Patogeninės ešerichijos

Įvadas

Savarankiško darbo tikslas:

Išnagrinėti patogenines ešerichijas ir jų sukeliamas ligas.

Savarankiško darbo uždaviniai:

Apibūdinti ešerichijų morfologiją, biologines savybes, patogeniškumą, sukeliamas ligas, profilaktiką ir gydymą.

Ekologija

Escherichia coli ( E.coli ) – Escherichia genties, kuri priklauso Enterobakterijų grupei, atstovas.
Ešerichijas 1885m. pirmasis išskyrė T.Ešerichas. Enteropatogenines ešerichijas išskyrė 1916m. L.Gorovic–Vlasovas, 1939m. – S.Rečmenskis ir kiti.

E.coli– žmogaus ir žinduolių storojo žarnyno bakterijos, kurios gyvena taip pat ir paukščių , žuvų, roplių, varliagyvių bei vabzdžių žarnyne. Jų daug išsiskiria su išmatomis, todėl jas nuolat galima rasti aplinkoje–dirvožemyje, vandenyje ir kt. E.coli padermės sukelia pūlines– uždegimines innfekcijas( cistitus, otitus, meningitus, sepsį ir kt.). Šios ligos vadinamos parenteralinėmis ešerichiozėmis. Yra ir patogeniškų E.coli padermių, pvz., ETEC, EPEC, ir kt. Jos į organizmą patenka iš aplinkos ir nėra normali žmogaus mikroflora.
E.coli žmogaus organizme yra naudinga: žarnyno patogeninų bakterijų ir Candida grybelių antagonistas; sintezuoja B grupės, E, K vitaminus; aktyvina imuninius procesus; gamina fermentus ir kt. E.coli dažnai vartojamos moksliniams tyrimams ir praktiniams tikslams kaip universalus genetinis modelis, taip pat aplinkos užterštumo išmatomis sanitarijos rodiklis.

Morfologija

Ešerichijos– tai gramneigiamos, poliformiškos, nedidelės, 2–– 3 µm ilgio ir
0,4– 0,6 µm storio apvaliais galais lazdelės; sporų nesudaro, tam tikros padermės turi mikrokapsulę. Peritrichai( su žiuželiais) turi pilių.

Biologinės savybės

E.coli– fakultativinis anaerobas. Dauguma E.coli padermių iki rūgščių ir dujų skaido laktozę bei gliukozę, manitolį, sacharozę(54%). Suskaidžius triptofaną, susidaro indolas. Tam ti

ikros E.coli padermės išskiria hemolizmus ir hemolizuoja eritrocitus. Gerai dauginasi paprastuose maitinamosiose terpėse esant 37 C temperatūrai ir 7,2–7,4 pH. Diagnozuojant dažniausiai naudojamos diferencinės diagnostinės laktozės turinčios terpės.

Preparate išsidėsto pavieniui, gerai dažosi anilino dažais. Mėsos– peptono agare E.coli kolonijos yra 2–4 mm skersmens, drumstokos, pilksvos, drėgnu, nelabai iškilusiu paviršiumi, S ar R formos, gleivėtos.

Endo terpėje ešerichijų kolonijos raudonos, aviečių spalvos, o pati terpė– metalo blizgesio. Tuo tarpu augant enteropatogeniniams biotipams, terpė neblizga. Levino terpėje ešerichijų kolonijos būna tamsiai mėlynos, blizga, bismuto sulfito terpėje– rusvos, blizgančios, terpės spalva nepakitusi. Aselio– Libermano terpėje sacharozę skaidančios ešerichijos auga tamsiomis, beveik juodomis kolonijomis, o kitos ešerichijos– šviesesnėmis raudonomis kolonijomis.

Eritrocitus hemolizuoja tik kai kurie E.coli biotipai. Geriausiai hemolizuoja šuns, o silpniausiai– žmogaus eritrocitus. Ešerichijos buljoną drumsčia, sudaro nuosėdas, pllėvelės nesudaro.
Ešerichijos yra atsparesnės už salmoneles ir šigeles. Vandenyje, dirvožemyje jos išgyvena keletą mėnesių. Greitai (per 15min.) žūva 60 C temperatūroje, veikiant brilijantinio žaliuoju, 3% lizolio, 5% karbolio rūgšties tirpalais. Ešerichijas lizuoja specifiniai fagai (yra 50 fagotipų).

Patogeniškumo veiksniai ir patogenezė

Dauguma E.coli padermių turi pilių, kurios padeda prisitvirtinti prie epitelio paviršiaus. Tai svarbus patogeniškumo veiksnys. E.coli pilės yra klasifikuojamos remiantis šeimininko ląstelių rūšimi ir jų specifiniais receptoriais (jei jie yra žinomi), su kuriais E.coli jungiasi. Dauguma E.coli padermių turi pilių, kurios jungiasi su ląstelių D

manozės receptoriais. Šis susijungimas sustabdomas, pridėjus manozės. Tokios, nebegalinčios prisijungti prie ląstelės, pilės vadinamos manozei jautriomis– MS pilės ar 1 tipo pilės. Pilės, kurios jungiasi su galaktopiranozilo-galaktopiranozido (Gal-Gal) receptoriais, esančiais žmogaus šlapimo takų epiteliocituose, ir jungiasi tvirčiau, palyginus su 1 tipo pilėmis, vadinamos Gal-Gal pilėmis. Ešerichijos, turinčios Gal-Gal pilių, sukelia šlapimo takų infekcijas. Šios pilės vadinamos P pilėmis, nes jų receptorius yra P antigene, esančiame žmogaus eritrocito paviršiuje.

Adhezijos veiksniai. Daugelis patogeniškų E.coli padermių kolonizuoja virškinamojo kanalo ir šlapimo takų epiteliocitų paviršius.

• E.coli padermės, sukeliančios apatinės šlapimo takų dalies infekcijas, turi O antigenų, kurie, kaip manoma, dalyvauja adhezijoje prie šlapimo pūslės apitelio.
• E.coli padermės, sukeliančios viršutinės šlapimo takų dalies infekcijas, turi P pilių antigenų, kurie dalyvauja adhezijoje prie inkstų taurelių ir surenkamųjų latakėlių epitelio ląstelių.
• ETEC grupė turi pilių, vadinamų CFA(kolonizuojamojo veiksnio antigenai). Skiriami CFA-I ir CFA-II. Šios pilės yra MR, bet specifinis jų receptorius nėra žinomas. Jos dalyvauja adhezijoje prie virškinamojo kanalo epiteliocitų.

Enteropatogėninės ešerichijos turi termostabilių endotoksinų( kai kurios dar ir neurotropinių termolabilių egzotoksinų), hemotoksinų ir pirogeninių meržiagų, fermentų( proteinazę, dezoksiribonukleazę, ureazę, fosfatazę, hialuronidazę). Auginans ešerichijas buljone, neurotropinių egzotoksinų susikaupia apie 2–4 dienas, o endotoksinų– apie 3 savaites.
Enteropatogeninės ešerichijos sukelia veršiukams viduriavimą. Užkrėstoms jomis per os pelėms, jūrų kiaulytėms, kačiukams išsivysto ūminio enterito reiškiniai, parezės, tr

raukuliai; užkrėsti šie gyvulėliai parenteraliai žūva, išsivysčius toksikoseptiniam procesui.
Kolibakterioze serga naujagimiai ir vaikai iki 2 metų, suaugusieji–rečiau. Užsikrečiama nuo sergančių vaikų arba suaugusių (nešiotojų) per os, ir galimas daiktas, lašiniu būdu per orą arba per dulkes. Inkubacinis periodas–12-24val.
Ligai būdinga ūmi pradžia, aukšta(39 C) temperatūra, vėmimas, viduriavimas. Patogeninis procesas paliečia plonąja žarną.
Užsikėčiant labai svarbu organizmo būklė ir reaktyvumas. Enterokolitų pasitaiko gimdymo namuose, naujagimių palatose, vaikų kolektyvuose, kai nesilaikoma sanitarijos ir higienos taisyklių. Enteropatogeninės ešerichijos plinta per nešvarias rankas, vystyklus, žindukus, pieną. Ešerichijos gali sukelti maisto toksikoinfekciją, kurios patogenezė ne visai aiški.

Sukeliamos ligos

E.coli padermės sukelia gastroenteritą, šlapimo takų infekcijas ir naujagimių meningitą. Sporadiškai E.coli gali sukelti sepsį, antrinį plaučių uždegimą, oportunistines žaizdų infekcijas.

Skrandžio ir žarnyno ligos.

• ETEC– enterotoksigeninės E.coli. Sukelia keliautojų diarėją ir kitas diarėjų rūšis tam tikro amžiaus žmonėms. Diarėja dažniausiai prasideda staiga, yra gausi ir praeina savaime, tačiau naujagimiams jos eiga yra sunkesnė.
• EIEC– enteroinvazinės E.coli. Patogeniškumu ir bendromis savybėmis(viduląstelinis parazitas) EIEC ir Shigella yra panašios, bet EIEC nesintezuoja toksino panašaus į šigelių egzotoksiną.
• EHEC– enterohemoraginės E.coli, sukelia paprastąją diarėją, hemoraginį kolitą ir hemolizinį– ureminį sindromą(ūminis inkstų nepakankamumas, tronbocitopenija, hemolizinė anemija)
• EPEC– enteropatogeninės E.coli. Sukelia diarėją dažniausiai vaikams ir kūdikiams. EPEC padermių sukeltos diarėjos patogenezė dar nėra pakankamai tiksliai ištirta.
• EaggEC– enteroagregacinės arba AEAC– enteroadhezinės E.coli. Prisijungia pr

rie žarnyno gleivinės. Tai retos E.coli padermės, kurios buvo išskirtos iš diarėja sergančių kūdikių ir vaikų.

Šlapimo ir lyties organų ligos.

Echerichia coli dažniausiai moterims sukelia nekomplikuotas šlapimo takų infekcijas: cistitą(90%), pielionefritą, dažnai gali būti ir besimptomė infekcija.E.coli sukelia 30% hospitalinių šlapimo takų infekcijų. Uropatogeninės ešerichijos turi adhezinus šlapimo takų epitelio ląstelėms, gamina hemolizinus ir sideroforus, yra atsparios baktericidiniam serumo veikimui.

Naujagimių meningitas.

E.coli naujagimiams sukelia bakterinį meningitą, kuris dažniausiai prasideda po bakteriemijos. Mirštamumas yra apie 12–30%. Sukėlėjai į naujagimį patenka gimdymo metu iš mankšties ar prenataliniu laikotarpiu per amniono skystį. Naujagimiai labai jautrūs E.coli, nes nėra gavę iš motinos apsauginių antikūnų.

Bakteriemija

E.coli sukelia apie 17% visų pūlinių uždegiminių procesų, 17–35% bakteriemijų. Infekcijos šaltinis dažniausiai yra endogeninis(šlapimo takai, žarnynas). Infekciją skatinantys veiksniai: žaizdos, chirurginės procedūros, kateterizacija, diabetas, imunodeficitai, operacijos ir kt. Atsparios antibiotikams E.coli padermės sukelia hospitalines infekcijas.

Imunitetas

Persirgus ešerichioze susidaro silpnas trumpalaikis imunitetas.

Laboratorinė diagnostika

Viduriuojant pagrindinė tiriamoji medžiaga yra išmatos. Užkrėsti audiniai, pūliai, sekretai tiriami esant pūlinėms infekcijoms; kraujas– bakteriemijai ar sepsiui, o šlapimas– sergant šlapimo takų infekcijomis. Pagrindinis tyrimo metodas yra bakteriologinis: nustatoma ne tik gentis ar išskirtos grynosios kultūros rūšis, bet ir jos serogrupė.

Epidemiologija

Pagrindinis enterinių ešerichiozių sukelėjų plitimo būdas– fekalinis oralinis: dažniausiai per maistą ir vandenį. Infekcijos šaltinis yra galvijai, sergantys ar užkrėsti patogeniškomis ešerichijomis žmonės. Esant šlapimo takų infekcijai, E.coli šaltinis endogeninis: užkratas į šlapimo takus patenka iš tarpvietės. Moterų šlapimo takų infekcija dažnai susijusi su lytiniu aktyvumu, o iš čia ir pavadinimas– „ medaus mėnesio cistitas“. Sergant pūlinėmis uždegiminėmis infekcijomis infekcijos šaltinis dažniausiai yra endogeninis,užsikrečiama lytėjimo(kontaktiniu) keliu, rečiau šios infekcijos plinta kaip hospitalinės.

Profilaktika

Labai svarbu yra laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų gimdymo namuose, pieno mišinių virtuvėse ir kitur. Sistemingai tikrinami vaikų įstaigų, gimdymo namų darbuotojai, naujagimių motinos, kurių vaikai serga dispepsijomis. Sergą enteritais hospitalizuojami ir gydomi.
Vandens kokybės kontrolė ypač apsaugo nuo gastroenteritą sukeliančių E.coli padermių plitimo. Maitinimas krūtimi labai svarbu naujagimiams, nes su motinos pienu jie gauna IgA antikūnų. Keliautojams yra rekomenduojama trimetoprimo–supfametoksazolo ar dioksiciklino chemoprofilaktika.

E.coli sukeltų infekcijų gydymas

Nors daugėja polirezistentiškų E.coli padermių, sukeliančių hospitalines infekcijas, tačiau ši bakterija dažnai yra jautri ampicilinui. Esant sunkiai infekcijos eigai, ampicilino paros dozė yra iki 12g. Jeigu E.coli yra atspari ampicilinui, ji bus atspari ir amoksicilinui, nes šiuos antibiotikus suardo β- laktamazės. E.coli yra jautri ureidopenicilinų grupės antibiotikams: azlocilinui, tikarcilinui, mezlocilinui, piperacilinui. Hospitalinės E.coli gali būti atsparios šiai antibiotiku grupei. Todėl sekmingai galima gydyti ureidopenicilinų ir β-laktamazės inhibitorių deriniais. Kai E.coli atspari β-laktaminiams antibiotikams ir ligoniai alergiški šiems antibiotikams, vartojami aminoglikozidai. Gentamicino ir tobramicino paros dozė yra 3–5 mg/kg.

Literatūra:

www.google.lt

www.en.wikipedia.org/wiki

www.medic.med.uth.tmc.edu/path/00001497.htm

www.textbookofbacteriology.net/e.coli.html

A. Pavilionis, V. Vaičiuvėnas, A. Lasinskaitė-Čerkasina
„Medicinos mikrobiologijos pagrindai“
V. Girdzijauskas „ Mi

Leave a Comment