jonizuojancios spinduliuotes poveikis zmogui

Jonizuojančiosios spinduliuotės biologinis poveikis

Jonizuojančioji spinduliuotė, sąveikaudama su gyvaisiais organizmais, sukelia pakitimus molekulėse ir pažeidžia ląsteles. Jonizuojančiosios spinduliuotės biologinį poveikį aiškina tiesioginio ir netiesioginio poveikio teorijos. Pagal netiesioginio poveikio teoriją pirmiausia jonizuojamos ląstelėje esančios vandens molekulės, susidaro laisvieji radikalai, kurie, sąveikaudami su DNR molekule, sukelia joje struktūros ir cheminius pokyčius. Manoma, kad 70% jonizuojančiosios spinduliuotės sąveikos su ląstele atvejų vyksta per netiesioginį poveikį. Pagal tiesioginio poveikio teoriją jonizuojančioji spinduliuotė veikia ląstelę tiesiogiai ją pažeisdama. Pagrindinis taikinys yra DNR molekulė, kurioje atsiradę tr rūkiai atstatomi, nepilnai atstatomi arba neatstatomi. Tais atvejais, kai atsiradę pažeidimai nepilnai atstatomi ar atstatomi neteisingai, įvyksta ląstelės pakitimai (modifikacijos ir mutacijos), kurios gali būti perduodamos sekančioms ląstelių kartoms. Po tam tikro laiko iš pakitusių ląstelių gali išsivystyti vėžiniai susirgimai. Apšvitinus lytines ląsteles gali būti stebimi paveldimi efektai, pasireiškiantys sekančiose kartose. Dėl pakitusių ląstelių pasireiškiantis (po metų, dešimtmečių) žalingas poveikis nepriklauso nuo gautos dozės dydžio, bet tikimybė jam atsirasti yra tiesiogiai proporcinga gautai dozei. Tokie efektai vadinami atsitiktiniais arba stochastiniais. Je eigu pažeista ląstelė nesugeba atstatyti pažeidimų, ji žūsta arba nustoja dalintis. Žuvus dideliam ląstelių skaičiui sutrinka audinio ar organo funkcijos. Tokie efektai vadinami lemtaisiais arba determinuotaisiais. Lemtieji efektai pasireiškia gavus didesnes nei slenkstinė dozes ir jų sunkumas priklauso nuo gautos do

ozės dydžio. Kuo gauta dozė didesnė, tuo laikotarpis, per kurį pasireiškia klinikiniai simptomai, yra mažesnis. Determinuotojų efektų simptomai pasireiškia gana greitai, – po valandų, dienų, savaičių. Gavus dideles apšvitos dozes, pasireiškia ūmus radiacinis sindromas, kurio yra išskiriamos 4 fazės (1 lentelė).
1 lentelė. Ūmaus radiacinio sindromo fazės
Fazė Trukmė
Pasireiškimo Kelios valandos – kelios dienos
Latentinė Viena – trys savaitės
Kritinė Nuo antros iki septintos savaitės
Atsistatymo 8-15 savaitės

Pasireiškimo fazėje galimi klinikiniai simptomai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, eritema, orientacijos sutrikimas, silpnumas, koma, konvulsijos, šokas, mirtis.

Po pasireiškimo fazės seka latentinė fazė, kurios metu žymūs klinikiniai simptomai nestebimi.

Sekanti fazė – kritinė fazė. Jos metu pasireiškiantys klinikiniai simptomai yra: karščiavimas, infekcijos, pilvo, galvos skausmai, hemoragija, plaukų nuslinkimas, svorio mažėjimas, vėmimas, pykinimas ir kt.

Po kritinės fazės seka mirtis arba atsistatymo fazė, ku uri trunka vidutiniškai nuo aštuntos iki penkioliktos savaitės po ūmios apšvitos.

Jonizuojančiosios spinduliuotės žala priklauso nuo gautos apšvitos dozės ir jos pasiskirstymo kūne. Ūmios apšvitos metu gavus 3,5 Gy sugertąją dozę ir negydant, per pirmus du mėnesius pusei gavusiųjų ši dozė bus mirtina. Esant gerai pacientų priežiūrai ir gydymui, laikoma, kad pirmus du mėnesius išgyvena pusė gavusiųjų 3,5 Gy sugertąją dozę. Pagal Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (ICRP) ir Jungtinių tautų mokslinis komiteto jonizuojančiosios spinduliuotės efektams tirti (UNSCEAR) pasaulyje atliktų epidemiologinių tyrimų apibendrintus du
uomenis, suaugusiam žmogui determinuotuosius efektus gali sukelti tokios ūmios apšvitos dozės:
• trumpalaikį limfocitų skaičiaus sumažėjimą kraujuje – 0,5 Sv efektinė dozė;
• sėklidžių laikiną sterilumą – 0,15 Sv lygiavertė dozė;
• visišką sėklidžių sterilumą – 3,5 -6,0 Sv lygiavertė dozė;
• kiaušidžių sterilumą – 2,5-6,0 Sv lygiavertė dozė;
• akių lęšiuko drumstumą (kataraktą) 5 Sv lygiavertė dozė.

Jonizuojančiosios spinduliuotės ilgalaikiai efektai pasireiškia vėžio išsivystymu. Šiuo metu yra nustatyta, kad jonizuojančioji spinduliuotė sukelia leukemijas, virškinamojo trakto, plaučių, skydliaukės vėžinius susirgimus. Po Černobylio AE avarijos yra užfiksuota apie 1000 skydliaukės vėžinių susirgimų Baltarusijos ir Ukrainos vaikų tarpe. Siekiant nustatyti dozes, kurios sukelia susirgimus, reikalingos išsamios žinios apie radionuklidų, patekusių į žmogaus organizmą, pasiskirstymą, kaupimąsi, poveikį kamieninėms ląstelėms. Tačiau, nors ir yra atlikta daug epidemiologinių tyrimų, įvertinti jonizuojančiosios spinduliuotės riziką, išreikštą grėjais ir sivertais, yra labai sudėtinga. Tam, kad būtų galima statistiškai patikimai įvertinti riziką, kurią sąlygoja dauguma radionuklidų, yra nepakankamas apšvitintų žmonių skaičius arba gautos apšvitos dozės yra per mažos.

Daugiau informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės biologinį poveikį bei gydymą pasireiškus ūmiai spindulinei ligai, galite rasti Krizių valdymo centro puslapyje.

Leave a Comment