai, kuriuos slaugytoja vartoja- taiprisilietimas ir pokalbis su pacientu. Prisilietimas-tai svarbi bendravimo forma, leidžia slaugytojai irligoniui geriau vienas kitą suprasti. Liesdama- tai yra neverbaliaibendraudama, slaugytoja gali pranešti ligoniui, kad jis yra artimas ir, kadjuo rūpinasi. Lietimas gali būti ir būdas nuraminti, skatinti pradėtipokalbį. Ligoje ar nelaimėje lytėjimas gali būti labiausiai tinkama

bendravimo forma. Ypač rimtai sergantys ir sužeisti, psichologinės krizėsapimti žmonės, bei senyvi žmonės, kurių pojūčiai būna susilpnėja, tiklietimu patiria saugumą, šilumą ir paramą. Slaugytojai uždėjus rankąpacientui ant peties arba laikant jo ranką, ligoniui gali būti lengviauišdėstyti, kas neramina jį, slegia širdį. Pokalbis-tai tikslingas bendravimas tarp slaugytojos ir paciento. Šispokalbis skiriasi nuo kasdieninių tauškalų. Pokalbį sąlygoja pacientoporeikis, kurį lemia jo situacija. Pokalbio metu slaugytoja gali parodytidėmesį, paramą, artumą, o pacientas gali išsakyti jį kankinančias mintis irrūpesčius. Todėl toks bendravimas padeda užmegzti ryšį ir sukurti saugumojausmą, taip pat ir būtina priemonė informacijai iš paciento gauti. Slaugytoja bendraudama su pacientu, gali jį taip pat pamokyti,suteikti jam būtinos informacijos. Mokymas ir informavimas-tai vieni iš svarbiausių slaugytojos užduočių.Visa tai kas vyksta sveikatos priežiūros centre med. Personalui yra savaimesuprantami dalykai, tačiau pacientams tai gali atrodyti gluminančiai irkeistai, keliantys jiems nerimą. Įvairios situacijos sveikatos priežiūrosįstaigose pacientui dažnai yra naujos ir nepažįstamos, todėl jos lengvaigali sukelti nesaugumo jausmą, kuris dažniausiai atsiranda dėl žinių apiesavo būklę ar jos valdymą stokos. Slaugytoja turi išsiaiškinti, kokiosinformacijos pacientui reikia, užtikrinti, kad ta informacija būtųsuteikta, ir pasirūpinti, kad pacientui atrodytų tinkama ir svarbi.Slaugytoja suteikdama informacijos gali padėti pacientui išgyventi tyrimus,įveikti stresą. Informacija turi prisidėti prie to, kad pacientui jo situacija kiekįmanoma būtų nuspėjama. Jei pacientas, pavyzdžiui, turi eiti į tyrimą,slaugytoja privalo įsitikinti, kad jis žino, koks tai tyrimas, kodėl jįreikia atlikti, kaip jis turi elgtis prieš tyrimą, jo metu ir po jo, beikada tai vyks. Informaciją reikia suteikti iš anksto ir taip, kad pacientasturėtų galimybę susivokti. Tai reiškia, kad pacientą būtina informuotinormalia, suprantama kalba, praleidžiant medicininius terminus beiligoninės žargoną. Taigi bendravimas slaugoje yra būtinas, tai pagrindas tiekslaugytojai, tiek pacientui. Be bendravimo neįmanoma pradėti vykdytijokios slaugos veiksmų. 1.4 SLAUGYTOJOS IR PACIENTO ASMENYBĖS SAVYBIŲ ĮTAKA BENDRAVIMUI1.4.1 PACIENTO ASMENYBĖS YPATUMAI

Kokos bendravimas vyksta tarp slaugytojos ir paciento labai priklausoir nuo jų asmenybės savybių. Kiekvienas žmogus yra individuali asmenybė,turinti tam tikrą charakterį ir temperamentą. Vieni drąsūs, atlaidūs,draugiški ir atviri, kiti – baikštūs, tylūs, uždari. Slaugytojaibendraujant su pacientais derėtų žinoti ir atsižvelgti į jų asmenybėssavybes. Asmenybės pagrindu laikomas temperamentas, kuris skirstomas įketuris pagrindinius tipus. (Sangvinikas – tai linksmas, draugiškas, nuoširdus, judrus iremocionalus žmogus, turintis humoro jausmą. Tačiau toks žmogus galinetesėti duoto žodžio, kartais pamiršti, pameluoti, gali sunkiai pakeltivienatvę. (Cholerikas – tai ryžtingas, audringas, linkęs išradingai ginčytis,rizikuoti, nuolat skuba, nesivaldo, nekantrus, užsispyręs, greitaiprarandantis pusiausvyrą ir taktišką bendravimą. (Flegmatikas – tai ramūs, nuoseklūs, susivaldantys, kantrūs irištvermingi žmonės. Jie neeikvoja jėgų be reikalo, sunkiai įsitraukia įdarbą, sunkiai prisitaiko prie aplinkos, uždari, nekalbūs, per daug mėgstabūti vieni, individualistai, o tai sunkina bendravimą. (Melancholikas – tai liūdnas, labai jautrus žmogus, sutrinka naujojeaplinkoje ar ištikus nelaimei, greitai prisitaiko prie kitų, kartais įtarusir labai nepasitikintis, lengvai įsižeidžia, dažnai paklūsta kitų valiai.Šio tipo žmonės vengia draugijos, todėl jiems sunkiau užmegzti kontaktą irbendrauti su kitais žmonėmis. Sangviniko ir choleriko tipui priklausantys žmonės lengvai užmezgakontaktus, yra atviri, noriai bendrauja su kitais, nevengia demonstruotisavo jausmų. Tačiau jie pernelyg greitai ir stipriai reaguoja į bet kokiaspastabas, komentarus, tačiau tuo pačiu, ypač choleriko tipo, jie greitai iratslūgsta, primiršta. Tuo tarpu flegmatiko ar melancholiko tipo žmonėsvengia atvirai rodyti savo jausmus, yra tylūs, uždari, sunkiai įsitraukia įbendravimą. Taigi jeigu slaugytoja bendraudama su pacientais atsižvelgs į jųasmenybės bruožus, tai galės išvengti nemalonių konfliktų ar nesusipratimų.

1.4.2 PAGRINDINIAI SLAUGYTOJOS TIPAI

Kalbant apie kontaktą tarp slaugytojos ir ligonio, be ligonioasmenybės, reikia atkreipti dėmesį ir į slaugytojos asmenybę. Kad atsirastųefektyvus bendravimas tarp slaugytojos ir paciento, kiekvienai slaugytojaibūtina gerai pažinti save, savo charakterio bruožus, žinoti darbo stilių irsavo poveikį ligoniams. Yra keletas dažniausiai pasitaikančių slaugytojostipų: (Rutiniška slaugytoja. Būdingiausias jos bruožas – mechaniškas savopareigų atlikimas. Tokio tipo slaugytojos užduotis – vykdyti tiksliai irviską, kas reikalinga pacientams slaugyti. Tačiau ji neretai patiespaciento nemato. Tokia slaugytoja gali prikelti ir miegantį ligonį,norėdama sugirdyti jam paskirtus migdomuosius. (Nervinis tipas. Tai slaugytojos, jaučiančios nuovargį, manančios, jogjų pastangos nesulaukia įvertinimo. Dėl tokio dirglumo ir pacientai negališalia jų jaustis ramiai. Tokios slaugytojos kartais nesąmoningai vengia kaikurių pareigų, laikydamos jas pernelyg sunkiomis. (Artistinis tipas. Tokios slaugytojos sąmoningai atlikdamos tam tikrąvaidmenį, siekdamos tam tikro idealo. Jeigu toks elgesys peržengialeistinas ribas, tuomet išnyksta betarpiškumas, atsiranda nenuoširdumas.

Siekdama žmogiškumo idealo slaugytoja staiga pradeda vaidinti geradarę,dažnai rodydama neeilinius, “artistinius”sugebėjimus. Visa tai galisutrukdyti formuotis kontaktui tarp slaugytojos ir ligonio. (Vyriškas tipas. Tokios slaugytojos yra ryžtingos, energingos,pasitikinčios savimi. Tačiau jei dominuojantys charakterio bruožai pernelygišreikšti, pacientai apibūdina jas kaip agresyvias, despotiškas ir nelabaimėgsta jas. (Motiniškas tipas. Tai miela, švelni, jautri slaugytoja, kuri iš tiesųstengiasi rūpintis pacientais kaip tikra motina. (Slaugytoja specialistė. Šiam tipui priskiriamos slaugytojos, kuriosdėl tam tikrų asmeninių ypatybių bei polinkių atlieka specialios paskirtiesdarbus. Kartais jos gali būti tik siauros srities fanatikės, sugebančiosatlikti tik savo darbą ir niekuo daugiau nesidominčios. Taigi kiekvienas slaugytojos tipas turi savo privalumų ir trūkumų.Mokėjimas bendrauti su pacientais – tai sugebėjimas išnaudoti savocharakterio privalumus, neleidžiant pasireikšti trūkumams.

1.5 SLAUGYTOJO IR PACIENTO BENDRAVIMĄ NAMUOSE ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

Slaugytojai bendrauti su pacientu tenka ne tik sveikatos priežiūrosįstaigose bet ir paciento namuose. • Prisistatymas. Pirmas slaugytojos kontaktas yra pasisakyti savo vardą ir pavardę, iš kur ir dėl ko atėjote. Jeigu slaugytoja nešioja prisisegusi ženklą su pavarde, reikia neužmiršti, kad žmonės gali turėti silpną regėjimą. Paklausti paciento kaip į jį kreiptis, daugeliui pagyvenusių žmonių nepatinka, kai į juos kreipiasi vardu.Labai svarbu, kad slaugytoja į suaugusį pacientą kreiptųsi ponas, ponia, panele arba kitais tinkamais kreipiniais, jeigu jos nebuvo prašyta kreiptis kaip nors kitaip. • Bendravimas su paciento šeima. Ir dviems žmonėms bendrauti gali būti pakankamai sudėtinga, o susitikti su trimis, keturiais ar dar didesniu būriu žmonių, gali visai susukti galvą, jei slaugytoja nepasitiki savimi nors tiek, kiek reikia bendraujant su vienu pacientu. Slaugytoja gali būti įsitikinusi, kad bendravimas su šeimos nariais yra nesvarbus ir kelia daugiau rūpesčių nei teikia naudos. Be abejo šeimos nariai labai padeda renkant anamnezę ar skatinant pacientą bendradarbiauti. Tačiau kartais mes galime negauti informacijos apie svarbius dalykus dėl to, kad šeima gali juos slėpti, bijodama pasirodyti nenormali. Jei į tai neatsižvelgsime, artimųjų nerimas išliks, ir slaugant pacientą šeima bus didesnė kliūtis nei sąjungininkė. • Išsiblaškymas. Jis susijęs su tokiais veiksniais, kurie atitraukia mūsų dėmesį, kai mėginame su kuo nors pasikalbėti, pvz. kai įjungtas televizorius. Tokiu atveju reikėtų tartis su pokalbio dalyviais, kad jie pašalintų dėmesį blaškantį šaltinį. Visada būkim dėmesingos. • Pasikeitimas nuostatomis ir emocijomis. Faktai rodo, kad emocijas ir nuostatas daugiausia perduodame nežodiniais būdais: balso tonu, veido išraiška, gestais. Kai bendraujame su pacientu, dažnai pamirštame, kad šypsena, suraukta kakta, arba judesys pacientui daug pasako. Jie mielai supranta, kad šypsena yra ženklas, jog jis mums patinka, suraukta kakta gali reikšti priešingą jausmą. Staigūs judesiai suvokiami kaip užimtumo ženklas. • Informacijos teikėjas ir paslapties išsaugojimas. Kitą potencialią problemą pacientams sudaro jų atsidūrimas informacijos teikėjo vaidmenyje. Pacientai gali manyti esant nereikalinga duoti informaciją apie savo socialinius reikalus. Kada tokią informaciją turėti yra iš tikrųjų būtina, reikia labai didelio takto, siekiant ją išgauti ir paaiškinti, jog informacija svarbi. Pacientui turi būti paaiškinama, kad viskas, kas pasakojama, bus laikoma konfidencialia informacija. 1.6 BENDRAVIMO SUTRIKIMAI

Daugelis pacientų palankiai vertina bendravimą su slaugytoja, tačiautaip pat yra ir daug kritikos. Pagrindinės problemos, su kuriomis ligonisgali susidurti, atlikdamas bendravimo gyvybinę veiklą, tai : pažinimo,kalbos, klausos, regos, pojūčių, judėjimo bei kūno kalbos problemos.(Pažinimo problemos Pažinimo problemų iškyla vaikams, turintiems protinę negalią, kurienegali nepriklausomai bendrauti. Jiems svarbus neverbalinis bendravimas.Kartais pažinimą trikdo nelaimingas atsitikimas arba liga (tai gali būtiAlzhaimerio liga). Tačiau ir be ligos kai kuriems žmonėms senatvėjepasitaiko sumažėjęs gebėjimas mąstyti ir atsiminti ženklus bei signalus.(Kalbos problemos Žodinis bendravimas gali būti sutrikdytas, kai dėl fizinių negalavimųpažeidžiamas balsas. Žmogui kalbėti trukdo: sausa burna, specifinėsinfekcijos (laringitas, tonzilitas), mikčiojimas. Ligonis laikinai balsągali prarasti po tracheostomijos arba ištiktas isterinės psichoneurozės, onegrįžtamai praranda balsą po gerklų operacijos laringektomijos.(Klausos problemos Balsinio bendravimo įgūdžių sunku įgyti kurčiam ar su klausos negaliagimusiam kūdikiui. Vaikams gali atsirasti klausos problemų dėlpasikartojančio viduriniosios ausies infekcijos. Klausos sutrikimą kartaislydi nemalonus spengimas, ūžimas ausyse, kuris gali sukelti nemigą,depresiją.(Regos problemos Kūdikis gali būti iš prigimties aklas ir tokiu atveju iš pat pradžiųreikia specialisto patarimo, kad maksimaliai būtų naudojamasi kitaisbendravimo būdais. Iškyla visai kitokia problema, kai regintis žmogusstaiga apanka. Slaugytoja staiga regėjimo netekusiam žmogui gali padėti,apibūdindama aplinką, vykstančius reiškinius, pabrėždama orientyrus. Kaikurie pacientai gali būti apakę viena akimi. Ir nors žmogaus kūnasstebėtinai geba prisitaikyti prie įvairiausių pokyčių, tačiau praradus dalįvizualinio lauko, reikia laiko prisitaikyti prie naujų bendravimo sąlygų.(Pojūčių problemos Atsiranda įvairių problemų, kai prarandamas odos jautrumas,prarandamas gyvybiškai svarbus bendravimo komponentas. Praradus odos

jautrumą, sumažėja žmogaus galimybės fiksuoti jį apsaugančius signalus.Tokiais atvejais nejaučiama pernelyg didelio karščio, ir žmogaus oda galibūti nudeginta, žmogus gali atsitrenkti į aštrų daiktą ir nejusti žaizdos,atsiradusios pažeidus odą ir po ja esančius audinius.( Judėjimo problemos Kai žmogus praranda gebėjimą judėti, pažeistoji kūno vieta jaunebegali būti naudojama neverbalinei informacijai perduoti. Priklausomainuo paralyžiaus masto įvyksta skirtingi bendravimo pobūdžio pokyčiai. Vienpusio paralyžiaus ištikti ligoniai gali prarasti iki 30 %neverbalinio bendravimo galimybių. Ištikus dešiniajai hemiplegijai daugumažmonių negali rašyti, o esant kairiajai hemiplegijai gali sutrikti kalba. Abipusio paralyžiaus (paraplegijos) ištikti žmonės irgi gali prarastiiki 50% neverbalinio bendravimo galimybių. Jie negali atlikti veiksmųžemiau juosmens ir, suprantama, negali vaikščioti. Vadinasi, jie negališiomis kūno dalimis perduoti įprastos neverbalinės informacijos. Tetraplegijos (visų keturių galūnių paralyžiaus) pažeisti pacientainetenka didesniosios dalies neverbalinio bendravimo galimybių, išlieka tikveido išraiška ir akių kontaktas.( Kūno kalbos problemos Yra žmonių, kurie turi “normalų” kūną, tačiau jo dalių, funkcijųpožiūriu, negali kalbėti kūno kalba. Egzistuoja ne tik kūno kalbosperdavimo problemos, bet ir žmonių perduotos kūno kalbos interpretacijosproblemos. Viena iš paciento problemų yra negalėjimas išsitiesti ir šiek tiekatitiesti pečius, kas taip būdinga savimi pasitikintiems, linksmiemsžmonėms. Pernelyg didelis bendro pobūdžio aktyvumas dažnai būna pykčio irnevilties išraiška. Tačiau yra ir tokių pacientų, kurie nebūdami nei pikti,nei nusivylę paprasčiausiai negali atsipalaiduoti ir ramiai pasėdėti. Kai kuriems pacientams būdingas nenormaliai didelis “vietinis”aktyvumas, kai žmogus negali kontroliuoti vieno ar kelių raumenų. Pacientasgali beprasmiškai ir be perstojo maskatuoti rankomis ir dėl to pacientasrankų pagalba negali perteikti to, ko nori. Antra vertus, struktūrinių kūno trūkumų gali ir nebūti, tačiau dėlpriverstinės laikysenos gulint lovoje, sėdint kėdėje su ratais, taip patgali atsirasti kūno kalbos problemų. Slaugės gali padėti pacientams:šnekėtis su jais atsisėdusios. Taigi ligonis gali turėti įvairiausių problemų, sunkumų, trukdančiųgyvybinėje bendravimo veikloje. Tad slaugei yra svarbu padėti pacientuiatskleisti bent optimalias jo bendravimo galimybes. Jeigu pacientas turi klausos, kalbos ar pažinimo sunkumų, slaugytojagali padėti bendrauti vartodama neverbalinę kalbą. Regėjimo problemųturinčiam žmogui slaugytoja gali padėti apibūdindama aplinką ir aplinkvykstančius reiškinius. Kad ir koks bebūtų nejudrumo, paralyžiaus mastas, pagrindinisslaugytojos tikslas – emociškai palaikyti, skatinti ir mokyti pacientą,vadovaujantis fizioterapeuto patarimais, kontroliuoti paralyžiaus pažeistusraumenis, siekiant, kad pagerėtų paciento neverbalinio bendravimo gyvybinėveikla.1.7 SLAUGYTOJOS BENDRAVIMO ĮGŪDŽIAISavo kasdieniniame darbe slaugytoja bendrauja su daugybe žmonių. Tačiaugerai bendrauti nėra lengva ir paprasta, tam reikalingi bendravimo įgūdžiaiir patirtis. Kaip slaugytoja naudoja savo asmeninius bendravimo įgūdžius,turi didžiulės įtakos paciento slaugai. Pavyzdžiui, kaip klausosi, kaipsugeba sudaryti tinkamą atmosferą, kad pacientas atsiskleistų, ir kaippasiūlo nuoširdžią pagalbą ir paguodą. Pagrindiniai bendravimo įgūdžiai, palengvinantys bendravimą yra šie: (Atidus išklausymas – tai įsiklausymas į kito asmens žodžius, mintis,jausmus, ar jie būtų išreikšti , ar numanomi. Išklausymas reikalaujajautrumo, supratimo ir santūrumo kito žmogaus atžvilgiu. Aktyviaiklausantis padidėja galimybė suteikti visapusę pagalbą ir paramą. Aktyviaiklausantis reikia laikytis tam tikrų principų: – kalbant pacientui nepertraukinėti klausimais ir komentarais; – klausantis reikia atkreipti dėmesį ne vien tik į tiesiogiai sakomusžodžius, bet ir į tai, kas slypi už jų; – žiūrėti į kalbantįjį, tai yra leisti žmogui suprasti, jog domimasi tuo, kas sakoma; – nepainioti savo jausmų su savo atsakymais. Geram klausytojui yrabūtina atskirti emocinę reakciją nuo klausymosi ir supratimo. Vengtistiprių pykčio ir liūdesio jausmų, kurie gali trukdyti atidžiai klausytisir supratingai reaguoti. (Dėmesingumas. Jei parodysime tikrą susidomėjimą žodiniu bei nežodiniubūdu, kitas žmogus patirs dėmesį bei rūpestį, vadinasi, ir jausmą, kad jisnėra vienas su savo problemomis. Taip sukuriama galimybė atsiverti.Tikrojidėmesio reikšmė ne užbėgimas už akių,o pritarimas ir susidomėjimas. Dėmesionegalima pasiekti akimirksniu,tam reikia laiko. (Šiluma ir rūpestis. Rūpinimasis – tai pagalba kitam žmogui, kad jisvystytųsi ir galėtų atskleisti patį save. Jis apima fizinį ir psichologinįdalyvavimą. Šiluma daugiausia perduodama bendraujant nežodiniu būdu.Slaugytoja ją gali perduoti: – šypsodamasi, draugišku balsu kreipdamasi į pacientą; – liesdama pacientą; – stovėdama ir laisvai bendraudama su pacientu, tai yra stovėdamaatsipalaidavusi, kojos turi tvirtai stovėti ant žemės, rankos ir kojosneturi būti sukryžiuotos. (Nuoširdumas. Labai svarbu su pacientu būti nuoširdžiam, atviram irsąžiningam. Jeigu tikimės, kad jis bus sąžiningas, tai turėtume būtipasirengusios atsakyti tuo pačiu. Tik abipusis pasitikėjimas sukuria laisvąir atvirą bendravimą. (Pagarba. Ne mažiau svarbu jausti ligoniui pagarbą, kuri prasideda jau
nuo kreipimosi į jį. Kreipdamiesi su pagarbą į ligonį suteikiame jamgalimybę pajusti, kad iš tikrųjų jį gerbiame ir vertiname. (Susitapatinimas. Ypač svarbu sugebėti suprasti ligonį, įsivaizduotisave jo vietoje, pamatyti jo problemą taip, kaip ją mato jispats.Įsijautimas būtinas tarpasmeninio ryšio užmezgimui, savęs tobulėjimui,mokymuisi ir savo patirties. (Rūpinimasis- tai pagalba kitam žmogui, kad jis vystytųsi, ir galimybėatskleisti save patį. Kad atsirastų rūpinimosi santykiai, reikia perduotižinias, būti kantriam, sąžiningam, nuoširdžiam, tikėti, turėti viltį irbūti drąsiam.Slaugytojai rūpinimasis yra daugiau nei kito žmogaus priežiūratai taip pat ir domėjimasis ir globa.1.8 NETINKAMAS SLAUGYTOJOS VAIDMUO BENDRAUJANT SU PACIENTU

Kartais slaugytoja bendravimą gali apsunkinti netinkamu elgesiu, kurisgali pakenkti santykiams su pacientu. Todėl bendraujant su pacientu reikėtųvengti tokių klaidų, kaip: (Nesiklausymas. Tas, kuris nesiklauso vienaip ar kitaip parodo, kadžmogus jam neįdomus, nuobodus. Nemokėdamas bendrauti žmogus dažnainesiklauso, jis užsiėmęs savo veiksmų apmąstymu, kad nebesugeba klausytis. (Vertinimas. Slaugytoja negali primesti savo nuomonės, kas yraneteisinga, o kas ne. Ji privalo susilaikyti nuo aiškinimo ir vertinimo,kad pacientas turėtų erdvės išreikšti mintis ir jausmus apie savo ligą argyvenimo situaciją. (Atstūmimas. Nenorint diskutuoti tam tikra tema, parodoma, kadpaciento problema ar poreikis yra nereikšmingas ar menkavertis. Tokįaiškinimą pacientas gali suprasti kaip jo asmens atstūmimą. Temospakeitimas prisiimant paciento problemą taip pat gali sukliudyti pacientuiatsiverti. (Patarimai. Ligoniui reikia nurodyti, tekti informaciją irinstruktuoti, jai jis konkrečiai klausia arba jei tai būtina. Tačiau kaikalbama apie asmenišką pasirinkimą, slaugytojai vertėtų vengti patarimų. (Stereotipiniai atsakymai. Jeigu ligonis kalba apie prastą savijautą,nuotaiką, slaugytojai derėtų vengti tokių atsakymų kaip kad “tai normalu”,“taip turi būti”. Taip slaugė parodo, kad paciento pareiškimui ji neteikiareikšmės, jog tai visai jai nesvarbu. Taigi jeigu pacientas pajus, kad jis yra vertinamas, teisiamas,kaltinamas arba įtariamas, tuomet bendravimas gali nutrūkti arba taptipaviršutinišku.

1.9 TEORINĖS DALIES IŠVADOS

Žmogaus bendravimui nuolat turi įtakos įvairūs veiksniai: biologiniai,psichologiniai, socialiniai, kultūriniai, aplinkos bei politiniai,ekonominiai veiksniai. Geras bendravimas – tai sėkmingas slaugos pagrindas. Pacientas atėjęsį sveikatos priežiūros įstaigą susiduria su nepažįstama aplinka,nepažįstamais žmonėmis, nesuprantama veikla ar kalba. Kad bendravime galėtų išvengti nesusipratimų ir nemalonių konfliktų,slaugytoja visų pirma turėtų gerai pažinti save, savo darbo stilių, beiatsižvelgti į paciento asmenybės bruožus. Pagrindinės problemos su kuriomis pacientas gali susidurti bendravimogyvybinėje veikloje, tai pažinimo, kalbos, klausos, regos, pojūčių,judėjimo bei kūno kalbos problemos. Kiekviena slaugytoja privalo įgyti bendravimo įgūdžių ir vengti tokiųklaidų kaip atstūmimo, nesiklausymo, vertinimo, patarimų ir komentarųdavimų, ir stereotipinių atsakymų.

2 DALIS. EMPIRINIS TYRIMAS

Tyrimui pasirinktas metodas – anoniminė anketinė apklausa. Empirinio tyrimo tikslas: palyginti slaugytojų ir pacientų požiūrį įtarpusavio bendravimą. Tiriamųjų grupė pasirinkta netikimybiniu būdu.Anketas užpildė 80 respondentų: 50 pacientų ir 30 slaugytojų. Tiriamiejityrime dalyvavo savanoriškai. Pacientams buvo pateikta 10 klausimų,slaugytojoms – 7 klausimai. Atsakydami į anketos klausimus respondentaigalėjo pasirinkti jiems tinkamus variantus.

3 DALIS. EMPIRINIO TYRIMO REZULTATAI IR JO APTARIMAS

3.1 Pacientų apklausos duomenys

Anketas užpildė 50pacietų, iš jų 27 moterys – tai sudaro 54% visų apklaustųjų, ir 23 vyrai – 46% (1 pav.). Jų amžius buvo įvairus, nuo 17 iki 72 metų. Anketoje buvo 10 klausimų. Atsakydami į anketos klausimus respondentai galėjo pasirinkti jiems tinkamus variantus.

[pic]

1 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal lytį.

Pirmuoju anketos klausimu buvo norima sužinoti respondentųnuomonės, ar jiems reikalingas bendravimas su slaugytoja. Buvo pateiktiketuri atsakymo variantai: 1 – labai svarbus, 2 – svarbus, 3 – mažaisvarbus, 4 – nesvarbus(žr.1lent.).

1 lentelė. Respondentų nuomonių pasiskirstymas apie bendravimo suslaugytoja svarbą

|Variantai|Respondentai || |Iš viso |Moterys |Vyrai || |proc. |skaičiai |proc. |skaičiai |proc. |skaičiai ||Labai |24 |12 |33 |9 |13 |3 ||svarbus | | | | | | ||svarbus |56 |28 |56 |15 |57 |13 ||mažai |14 |7 |11 |3 |17 |4 ||svarbus | | | | | | ||nesvarbus|6 |3 |0 |0 |13 |3 |

Pirmą atsakymo variantą (l. svarbus) pasirinko iš viso 24% (12) respondentų, iš jų 33% (9) moterys ir 13% (3) vyrų (2 pav.). Antrą variantą (svarbus) pasirinko 56% (28) pacientai ), 56% (15) moterų ir 57% (13) vyrų. Trečią variantą (mažai svarbus) – iš viso 14% (7), iš jų 11% (3) moterys ir 17% (4) vyrai. Ketvirtą variantą (nesvarbu) pažymėjo 6% (3) ligoniai, vyrų 13% (3) ir nė viena moteris nepažymėjo šio varianto0%(0). Taigi didžioji dalis pacientų– 56% (28) sutinka , kad patekus įsveikatos priežiūros įstaigą žmogui bendravimas su slaugytoja yrasvarbus(žr. pried;1 pav.). Respondentai turėjo paaiškinti, kodėl pasirinko tokį atsakymo variantą.Paminėsime keletą jų nuomonių: “bendraujant jaučiuosi saugesnis”, “todėl,kad padeda kai reikia pagalbos”, “iš dalies priklauso nuo to manosavijauta”, kad nebūtų nuobodu”, “todėl, kad norisi išsikalbėti” ir t.t.

2 lentelė. Respondentų kreipimosi į slaugytoją dažnumas|Variantai |Parama |Informacija || |proc. |skaičiai |proc. |skaičiai ||Visada |10 |5 |32 |16 ||Dažnai |42 |21 |48 |24 ||Retai |36 |18 |18 |9 ||Niekada |12 |6 |2 |1 |

Į antrą anketos klausimą “ar kreipiatės į slaugytoją , kai reikalingaparama ir informacija ?”respondentų atsakymai buvo įvairūs(2lent.) . Jiegalėjo pasirinkti vieną iš keturių variantų: 1-visada ;2-dažnai ; 3-retai;4-niekada . Į klausimą, ar kreipiasi pacientai dėl paramos jų atsakymų duomenyspasiskirstė : visada-10% (5) ; dažnai-42%(2) ;retai-36%(18) ;niekada-12%(6); Didžioji pacientų dalis (42% ) teigia, kad visada kreipiasi dėl

paramos, tačiau 1/3 pacientų (36%) pareiškė, kad retai prašo slaugytojosdėmesio. Respondentų atsakymai į klausimą ar kreipiasi į slaugytoją, kaireikalinga informacija, pacientai atsakė: visada-32 %(16) ; dažnai-48%(24);retai-18%(9); niekada-2%(1) . Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad pacientai tiek dėlparamos (42%), tiek dėl informacijos (48%) dažnai kreipiasi į slaugytoją.

3 lentelė. Pagrindinės pacientų pokalbių temos su slaugytojomis|Variantai|Atsakymai || |Retai |Kartais |Dažnai |Labai dažnai ||ligą |12 |6 |28 |14 |40 |20 |20 |10 ||tyrimus |10 |5 |26 |13 |42 |21 |22 |11 ||Pacientų |32 |16 |36 |18 |18 |9 |14 |7 ||artimuosi| | | | | | | | ||us | | | | | | | | ||politiką |98 |49 |2 |1 |0 |0 |0 |0 ||Pacientų |46 |23 |24 |12 |18 |9 |12 |6 ||problemas| | | | | | | | ||ir | | | | | | | | ||rūpesčius| | | | | | | | ||Paciento |34 |17 |42 |21 |14 |7 |10 |5 ||pomėgius | | | | | | | | ||Įstaigos |44 |22 |34 |17 |18 |9 |4 |2 ||taisykles| | | | | | | | |

Tiriamųjų grupei buvo pateiktas klausimas “apie ką dažniausiaikalbatės su slaugytojomis?”(žr.3lent.). Buvo pateikta keletas temų variantųir kiekvieną variantą respondentas turėjo įvertinti atitinkamais skaičiais(1 – retai, 2 – kartais, 3 – dažnai, 4 – labai dažnai). Slaugymą, kaip pokalbio temą apklaustieji pacientai įvertino: 1 balu– 36% (18), 2 balais – 20%(10), 3 balais – 30%(15), 4 balais – 14% (7). Apibendrinant gautus rezultatus tiriamųjų asmenų atsakymai pasiskirstęnetolygiai. 1/3 pacientų įvardijo, kad apie slaugą su slaugytoja kalbaretai, tačiau taip pat 1/3 teigia, kad tai dažna pokalbio tema. Kaip dažnai kalba apie paciento ligą, respondentai įvertino: 1 balu12%(6), 2 balais 28%(14), 3 balais 40%(20), 4 balais 20%(10). Taigi dauguma pacientų 40%(20) teigia, kad liga kaip pokalbio tema yradažna. Pokalbio apie tyrimus dažnį respondentai įvertino: 1 balu 10%(5) , 2balais 26%(13), 3 balais 42%(21), 4 balais 22%(11). Taigi beveik pusė apklaustųjų pacientų 42%(21) atsakė, kad dažnaikalba su slaugytoja apie tyrimus. Temas apie pacientų artimuosius aktualumas įvertintas: 1 balu 32%(16),2 balais 36%(18), 3 balais 18%(9), 4 balais 14%(7). Taigi iš atsakymųrezultatų matyti, kad apie pacientų artimuosius, kaip patys pacientaiteigia , kad tik kartais su slaugytojomis kalba (36 %). Kaip politikos temą įvardijo pacientai matyti iš rezultatų, kad visdėl to ši tema liečiama retai (teigia 98%respondentų). Apie ligonio problemas ir rūpesčius apklaustųjų asmenų rezultataisgalima teigti, kad, pasak pacientų, tai reta pokalbių tema su slaugytoja.Taip įvertino 46% (23) respondentų ir tik 24%(12) teigia, kad kartais apietai kalbama. Paciento pomėgius kai pokalbio temą respondentai įvertino šiaisbalais: 1 balu – 34%(17), 2 balais- 42%(21), 3 balais – 14%(7), 4 balais –10%(5). Taigi, didžioji dalis pacientų (42%) teigia, kad apie jų pomėgiuskalbama kartais. Paskutinė pokalbio tema – apie sveikatos priežiūros įstaigos taisyklesligoniai įvertino: 1 balu 44%(22), 2 balais 34%(17), 3 balais 18%(9), 4balais 4%(2).Taigi, pagal gautus rezultatus galima teigti, kad daugumapacietų (44%) kalba retai(žr.pried;2pav.).

4 lentelė. Pagrindinės priežastys, kodėl pacientai vengia bendravimosu slaugytojomis.|Priežastys |Atsakyta teigiamai (%) ||Nenori būti našta |50 ||Nes slaugytoja atrodo labai užimta |54 ||Nenori būti įkyrūs |66 ||Baiminasi būti atstumti ar |36 ||nesuprasti | ||Nenori nuo slaugytojos būti |16 ||priklausomi | ||Kita |18 |

4 lentelėse pateikta respondentų atsakymų duomenys į anketos klausimą“kodėl vengiate bendrauti su slaugytojomis”. Respondentai galėjo pasirinktikelis tinkamus variantus iš pateiktų pagrindiniųpriežasčių(žr.pried;3pav.). Pacientai nurodė , kad pagrindinės priežastys,kodėl jie vengia bendravimo: nenori būti įkyrūs (66%.) ir kad slaugytojaatrodo labai užimta (54%.).

5 lentelė. Pacientų nuomonės apie slaugytojų savybes, kurios galiįtakoti tarpusavio bendravimą.|Savybės |Atsakymai (%) || |Nesvarbu |Mažai svarbu |Svarbu |Labai svarbu ||Nuoširdumas |6 |8 |28 |58 ||Šiluma ir |6 |10 |50 |34 ||rūpestis | | | | ||Griežtumas |32 |44 |20 |4 ||Atidus |2 |6 |50 |42 ||išklausymas | | | | ||Reiklumas |24 |32 |34 |10 ||Dėmesingumas |0 |6 |24 |70 ||Pagarba ir |6 |16 |34 |44 ||pasitikėjimas | | | | ||Apsiskaitymas |12 |16 |44 |28 ||Konfidencialuma|0 |14 |28 |58 ||s | | | | ||Pritarimas |25 |28 |25 |22 |

Iš 5 lentelės matyti kaip pacientai vertino slaugytojų savybes, kurios jų manymu, gali įtakoti jų tarpusavio bendravimą. Pagrindinės savybės, kurios labai svarbios tarpusavio bendravimui, ligoniai įvertino(4 balais): dėmesingumą(70%), nuoširdumą (58%), konfidencialumą (58%).Mažiausiai įtakojančios bendravimą slaugytojų savybes ligoniai įvertino,pažymėdami 1 balu(nesvarbus):griežtumas 32%, pritarimas 25%.

6 lentelė. Pagrindiniai, pacientų nuomone, slaugytojų bendravimo trūkumai.|Variantai |Atsakymai || |Proc. |Skaičiai ||neatidžiai išklauso |35 |16 ||rodo abejingumą |53 |24 ||kalbant pertraukinėja |40 |18 ||klausimais ir | | ||komentarais | | ||pastoviai skuba |62 |30 ||dažnai kritikuoja, siūlo|35 |16 ||savo nuomonę bei | | ||patarimus | | ||kita |4 |2 |

Šeštuoju anketos klausimu norėjau sužinoti su kokiomis slaugytojomis pacientams nepatinka bendrauti. Respondentams buvo pateikta 6 atsakymų variantai . Jie galėjo pasirinkti vieną ar kelis jiems tinkamus variantus. Pagrindinės slaugytojos klaidos, kurios pacientų nuomone apsunkina tarpusavio bendravimą nurodytos 6 lentelėse. Daugiau kaip pusė ligonių 62% (30), teigia, jog svarbiausia priežastis tai, kad slaugytojos pastoviai skuba, 53%(24) mano , kad slaugytojos labai abejingos(žr.pried;4pav.).

7 lentelė. Aplinkos veiksniai, trukdantys paciento ir slaugytojos tarpusavio bendravimui.|Veiksniai |Atsakymai || |proc. |skaičiai ||Kitų pacientų buvimas |30 |18 ||šalia | | ||Triukšmas |43 |26 ||Apšvietimas |7 |4 ||Artimųjų buvimas |12 |7 ||Kita |8 |5 |

7 lentelėse pateikta respondentų atsakymai į 7 anketos klausimą “Kurieaplinkos veiksniai gali trukdyti jūsų ir slaugytojos tarpusaviobendravimui”. Tiriamųjų asmenų grupei buvo pateikta penki atsakymųvariantai. Iš respondentų gautų atsakymų rezultatų galima pastebėti, kaddaugiausia pacientus bendraujant su slaugytoja vargina triukšminga aplinka43% ir antras jų nuomone svarbus veiksnys, tai kitų pacientų buvimaspalatoje 30%(žr.pried;5pav.).

8 lentęlė. Pagrindinės su pacientu susietos aplinkybės, įtakojančiosbendravimą.|Variantai |Atsakymai || |Nesvarbu |Mažai svarbu |Svarbu |Labai svarbu||Paciento amžius |42 |21 |26 |13 |16 |8 |16 |8 ||Paciento nuotaika |16 |8 |18 |9 |40 |20 |26 |13 ||Paciento turimų |16 |8 |18 |9 |40 |20 |32 |16 ||žinių apie savo | | | | | | | | ||susirgimą lygis | | | | | | | | ||Kalbėjimas ta |4 |2 |12 |6 |42 |21 |42 |21 ||pačia kalba | | | | | | | | |

Aštuntuoju anketos klausimu tiriamųjų asmenų grupė turėjo įvertinti sujais asmeniškai susijusias aplinkybes, kurios jų manymu daro įtakątarpusavio bendravimui (žr.8lent.). Respondentams buvo pateikti penkiteiginiai, kuriuos kiekvienas turi įvertinti balais(1-nesvarbu; 2-mažaisvarbu;3-svarbu;4-labai svarbu). Pacientai labai svarbiais veiksniaisįvertino savo sveikatos būklės sunkumą 48% (24)ir kalbėjimą ta pačia kalba42%(21).Visiškai nesvarbus veiksnys, nuo kurio nepriklauso koks bendravimasįvyks, tai didelė dalis respondentų mano, kad tai jųamžius42%(21)(žr.pried;6pav).

3.2. Slaugytojų apklausos duomenys

Apklausos tyrime dalyvavo 30 slaugytojų, dirbančių sveikatospriežiūros centre. Pirmuoju anketos klausimu norėjau sužinoti kiek jaulaiko slaugytojos dirba. Pagal anketos atsakymus slaugytojų darbo stažas nuo 1,5 iki 28 metų (vidurkis 16,5 metų).

2 pav.Bendravimo svarba slaugytojos darbe

Antruoju anketos klausimu norėjau sužinoti ar reikalingas slaugytojųnuomone bendravimassu pacientu. Į klausimą atsakyti buvo pateikti 4atsakymų variantai:1-labai svarbu, 2-svarbu, 3-mažai svarbu, 4-nesvarbu. Iš30 apklaustųjų slaugytojų 1 variantą pažymėjo 76%(23), 2 variantą pabraukė24%(7), 3 ir4 atsakymų variantus nė viena nepažymėjo(žr.2pav.). Taigi visos slaugytojos sutinka, kad bendravimas su pacientu labai svarbus.Slaugytojos turėjo paaiškinti, kodėl pasirinko tokį atsakymo variantą.Pateiksime keletą respondenčių nuomonių apie bendravimą:“bendraujant galima gauti daug informacijos apie patį pacientą”; “nes taipadeda geriau suprasti paciento norus ir poreikius, o pacientui slaugytojosreikalavimus”; “bendraujant galima padėti pacientui šgyventi ligą”; “kadpacientas jaustųsi saugus” ir kiti.

9 lentelė. Veiksniai įtakojantys slaugytojos bendravimą su pacientu|Variantai |Atsakymai || |nesvarbu |mažai |svarbu |labai || | |svarbu | |svarbu ||Paciento amžius |33,3|10 |26,7|8 |33,3 |10 |6,7 |2 ||Paciento charakteris|10 |3 |20 |6 |60 |18 |10 |3 ||Paciento |20 |6 |66,7|20 |10 |3 |3,3 |1 ||išsilavinimas | | | | | | | | ||Kalbėjimas ta pačia |6,7 |2 |26,6|8 |30 |9 |36,7|11 ||kalba | | | | | | | | |

9 lentelėje matyti slaugytojų atsakymų variantų pasiskirstymas pagal tai,kas slaugytojų nuomone įtakoja jų bendravimą su pacientu. Kiekvienamatsakymo variantui reikėjo pažymėti joms tinkantį skaičių.Paciento susirgimo pobūdį kaip įtakojantį veiksnį 16,7%(5) respondenčiųpažymėjo1 balu(nesvarbu), taip pat 16,7%(5) įvertino 2 balais(mažaisvarbu),30%(9) pažymėjo 3 balais(svarbu) ir 36,6%(11) pažymėjo 4balais(labai svarbu).Taigi dauguma slaugytojų(36,6% ir 30%)sutinka, kad tarpusavio bendravimaslabai priklauso nuo paciento ligos sunkumo.Paciento amžių slaugytojos įvertino: 1 balu-33,3%(10), 2 balais-26,7%(8),3balais-33,3%(10) ir 4 balais-6,7%(2).Taigi 1/3 slaugytojų mano, kad nuoligonio amžiaus priklauso koks bendravimas įvyks tarp slaugytojos irligonio, taip pat 1/3 apklaustųjų su tuo nesutinka.Paciento charakterį įvertino : 1 balu – 10%(3), 2 balais – 20%( 6), 3balais – 60%(18), 4 balais- 10%(3).Taigi daugiau nei pusė slaugytojų 69,3% sutinka, kad bendravimas priklausonuo paciento charakterio.Paciento išsilavinimą įvertino: 1 balu – 20%(6), 2 balais –66,7%(20), 3balais – 10%(3), 4 balais –3,3%(1).Taigi, dauguma slaugytojų sutinka, kadbendravime nėra jau taip svarbus paciento išsilavinimas.Bendravimas priklauso nuo kalbėjimo ta pačia kalba, respondentės pažymėjo:1 balu – 6,7%(2), 2 balais – 26,6%(8), 3 balais – 30%(9), 4 balais –36,7%(11).Taigi didžioji dalis slaugytojų sutinka, kad vis dėl to, koksbendravimas įvyks tarp slaugytojos ir paciento labai priklauso nuo to, arjie kalbės ta pačia kalba(žr.pried;7pav.).

10 lentelė. Pagrindinės slaugytojų pokalbių temos su pacientais|Variantai|Atsakymai || |retai |kartais |dažnai |Labai dažnai ||Ligą |26,|8 |26,7|8 |13,3|4 |33,|10 || |7 | | | | | |3 | ||Tyrimus |0 |0 |43,3|13 |23,4|7 |33,|10 || | | | | | | |3 | ||Paciento |10 |3 |53,3|16 |20 |6 |17 |5 ||artimuosi| | | | | | | | ||us | | | | | | | | ||Politiką |93,|28 |6,7 |2 |0 |0 |0 |0 || |3 | | | | | | | ||Pacientų |0 |0 |6,7 |2 |53,3|16 |40 |12 ||problemas| | | | | | | | ||ir | | | | | | | | ||rūpesčius| | | | | | | | ||Pacientų |6,7 |2 |26,7|8 |33,3|10 |33,|10 ||pomėgius | | | | | | |3 | ||Įstaigos |20 |6 |23,4|7 |43,3|13 |13,|4 ||taisykles| | | | | | |3 | |

Į ketvirtą klausimą “apie ką dažniausiai kalbatės su pacientu ?”,respondenčių atsakymų rezultatai pasiskirstė taip:apie slaugymą – daugiausia atsakė labai dažnai– 46,7%(14) ir nė vienanepasirinko varianto retai – 0%(0);apie ligą –daugiausia pažymėjo variantą labai dažnai– 33,3%(10) ir keturiospabraukė variantą retai -13,3%(4);apie tyrimus – 43,3%(13) pasirinko antrą variantą (labai dažnai) ir nėviena nepažymėjo pirmo varianto (retai);apie paciento artimuosius – 53,3%(16) atsakė kartais ir mažiausiairespondenčių pasirinko retai – 10%(3);apie politiką – 93,3%(28) slaugytojos įvertino 1 balu(retai) ir nė vienanepasirinko 3 -4 balų(dažnai ir labai dažnai);apie pacientų problemas ir rūpesčius daugiausia respondenčių 53,3%(16)pažymėjo 3 balais ir nė viena nepasirinko 1 atsakymo varianto;apie pacientų pomėgius – 1/3 respondenčių įvertino 3 balais ir taip pat 1/3pažymėjo 4 balais, mažiausiai pažymėjo 1 balu – 6,7%(2);apie sveikatos priežiūros įstaigos taisykles – 43,3%(13) slaugytojųatsakė, kad tai dažna pokalbių tema(žr.pried;8pav.).

11 lentelė.Slaugytojų savybės įtakojančios bendravimą su pacientais|Savybės |Atsakymai || |Nesvarbu |Mažai svarbu |Svarbu |Labai svarbu ||Šiluma ir |0 |0 |0 |0 |33,3 |10 |66,7 |20 ||rūpestis | | | | | | | | ||Griežtumas |16,7 |5 |23,3 |7 |46,7 |14 |13,3 |4 ||Atidus |0 |0 |3,3 |1 |20 |6 |76,7 |23 ||išklausymas | | | | | | | | ||Reiklumas |6,7 |2 |43,3 |13 |33,3 |10 |16,7 |5 ||Dėmesingumas |0 |0 |13,3 |4 |23,4 |7 |63,3 |19 ||Pagarba ir |0 |0 |13,3 |4 |36,7 |11 |50 |15 ||pasitikėjimas | | | | | | | | ||Apsiskaitymas |0 |0 |13,3 |4 |60 |18 |26,7 |8 ||Konfidencialum|0 |0 |3,3 |1 |33,3 |10 |63,3 |19 ||as | | | | | | | | ||Pritarimas |6,7 |2 |26,6 |8 |50 |15 |16,7 |5 |

5 anketos klausime slaugytojos įvertino savo savybes nuo kurių galipriklausyti bendravimas(žr.11lent.). 4 balais – daugiausia respondenčiųįvertino: atidų išklausymą -76,7%(23), nuoširdumą – 70%(21), šilumą irrūpestį – 66,7%(20), dėmesingumą – 63,3%(19), konfidencialumą –63,3%(19).Tik nedaugelis respondenčių įvertino savo savybes 1 balu(retai).Daugiausiai vienu balu pažymėjo: griežtumą – 16,7%(5), reiklumą – 6,7%(2)ir pritarimą – 6,7%(2).

12 lentelė. Pagrindiniai slaugytojų bendravimo įgūdžių trūkumai.|Variantai |Atsakymai || |% |Skaič|| | |. ||Nesugebėjimas atidžiai išklausyti|16,7 |5 ||Abejingumas |6,6 |2 ||Paciento pokalbio |10 |3 ||pertraukinėjimas | | ||Dažnas skubėjimas |73,3 |22 ||Kritikavimas, savo nuomonės bei |10 |3 ||patarimų siūlymas | | ||Kita |10 |3 |

Šeštame anketos klausime slaugytojos turėjo pažymėti, kurios jų savybėsgali apsunkinti tarpusavio bendravimą(žr.12lent.). Iš pateiktų penkiųvariantų daugiausia slaugytojų pasirinko variantą – dažnas skubėjimas73,3%(22),mažiausiai iš apklaustųjų įvardijo abejingumą6,6%(2)(žr.pried;9pav.).

13lentelė.Aplinkos veiksniai trukdantys slaugytojos ir paciento tarpusaviobendravimui|Veiksniai |Atsakymai || |% |Skaič.||Kitų pacientų buvimas šalia |30 |9 ||Triukšmas |66,6 |20 ||Apšvietimas |3,3 |1 ||Paciento artimųjų buvimas |16,7 |5 ||Kita |20 |6 |

7 anketos klausimu norėjau sužinoti ar yra aplinkos veiksnių, kurie galislaugytojoms apsunkinti bendravimą su pacientais(žr.13lent.).Iš gautųatsakymų rezultatų matyti, kad dažniausiai trukdo triukšmas – 66,6%(20) irvienai slaugytojai – 3,3%(1) apšvietimas. 6 atsakymo variantą –“kita”pasirinko 20%(6) respondenčių atsakydamos, kad iš išvardintų veiksniųniekas netrukdo(žr.pried;10pav).

3.3 SLAUGYTOJŲ IR PACIENTŲ APKLAUSOS DUOMENŲ PALYGINIMAS

Slaugytojoms ir pacientams anketoje buvo pateikta 6 panašūsklausimai. Palyginus jų gautus rezultatus, jų atsakymai ne visur sutapo.Į klausimą: ar svarbus bendravimas tarp slaugytojos ir paciento? Daugumapacientų ir slaugytojų teigia, kad svarbus(žr.1 lent.;2 pav.).

Į klausimą: apie ką dažniausiai kalbatės?Dauguma ligoniųteigia,kad dažniausiai kalba apie tyrimus ir jų ligą, o pagal slaugytojųatsakymus dažniausia pokalbio tema apie slaugymą ir ligonio problemas beirūpesčius(žr.3;10 lent.).Palyginus atsakymus į klausimą: kurios slaugytojų savybės įtakojatarpusavio bendravimą ?Dauguma pacientų teigia, kad tai dėmesingumas, oslaugytojos į pirmą vietą skiria atidų išklausymą(žr. 5;11 lent.). Į klausimą: kurios slaugytojų savybės apsunkina bendravimą supacientu? Tiek slaugytojos,tiek pacientai sutinka su nuomone, kad taidažnas slaugytojų skubėjimas(žr. 6;12 lent.). Įvertinus aplinkos veiksnius, kurie gali apsunkinti bendravimą,didelė dalis pacientų ir respondenčių mano, kad tai triukšmas ir kitųpacientų buvimas (žr.7;13 lent.).Į klausimą: kurios su ligoniu susietos aplinkybės įtakoja bendravimą?atsakymo variantą labai svarbu dauguma slaugytojų ir pacientų pažymėjopaciento sveikatos būklės sunkumą bei kalbėjimą ta pačia kalba. Antrojevietoje pagal svarbumą (3 balais) slaugytojos įvardijo charakterį, opacientai- savo turimų žinių apie susirgimą lygį(žr.8;9lent.).

4 DALIS. BENDROS IŠVADOS. PASIŪLYMAI

4.1 IŠVADOS

( Bendravimas kaip gyvybinė veikla yra svarbi tiek pacientams, tiekslaugytojoms.Pacientui tai vienintelis būdas informacijai apie savo ligągauti, savo problemoms išsakyti, ryšiams su giminaičiais ar kitaispacientais palaikyti.Slaugytoja tik bendraudama gali padėti pacientui,nuraminti ir paguosti, parodyti draugiškumą ir dėmesį, gauti naujųduomenų slaugai. ( Slaugytojos ir paciento bendravimą įtakojantys veiksniai tai:paciento žinių lygis apie savo ligą, tyrimus ir apie sveikatos priežiūrosįstaigos taisykles, taip pat paciento charakteris, amžius, jo ligossunkumas. ( Koks bendravimas bus, priklauso ir iš slaugytojos pusės. Kiekvienaprivalo įgyti psichologinių, socialinių ir taktilinių įgūdžių, ir vengtitokių klaidų, kaip nesiklausymo, vertinimo, atstūmimo patarimų, komentarųbei stereotipinių atsakymų. ( Pagrindinės priežastys, kodėl pacientai vengia bendrauti tai, kadnenori įkyrėti ir, kad slaugytojos atrodo labai užimtos, pastoviaiskubančios. ( Veiksniai formuojantys bendravimo pagrindą ir gerinantys tarpusaviosantykius, tai slaugytojų dėmesingumas, nuoširdumas, konfidencialumas,atidus išklausymas ir kiti.

4.2 PASIŪLYMAI

( Bendravimo metu slaugytoja turėtų laikytis pagrindinių klausymoprincipų, tai yra: pacientui kalbant nepertraukinėkite klausimais arkomentarais, sutelkite dėmesį į kalbantįjį, išgirskite tai kas svarbiausia,ką vengiama pasakyti, nepainiokite savo jausmų su atsakymais, atsargiaivertinkite. ( Atkreipkite dėmesį ne tik į tai, ką pacientas kalba, bet ir į jobalso toną, gestus, į jo veido išraišką, neparodykite abejingumo ar, kadskubate išeiti, skirkite daugiau laiko ir pastangų išklausyti pacientą.

LITERATŪRA

1. Almonienė Junona ir kt.Bendravimo psichologija.-Vilnius, Technologija,2001.

2. Bydam Jens. Pedagogika. Vadovėlis slaugos studentams.-Vilnius,Charibdė, 2000.

3 Carole Sutton. Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija.- Vilnius, Spacialiosios psichologijos laboratorija, 1999.

4. Čiočienė Aldona . Slaugytojo ir paciento bendravimo vertė. Slauga.-2003.Nr.9.

5. Halborg Almas. Klinikinė slauga.I dalis. –Vilnius, Charibdė, 1999. 35-50.

6. Hardis Ištvanas. Gydytojas, medicinos sesuo, ligonis. Darbo suligoniais psihchologija. – Vilnius,Mokslas,1988.34-37.

7. Roper Nancy ir kt. Slaugos pagrindai. Nuo gyvenimo modelio prie slaugosmodelio. –Vilnius, Egalda, 1999.

8. Slauga. Slaugos mokomoji medžiaga. 3 dalis. Bendravimas.Tarpvalstybinis projektas. –Vilnius, Charibdė, 1998.

9. Vesterdal Anne. Sveikatos priežiūra ir ligonių slauga. –Vilnius,Charibdė, 1996.

10. Želvys Rimantas. Bendravimo psichologija. –Vilnius, Valstybinisleidybos centras. 1995.

11. Žemaitis Vincentas. Bendravimo prasmė. –Vilnius, Ethos, 1992.

PRIEDAI

[pic]

1 pav. Respondentų nuomonių pasiskirstymas apie bendravimo su slaugytojasvarbą

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]———————–[pic]