Arterinė hipotonija

Arterinė hipotonija

Tai kraujospūdžio sumažėjimas sumažėjus rezistensinių kraujagyslių tonusui. Žemiausias normalus sistolinis kraujospūdžio rodiklis suaugusiems yra 100-105 mmHg, jei AKS <100-105 mmHg sistolėje nustatoma hipotonija.
Hipotonijai būdinga: mitybos nepakankamumas, bendroji adinamija, greitas nuovargis, sumažėjęs darbingumas, sutrikęs gebėjimas susikaupti, tachikardija, depresija, sumažėjęs lytinis potraukis, galvos skausmas, zvimbimas ausyse, vidinis nerimas, sutrikęs miegas, šaltos rankos ir kojos, galvos svaigimas keliantis iš lovos ar lenkiantis, aptemimas ir mirgėjimas akyse, ortostatinis kolapsas, alpulys, dusulys. Virškinimo organai į vangią kraujotaką reaguoja pykinimu, apetito stoka, sunkumu skrandyje.
Yra daug žmonių, kurių AKKS yra mažas, tačiau tai neturi nieko bendro su kokia nors liga.
Arterinė hipotonija gali būti fiziologinė gerai treniruotiems žmonėms (reguliacinė hipotonija), ramybės būsenoje jų kraujotaka įgauna apsauginę parasimpatikotoninę būseną (besimptomė). Hipotonija laikoma liga (patologinė), kai kraujotaką reguliuojantys mechanizmai ramybės būsenoje arba krūvio metu nesugeba palaikyti pakankamo kraujospūdžio, galinčio aprūpinti organus krauju. Kraujospūdis gali sumažėti staiga (ūminė hipotonija). Ūminės hipotonijos priežastys:
 Kardiogeninis šokas ištikus miokardo infarktui.
 Hipovoleminis šokas nukraujavus.
 Bakterieminis šokas infekcijos metu.
 Saulės, šilumos smūgis.
 Apsinuodijimas.
 Kraujo užkrėtimas.
 Alerginis šokas.
 Kelionės liga.
 Hormonų arba medžiagų apykaitos šokas.
 Nervinis šokas susijaudinus irr sudirginus nervų rezginį ten, kur šakojasi miego arterija.
Gali būti nuolat mažas (lėtinė hipotonija, dažniausiai yra patologinė) kraujospūdis. Lėtinė patologinė arterinė hipotonija skirstoma į :
1. Pirminę (esencialinę) hipotoniją – dažniausia jaunoms asketiškoms moterims; skatinantys veiksniai – fizinis neaktyvumas, stresas.
2. Antrinę hipotoniją :
• Endokrininės kilmės hipotonija – pvz. an

ntinksčių nepakankamumas.
• Kardiovaskulinė hipotonija – pvz. dėl aortos stenozės, širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimų, plaučių embolijos.
• Infekcinė-toksinė hipotonija.
• Imobilizacija, ilgas gulėjimas lovoje su sutrikusia ortostatine reguliacija.
• Hipovolemija ir kraujavimas, hiponatriemija.
• Vaistų sukelta hipotonija.

Yra daugybė įvairiausių ligų, kurių simptomas – nuolat mažas arba dažnai sumažėjantis kraujospūdis:
 Širdies ligos:
– nepakankamumas;
– sutrikęs širdies ritmas;
– susiaurėjęs aortos ar dvibuvis vožtuvai;
– miokardo ar perikardo uždegimas;
– ‚‚juoko smūgis‘‘: nepaprastas linksmumas gali sukelti nervų ir kraujagyslių refleksus, sumažinančius kraujospūdį tiek, kad žmogus gali ir apalpti.
 Kraujagyslių ligos (uždegimai, susiaurėjimai).
 Hormoniniai sutrikimai (liaukų navikai, napakankama jų veikla, gliukozės stoka).
 Nervų ligos (įgimtos, uždegimai, Parkinsono liga, alkoholizmas, išsėtinė sklerozė).
 Mineralinių druskų stoka (per mažai K, Na, Ca).
 Venų ligos (išsiplėtimai, trombozių padariniai, glebus pilvo presas ir raumenys).
 Plaučių ligos (emfizema, hipertenzija, pneumosklerozė).
 Kitos priežastys : didelis suliesėjimas, anemija, rūkymas, druskos ir vandens stoka, nėštumas, depresija, ilgas gulėjimas, profesionalus sportas.

Ortostatinė hipotenzija. Jąą gali sukelti ilgas stovėjimas, ypač saulėje ir tvankioje aplinkoje. Ortostatinė hipotenzija atsiranda staiga sumažėjus simpatinės nervų sistemos refleksiniam tonusui, suretėjus pulsui, atsiradus hipovolemijai. Ortostatinė hipotenzija gali būti pirminė (konstitucinė), jai būdinga asteninė kūno sandara, bradikardija, leukopenija. Antrinė ortostatinė hipotenzija dažnai yra endokrininės kilmės.
Atsistojus apie 500-700 ml kraujo susilaiko kojose ir dubenyje, mažėja veninio kraujo pritekėjimas į širdį, mažėja širdies minutinis tūris. Arterinis kraujospūdis dažniausiai nekrenta, nes baroreceptorių stimuliacija didina simpatinės ir mažina parasimpatinės sistemos įtaką – didėja širdies ritmo dažnis ir periferinių kr

raujagyslių pasipriešinimas. Jei šie baroreceptoriai neadekvatūs, atsistojus AKS tuoj pat mažėja. Dėl to ligoniui svaigsta galva, temsta akyse, trumpai aptemsta sąmonė, jie griūna. Seniems žmonėms pavalgius kraujospūdis gali sumažėti 20 mmHg, o staiga atsistojus – ir dar daugiau (‚‚popiečio sinkopės‘‘).
Nervinė hipotonija. Būna kai simpatinis nervas, aktyvumą skatinantis PNS veiksnys neįstengia palaikyti reikiamo kraujospūdžio (jo atsvara yra klajoklis nervas, sumažinantis kraujospūdį). Tai vegetacinė distonija.
Nėščiųjų hipotonija. Per nėštumo laikotarpį būna 2 tarpsniai, kai kraujospūdis gali kritiškai sumažėti: 5-6 nėštumo mėnesis ir paskutinis nėštumo trečdalis. Sunki gimda gulint spaudžia apatinę tuščiąją veną ir trukdo kraujui tekėti, dėl to gulint pykina, išblykšta veidas, smarkiai plaka širdis ir ‚‚skauda pilvą‘‘ .

Bendrasis hipotonijos gydymas:
 Vengti netinkamos kūno padėties (lėtai stotis, keltis iš lovos).
 Pajutus, kad gresia alpimas, kojas pakelti, galvą nuleisti.
 Vengti ilgai stovėti, staigiai pasilenkti, gausiai prisivalgyti, kaitintis saulėje, gerti daug svaigalų, maudytis karštoje vonioje.
 Daugiau vartoti valgomosios druskos (kontraindikacija – širdies nepakankamumas).
 Kraujotakos treniravimas – mankšta ir fizioterapija. Tikslas stiprinti kojų raumenis ir skatinti kraujo plūsmą iš venų atgal į širdį. Kontrastinių temperatūrų vonios.
 Vaistų dažniausiai neprireikia, nebent simptomai būtų labai ryškūs.

Leave a Comment