Plaučių vėžys – plaučių piktybinis navikas.Plaučių vėžiu dažniau sergama tuose kraštuose, kur geriau išplėtota pramonė. Miesto gyventojai dažniau serga nei kaimo. Plaučių vėžiui susiformuoti didelę įtaką turi užteršta atmosfera. Mokslininkai įrodė, kad akmens anglies suodžiuose, automobilių išmetamosiose dujose, asfalto dulkėse yra vėžį sukeliančios medžiagos – benzpireno. Taip pat žinoma, kad tabako dūmuose yra daug žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų. Degant tabakui pasigamina ta pati vėžį sukelianti medžiaga benzpirenas.Mokslininkai tabako dūmuose rado apie 50 kancerogeninių medžiagų. Ilgą laiką kaupdamosi žmogaus audiniuose ir kai kuriuose organuose, jos sukelia vėžį bei kitas ligas. Juose taip pat yra radioaktyvaus polonio, kurio didesnis kiekis ardo plaučių, skrandžio, inkstų audinius. Polonio ir kitų kancerogeninių junginių dažnai randama nuo vėžio mirusių žmonių naviko audiniuose.Naujausiais duomenimis, cigaretėse esantis nikotinas ne tik sukelia vėžį, bet ir paspartina jau esančių auglių augimą. Nikotinas stimuliuoja tam tikrų molekulių gamybą. Šios molekulės daro plaučių vėžio ląsteles agresyvesnes, verčia jas sparčiau dalintis ir augti. Toji molekulė, vadinama acetilcholinu, priklauso vadinamųjų neurotransmiterių grupei. Tai cheminės medžiagos, pernešančios informaciją smegenims ir nervams. Nustatyta, kad kai kurios vėžio ląstelės turi receptorių, kurie atveria kelią šiai molekulei į ląstelę.Įrodyta, kad kenksmingiausi yra cigarečių ir papirosų dūmai. Rūkant pypkę ar cigarus, kenksmingos medžiagos kaupiasi daugiau burnos ertmėje ir gerklose, o cigarečių ir papirosų dūmai smulkiausiais bronchais lengvai patenka į plaučius. Kenksmingos medžiagos susidaro tabakui degant labai aukštoje temperatūroje, kuri, rūkant cigaretę siekia 600°C. cigaretės gaminamos iš smulkaus ir lengvai degančio tabako, kurio dūmai yra rūgščios reakcijos ir juos galima lengvai ir giliai įkvėpti į plaučius tabakas pypkei yra stambesnis dega žemesnėje temperatūroje, dūmai šarminės reakcijos ir juos sunku giliai įkvėpti. Tu remdamiesi, mokslininkai aiškina, kad indėnai, rūkantys pypkes, retai serga plaučių vėžiu.
Vidutiniškai rūkantys plaučių vėžiu serga ir nuo jo miršta dešimt kartų dažniau nei nerūkantys.Nustatyta, kad kancerogeninės, vėžį sukeliančios medžiagos, pavyzdžiui suodžiai, derva, asbestas plaučių vėžį sukelia retai, nes, įkvėptos su oru, nepasiekia plaučių audinio. Rūkoriai minėtas medžiagas įkvepia su cigaretės dūmais, todėl jos greičiau pasiekia plaučius, susilieja su tabako dūmų dervomis, prilimpa prie bronchų sienelių ir gali sukelti vėžį.Kai vėžio ląstelės greitai dauginai, jos plinta į aplinkinius audinius, naikina ir ardo juos. Šis procesas pirmiausia plinta organizmo dengiamosiose ląstelėse, kurios yra odoje, burnos, lūpų, skrandžio, žarnyno, kvėpavimo takų gleivinėse. Jeigu auglys susiformuoja bronchuose arba plaučiuose, tai vadinamas plaučių vėžiu. Gydytojai turi labai atidžiai stebėti vyresnio amžiaus ligonius, kurie serga lėtiniu plaučių uždegimu. Dažnai ši liga yra tik vėžio priedanga. Todėl lėtinę pneumoniją reikėtų laikyti ikivėžine liga. Taip pat manoma, kad randai plaučiuose, atsiradę persirgus tuberkulioze, turi įtakos vėžiui susiformuoti. Yra plaučių navikų, kurie savo struktūra yra gerybiniai, bet jų klinikinė eiga neretai būna piktybinė. Tai bronchų adenomos. Rentgenologiškai ir kliniškai sunku jas atskirti nuo vėžio. Kartais po operacijos jos vėl gali susiformuoti. Labai retai būna nervinio audinio navikų, kurie taip pat gali suvėžėti.Pagal lokalizaciją vėžys gali būti centrinis (dažniausiai) ir periferinis. Centrinis vėžys formuojasi netoli plaučių vartų, t.y. stambiuosiuose bronchuose. Susidaro mazgelis, kuris pamažu didėja, o vėliau per kraują ir limfą metastazuoja į kepenis, smegenis, antrąjį plautį, blužnį, antinksčius. Per limfą vėžys pirmiausia išplinta limfmazgiuose, esančiuose prie plaučių svarbiausių bronchų ir trachėjos. Navikas dirgina bronchų gleivinės nervinį rezginį, užkemša bronchus. Ligonį ima varginti kosulys, jis skrepliuoja (kartais su krauju), gali karščiuoti. Periferinis vėžys auga smulkiuosiuose bronchuose. Jo požymiai ne tokie ryškūs; skausmas atsiranda tik tada, kai navikas pažeidžia krūtinplėvę. Dažniausiai vėžys plėtojasi plaučių viršutinėse skiltyse, ypač dešiniajame plautyje. Šio plaučio bronchas yra trumpesnis ir didesnis, todėl įvairios kenksmingos medžiagos lengviau į jį patenka ir labiau jį pakenkia.Vėžys neišryškėja staiga. Jis auga lėtai. Dažniausiai tik po kelių mėnesių ligonis pradeda negaluoti. Iš pradžių gali prasidėti silpnas kosulys, kuris nuolat stiprėja. Ligonis skundžiasi šono skausmu. Navikui augant, ligos simptomai ryškėja. Ligos eiga priklauso nuo to, kuriame plaučių bronche atsirado vėžys. Jeigu auglys auga stambiajame bronche, tai ligonis gali susirgti plaučių uždegimu. Augdamas auglys užspaudžia broncho spindį. Likusioje be oro plaučių dalyje prasideda plaučių uždegimas, nes čia nepatenka gryno oro. Tada pradeda daugintis mikrobai, kurie sukelia uždegimą. Ligonis karščiuoja, pradeda nuolat kosėti, ima diegti šoną. Paprastai panaudojus stipresnius vaistus (pvz., antibiotikus), būklė pagerėja, nukrinta temperatūra. Ligonis trumpam pasveiksta. Netrukus jis vėl suserga, vėl pakyla temperatūra, vargina kosulys. Jeigu ilgai nesikreipiama į gydytoją, o gydomasi namuose įvairiais vaistais, liga progresuoja. Žmogus jaučia vis didėjantį silpnumą, stiprėjančius šono skausmus, netenka apetito, pradeda dusti.Vidutinio amžiaus žmogui susirgus kokia nors plaučių liga, reikia tuojau pat kreiptis į gydytoją. Plaučių vėžį galima nustatyti tiriant ligonį rentgenu, apžiūrint bronchus bronchofibroskopu; būtinai daroma biopsija ir įtariamo naviko gabalėlis ištiriama pro mikroskopą. Gydoma onkologinėje ligoninėje. Šalinama pažeista plaučių dalis arba visas plautis, gydoma jonizuojančiu spinduliavimu, priešnavikiniais vaistais. Anksti nustačius vėžį ir laiku padarius operaciją, ligonis pasveiksta.Plaučių vėžys – sunki ir klastinga liga. Nuo jos miršta 19 iš 20 ligonių, kai nuo širdies raumens infarkto pavyksta išgelbėti 8 iš 10.Šaltiniai: A. A. Kempinas “Vėžys – klastinga liga”; “Mokslas” 1990
InternetasMedicinos enciklopedija, Mokslo ir enciklopedijų leidykla 1994