VILNIAUS KOLEGIJASVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS
HIGIENOS SAVARANKIŠKAS DARBAS“Atmosferos oro higiena ir tyrimai“
Atmosferos oro cheminė sudėtis ir jo teršalai
Darba parengė………… N.Katiliavienė BD 04
Vilnius2006
TURINYS
Lentelių ir paveikslų sąrašas……………………………………….…..………….…….……31. Įvadas…………………………………………………………….……………………….……42. Literatūros apžvalga…………………………………………………………..……….……..52.1 Atmosferos struktūra…………………………………………………….………………..52.2 Atmosferos oro sudėtis……………………………………………………………………52.3 Pagrindinių oro komponentai………………………………………………………….….62.4 Atmosferos oro užteršimo komponentai…………………………………………………..72.5 Atmosferos oro teršimo komponentai…………………………………………………….82.6 Atmosferos oro užteršimo profilaktika……………………………..……………………122.7 Poveikis gyventojų sveikatai…………………………………………………………..…133. Išvados…………………………………………………………………………….……………14 Literatūra………………………………………………………………………………………..15 Priedai……………………………………………………………………………………..…..16
Lentelių ir paveikslų sąrašas:
1. lentelė. Pagrindiniai užteršimo sieros oksidais šaltiniai 2. lentelė. Pagrindiniai užteršimo azoto oksidais šaltiniai 3. lentelė. Pagrindiniai užteršimo anglies monoksidu šaltiniai4. lentelė. Pagrindiniai užteršimo dulkėm PM10 šaltiniai5.lentelė : Didžiausios leistinos koncentracijos (HN 33-1998) g/m3
1.pav. Pagrindiniai užteršimo sieros oksidais šaltiniai2. pav. Pagrindiniai užteršimo azoto oksidais šaltiniai 3. pav. Pagrindiniai užteršimo anglies monoksidu šaltiniai 4. pav. Pagrindiniai užteršimo dulkėm PM10 šaltiniai5. pav. Teršimo šaltiniai
ĮVADAS
Oro tarša yra rimta viso pasaulio didžiųjų miestų problema, dėl to blogėja žmonių sveikata, kinta biologinė įvairovė, mažėja žemės ūkio produktyvumas. Teršalai gali pasklisti už šimtų kilometrų nuo taršos šaltinio, todėl oro taršos klausimus reiktų spręsti globaliu mastu. Miesto orą dažniausiai užteršia transporto ir pramonės įmonių teršalai, jo kokybę pablogina netinkamos meteorologinės teršalų sklaidos sąlygos. Pramonės išmetami teršalai patenka į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir yra išsklaidomi didelėje teritorijoje, o transporto išmetamos dujos gali kauptis požeminiame sluoksnyje ir kelti tiesioginį poveikį žmonių sveikatai. Pagrindiniai oro teršalai yra anglies monoksidas (smalkės), azoto oksidai, sieros oksidai, angliavandeniliai, dulkės (kietosios dalelės).
Literatūros apžvalga
Atmosferos struktūraAtmosfera (gr.atmos – oras) yra gaubiantis žemės rutulį oro sluoksnis. Viršutinės atmosferos ribos nustatyti nėra įmanoma, tačiau teoriškai šia riba yra laikomas 1000 kilometrų aukštis. Šiame aukštyje atmosfera pereina į kosminę erdvę. Atmosfera saugo žemę nuo paros temperatūrų svyravimo, sugeria kosminę radiaciją. Atmosferoje sąlyginai yra išskiriami keli sluoksniai. Apatinis, arčiausiai žemės esantis sluoksnis, yra vadinamas troposfera. Troposferos storis svyruoja priklausomai nuo geografinės platumos ir yra nuo 9 iki 16 km. Čia vyksta vertikalus oro masių maišymasis, formuojasi oro srautai, debesys, aktyviai vyksta fizikiniai procesai, lemiantys klimato kaitą Žemės paviršiuje. Oro temperatūra, kylant aukštyn mažėja po 60C kas kiekvieną kilometrą. Virš troposferos išskiriamas siauras oro sluoksnis, arba tropopauzė. Jos storis yra apie 2 kilometrai. Sekantis atmosferos sluoksnis yra stratosfera. Viršutinė stratosferos riba yra 45 – 55 km aukštyje. Stratosferoje oro masių judėjimas yra nežymus. Žemutiniuose sluoksniuose temperatūra yra pastovo, o nuo 25 km aukščio pradeda didėti. Šiame sluoksnyje yra ozono apvalkalas, saugantis žemę nuo kenksmingo ultavioletinių spindulių poveikio
Atmosferos oro sudėtisAtmosferos oras yra dujų mišinys, kurį sudaro:1. Azotas 78,09% 2. Deguonis 20,95% 3. Argonas 0,93% 4. Anglies dioksidas 0,03% 5. Helis, kriptonas, neonas, ksenonas ir kt. apie 0,01% Iškvepiamojo oro sudėtis:1. Azotas 79% 2. Deguonis 15,4% 3. Argonas 0,93% 4. Anglies dioksidas 3,4-4,7% 5. Vandens garai 1% 6. Helis, kriptonas, neonas, ksenonas ir kt. apie 1% Pagrindiniai oro komponentai DeguonisDeguonis gamtoje yra naudojamas kvėpavimo, oksidacijos bei degimo procesų metu. Deguonies nuostoliai yra kompensuojami augmenijos, kuri fotosintezės metu išskiria didžiulius deguonies kiekius. Todėl aplinkoje šios medžiagos koncentracija išlieka stabili. Žmogus toleruoja deguonies koncentracijos svyravimus aplinkoje nuo 15 iki 60 procentų. Esant kvėpuojamajame ore 5 – 6% deguonies, žmogus netenka sąmonės ir miršta. Azotaszotas yra oro sudėtinė dalis, kuri normaliomis sąlygomis nedalyvauja kvėpavimo procese. Tačiau slėgiui didėjant, pasiekus 8 atmosferų slėgį, azotas pradeda tirpti kraujyje bei kituose organizmo skysčiuose ir veikia kaip narkotizuojančios dujos. Ištirpęs azotas sukelia nervų – raumenų koordinacijos sutrikimus, motorinį sujaudinimą bei narkozę. Anglies dioksidasAnglies dioksidas dalyvauja kvėpavimo procesuose, taip pat jis išsiskiria degimo, rūgimo bei puvimo metu. Išsiskyrusį anglies dvideginį naudoja žalieji augalai fotosintezės procesams bei dalis yra absorbuojama jūrų ir vandenynų. Padidėjus aplinkoje azoto dioksido koncentracijai iki 0,5%, pagilėja kvėpavimas. Esant koncentracijai 4-5%, tai veikia kaip stiprus kvėpavimo centro dirgiklis, prasideda hiperventiliacija. Dar didesnės anglies monoksido koncentracijos (7-10%) sukelia dusulį, galvos skausmus bei svaigimą. Esant aplinkoje 15% ir didesnei šių dujų koncentracijai, žmogus praranda sąmonę, atsiranda traukuliai. OzonasOzonas – tai junginys, kuris yra sudarytas iš trijų deguonies atomų. Žemutiniuose atmosferos sluoksniuose jo koncentracija yra nedidelė, didžiausi kiekiai yra randami stratosferoje 20-25 km aukštyje. Stratosferoje esantis ozonas sugeria ultravioletinius spindulius, taip saugodamas žemę nuo intensyvaus ultravioletinio spinduliavimo. Nuo ozono sluoksnio priklauso optimalus žemės paviršiaus šiluminis režimas, apšvietimas. Ozono sluoksnis primena pripūstą kreivą ir pailgą balioną, kuris ties pusiauju yra arti žemės paviršiaus ir ploniausias, o poliarinėse srityse pakilęs aukštai ir gana storas. Pastaruoju metu yra stebimas ozono sluoksnio plonėjimas, kuris yra pavojingas, nes dėl suintensyvėjusios ultravioletinės spinduliuotės didėja vėžinių susirgimų dažnis, gali keistis gyvūnų ir augalų gyvenimo sąlygos, tuo pačiu ir ekosistemų pusiausvyra.ATMOSFEROS ORO UŽTERŠIMO ŠALTINIAIŽmogaus ir kitų organizmų gyvybinei veiklai atmosferos oras yra svarbiausias vartojimo produktas. Be maisto žmogus gali ištverti 5 savaites, be vandens – 5 dienas, be oro 5 minutes. Normaliai gyvybinei veiklai reikalingas švarus, be nuodingų priemaišų, kenksmingo spinduliavimo, be triukšmo oras.Atmosferos teršimo šaltiniai yra dvejopos kilmės:
natūralūs – gamtiniai antropogeniniai – žmogaus veiklos padariniai. Gamtinės kilmės priemaišų atmosferoje buvo nuo seniausių Žemės istorijos laikų. Didelė jų koncentracija (dulkių, nuodingų vulkaninių dujų) vietomis galėjo turėti neigiamos įtakos gyvajam pasauliui. Pagrindiniai atmosferos antropogeninės taršos šaltiniai yra: mobilūs: transportas; stacionarūs: pramonės įmonės bei energetikos objektai. Automobilių išmetamų teršalų dalis sudaro 60 – 70% bendrojo visų teršalų kiekio, pramonės – 20 – 25%, o energetikos – 10 – 15%. Iš pramonės įmonių daugiausia teršalų į atmosferą išmeta naftos perdirbimo ir chemijos pramonės įmonės. Visuose Lietuvos miestuose nustatomos dulkių, sieros dioksido, azoto dioksido koncentracijos. Oro užterštumas miestuose priklauso nuo į atmosferą patenkančių teršalų kiekio, miestų infrastruktūros, metereologinių sąlygų. Nepalankios sąlygos teršalams išsisklaidyti yra silpnas vėjas, sausi, be kritulių orai, temperatūrinė inversija pažemio oro sluoksnyje.Be vietinių antropogeninės taršos šaltinių, kurie teršia atmosferos orą, Lietuvą pasiekia tolimos atmosferos teršalų pernašos, kurios neigiamai veikia šalies ekosistemą. Tolimos atmosferos teršalų pernašos į Lietuvą patenka su vakarų, pietvakarių vėjais, kurie atneša teršalus iš Vakarų Europos valstybių.
Antropogeninės kilmės dulkes sukelia kuro deginimas, pramoninė veikla, žemės ūkis. Nuo 1910 metų antropogeninės kilmės aerozolių kiekis padidėjo dvigubai atmosferoje. Natūralios kilmės dulkių sudėtyje vyrauja dirvožemių medžiagos, o pramoninės kilmės dulkėse labai padaugėjo nuodingų medžiagų (Mg, Pb, S, Cl, Fe). Atmosferą teršia miškų gaisrai dūmais ir nuodingomis dujomis (suodžiai, pelenai, degutas, CO, CO2 ir SO2 dujos. Kenksmingas dirvožemiui, jo mikroorganizmams ir gyvūnijai yra pavasarį žolės deginimas, kuris taip pat teršia atmosferą dūmais, anglies ir azoto junginiais.
Žemės atmosferą teršia ir kosmosas, iš kur patekę meteoritai sudegdami palieka atmosferoje vien dulkių apie 1000 t per parą.Elektrinės ir pramonės įmonės, naudodamos kurui anglį ir mazutą, į orą išmeta sieros (SO2, SO3), azoto junginių NO, NO2), anglies monoksido (CO) ir dioksido (CO2), organinių junginių (aldehidų, dervų, angliavandenilių) bei kancerogeninių, sukeliančių vėžio susirgimus. Sieros junginiai ore oksiduojasi iki sulfatų, sieros rūgščių, kurios didina dirvų rūgštingumą, labai stiprina metalų koroziją, neigiamai veikia žmonių sveikatą.TransportasDidžiausią dalį, tai yra apie 98% išmestų į aplinką transporto teršalų kiekio sudaro autotransporto priemonių išmetami teršalai ir tik 2% – kitų transporto priemonių (traukinių, laivų, lėktuvų) teršalai. Transporto tarša yra sunkiau kontroliuojama, nėra įmanoma pritaikyti valymo įrengimus, todėl prognozuojama, kad ateityje transporto dalis bendrame oro užteršime vis didės. Degant kurui, į aplinką išsiskiria šios medžiagos: anglies monoksidas lakūs organiniai junginiai – LOJ (angliavandeniliai) azoto oksidai benzpirenas, aldehidai ir kt. medžiagos. Pramonės įmonėsPramonės įmonės teršalai patenka į aplinką organizuotai (užteršto oro pašalinimas per specialiai tam įrengtus kaminus, ventiliacines sistemas) bei neorganizuotai (teršalai patenka į atmosferą iš nesandarių technologinių įrenginių, rezervuarų, teršalų susikaupimo vietų). Aplinkos ministerijos duomenimis, 2001 metais teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą vykdė daugiau kaip 1200 įmonių. Šių įmonių taršos šaltiniuose susdarė vidutiniškai 350 tūkstančių tonų teršalų, iš kurių 65% buvo sugaudyta valymo įrengimais. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų pateiktais statistiniais duomenimis, į atmosferos orą iš stacionarių šaltinių per metus patenka: sieros dvideginio 55 tūkstančiai tonų, anglies monoksido 24 tūkstančiai tonų, azoto oksidų 14 tūkstančių tonų.
Pagrindiniai atmosferos oro užteršimo komponentaiAtmosferos oras – tai dujų mišinys. Be pagrindinių atmosferos orą sudarančių medžiagų, jame yra ir vandens garų bei antropogeninės kilmės priemaišų: amoniako, sieros ir azoto oksidų, anglies monoksido, dulkių ir kitų medžiagų. Oras yra teršiamas gamyklų, autotransporto išmetamais teršalais, pūvant organinėms medžiagoms, degant miškams, perdirbant kietas atmatas. Kiekvieno proceso metu išsiskiria specifinės medžiagos, kurias aptarsime atskirai.
Sieros oksidai (SOx)SO2 ir SO3Pagrindinis procesas, kurio metu išsiskiria sieros oksidai yra kuro, turinčio savo sudėtyje sierą, degimas. Didelės sieros koncentracijos yra akmens anglyje, mazute. Palyginti mažos sieros koncentracijos yra randamos gamtinėse dujose, benzine, malkose.Įtaka sveikatai SO3 patekus į aplinką, jis jungiasi su vandens garais ir sudaro sieros rūgštį. Pagrindinis poveikis žmogui yra kvėpavimo takų gleivinės dirginimas. Esant didesnėms koncentracijoms: kosulys, akių gleivinės paburkimas. Ypač jautrūs yra vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis širdies – kraujagyslių sistemos ir kvėpavimo organų ligomis.Poveikis aplinkai: augalai blogiau auga, lapai juoduoja, atsiranda dėmės. Sieros rūgšties poveikyje vyksta greitesnė metalų korozija.Profilaktika 1. Naudoti kurą, turintį mažai sieros, arba sieros turintį kurą keisti kita kuro rūšimi. 2. Sausi ir drėgni dūmų valymo įrengimai. 3. Katalizinės sistemos, naudojamos metalo lydymo krosnyse, padedančios susidariusiems sieros oksidams reaguoti su vandeniu, sudarant sieros rūgštį, kuri yra surenkama. Azoto oksidai (NOx)Azoto oksidai yra vieni iš pagrindinių atmosferos oro teršalų. NOx susidaro degimo proceso metu, oksiduojantis kure esančiam azotui. Pagrindiniai užteršimo azoto oksidais šaltiniai yra: vidaus degimo varikliai, termofikacinės elektrinės bei pramonė. Procentinį pasiskirstymą matote 1 lentelėje. Azoto oksidai dalyvauja fotocheminėse reakcijose, didžiausios šių medžiagų koncentracijos atmosferos ore yra randamos dienos metu, ypač šviečiant saulei.Įtaka sveikataiDirginančiai veikia kvėpavimo takų gleivinę. Esant didelėms koncentracijoms gali sukelti plaučių edemą.Profilaktika1. Pilnas kuro sudegimas, dūmų recirkuliacija. 2. Sausi ir drėgni dūmų valymo įrengimai. 3. Degimo temperatūros krosnyse mažinimas ( kuo yra aukštesnė degimo temperatūra, tuo didesni azoto oksidų kiekiai). Anglies monoksidas (CO)Tai yra bespalvės, bekvapės, nedirginančios gleivinių dujos. Jos yra ypač pavojingos, nes šių dujų buvimo aplinkoje žmogus nejaučia. Anglies monoksidas susidaro degimo proceso metu, kada aplinkoje trūksta deguonies (vyksta nepilnas kuro sudegimas) – 1 reakcija. Degant kurui aukštose temperatūrose, apie 4000- 50000C, vyksta anglies dvideginio skilimas į anglies monoksidą bei atominį deguonį (2 ir 3 reakcijos).1. 2C + O2 = 2 CO 2CO + O2 = 2CO2; 2. CO2 + C =2CO; 3. CO2 =CO + O. Įtaka sveikataiĮ plaučius patekęs anglies monoksidas per alveoles patenka į kraują. Kraujyje monoksidas jungiasi su hemoglobinu ir sudaro karboksihemoglobiną, kuris yra 200 kartų stabilesnis už deguonies bei hemoglobino junginį. Kūno audiniai bei organai blogai aprūpinami deguonimi, vystosi hipoksija. Jos laipsnis priklauso nuo karboksihemoglobino koncentracijos kraujyje. Ypač jautrūs yra vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis širdies – kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo organų ligomis.Profilaktika1. CO koncentracijos automobilių išmetamosiose dujose ribojimas. Kontrolę vykdo kelių policija, leidžiama koncentracija iki 5%. 2. Pilnas kuro sudegimas. 3. Dujų atsiurbimas atgal į pakurą, kad kuras sudegtų pilnai (pramonės įmonėse). 4. Vidaus degimo variklių konstrukcijos tobulinimas. DulkėsŠi teršalų grupė jungia įvairias chemines medžiagas. Tai ir anglis, silicio dioksidas bei jo junginiai, metalai bei jų oksidai ir kt. Lemiantis veiksnys, apsprendžiantis dulkių fizines savybes, stabilumą, kenksmingumą sveikatai yra dalelių dydis. ES šalyse, kaip aplinkos užterštumo dulkėmis markeris, yra dulkių, kurių dydis yra 10 mikrometrų koncentracija. Įtaka sveikataiDulkės, kurių dydis yra mažiau kaip 5 mikrometrai patenka į plaučius ir gali kenkti plaučių audiniui. Stambesnės dalelės yra sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Toksinės dulkės gali sukelti specifinius pokyčius – apsinuodijimus, o netoksinės dulkės kartu su bakterine infekcija pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų katarais. Ilgesnį laiką veikiant gali išsivystyti pneumokoniozės.Profilaktika1. Sausi ir drėgni dūmų valymo įrengimai. 2. Gamybinių procesų sandarinimas. 3. Organizacinės priemonės. AmoniakasTai yra lakus organinis junginys. Jo taršos šaltiniai skiriasi nuo kitų orą teršiančių medžiagų šaltinių. Pagrindinis aplinkos teršėjas amoniaku yra žemės ūkis. Amoniakas išgaruoja iš skystų trąšų, gyvulių mėšlo, šlapimo. 95% amoniako, patenkančio į atmosferą ES šalyse, yra iš žemės ūkio šaltinių. Tik 5% yra siejama su gamybos procesais, nutekamųjų vandenų valymu.Atmosferos oro užteršimo profilaktika
1. Autotransporto taršos mažinimas1.1 Organizacinės priemonės1.2 Naujų ekonomiškesnių variklių konstravimas1.3 Naujų kuro rūšių panaudojimas
2. Stacionarių šaltinių taršos mažinimas2.1 Organizacinės priemonės2.2 Teritorijų planavimas2.3 Sanitarinės apsaugos zonos2.4 Dūmų valymo įrengimai2.5 Naujų efektyvių technologijų kūrimas
Poveikis gyventojų svaikatai Pagrindinė oro taršos auka yra žmogus. Tose vietovėse, kuriose sudeginama daugiau kuro ir yra didesnė sieros dioksido bei kitų teršalų koncentracija, daugiau ir sergančių chronišku bronchitu. Nuo oro taršos ypač kenčia miestų gyventojai. Čia visą laiką daugėja susirgimų plaučių ligomis, vėžiu, alergine astma, širdies nepakankamumu. Labai žmonių sveikatai kenkia dideli pesticidų kiekiai. Tuose rajonuose, kur naudojami pesticidai, žmonės dažnai serga virškinimo, nervų, širdies ir kraujagyslių ligomis, padaugėja apsigimimų. Dideli nitratų kiekiai trikdo galvos smegenų, liaukų, kraują gaminančių organų veiklą.
IŠVADOS Aplinkos oro tarša Lietuvoja yra nevienoda, todėl kai kuriuose miestuose prasta aplinkos oro kokybė gali turėti blogą įtaką gyventojų sveikatai. Turėtų būti parengtas planas, kaip sumažinti oro užterštumą, kad jis neviršytų leistinų higienos normos lygių. Reikalinga tęsti atmosferos užterštumo monitoringą. Numatyta nuolat informuoti gyventojus apie oro kokybę, apie tai kaip apsaugoti sveikatą bei kaip sumažinti pačių gyventojų keliamą atmosferos taršą. Kol kas neįmanoma visiškai sustabdyti kenksmingų medžiagų išmetimo į aplinką, bet galima jį sulaikyti. Labai svarbu plačiau vartoti suskystintas dujas, metilo ar etilo alkoholį, saulės energiją, elektros variklius, akumuliatorius, dviračius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas bei įrenginius. Dauguma naujų energijos šaltinių jau išbandyti ir pamažu pradedami naudoti. Tačiau prabėgs dar daug laiko, kol bus išplėsta nauja kuro gamyba ir jiems pritaikyti varikliai.
LITERATŪRA
1. T.R.Entwistle “Orai ir klimatas“, Talinas “Koolibri“, 1996m.2. J.Hortis “Gamtos katastrofos“, Vilnius “Mokslas“, 1989m.3. Gražuliavičienė R. Žmogaus ekologija.- Kaunas:VDU leidykla 20024. Gražuliavičienė R. Aplinkos epidemiologija.- Kaunas:VDU leidykla 20055. http://www.vilniausvsc.lt/aplinka/2_aplinka.htm6. http://www.sveikata.su.lt/sveika_aplinka/orotarsa.htm
1. PRIEDAS
1.lentelė. Pagrindiniai užteršimo sieros oksidais šaltiniai (ES šalyse)Šaltiniai Indėlis (%)Kuro deginimas energetikos sektoriuje 61Nepramoninis deginimas 8Degimo procesai pramonėje 19Pramonė 5Kuro gavyba ir gamyba 0Tirpiklių gamyba ir vartojimas 0Kelių transportas 4Kiti mobilūs taršos šaltiniai (geležinkeliai, aviacija ir kt.) 2Kiti 1
2.lentelė. Pagrindiniai užteršimo azoto oksidais šaltiniai (ES šalyse)Šaltiniai Indėlis (%)Kuro deginimas energetikos sektoriuje 19Nepramoninis deginimas 4Degimo procesai pramonėje 8Pramonė 2Kuro gavyba ir gamyba 1Tirpiklių gamyba ir vartojimas 0Kelių transportas 50Kiti mobilūs taršos šaltiniai (geležinkeliai, aviacija ir kt.) 15Kiti 1
2. PRIEDAS
3.lentelė.Pagrindiniai užteršimo anglies monoksidu šaltiniai (ES šalyse)Šaltiniai Indėlis (%)Kuro deginimas energetikos sektoriuje 1Nepramoninis deginimas 12Degimo procesai pramonėje 6Pramonė 5Kuro gavyba ir gamyba 0Tirpiklių gamyba ir vartojimas 0Kelių transportas 63Kiti mobilūs taršos šaltiniai (geležinkeliai, aviacija ir kt.) 7Kiti 6
4.lentelė agrindiniai užteršimo dulkėm PM10 šaltiniai (ES šalyse)Šaltiniai Indėlis (%)Energetika 30Pramoninis kuro deginimas 14Kuro deginimas buityje 13Pramonė 14Kelių transportas 17Kiti mobilūs taršos šaltiniai (geležinkeliai, aviacija ir kt.) 1Kiti 11
5.lentelė : Didžiausios leistinos koncentracijos (HN 33-1998) g/m3
CO* SO2 O3 NO2 NOHourly Average (DLK) 5 500 160 85 40024 Hour Average (DLK) 3 50 30 40 60* CO- koncentracija mg/ m3 Pastaba: Atmosferos užterštumas O3 ir NO tyrime nebuvo vertintas ir čia nepateikiamas
3. PRIEDAS
1.Pagrindiniai užteršimo sieros oksidais šaltiniai (ES šalyse)
2.Pagrindiniai užteršimo azoto oksidais šaltiniai (ES šalyse)
3.Pagrindiniai užteršimo anglies monoksidu šaltiniai (ES šalyse)
4. PRIEDAS
4. Pagrindiniai užteršimo dulkėm PM10 šaltiniai (ES šalyse)