LIGONINIŲ IŠPLANAVIMAS IR ĮRENGIMAS
Ligoninės statomos, laikantis normos 10 lovų ir 10 000 ambulatorinių apsilankymų per metus 1000 gyventojų.Ligoninių sistemos. Skiriamos 3 pagrindinės ligoninių statybos sistemos: 1) decentralizuota, arba paviljoninė, 2} centralizuota, arba blokinė ir 3) mišri. Decentralizuotos-sistemos ligoninė susidaro iš keliolikos atskirų nedidelių ir neaukštų pastatų, kurių kiekvienas turi atskirą paskirti., Paviljoninės sistemos ligoninėje yra ramesnė aplinka ir li¬gonius lengviau apsaugoti nuo užkrato pernešimo. Tačiau šios sistemos ligoninėje sunkiau ligonius aptarnauti, ypač žiemos metu. Centralizuotos sistemos ligoninėje visi pagrin¬diniai somatiniai skyriai ir kai kurie bendri skyriai (rentge¬no, fizinės terapijos, klinikinės diagnostikos) yra viename pastate. Dėl to palengvėja ligonių aptarnavimas. Bet ir šiuo atveju dezinfekcijos skyriui, lavoninei ir skalbyklai numato¬mi atskiri pastatai. Vienos ir kitos sistemos gerosios ypa¬tybės tinkamai suderinamos mišrios sistemos ligoninėse.Šiuo metu daugiausia statomos vidutinio dydžio, 300 – 600 lovų, ligoninės, nors yra ir didelių miestų ligoninių (medicinos centrų). Amerikoje ir Europoje yra ir daugia¬aukščių (daugiau kaip 10 aukštų) ligoninių. Daugiaaukštėse ligoninėse turi būti geras ir greitas susisiekimas liftais tarp atskirų skyrių. Bendri ligoninės skyriai paprastai įkuriami pirmame aukšte, kad ligoniams būtų patogiau patekti į ki¬tus skyrius ir Įvairių specialybių gydytojams susirinkti konsultacijoms. Ir centralizuotos sistemos ligoninėse infekci¬nis, gimdymo ir vaikų skyriai įkuriami atskiruose pastatuo¬se. Atskirame pastate yra poliklinika, taip pat administra¬cinė ir ūkio dalys.Miesto ir kaimo rajoninės ‘ligoninės statomos maždaug aptarnaujamo rajono centre. Ligoninei statyti tinka rami, neužteršta, toli nuo aplinką teršiančių įmonių vieta, arti ža¬liųjų plotu, apsaugota nuo šaltųjų vėjų ir saulėta. Sklypo dydis, priklausomai nuo lovų skaičiaus, svyruoja nuo 120 iki 450 m2 vienai lovai. Pastatais užstatoma ne daugiau kaip 10% ploto, sklypo pakraščiai (ne mažiau kaip 15 m) apso¬dinami medžiais; gydomieji korpusai statomi 30 m atstumu nuo gatvės. Sklypas suskirstomas į dvi zonas. Pirmoje zo¬noje yra gydymo ir profilaktikos paskirties pastatai, patanatominis skyrius, parkas su fizkultūros aikštelėmis, soliariu¬mais ir kt. Antroje zonoje yra skalbykla, dezinfekcijos sky¬rius, garažas ir sandėliai. Parkas turi užimti apie 60-70% sklypo ploto.
Pagrindinės ligoninės patalpos. Įėjimas į ligoninę da¬romas žemės lygio arba nuožulniai pakilęs – p a n d u s. Laiptai ir laiptų aikštelės turi būti 1,6 m pločio, o durys – 1,2 m pločio. Vienoje koridoriaus pusėje įrengiamos palatos, o kitoje – pagalbinės patalpos. Koridoriai daromi platūs – 2,3 m pločio, kad būtų galima apsukti ligonių vežimėlius. Dienos šviesa j koridorius patenka iš galu, taip pat per tam tikrus tarpus ir iš šonų. Tačiau, įrengiant šiuolaikinį mo¬dernų dirbtinį apšvietimą, kartais koridorius gali būti ištisai užstatytas iš abiejų pusių.Palatų plotas planuojamas 6,5-7 m2 vienai lovai; pala¬tos aukštis – 3,5 m. Infekcinėse ir tuberkuliozinėse ligo¬ninėse palatos plotas turi būti 7,5 m2 vienai lovai. Dabar daugiau įrengiama mažų l, 2, 3, 4 ir daugiau lovų palatų. Lovos palatoje statomos lygiagrečiai išorinei sienai, palie¬kant tarp jų maždaug l m tarpus. Mūsų geografinėje pla¬tumoje geriausios palatų kryptys yra į P, PV ir PR, nes pro šių krypčių langus daugiausia patenka saulės šviesos. Gana dažnai palatos vėdinamos pro viršulanges ir orlaidės, tačiau pageidautina įrengti vienos ar net abiejų sistemų dirbtini vėdinimą. Šiuo atveju palatų oro sudėtis nepriklausys nuo orų ar metų laiko. Palatų sienos ir lubos tinkuojamos lygiai nedaroma jokių karnizų; kampai tarp sienų ir tarp sie¬nų bei lubų užbaigiami lanko forma. Visa tai palengvina valymą. Sienos ir lubos dažomos šviesiomis, ramiomis, šil¬tomis spalvomis. Lubas rekomenduojama dekoruoti, nes gu¬linčiam ligoniui tai gali teikti džiaugsmo. Apatinė sienų dalis iki 1,8-2 m aukščio dažoma aliejiniais dažais. Pala¬tas geriau apšviesti ne palubėje kabinamais šviestuvais, bet “sienose, ties ligonių galvomis. Palatų grindys padengiamos linoleumu arba chlorvinilo linoleumu, arba kitokiomis plast¬masinėmis plėvelėmis. Svarbu, kad grindyse nebūtų plyšių; todėl parketas palatose netinka. Be palatų, ligoninėse kar¬tais įrengiami poilsio kambariai vaikščiojantiems ligoniams ir lankytojams. Jų plotas skaičiuojamas po l m2 vienam ligo¬niui. Poilsio1 kambariai turi būti jaukiai apstatyti. Nesant poilsio kambarių, lankytojai priimami šviesiose praplatinto koridoriaus vietose. Kartais ligoninės skyriuose būna ir val¬gyklos, joms tenka skirti 1,3 m2 ploto l ligoniui, skaičiuo¬jant 50% ligonių.Sanitarinis mazgas. Į sanitarinio mazgo sudėti įeina: 1) išvietės ligoniams ir personalui; 2) prausyklos; 3) sani¬tarinis kambarys nešvariems baltiniams laikyti ir indams plauti; 4) vonios kambarys (l vonia 25 ligoniams). Sanita¬rinis mazgas įrengiamas atskirai nuo palatų ir jame palaiko¬ma pavyzdinė švara.Be minėtų, ligoninėse dar būna šios patalpos: mani¬puliacinė, tvarstomasis, gydytojų kabinetai, budinčių seserų kambariai, inventoriaus kambarys ir kt.Operacinė. Chirurginiuose skyriuose įrengiamos atskiros operacinės aseptinėms ir septinėms operacijoms. Įrengiant operacines, pagrindinis dėmesys skiriamas sudaryti visas sąlygas švarai ir aseptikai užtikrinti. Vidaus apdailai var¬tojamos lengvai valomos medžiagos, kaip glazūruotos plyteles, aliejiniai dažai. Plytelės ir dažai parenkami žaliai mėlynų ar pilkų atspalvių. Operacinių langus buvo stengia¬masi nukreipti į šiaurės pusę, kad būtų vienodesnis apšvie¬timas. Šiais laikais, naudojant atitinkamą dirbtinį apšvie¬timą, kartais operacinės įrengiamos pastato viduryje ir visai be langų. Oras operacinėse turi keistis 5-10 kartų per va¬landą. Todėl tikslinga įrengti ištraukiamojo ir tiekiamojo vėdinimo sistemas; dar geriau tiekti kondicionuota orą.Operacinėse naudojamas bendras atspindintis iš keliolikos taškų apšvietimas ir vietinis – iš kilnojamų šviestuvų. Bend¬ro apšvietimo stiprumas turi siekti 200-400 lx, o operacinio lauko – ne mažiau kaip 3000 lx.Virtuvė įrengiama antroje zonoje, tai yra ūkiškame kie¬me prie pat pagrindinio ligoninės pastato arba to paties pastato sparne. Svarbu, kad ji būtų arti ūkiškųjų laiptų ir liftų. Virtuvė turi būti izoliuota prieškambariais nuo ligo¬ninės patalpų ir turėti atskirą ištraukiamąjį vėdinimą. Mais¬tas iš virtuvės į ligoninės skyrius turi būti gabenamas uždaruose šildomuose vežimėliuose.Poliklinika sudaro neatskiriamą ligoninės dalį. Tačiau epidemiologiniu ir sanitariniu požiūriu stacionarą ir poli¬kliniką reikia izoliuoti. Geriausia poliklinikai išskirti atskirą pastatą. Jei poliklinika ir stacionaras yra bendrame pastate, tai šiuo atveju jai išskiriamas bent atskiras sparnas. Poli¬klinikai reikalingos šios patalpos: 1) vestibiulis su drabužine; 2) registratūra; 3) laukiamieji prie kabinetų (jų plotas skai¬čiuojamas po l m2 vienam atsilankiusiam); 4) gydytojų ka¬binetai ir gydymo bei profilaktikos patalpos.Vaikų poliklinikose prieš bendrojo skyriaus patalpas įren¬giamas vadinamasis filtro kambarys, kuriame medicinos sesuo vaikus preliminariškai apžiūri – matuoja temperatūrą, tikrina oda ir gerklę. Karščiuojantieji ir įtariami sergą, nu¬kreipiami į priimamuosius boksus, o kiti – j bendrojo sky¬riaus laukiamuosius.Gimdymo namai. Gimdymo namuose gimdyvės apžiūri¬mos ir priimamos filtre. Iš čia jos nukreipiamos j atitinka¬mus skyrius. Sanitarinis jų apšvarinimas atliekamas pačiuose skyriuose. Gimdymo namuose veikia trys skyriai: gim¬dymo, ginekologinis ir moters konsultacija. Konsultacija vi¬siškai izoliuojama nuo stacionaro; lankytojos į ją patenka pro atskirą įėjimą. Gimdymo namuose įrengiamos atskiros nedidelės kelių lovų palatos moterims prieš gimdymą, po gimdymo ir naujagimiams. Išnešiotų naujagimių palatoje temperatūra būna 20—22° C, o prieš laiką gimusių — 22— 24° C. Tikslinga naujagimių palatas įrengti greta gimdyvių palatų ir atskirti stikline pertvara. Gimdymo kambario įren¬gimas turi atitikti chirurginės operacinės reikalavimus.Infekcinis skyrius. Infekcinius skyrius reikia taip išpla¬nuoti, kad būtų galima izoliuoti ligonius, sergančius atski¬romis infekcinėmis ligomis. Siarne skyriuje būna daug mažų vienos, dviejų, trijų ir keturių lovų palatų, boksų, pusboksių, taip pat ir boksinių palatų. Reikalaujama, kad 25% vaikų in¬fekcinių lovų būtų boksuose. Turint pakankamai izoliuotų pa¬latų ir boksų, galima išvengti užsikrėtimų pačioje ligoninėje. Guldomi ligoniai gali būti atitinkamai izoliuojami: paprastoje vienos lovos palatoje arba vienos lovos palatoje su prieškam¬bariu, kuriame yra praustuvas; pusboksyje, kuris susidaro iš palatos, priešboksio ir sanitarinio mazgo. Priešboksyje ka¬bo papildomas chalatas, yra kriauklė ir dezinfekcijos priemo¬nių; pilname bokse, kuris, nuo pusboksio skiriasi tuo, kad čia dar yra atskiras įėjimas iš lauko su prieškambariu. Pilno bokso išplanavimą pasiūlė šio amžiaus pradžioje Peterburgo inžinierius E. Melceris.Ligoniams išeiti iš boksų į koridorių yra draudžiama. Slaugantysis personalas ligonius stebi iš koridoriaus pro stiklines pertvaras ir duris. Įeidamas į boksą, gydytojas prieškambaryje nusiplauna rankas, užsivelka papildomą cha¬latą, užsimauna kepuraitę ir tik tada eina pas ligonį. Apžiū¬rėjęs ligonį, gydytojas nusivelka chalatą, nusimauna kepu¬raitę, nusiplauna bei dezinfekuoja rankas ir išeina į korido¬rių. Reikia žiūrėti, kad durys iš koridoriaus į priešboksį ir iš priešboksio į ligonio palatą nebūtų atidaromos tuo pačiu metu. Jei bokse guli ligonis, sergantis per orą plintančia infekcija, kartais koridoriaus durys užklijuojamos popieriu¬mi, o personalas ligonį lanko iš kiemo.Sanitarinės technikos įrengimai ligoninėje. Kiekvienoje ligoninėje turi būti vandentiekis ir kanalizacija. Miestelių ir kaimų vietovėse, kur dar šių įrengimų nėra, statant ligo¬nine, tenka įrengti vietinį vandentiekį ir vietinę kanalizaciją bei surinkimo šulinius (Emšerio tipo) nuleidžiamiesiems van¬denims. Skyriuose turi būti įvestas šaltas ir karštas vanduo. Vandens ligoninėje eikvojama daug.Organinės kilmės šiukšles geriausia sudeginti. Tuo tikslu vidinėse sienose įrengiami specialūs kanalai, kurie rūsyje atsiveria į. krosnis. Iš skyrių surinktos šiukšlės, atidarius dureles, iškratomos į kanalus, jais patenka į krosnis ir ten sudega. Nedegančios šiukšlės surenkamos į metalines už¬dengiamas dėžes ir kasdien išnešamos lauk.Neinfekcinių skyrių maisto liekanos gali būti utilizuo¬jamos kaip pašaras, o infekcinių skyrių maisto liekanos de¬zinfekuojamos ir pašalinamos arba sudeginamos.Ligoninėse įrengiamas centrinis šildymas šiltu vandeniu. Dar geriau tinka radiacinis šildymas. Ventiliacija gali būti ištraukiamoji ir tiekiamoji. Infekcinėse ligoninėse, kad iš palatų oras nepatektų :į kitas patalpas, koridoriuose suda¬romas kiek ‘didesnis slėgis. Gerai įrengtose šiuolaikinėse li¬goninėse paprastai tiekiamas kondicionuotas oras; ypač toks oras turėtų būti operacinėse, gimdyklose ir naujagimių palatose.Greta bendro dirbtinio apšvietimo ties kiekviena lova turi būti ir vietinis apšvietimas. Šviestuvai kabinami prie sienos.KOVA SU TRIUKŠMU IR GYDOMASIS LIGONINĖS REŽIMAS
Ligoninės turi būti taip įrengtos, kad jose būtų kuo ma¬žiau triukšmo ir ūžesio. Ligoninėse visokius garsus gerai pra¬leidžia gelžbetoniniai perdenginiai, kanalizacijos vamzdžiai ir kt. Todėl sijos ir metaliniai vamzdžiai nuo sienų izoliuo¬jami garsą sugeriančiomis medžiagomis (stiklo vata, velti¬niu). Liftams ir ventiliatoriams parenkamos atitinkamos vie¬tos ir jie tinkamai įrengiami, kad mažiau būtų triukšmo. Du¬rų staktos sandariai priglaudžiamos ir pritvirtinamos prie mūro, durų pakraščiai apkalami gumos, juostele. Kad ligoni¬nėse darbo metu būtų mažiau triukšmo, laikomasi nustatyto slaugymo režimo.
Gydomasis-apsauginis režimas. Ligoninėje reikia sudaryti jaukią aplinka ir palankias sąlygas ligonių fiziniam bei pro¬tiniam poilsiui. Ir gulintis lovoje ligonis neturi būti atskirtas nuo gamtos. Gerai, jei pro langą matyti dangaus skliautas, parko medžiai, miesto panorama. Atnešta gėlių puokštė iš dalies susieja žmogų su aplinka.Spalvos taip pat teikia džiaugsmo, kaip ir šviesa. Pala¬tose dažniausiai dominuoja balta spalva. Palatų vidus turi būti gražiai apipavidalintas. Baldai turi būti paprasti, pa¬togūs, gražių formų ir spalvų. Praktiška yra turėti lovas, kurios lengvai pastatomos ant ratų ir paverčiamos vežimė¬liais. Tokiose lovose gulinčius ligonius galima išvežti į ve¬randas ir auditorijas, kuriose demonstruojami filmai, skai¬tomos paskaitos ar vyksta vaidinimai. Tokiu būdu ir lovoje gulintis ligonis darosi judresnis. Ligoninėse turi būti spe¬cialūs prisukami prie lovų staliukai, kad gulintiems ligo¬niams būtų geriau tvarkyti savo tualetą, valgyti, skaityti bei rašyti.Vaikščiojantiems ligoniams gali padėti nukreipti dėme¬sį ir teikti džiaugsmo žiemos sodas ir akvariumas. Šiltuoju metų laiku ligoninės parke reikia organizuoti ligoniams įvai¬rius žaidimus ir pramogas.Gydomojo-apsauginio režimo uždavinys yra saugoti ligo¬nį nuo neigiamų įtakų jo sveikatai. Reikia atsiminti, kad dauguma ligonių yra nekantrūs, irzlūs, greit įsižeidžia ir jaudinasi. Todėl gydytojo ir slaugančioje personalo žodis turi ligonį raminti, kelti jo nuotaiką, žadinti viltį pasveikti. Rami, jauki ir įvairi aplinka gerai nuteikia ligonį, padeda jam užsimiršti liga, ir greičiau pasveikti. Gydytojų ir slaugan¬čioje personalo pareiga yra įsisavinti gydomojo-apsauginio režimo principus, nuolat auklėtis patiems ir auklėti ligonius.Naudota literatūra:Autoriai: Šapauskas,Kviklys,Lazuta,Rauda,Vitkus.