Techniniai_irengimai_kursin

1. ĮVADAS

Metalo pjovimo staklėmis ir kitomis metalo apdirbimo mašinomis gaminami visi šiolaikiniai įrenginiai mašinoms, prietaisai ir kiti pramoniniai gaminiai. Metalai ir nemetalinės medžiagos rankiniu būdu apdirbamos jau labai seniai, bet staklėmis pradėta apdirbti žymiai vėliau. Tik XII a. Sukurtos tekinimo ir gręžimo staklės su rankine pavara, o XVIa. – su mechanine pavara, sukama vandens ratu. Mechaninės tekinimo staklės buvo gaminamos Italijoje, Prancūzijoje, o iš ten atvežamos į Rusija.

Lietuvos TSR metalo pjovimo staklės pradėtos gaminti 1947m.

,, TSR ekonominio ir socialinio vystimosi pagrindinėse kryptyse 1986-1990 metams ir laaikotarpiui iki 2000 metų “ numatoma iš esmės rekonstruoti ir sparčiau vystyti gamybos kompleksą, pirmiausią staklių, skaičiavimo technikos, prietaisų gamybą, elektrotechnikos ir elektronikos pramonę. Be to, numatyta pasiekti, kad aktyvioji pagrindinių fondų dalis kasmet būtų atnaujinama iki 10-12 kartų padidinant mašinų gamybos ir metalo apdirbimo produkcijos gamybą 40-45 procentais. 3-4 kartus sutrumpinti naujos technikos kūrimo ir įvaldymo laiką, plačiai diegti lanksčiuosius perderinamos gamybos vienetus ir automatizuoto projektavimo sistemos, automatines linijas, mašinas ir įrengimus su įmontuotomis mikroprocesinėmis technikos priemonėmis, daugiaprocesines-pagal skaitmeninę programą valdomas stakles, robotų techniką, rootorines ir rotorinius-konvėjerių kompleksus.

Techninės rekonstrukcijos tempui didžiulį poveikį daro platus gamybos elektronizavimas ir kompleksinis automatizavimas.

2. Rbinių pjovimo greičių ir pastumų parinkimas

Staklės dažniausiai projektuojamos pagal optimalius ribinius pjovimo režimo parametrus (suprojektuotos staklės turi būti našios, apdirbtos detalės – geriausios kokybės ir mažiausios savikainos). Be

e to, reikia, kad suprojektuotomis staklėmis būtų galima apdirbti detales iš įvairių medžiagų ir ekonomiškai naudoti pjovimo įrankius. Pirmiausia parenkamas technologinis procesas, t.y. apdirbimo metodas, taikomas įrankis. Tam tikslui apskaičiuojamos pjovimo gylio ribinės reikšmės (tmax, tmin), pastumų ribinės reikšmės (Smax, Smin). Ribinės pjovimo gylio reikšmės nustatomos pagal apdirbimo užlaidas ir apdirbtų paviršių tikslumo ir šiurkštumo reikalavimus. Ribinės pastumų reikšmės parenkamos pagal detalės standumą, tvirtinimo būdą, pjovimo įrankio stiprumą ir standumą, pagal pastūmos mechanizmo stiprumą bei standumą, pagal apdirbtų paviršių tikslumą ir šiurkštumą. Žinant t ir S parenkamas įrankio patvarumo laikas T ir nustatomi ribiniai pjovimo greičiai vmax ir vmin. Skaičiuojant vmax, reikia imti mažiausią pjovimo gylį ir pastūmą, ruošinio medžiagą – mažaanglį plieną, kurio σB ≤ 750Mpa ( HB≤ 170 ), mažiausią pjovimo įrankio skersmenį irr patvarumą, pjaunančios dalies medžiagą – kietlydį ( ašiniams įrankiams – greita pjūvį plieną ). Skaičiuojant vmin , reikia imti didžiausią įrankio skersmenį ir patvarumą, pjaunančiosios dalies medžiagą – kaitrai atsparų plieną ir jo lydinius, kurių σB > 750Mpa ( HB > 170 ), ir didžiausią pjovimo gylį ir pastūmą. Parenkant ribinius pjovimo režimo parametrus atsižvelgiama į įrankių skaičių, medžiagos apdirbamumą ir projektuojamų staklių automatizacijos lygį. Šie parametrai iš normatyvų arba apskaičiuojami pagal žinynuose pateiktas formules.

Pjovimo jėgų skiačiavimas. Skaičiuojant Pz max, Py max ir Pz max reikia, kad apdirbamos detalės me
edžiaga būtų labai stiprus plienas, kurio σB > 750Mpa ( HB > 170 ), pjovimo gylis ir pastūma – dažniausia, pjovimo įrankio skersmuo – didžiausias, pjaunančios dalies medžiaga – greitapjūvis plienas arba mažiausio patvarumo kietlydis ( tekinimo, ištekinimo, karuselinės ir drožimo staklėms T = 15-30 min ).

3. Pradinių duomenų, reikalingų kinematiniam skaičiavymui, nustatymas

Projektuojant staklių greičių dėžę, pradiniai duomenys yra tepinių detalių apdirbimo technologinis procesas. Detalių matmenys parenkami tekinimui dmax = (0.6.0.7) • 2H:

dmax = 200;

dmin = (0.1.0,12) • dmax .

Pjovimo režimų lentelė

Lentelė: 1
Eil. Nr. Operacijos pavadinimas Apdirbama medžiaga Pjovimo įrankio medžiaga Pastūma s, mm/aps. Gylis t, mm. Greitis v,
m/min. Galia N, kW

smin smax tmin tmax vmin vmax

01 Grubus, rupus tekinimas Plienas T15K6

0.7

1

—-

—-

30

—-
02 Glotnus tekinimas Plienas T15K6

—-

—-

0.5
—–

—–

03 Griovelio įpjovimas, sriegimas Plienas T15K6

—– 0.
——

—–

10

—–

——
( ryškiau pažymėti skaičiai yra mano pasirinkti, tolimesniems skaičiavimas )

Pirmiausiai reikalingas dydis dmax nustatomas pagal užduoties duomenis. Tačiau, užduotyje tokių doumenų nėra, tuomet dmax parenkamas taip, kad atitiktų vidutinių matmenų stakles ir mano pasirinkatas skersmuo yra – 200mm. vmax ir vmin apskaičiuojami pagal formulas arba parenkant iš žinynų, taigi aš gretčius pasirinkau iš žinynų: vmax = 200 m/min ir vmin = 30 m/min. Skersmuo dmin apskaičiuojamas taip:

dmax = 200 mm.

dmin = ( 0.1.0.12 ) • dmax, apskaičiaves gaunu:

dmin = 0.11 • 200 = 22 mm, pasirenku 0.11, nes tai yra viduriukas iš galimų varijantų ir manau, kad jis bus geriausias tolimesniems mano skaičiavimams.

Žinodamas diametrą ir greitį, kuriuos pasirinkau, toliau pradedu skaičiuoti: ribinio suklio sukimosi dažnius ir ribines pastūmas.

Metalo pjovimo staklių greičių dėžes reikia projektuoti iš elementarių kinematinių grandžių sujungiant reikiamų jų skaičių. Pradiniaikinematinio skaičiavymo duomenys yra tokie: ribinio su

uklio sukimosi dažniai nmin, nmax, ribinės pastūmos Smin, Smax, suklio sukimosi dažnių ir pastūmų geometrinių progresijų vardikliai φ, φs, greičių ir pastumų skaičiai z, zs, elektros variklio apsisukimai, maksimalus sukimo momentas Mmax, maksimali traukos jėga Qmax.

Ribiniai sukliosukimosi dažniai apskaičiuojami pagal ribinius ruošinio skersmens ir pjovimo greičius:

Taigi:

Čia vmax ir vmin – ribiniai pjovimo greičiaim/min.,

dmin ir dmax – ribiniai ruošinio skersmenys m.

Iš suklio ribinių sukimosi dažnių santykio apskaičiuoju pjovimo greičio reguliavimo diapazonas:

Apskaičiavęs gaunu:

Čia Rv – pjovimo greičio reguliavimo diapazonas,

Rd – ruošinio skersmens kitimo diapazonas ( ekonomiškiausiai išnaudojamas staklės, kai Rd ≤ 4 ).

Taigi matyti, kad mano staklės ekonomiškai nebus naudojamos, nes mano apskaičiuotas Rd yra dvigubai didesnis už reikiama, kad įgyvendinti šia sąlygą.

Geometrinės progresijos vardiklis apskaičiuoju pagal formulę:

Čia φ – geometrinės progresijos vardiklis,

k – sukimosi dažnių skaičius.

φ aš priimu lygia 1.26, nes standartinės geometrinės progresijos vardiklio reikšmės yra tokios: φ – 1.06; 1.12; 1.26; 1.41; 1.58; 1; 1.78; 2.

Dažniausiai geriausi rezultatai pasiekiami, kai vardikliai φ = 1.26 arba φ = 1.41, taigi manasis vardiklis atitinka, ir aš tesiu savo skaičiavymus toliau.

Apskaičevęs pasirinkau standartinį vardiklį φ ir žinodamas nmin ir nmax, apskaičiuoju tarpinius suklio sukimosi dažniai:

n1 = nmin,

n2 = n1• φ,

n3 = n1• φ2,

———–

nk = n1• φk-1,

nmax = nk.

atlieku skaičiavimus ir parenku standartines reikšmes (po lygybės jau parinktas, standartinis skaičius) tarpiniams suklio sukimosi dažniams:

n1 = 47.8 = 50 aps/min,
n2 = 47.8

parenkant elektros variklio apsisukimų skaičių nv greičių dėžėms svarbu, kad šie apsisukimai nesiskirtų daugiau kaip du kartus nuo nmax. perdavų pe

erdavimo santykių skaitinės reikšmės nustatomos sudarius sukimosi dažnių grafiką.

4. Elektros variklių galingumo skaičiavimas

Tekinimo staklių ir kitų metalo pjovimo staklių pjovimo perdavimų elektros varikliai dirba ilgalaikiu režimu (elektros variklio temperatūra pastovi). Elektros variklio nominalus galingumas lygus galingumui, garantuojančiam normalų staklių darbą.

Čia Nv – elektros variklio galingumas kW,

Np – pjovimo galingumas kW,

Pjovimo galingumas apskaičiuojamas taip:

čia v – pjovimo greitis,

Pp – didžiausia pjovimo jėga N (dažniausiai imama Pz).

Kad apskaičiuoti pjovimo galingumą visų pirma man reikia apsiskaičiuoti didžiausią pjovimo jėgą, o ji randama iš šios formulės:

dabar aš jau galiu apskaičiuoti ir pjovimo galingumą, o jis lygus:

Pjaunant, padidėjus apkrovoms perdavose ir guoliuose, susidaro papildomi galingumo nuostoliai, kurie paprastai siekia 10-15% viso naudojamo galingumo. Daugumos universaliųjų ir specialiųjų staklių, dirbančių kintamomis apkrovomis, elektros variklį galima perkrauti iki 25%. Tuomet:

η = 0.7.0.85., staklių naudingumo koeficientas su sukimosi judesiu ir mano pasirinktas η yra lygus:
η = 0.8 aš pasirinkau toki naudingumo koeficientą, nes kuo jis didesnis tuo naudingesnis variklio darbas.
1.25 – įvertinamas staklių apkrovimas.

Kai pjovimo ir pastumų kinematinei garandinei naudojamas vienas elektros variklis, jo galingumas imamas 3-4 procentais didesnis už pjovimo perdavos galingumą.

Iš žinynų pasirenku sinchroninį elektros variklį:
4A132M6Y3, kurio galingumas: nv = 7.5 kW, sukimosi dažnis: nv = 870, naudingumo koeficientas: η = 85.5%, kai variklio nominalinis galingumas.

Kaip matot aš išlaikau tą sąlygą, kad nv neviršija nmax du kartus.

5. Greičių dėžės kinematinės schemos ir struktūrinio tinklelio sudarymas, bei sukimosi dažnių grafiko braižymas

Pradiniu tašku imamas variklio sukimosi dažnis. Sukimosi dažnių grafikas braižomas taip pat kaip ir struktūrinis tinklelis. Perdavų perdavimo santykiai imami i = φ ± m, čia m – intervalų tarp horizontalių, perkirstų nagrinėjamą perdavą vaizduojančio spindulio, skaičius. Skaičiuojant greitinimo perdavą ( spindulys kylą aukštyn ), žymima pliuso ( + ) ženklu, skaičiuojant lėtinimo perdavą ( spindulys leidžias žemyn ) – minuso ( – ) ženklu. Skaičiuojant perdavų santykius, turi būti tenkinama imin ≤ i ≤ imax sąlyga. Tam, kad būtų mažesni krupliaratinių perdavų radialieji matmenys, yra nustatyti ribiniai perdavų santykiai:

tiesiakrumplių perdavų imin ≥ ¼, imax ≤ 2, nes aš projektuoju su tiesia krumpliais krumpliaračiais.

Nustačius greičių ir pastūmų skaičius, sudaroma projektuojamo mazgo kinematinė schema. Sudarant schemą būtina nuodugniai išnagrinėti esamų analogiškų staklių atitinkamų mazgų kinematines schemas, jas kritiškai įvertinti ir pritaikyti savo mazgui. Sudarant greičių arba pastūmų dėžės kinematinę schemą tam atvejui, kai greičiai ir pastūmos išdėstytos pagal geometrinę progresiją, pirmiausia pagal apskaičiuotą greičių arba pastūmų skaičių nustatomas grupinių perdavų kiekis ir perdavų skaičius atskirose grupėse. Renkant perdavų skaičių būtina tenkinti nelygybę:

pa > pb > pc > . > pr.

sudarius kinematinę greičių dėžės arba pastūmų mechanizmo schemą toliau atliekamas šios schemos kinematinis skaičiavimas, t.y. apskaičiuojami visų perdavų perdavimo santykiai, krumpliaračių krumplių skaičiai, skriemulių skersmenys ir kiti dydžiai. Kinematinį skaičiavimą reikia atlikti grafiniu-analitiniu būdu. Braižomas struktūrinis tinklelis ir apsisukimų skaičiaus grafikas. Apsisukimų skaičiaus grafike nurodyti apsisukimai (ypač suklio ) turi sutapti su staklių gamybos standarto pateiktomis sukimosi dažnių reikšmėmis:

Kinematinėms schemoms keliami šie reikalavimai:
1. Aukšto staklių darbo našumo užtikrinimas.
2. Maksimali staklių automatizacija.
3. Mechanizmų darbo tikslas.
4. Aukštas staklių naudingumo veiksmo koeficientas ( η ), kurį galima padidinti:
a) taikant trumpas kinematines grandis su mažu kinematinių porų skaičiumi, t.y. trinities šaltinių mažinimas;
b) kinematinių grandžių, nedalyvaujančių pavarų judesiuose, išjungimas (ypač svarbu greitaeigėse staklėse);
c) naudojant mechanizmų konstrukcijas, kurių naudingumo veiksmo koeficientai (η ) yra dideli;
d) naudojant riedėjimo guolius;
e) patikimų frikcinių movų įjungimu;
f) naudojant priverstinio tepimo sistemas skystu tepalu, vietoje konsistentinio;
g) padidinus gaminių detalių, surinkimo, reguliavimo kokybę.
5. Konstrukcijos technologiškumas.
6. Mažiausias medžiagų naudojimas.
7. Maksimalus standartinių ir unifikuotų mazgų ir detalių naudojimas.
8. Paprastas ir patogaus staklių derinimas ir aptarnavimas.
9. Saugus darbas.

Kinematinė schema vaizduoja kinematinių ryšių ir staklių elementų tarpusavio veikimą, paaiškina staklių mechaninį darbo principą.

Tagi pagal užduotį mano suprojektuota greičių dėžės schema su visais duomenimis ir paskaičiavimais atrodytų šitaip:

1. pav. Greičių dėžė

Sudarau savo greičių dėžės struktūrinį tinklelį :

Sudarant reikalingi šie duomenys: nmin = 50 aps/min,

nmax = 630 aps/min.

Variklio sukimosi dažnis nv = 870 aps/min, φ = 1,26; z = greičių.

2. pav. Struktūrinis tinklelis

Ir galiausiai nubraižau sukimosi dažnių grafiką, jis atrodo taip:

3. pav. Sukimosi dažnių grafikas

i0 – diržinės perdavos perdavimo skaičius,

6. Krumpliaračių krumplių skaičiaus skaičiavimas

Suprojektavęs greičių dėžės kinematinę schemą ir nustatęs visus kinematinius parametrus, paskaičiuoju grupinių perdavų krumpliaračių krumplių skaičius:

Pavarų grupių krumpliaračių krumplių skaičiai:

z1 = 45, z2 = 30, z3 = 45, z4 = 60, z5 = 45, z6 = 34, z7 = 45, z8 = 45, z9 = 54, z10 = 45, z11 = 20, z12 = 40, z13 = 64, z14 = 50.
7. Krumpliaračių skaičiavimas

Greičių dėžių krumpliaratinės pavaros turi tiksliai ir tolygiai dirbti ir būti patvariomis. Krumplių stiprumui skaičiuoti sudaroma skaičiavimo schema, parenkamos krumpliaračių medžiagos ir atliekami stiprumo skaičiavimai. Krumplinių perdavų stiprumas skaičiuojamas pagal mašinų detalių kurso pateiktą metodiką. Atliekant projektinius skaičiavimus, nustatomas tik perdavos modulis., kiti matmenys surandami atlikus kinematinius skaičiavimus. Apskaičiuoti moduliai suapvalinami iki standartinių reikšmių ( m = 1, 1.5, 2, 2.5, 3, 4, 5, 6, 8, 10, 12, 16, 20 mm ). Paskui patikrinami krumplių kontaktiniai ir lenkimo įtempimai.

Cilindrinių ir kūginių krumpliaračių moduliai apskaičiuojami pagal formulę:

Čia m – modulis mm,

Km = 14 – pagalbinis koeficientas tiesiakrumplėms perdavoms,

KFβ = 1.10 – apkrovos paskirstymo tarp krumplių koeficientas,

yF1 = 4.30 – krumplio formos koeficientas,

z1 = ( z1 ir z2 ) mažesniojo perdavos krumpliaračio krumplių skaičius,

Ψbd = 1.0 – koeficientas,

Krupliaratinių pavarų leistinieji lenkimo įtempimai apskaičiuojami pagal formulę:

Čia = 820 Mpa – bazinė krumplių patvarumo riba,

KFL = 1.0 – patvarumo koeficientas.

T1F – skaičiuojamoji apkrova Nm:

pagal standartinę eilutę parenku ir priimu tokį modulį:

m = 2mm.

Kitiems dviems krumplių blokams atlieku analogiškus moduliopaskaičiavimus ir parenku standartines reikšmes jiemos, o jos yra tokios: m2 = 2.5mm ir m3 = 3mm.

Apskaičiavus mudulį pavarų grupėms, nustatau krumpliaračių dalijamuosius apskritimus, bei pločius:

dd = m . zi,

d1 = 2 . 45 = 90mm;

Krupliaračių pločiai:

.

Krumpliaračių stiprumas tikrinamas pagal krumplių paviršių kontaktinįnstiprumą ir krumplių atsparumą lenkimo jėgai. Cilindrinių krumpliaračių kontaktiniai įtempimai susikabinimo poliuje apskaičiuojami pagal formulę:

čia – krumplių paviršių formos susikabinimo poliuje koeficientas,
βb = 00 – pagrindinis krumplio įstrižumo kampas ( tiesiakrumplėms βb = 00 ),

– susikabinimo kampas,

zM = 275 – krumpliaračių medžiagų mechaninių savybių koeficientas,

– krumplio kontakto linijų suminio ilgio koeficientas tiesiakrumplėms perdavoms,
čia – galinis perdengimo koeficientas,

u – perdavimo skaičius,
čia z1 = 45, z2 = 45.

– lyginamoji apskritiminė jėga, N/mm,
čia – apkrovos pasiskirtymo skersai krumplių vainiko pločio koeficientas,

– apkrovos pasiskirstymas tarp krumplių,

– lyginamoji apskritiminė dinaminė jėga, N/mm,
čia – krumpliaratinės perdavos tipo ir krumplių viršūnių profilio formos koeficientas,

– krumpliaratinės perdavos žingsnių skirtumo įtakos koeficientas,

atstumas tarp krumpliaračių centrų, mm.

– pradinė skaičiuojamoji apskritiminė jėga, N,

bw – krumpliaračio vainiko darbinis plotis mm,

– drožtiems krumpliaračiams,

Leistini kontaktiniai įtempimai apskaičiuojami pagal formulę:

čia – krumpliųpaviršių kontaktinio patvarumo riba, MPa,

– krumplių paviršių kontaktinio patvarumo riba, nustatyta pagal bazinį įrengimų kitimo ciklų skaičių,

KHL = 2.5 – patvarumo koeficientas,

zR = 1.0 – krumplių paviršiaus šiurkštumo koeficientas,
zV = 0.85 . v0.1 – apskritiminio greičio koeficientas,
zV = 0.85 . 40.1 = 0.98,
KL = 1.0 – tempimo koeficientas,
KXH = 1.0 – krumpliaračio matmenų koeficientas,
SH = 1.1 – atsargos koeficientas.

8. Suklių standumo skaičiavimas

Sukliai skaičiuojami kaip dviatramės sijos. Įvairių tipų staklių sukliai nevienodai apkraunami. Daugumos normalaus tikslumo staklių suklius suka tarp atramų sumontuoti krumpliaračiai, todėl juos suka ir lankia dvi jėgos (4.pav.).

4. pav. Suklys

Jėgos Pz ir F2 gali veikti ta pačia kryptimi ir priešingomis kryptimis. Mano pasirinktame variante jėgos veikia priešingomis kryptimis, tuomet būna mažesnis suklio galo įlinkis, bet didesnės jėgos veikia atramas.

Pastūmų kinematinei grandinei sukti reikalinga jėga yra palyginti nedidelė, todėl skaičiuojant galima jos nepaisyti.

Dviem jėgomis apkrauto suklio priekinio galo radialinis poslinkis apskaičiuojamas pagal formulę:

Pasisukimo priekinėje atramoje kampas:

čia I2 – inercijos momentas tuščiaviduriam velenui,

,

čia D = 50 išorinis suklio skersmuo,

d = 28 vidinis suklio skersmuo.

.

Kai veleno pjūvyje yra šlicai arba pleištavietė inercijos momentas skaičiuojamas pagal formulę:

,

čia h – griovelio gylis 0.0045mm.

k – suapvalinimo spindulys 1.2.

.

Paskaičiuojame spindulį, veikiančios jėgos apskritiminiai jėgai, perduodamai krumpliaračiams :

Qrad – radialinė jėga,

,

čia Dmin – krumpliaračio skersmuo,

M – suklio sukimosi momentas,

,

– suklio kampinis sukimosi dažnis,

,

,

,

.

.

– medžiagos tamptumo modulis,

– hidrodinaminių guolių standumas.
Normalus ir padidinto tikslumo vidutinio didumo staklių sukliams, mazgo su riedėjimo guoliais standumas:

.

Apskaičiuotasis suklio priekinės atramos pasisukimo kampas yra mažesnis už leistinąjį: .

Leistinasis suklio pasisukimo atramoje kampas priklauso nuo guolio konstrukcijos. Savaime nusistatančių guolių jis neribojamas. Leistinasis suklio pasisukimo rutuliniuose riedėjimo guoliuose kampas – =0.001 rad.
0.00053 0.001, sąlyga tenkina.
Skaičiuoju įlinkį:

Apskaičiuotas suklio priekinio galo radialinis poslinkis turi būti mažesnis už leistinąjį: .

Iš pradžių skaičiuojant apytiksliai galima naudotis tokiais orientaciniais normatyvais:

,
0.000382 0,000056m, sąlygą tenkina.

9. Atraminių reakcijų ir velenų lenkimo bei sukimo momentų diagramų sudarymas

Skaičiavimus atliekame varančiajam velenui, kai sukabinime veikia krumpliaračių pora kurios perdavimo santykis mažiausias (u=0.35).

Pz ir F2 apskaičiuojami iš formulių:

Pz = 1827.

Sudarome veleno apkrovimo schema ir apskaičiuojamos atraminės reakcijos:

Horizantalioje plokštumoje (xoz):

Patikrinimas: .

Vertikaliojoje plokštumoje (yoz):

Patikrinimas: .

Suminės radialinės reakcijos:

Apskaičiuoju lenkimo momentus pjūvyje 1-1:

Horizantalijoje plokštumoje:

Vertikaloje plokštumoje:

Pagal gautus duomenis nubraižau lenkimo momentų diagramas, o pagal T = 458.4 Nm sudarau sukimo momentų diagramą.

Atlieku velenų projektinį skaičiavimą.

Parinktos medžiagos. Velenas bus gaminamas iš 45 plieno, varančiojo veleno galo skersmenį imu d=24mm, t.y. nedidelis, nes šį galą veikia tik sukimo momentas. Kitus veleno skersmenius apskaičiuoju pagal formulę:

,

.

Guolių parinkimas. Pagal apskaičiuotas atramines reakcijas nustatoma, kad labiausiai veikiamas yra B atramos guolis Jį veikia radialinė jėga .

Pagal gautą apkrovą, parenku labai lengvos normalaus pločio serijos rutulinius radialinius guolius 105, kurių dinaminė galia statinė galia .

10. Diržinės pavaros skaičiavimas

Pagal perdavos perduodamą galingumą P = 7.5 kW ir mažojo skriemulio sukimosi dažnį iš grafiko (žr. 5.3 pav.) parenku diržo skerspjūvį B. Mažiausias skriemulio skersmuo . Imu didesni, kurio reikšmė yra standartinė, priimu . Tuomet didžiausiojo skriemulio skersmuo:

.
Priimu standartini: .

Nustatau varomojo veleno sukimosi dažnį:

čia , nes yra kordinių gijų diržas.

Patikslinamas peredavimo skaičius:

Nukrypimo kaip matom nėra.
Diržo greitis:

.

Premilinariai parenku tarpašinį atstumą tarp amin ir amax:

čia – diržo profilio aukštis.
Imu artimiausia vidutinei reikšmei a = 500mm.

Apskaičiuoju diržo ilgį pagal formulę:

.

Pasirenku standartinę reikšmę: .

Prabėgų skaičius per sekundę:

Sąlyga tenkina.

Galutinai nustatau tarpašinį atstumą:

Tarpašinis atstumas reguliuojamas nuo amin iki amax:

Mažojo skriemulio gaubimo kampas:

Galingumas, kurį perduotų esamomis sąlygomis vieno diržo perdava, yra:

Nominalus galingumas P0 parenkamas iš lentelių pagal u ir n1 reikšmes. Jei neatitinka reikšmės, tai apskaičiuojama pagal formules:

Koeficientų reikšmės parenkamos iš lentelių:

, nes perdava dirbs vieną pamainą, o darbo režimas bus vidutinis.

Taigi: .

Reikiamas diržų skaičius yra:

.

Nustatomi skriemulių matmenys, prieš tai iš lentelių surdus reikšmes: .

Išoriniai skersmenys:

Skriemulio plotis:

Kiti skriemulių matmenys parenkami iš lentelių.

Vieno diržo veikianti jėga yra:

.

Velenus veikianti jėga yra:

.

11. Tekinimo staklių priežiūra

Prieš pradėdami dirbti, kiekvienas tekintojas privalo: patepti stakles visose vietose, numatytoas staklių tepimo kortelėje arba instrukcijoje; nuvalyti apsauginį tepalą nuo staklių kreipenčiųjų, kad prie jų neliptų drožlės; patikrinti, kaip veikia neapkrauti mechanizmai.

Darbo metu tekintojas turi staklių neperkrauti. Negalima tekinti neleistino svorio detalių. Reikia visą laiką sekti staklių mechanizmų darbą. Pastebėjus bet kokį gedimą, reikia nutraukti darbą ir stengtis skubiai pataisyti, jei gedimas didesnis, – pranešti apie tai pamainos meistrui arba mechanikui.

Baigiantis darbui, kiekvienas tekintojas privalo stakles sustabdyti, gerai jas išvalyti, pašalinti drožles tam tikslui skirti kabliukai ir ašutiniai šepečiai, nuvalyti nuo kriepenčiųjų emulsiją bei nešvarumus ir patepti jas plonu alyvos sluoksniu. Be to, reikia suportą perstumti į užpakalinę kraštutinę padėtį, o visus automatiškai veikiančius įrenginiu išjungti.

12. Greičių dėžės tepimas

Greičių dėžės tepimas reikalingas tam, kad sumažėtų trinties nuostoliai ir temperatūra nepakiltų virš leistinos ribos. Darbo metu dėžės yra tepamos automatiškai cirkuliacinės tepimo sistemos. Alyva per filtrą paduodant į tepimo taškus vamzdelio pagalba. Tepimo siurblio našumas apskaičiuojamas pagal formulę:

, specifinis tepalo šilumos imlumas,

, alyvos tankis,

, įeinančio į besitrinančius paviršius ir išeinančios alyvos teperatūrų skirtumas,

, siurblio galingumas,

, naudingumo veiksmo koeficientas,

Alyvos bakas turi būti toks, kad alyva suspėtų sugrįšti iš tepimo sistemos.

Tinkamai tepant stakles, jomis galima geriau dirbti, prailginamas jų darbo amžius, mažiau sunaudojama energijos trinčiai nugalėti, mažiau dyla besitrinantys paviršiai, dėl to staklės ilgai išlieka padidinto tikslumo.

Staklės tepamos mineraline alyva ir tirštu tepalu:

Mineralinė alyva. Pagrindinės alyvos fizinės – cheminės savybės yra klampumas, stingimo temperatūra ir tvykstelėjimo temperatūra.

Parenkant alyvą, reikia laikytis šių reikalavimų:
1. kuo didesnis tepamos vietos lyginamasis apkrovimas, tuo didesnio klampumo alyva reikia naudoti.
2. kuo aukštesnė besitrinančių paviršių temperatūra, tuo didesnio klampumo alyvą reikianaudoti.
3. kuo didesnis slydimo greitis tarp besitrinančių paviršių, tuo mažesnio klampumo alyvą reikia pasirinkti.
4. alyvos stingimo temperatūra turi būti žemesnė už darbinės aplinkos temperatūrą, o tvykstelėjimo temperatūra – aukštesnė už aukščiausią temperatūrą darbo zonoje.
5. jeigu nėra tinkamo klampumo alyvos, tai jo galima pakeisti šiek tiek didesnio klampumo alyva.
6. į alyvą neturi patekti vandens ir emulsijos, nes nuo jų alyva genda.

Tepant tekinimo stakles, reikia naudoti alyvą rekomenduojama staklių pase.

Stakles reikia tepti tiek, kad tepimo vietoje visą laiką būtų pakankamai tepalo.

Staklės tepamos vienu iš šių būdų:
1. visas stakles tepa tekintojas. Šis būdas taikomas nedidelėse dirbtuvėse bei laboratorijose.
2. visas stakles tepa tepėjas. Šis būdas taikomas stambiose cechose, kuriuose dauguma įrengimų yra vienodo tipo ir dažniausiai dirba vienodu režimu.
3. centralizuoto tepimo dalis tepa ir pakeičia tepėjas, o vietas, kurias reikia tepti atskirai (kreipiančiosios, suportą, arkliuką, pavaros sraigtą) tepa tekintojas.

Tepant tekinimo stakles reikia atkreipti dėmesį į tai, kad būtų pakankamai įpilta alyvos į greičių dėžę. Greičių dėžės tepalas keičiamas ne rečiau kaip vieną kartą oper mėnesį. Paleidus stakles, alyvą keičiama pirmą kartą po 10 darbo dienų, antrą kartą – po 20 darbo dienų, o vėliau – kas 40 darbo dienų. Nuleidus atidirbtą alyvą, greičių dėžę reikia išplauti švariu žibalu. Naują alyvą į greičių dėžę pilama per tankų tinklelį. Reikia žiūrėti, kad būtų gerai tepami pastumų dėžių, suporto skydo ir kreipiančiųjų paviršiai. Bent vieną kartą per pamainą reikia patepti industrine alyva H-40A kreipiančisias, pavaros sraigtą, pavaros velenėlį, jų guolius, arkliuko sraigtą.
Naudota alyva regeneruojama.

13. Darbo sugos elementai, dirbant tekinimo staklėmis

Kiekvienas tekintojas turi grižtai laikytis šių pagrindinių darbo suagos taisyklių:

1. Prieš pradedant dirbti, reikia: sutvarkyti darbo rūbus: užsisegti rankogalius ir drabužius; patikrinti, ar tvarkingos staklės, pjovimo įrankiai, įtaisai, apsauginės priemonės ir įžeminimas; patikrinti stakles tuščia eiga, jų valdymo mechanizmus, tepimo, aušinimo, svirčių fiksavimo ir elektrinius įrenginius. Apie visus gedimus reikia pranešti meistrui.
2. Darbo metu draudžiama dirbti su pirštinėmis arba subintuotais pirštais be guminių antpirščių: sunkias detales (sverenčias daugiau kaip 20kg) nustatyti staklėse ir nuimti galima tik naudojant mechanines kėlimo primones.
3. Nuo tekinimo skydo arba griebtuvo, prieš jį įtvirtinant ant špindelio ir prieš nuimant, reikia atdžiai nuvalyti tepalą; uždedant griebtuvą arba skydą, reikia po juo padėti medinį padėklą su atitinkama pusapvale išėma arba panaudoti specialų kreipiantįjį spraudiklį.
4. Pjaunant sriegį sriegpjove, laikiklį reikia prilaikyti suportu, bet ne rankomis.
5. Atsiradus staklėse vibracijoms, reikia stakles sustabdyti, patikrinti peilio ir ruošinio įtvirtinimą ir meistrui leidus, pakeisti pjovimo rėžimą.
6. Negalima matuoti besisukančio ruošinio.
7. Jeigu tekinant gaunama ištisinė drožlė, reikia naudoti drožlaižius; jeigu gaunamos smulkios drožlės, reikia naudoti specialius drožlikreipius, skaidrias apsuginias uždangas arba užsidėti akinius.
8. Drožles reikia šalinti specialiu kabliu arba šepečiu.
9. Draudžiama stabdyti špindelį arbą kitas besisukančias detales, spaudžiant ranka.
10. Draudžiama poliruoti ir dildyti besisukančius dirbinius su išsikišusiomis dalimis, išpjovimus ir grioveliais, laikant įrankį rankose.
11. Pasitraukiant nuo staklių arba laikinai nustojus dirbti, reikia sustabdyti stakles ir išjungti elektros variklį.
12. Baigus darbą reikia: išjungti stakles ir elektros variklį: sutvarkyti darbo vietą – nuvalyti nuo staklių drožles, sudėti į savo vietas įrankius ir įtaisus, detales ir ruošinius; patepti besitrinančias staklių dalis; perduoti stakles sekančios pamainos darbininkui arba meistrui ir pranešti jiems apie pastebėtus gedimus ir jų pašalinimą.

Literatūra:

1. A. Stasiūnas ,,Metalo pjovimo staklės” II dalis.

,,Mokslas”, Vilnius, 1976 m.
2. A. Kuzmickas, V. Vekteris ,,Metalo pjovimo staklės”

Kursinis projektavimas,

,,Mokslas”, Vilnius, 1984 m.
3. A. Stasiūnas, R. Stasiūnas ,,Tekinimo vadovas”

,,Mokslas”, Vilnius, 1979 m.

Turinys

1. Įvadas..............................1
2. Ribinių pjovimų greičių ir pastumų parinkimas.................2
3. Pradinių duomenų, reikalingų kinematiniam skaičiavimui, nustatymas....3
4. Elektros variklių galingumo skiačiavimas...................5
5. Greičių dėžės kinematinės schemos ir struktūrinio tinklelio sudarymas, bei sukimosi dažnių grafiko braižymas....................7
6. Krumpliaračių krumplių skaičiaus skaičiavimas...........10
7. Krumpliaračių skaičiavimas..........................11
8. Suklių standumo skaičiavimas..........................14
9. Atraminių reakcijų ir velenų lenkimo bei sukimo momentų diagramų sudarymas..............................17
10. Diržinės pavaros skiačiavimas.........................21
11. Tekinimo staklių priežiūra....................23
12. Greičių dėžės tepimas.......................23
13. Darbo sugos elementai, dirbant tekinimo staklėmis..............25
14. Literatūra............................26
15. Turinys.............................27

Leave a Comment