Šaltkalvystės pagrindai

TURINYS

9. DROZIMAS
9.1 Drožimo taikymas detaliu apdirbimui
9.2 Pjovimo režimo elementai.
9.3 Drožimo peiliai
9.4 Pjovimo elementų ir galios nustatymas

10. GREZIMAS
10.1 Gręžim procesasr jo taikymas
10.2 Plunksniniai grąžtai
10.3 Spiralinių grąžt konstrukcin ir geometrin elemen
10.4 Gręžimo proceso elementai
10.5 Pjovimo jėgų ir galingum apskaičiavimas gręžiant
10.6 Pjovimo režimų elementų parinkimas
10.7Gražtu pjovimo daliesformosS
10.8Kietlydinio gražtai
10.9 Centravimo gražtai
10.10Giliojo gręžimo grąžtai
10.11 žiediniai grąžtai

11. GILINIMAS PLETIMAS IR ISTEKINIMAS
11,1 Gilinimas plėtimas ir ištekinimas ir jų procesų taikymas.
11.2 Gilintuvų konstrukciniai ir geometriniai elementai
11.3Plėstuvų konstrukciniai ir geometriniai elementai.
11.4 Įvairios plėstuvų konstrukcijo
11.5 Gilinimo ir lėtimo režimai ir jų pasirinkimas
11.6 .Ištekin ir ištekinimo įran kiai.

12. PRATRAUKIMAS
12.1Pratraukimas.
12.2Bendri pratrauktuvų konstrukc ir geometrin elementai.
12.3Vidiniai pratrauktuvai
12.4Prastumtuvai
12.5Išoriniai prratrauktuvai

13. FREZOS
13.1 Frezų klasifikacija
13.4 Pjovimo rėzimu elementai.
13.7 Smailiadančių frezų geometriniai ir konstrukclniai elementai
13.8 Cilindrinės frezos
13.9 Galinės cilindrinės frezos
13.10 Surenkamosios galinės frezos
13.11 Diskinės frezos
13.12 Kampinės frezos
13.13 Frezų rinkiniai
13.14 Kupradantės frezos
Kupradančių frezų ypatumai ir kuprojimas.
13.15 Smailiadantės fasoninės frezos

14. SLIFAVIMAS
14.1Slifavimo procesu ipatumai
14,2 Abrazyviniai įrankiai
14,3 Deimantiniai ir elboriniai diskai
14.5. Pjovimo rezimai
slifavimo budai: apvalusis, vidinis, becentris ir ploksciasis.
14.6 Pjovimo jegos ir galingumas.
14.7 Baigiamasis abrazyvinis apdirbimas

15. SRIEGIMAS
15.1. Sriegių apdirbimo būdai ir sriegimo įrankiai
15.2 Sriegimo peiliai
15.3. Sriegikliai
15.4. Sriegpjovės
15.5. Sriegių frezavimo įrankiai
15.6. Sriegimo galvutės.
15.7. Sriegių įvalcavimo įrankiai

16.CILINDRINIŲ KRUMPLIAR KRUMPLI PJOVIMO ĮRANKIAI
16,2.Irankai cilindrin krupliaračia gamint kopijavim būdu
16.3 Diskinės modulinės frezos
16.4. Pirštinės modulinės frezos
16,5. Krumplių drožimo galvutės
16.6 Sliekinės krumpliaračiųfrezos
16.7. Sliekinės sliekračių frezos
16.8. Krumpliaračių drožtuvai
16,9 Įrankiai krumpliams išbaigti
17.3 Peillnės galvutės

18.NEEVOLVENTINIO PROFILIO DETALIU APDIRBIMO ĮRRANKIAI
18.1. Apdirbami rldlnimo būdu profiliai ir ridinamieji pjovimo įrankiai
18.2. Sliekinės išdrožų frezos

19. Automatizuo gamybo yrankiai.
19.1Automatizuotos gamybos staklių derinimo ypatumai.
19.2Automatizuotos gamybos pjovimo įrankiai.
19.3 pagalbiniai įrankiai.
19,4 Apdirbi centrų pagalbįrankiai
19,5 Įranki matmen nustaty įtaisai.
19,6 Kombinuotieji įrankiai

9. DROZIMAS
9.1 Drožimo taikymas detalių apdirbimui.

Drožimo būdu apdirbamos įvairios plokštumos, grioveliai, laiptuoti, apskriti ir fa

asoniniai detalių paviršiai. Šios operacijos atliekamos naudojant drožimo peilius. Pjovimo judesys drožiant, suteikiamas peiliu arba apdirbamajai detalei, yra tiesus.Pagal pjovimo judesio kryptį drožimas gali būti horizontalus ir vertikalus. Drožimo procesui būdinga tai,kad dažniausiai pjaunama tik judant drožimo peiliui arba ruošiniui viena kryptimi, o judant jiems atgal nepjaunama. Drožimo darbo našumą galima padidinti tik padidinus pastūmas. Drožimas netinka masinėje arba stambiaserijinėje gamyboje. Bet galima naudoti smulkiaserijinėje gamyboje,nes peiliai yra paprasti, pigūs ir lengvai galandami.Drožiant galima labai tiksliai apdirbti ilgus paviršius.
9.2 Pjovimo režimo elementai.
Drožimo procesas panašus į tekinimo,bet skiriasi kad pjovimo judesys yra tiesus o ne apskritiminis (tekinant). Pjovimo greitis yra vidutinis peilio arba ruošinio darbinės eigos greitis. Jis randamas pagal formulę: =nL(1+m)/1000; čia L – peilio(ruošinio)eiga mm; n – peilio(arba ruošinio)dvigubų eigų dažnis per min.;m – darbo eigos ir tuščios eigos vidutinių greičių santykis.Pastūma s yra apdirbamos detalės (peilio) pasislinkimas pjovimo judesiui statmena kryptimi mm po kiekvienos dvigubos eigos. Pastūma pagal judesio kryptį gali būti horizontali ir vertikali.Pjovimo gylis t – tai vienu praėjimu nudrožto metalo sluoksnio storis, t.y atstumas tarp apdirbamojo ir apdirbtojo paviršiaus,matuojant statmenai pastarajam.Nuopjovos plotas F – tai nupjaunamo sluoksnio, kurį sudaro peilio pjovimo briauna per dvigubą eigą,skerspjūvio plotas: F=t*s=a*b mm; Čia a – nuopjovos storis mm;b – nuopjovos plotis mm;
9.3 Drožimo peiliai
Drožimo peilių geometriniai elementai yra tokie pa
at, kaip ir tekinimo peilių, bet vienodomis darbo sąlygomis drožimo peilių skerspjūvis turi būti didesnis, nes dėl kintamo greičio juos veikia kintama, dažniausiai smūginė apkrova. Drožimo peiliai būna: paprastieji drožimo; platūs glotniojo drožimo; galinio drožimo; įpjovimo ir nupjovimo. Jų kotas gali būti tiesus ir atloštas.Apdirbamos detalės paviršiai ir peilio kampų matavimo plokštumos nustatomos taip pat, kaip ir tekinimo peilių, tik jų padėtis būdinga drožimui. Horizontaliai drožiama dažniausiai atloštais peiliais. Tiesus drožimo peilis, veikiamas pjovimo jėgos, išlinksta.Tokio reiškinio nebūna drožiant atloštais peiliais,kurių pjovimo briauna yra ties peilio atraminiu paviršiumi.Vertikaliajam drožimui dažniausiai naudojami paprastieji drožimo peiliai ir įpjovimo peiliai. Jų priekinį kampą γ sudaro peilio galinis paviršius, o α – šoninis paviršius(atvirkščiai negu horizontaliojo peilio).Drožimo peilių priekinio paviršiaus forma tokia pat, kaip ir tekinimo peilių.Drožimo peilis kiekviena sykį pradeda drožti smūgiu. Todėl priekinis kampas γ daromas 5.100 mažesn. negu tekinimo peil.Kai drožiama vertikali plokštuma, įpjovimo peilio kampas φ>900. Drožimo peilių pagalbinis kampas plane φ1=10..300. Atpjovimo peilių kampai φ=80..900, φ1=2..30. Drožimo peilio viršūnei apsaugoti nuo smūgio ardomojo poveikio, pagrind. pjovimo briaunos posvyrio kampas λ daromas teigiamas iki +200, viršūnės suapvalinimo spindulys r=1.2mm,o atpjovimo peilių r=0.5.2.5mm.
9.4 Pjovimo elementų ir galios nustatymas
Pjovimo režimai drožiant nustatomi taip pat kaip ir tekinant,vadovaujantis tais pačiais principais.Pjovimo gylis nustatomas pagal apdirbimo užlaidą. Stengiamasi drožti kuo giliau, paliekant užlaidą glotniajam drožimui.Pastūma pa
arenkama atsižvelgiant į reikiamą gauti apdirbamojo paviršiaus šiurkštumą.Drožiant paprastaisiais peiliais, galima imti tokią pastūmą, kaip ir aptekinant išorinius paviršius.Drožiant dideliu gyliu ir didelėmis pastūmomis ketų,apdirbamosios detalės galiniai paviršiai gali išlūžinėti.Tad geriau drožti keliais peiliais vienu metu kelis paviršius.Pjovimo greitis, leistinas drožimo peiliams, apskaičiuojamas pagal formul: v=(Cv/Tmtxvsyv)Kv m/min. Drožiant šiuolaikinėmis staklėmis galima pasiekti iki 80m/min pjovimo greitį. Pjovimo jėga P, veikianti drožimo peilį, kaip ir tekinant, skaidoma į tris tarp savęs statmenas dedamąsias Pz,Py ir Px, kurios veikia pjovimo greičio ir pastūmos kryptimis.Pjovimo jėgos dedamosios skaič. pagal formul: Pz=CPz tXpz sYpz KPz N; Pjovimo galingumas Ne apskaič. pagal formul: Ne=Pz vd.e/60*1000 kW;
10. GREZIMAS
10.1 Gręžimo procesas ir jo taikymas
Gręžimas – tai vienas labiausiai paplitusių ir seniausių metalo ir įvairių medžiagų pjovimo būdų kiaurosioms ir aklinosioms skylėms formuoti. Pjovimo įrankiai yra grąžtai. Jais gręžiamos skylės ištisiniame metale arba pakartotinai gręžiamos, padidinant anksčiau iš­gręžtų skylių skersmenis. Gręžiant įprastiniu būdu, gręžimo staklė­se grąžtas sukasi ir slenka išilgai savo ašies, o apdirbamasis ruošinys būna nejudamai įtvirtintas įtaise. Gręžiant tekinimo arba specialio­mis giliojo gręžimo staklėmis, sukamas ruošinys, įtvirtintas griebtu­ve, pastūmos judesys suteikiamas grąžtui, įtvirtintam arkliuko pinolėje arba staklių suporte {specialiame laikiklyje).
Pagal konstrukciją grąžtai būna šių tipų: spiraliniai, su tiesiais grioveliais, plunksniniai, giliojo gręžimo, žiedinio gręžimo, centrinimo ir specialūs. Dažniausiai naudojami sp
piraliniai grąž­tai. Jų skersmuo d būna nuo 0,25 iki 80 mm.
Grąžtai gaminami iš greitapjūvio, legiruoto ir anglinio plieno, su kietlydinio plokštelėmis arba ištisai iš kietlydinio.
Gręžiant spiraliniais grąžtais, kurių skersmuo didesnis kaip 15 mm, gaunamos 11.12 kvaliteto tikslumo skylės, o apdirbtojo
skylės paviršiaus šiurkštumas – iki RZ=20.10μm. Grežiant ma­žesnio kaip 15 mm skersmens, skyles, pasiekiamas iki 9.8 kvaliteto tikslumas ir iki Ra=2,5.1,25μm paviršiaus šiurkštumas. Didesniam tikslumui gauti naudojami specialūs grąžtai arba apdirbama kitais būdais (gilinama, plečiama, ištekinama).
10.2 Plunksniniai grąžtai
Plunksniniai grąžtai būna vientisiniai ir surenka­mieji. Vientisinio plunksninio grąžto darbo dalis yra plokščia. Surenkamojo grąžto plokštelė prie koto yra pritvirtinta varžtu. Plunksninio grąžto pjovimo dalyje yra dvi pjovimo briaunos, kurių viršūnės kampas 2φ=90°(minkštoms me­džiagoms gręžti), 2φ= 140° — kietoms medžiagoms, o plienui gręž­ti imami grąžtai, kurių 2φ= 116.120°. Pjovimo dalies plokšti už­pakaliniai paviršiai nušlifuojami kampu α=5.6°. Šių paviršių susikirtimo linija vadinama skerse. Kai pjovimo kampas (δ=90°, plunksninių grąžtų gręžimo są­lygos būna blogos. Kad pjovimo sąlygos pagerėtų, išilgai grąžto pjovimo briaunų iššlifuojami grioveliai ir sudaromas priekinis kampas γ=12°. Priekinis ir užpakalinis kam­pas matuojamas pagrindinėje pjūvio plokštumoje.
Trinčiai tarp grąžto šoninių paviršių ir skylės sienelių sumažinti kalibravimo dalyje, daromas pagalbinis užpakalinis kampas α’=5.10°, paliekant juostelę fc=0,2.0,5 mm. Nupjaunamoms drožlėms smulkinti pjovimo briaunose šachma­tine tvarka padaromi drožlių laužymo grioveliai. Jų plotis priklauso nuo grąžto skersmens ir būna 1,2.1,4mm. Drož­lių laužymo griovelius rekomenduojama daryti grąžtuose, kurių d>25mm.
Plunksniniais grąžtais gali būti gręžiamos laiptuotos ir fasoninės skylės liejiniuose ir kaltiniuose.
10.3 Spiralinių grąžtų konstrukciniai ir geometriniai elementai
Geometriniai spiralinių grąžtų elementai: Grąžto pagrindiniai pjovimo kampai a,β,γ matuojami pagrin­dinėje pjūvio plokštumoje Pτ,normaliniai kampai aN,βN,γN – normalinėje pjūvio plokštumoje PN, o kinematiniai kampai ak,βk,,γk – kinematinėje pagrindinėje pjūvio plokštumoje Pτk.. Sudėjus pagrindinio judesio pjovimo greičio vektorių v su pastūmos judesio greičio vektoriumi vs, gaunamas atstojamojo judesio greičio vektorius ve. Grąžto viršūnėje kiekviena pjovimo briauna sudaro pagrindinį šliejimosi kampą φ matuojamą pagrindinėje plokštumoje tarp pjo­vimo ir darbo plokštumų pėdsakų.
Drožlėms pašalinti iš gręžiamos skylės ir priekiniam kampui sudaryti yra sraigtiniai grioveliai. Jų posvyrio kampas ω matuoja­mas tarp grąžto ašies ir juostelės briaunos.
Priekinis kampas y priklauso nuo sraigtinio griovelio posvyrio kampo ω. Didinant kampą ω, didėja ir priekinis kampas y, dėl to lengviau pjauti ir geriau pašalinamos drožlės iš gręžiamos skylės, bet silpnėja grąžto ašmenys.
Užpakalinis kampas a — tai kampas tarp užpakalinio paviršiaus liestinės nagrinėjamame taške ir pjovimo plokštumos, jis matuo­jamas pagrindinėje pjūvio plokštumoje.
Konstrukciniai spiralinių grąžtų elementai: du priekiniai paviršiai – tai spiralinių griovelių paviršiai, kuriais slysta drožlės; du užpakaliniai paviršiai –nukreipti įpjaunamąjį paviršių; dvi pjovimo briaunos – priekinių ir užpakalinių paviršių susikirtimo linijos; juostelė–siauras ruoželis ant cilindrinio paviršiaus pagal sraigtinį griovelį, gręžiant grąžtui nukreipti tiesia linija; skersė – linija, jun­gianti dvi pjovimo briaunas ir sudaranti su jomis kampus ψ(daž­niausiai ψ = 50.55°).
10.4 Gręžimo proceso elementai
Pjovimo greitis v – tai labiausiai nutolusio nuo grąžto ašies taško apskritiminis greitis: v=πdn/1000 (m/min),čia d – grąžto skersmuo mm; n — grąžto sukimosi dažnis aps/min.Pastūma s – tai grąžto pasislitikimo išilgai savo ašies atstumas mm, grąžtui apsisukus vieną kartą. Pjovimo gylis t — tai atstumas tarp apdirbtojo paviršiaus ir grąžto ašies. Nuopjovos storis a — tai mažiausias atstumas tarp pjovimo briaunos dviejų padėčių, grąžtui apsisukus vieną kartą. Nuopjovos plotis b — tai pjaunančios metalą pjovimo briaunos ilgis (jis matuojamas išilgai šios briaunos). Nuopjovos plotas Fz — tai pjovimo briaunos nupjauto sluoksnio, grąžtui apsisukus vieną kartą, skerspjūvio plotas.
10.5 Pjovimo jėgų ir galingumo apskaičiavimas gręžiant
Spiralinis grąž­tas pjauna dviem pjovimo briaunomis, dviem juos­telėmis ir skerse. Be to, grąžto cilindrinės dalies juostelės intensyviai trinasi i apdirbtąjį paviršiu. Taigi grąžtą veikia daugiau jėgų negu tekinimo ar drožimo peilį. Kiekvieną pjovimo briaunos tašką A veikia pjovimo jėgų atstojamoji P, kurią galima išskaidyti į tris tarp savęs statmenas dedamą­sias Px, Py ir Pz, veikiančias x, y ir z ašių kryptimis. Kai grąžtas išgaląstas simetriškai (tai­syklingai), abiejų briaunų pjovimo jėgų dedamosios Py yra vienodo absoliutaus didumo, bet priešingų krypčių, todėl jų suma lygi nuliui. Kai pjovimo briaunos būna nevienodo il­gio, pjovimo jėgos dedamosios Py taip pat būna nevienodos. Tuomet grąžto ašmenys pjauna nesimetriškai, skylė išgręžiama didesnio skersmens, o jos ašis būna netiesi.
Ašies x kryptimi veikianti pastūmos jėga Pa turi nugalėti pasi­priešinimo jėgas, veikiančias šia kryptimi: pjovimo jėgos dedamąsias Px. skersės pasipriešinimo jėgą Psk ir grąžto juostelės trinties jėgų dedamąsias pjx.
Pjovimo galingumą Np sudaro galingumas Nv, reikalingas grąž­tui sukti (pjovimo greičiui suteikti), ir galingumas Ns, reikalingas išilginei grąžto pastūmai suteikti. Pastūmai sunaudojamas galingumas Ns yra mažas, sudaro tik 0,5.1,5% bendro galingumo, todėl jo galima ir nepaisyti. Reikalingas staklių elektros variklio galingumas Nv.
10.6 Pjovimo režimų elementų parinkimas
Pjovimo režimai parenkami kiekvie­nu atveju tokie, kad gręžimo procesas būtų našiausias ir ekonomiš­kiausias. Jie parenkami tokia tvarka: 1) nustatoma didžiausia leis­tina pastūma s (parenkama pagal technologinius ir mechaninius ro­diklius iš specialių lentelių arba apskaičiuojama ir pakoreguojama pagal staklių kinematinius duomenis); 2) apskaičiuojamas pjovimo greitis v, atsižvelgiant į racionalų grąžto patvarumą ir pasirinktą pa­stūma; 3) pagal pasirinktą pjovimo gylį apskaičiuojamas spindelio sukimosi dažnis n ir pakoreguojamas pagal staklių faktiškąjį suki­mosi dažnį; 4) patikrinami pjovimo režimo elementai pagal staklių pjovimo ir pastūmų mechanizmų silpnųjų grandžių leistinąją apkro­vą, dažniausiai nurodomą staklių pase; 5) patikrinamas staklių variklio galingumas; 6) apskaičiuojamas gręžimo mašininis laikas Tm.
10.7 GRAŽTŲ PJOVIMO DALIES FORMOS
Gražtai su normalios formos (H) pjovimo dalimi turi tokių trukumu :blogos pjovimo salygos ties skerse,nes priekinis kampas yra neigiamas ;skerse veikia didelės ašinės jėgos ;grežiant didelio skersmens gražtais susidaro plačios drožlės,kurios sunkiai išeina iš apdirbamosios skylės.
Normaliios su pagalasta skerse formos(H)gražtai gaminami didesnio kaip 12mm skersmens. Sumažėja ašinė pastumos jėga, gražtas lengviau pjauna,
Normalios su pagalasta skerse ir juostele formos(H)gražtuose juosteliu trinčiai sumažinti pagalasta juostelės dalis l=(0.075.0.05)d,taip sudarant užpakalini kampa.
Dvikampės su pagalasta skerse formos gražtu viršunes kampas 2f=116..120,o ties gažto periferija sudaryta papildoma pjovimo briaunelė.beto pagalasta skersė.
Dvikampes su pagalasta skerse ir juostele formos gražtu pjovimo dalies elementai tokie pat kaip H
Dvikampes su ispjauta skerse formos gražtu skerse pagalasta 30 kampu.
10.8 KIETLYDINIO GRAŽTAI
Šiais gražtais grežiamas ketus ,nerudijantis,grudintas ,legiruotas plienas,plastmases,stiklas,marmuras.jie gali buti su prilituotomis arba mechaniniu budu pritvirtintomis kietlydinio plokštelėmis arba vientisine kietlydinio darbo dalimi.Šie gražtiai labai patvarus,jais galima našiau dirbti ir gauti geresnes kokybės apdirbtaji paviršiu.gražtu konstrukcija panaši i greitapjovio plieno gražtų.Svarbiausi skirtumai:drožliu grioveliai yra pasvire kietlydinio plokštelėje kampu w=0.6,darbo dalis trumpesnė negu greitapjovio plieno gražtu,kietlydinio gražtams galandomos tik plokštelės.kietlydiniu gražtu šerdis storesne.Kietlydinio gražtu pjovimo savybėms pagerinti rekomenduojama pagalasti skerse iki(0,1,,,0,15)d ir daryti plokščia su nuožula priekini paviršiu.
10.9 CENTRAVIMO GRAŽTAI
Velenui tipo detaliu centravimo skyles grežiamos kombinuotais centravimo gražtais,jie gali buti su darbo dalimi is vieno galo arba is abieju galu ir su cilindrine tvrtinimo dalimi viduryje.Drožliu grioveliai gali buti tiesus arba sragtiniai,pasvire kampu.Darbo dalis sudaryta iš cilindrinės dalies ir kuginės dalies.Trinčiai sumažinti dalis l daroma atbulinio kugiškumo. Pastaruoju metu gaminami monolitiniai kietlydininiai centravimo gražtai su apskritimo lanko formos sudaromaja,šiu gražtu didelis patvarumas.
10.10 GILIOJO GREŽIMO GRAŽTAI
Skylė laikoma gilia,kai jos gilis yra didesnis kaip penki gražto skersmenys.gilioms skylems grežti naudojami specialaus konstruktioriu biuro konstrukcijos sraigtiniai gražtai.Ju specialios formos sraigtinio griovelio posvyrio kampas yra didelis.Gyliasias skyles geriausiai intensyviai aušinant skysčiu,kartu su šiuo skyčiu pašalinant ir drožles,tokiu principu dirba vienabriaunio giliojo grežimo gražtai,vadinami šautuviniais.jais grežiamos labai tikslios ir gilios skyles,kuriu asis buna tiesi.Ju darbine dalis gaminama iš greitapjuvio plieno arba su prilituotomis kietlydinio plokštelėmis,o ilgas tuščiaviduris kotas iš anglinio plieno.Pro gražto viduri dideliu slėgiu tiekiamas aušinimo skystis,kuris tekedamas pašalina drožles.Kitas viena briaunio giliojo gražto pavizdis-patrankinis gražtasw.jo pjiovimo briauna yra statmena ašiai.priekinis paviršius šiek tiek ilenktas.gražto paviršius didelis susikaupusios drožles trinasi i išgrežta paviršiu.grežimas yra ne našus.
10.11 ŽIEDINIAI GRAŽTAI
Šiais gražtais grežiamos didelio skersmens ir kartais gilios skylės.pjaunant žiedini grioveli ir paliekant vidine strypo pavidalo dali.Gražto tuščiavidurio korpuso gale yra pakaitomis pritvirtinti sraigteliais trapeciniai ir plokšti peiliai,kurie pjauna galinėmis pjovimo briaunomis.Ju skaičius buna nuo keturiu iki dešimties priklausomai nuo gražto išorinio skersmens.Drožlėms šalinti jo išorinėje dalyje yra spiraliniai grioveliai ,aušinimo skystis tiekiamas pro gražto vidu.
11. GILINIMAS PLETIMAS IR ISTEKINIMAS
11,1 Gilinimas plėtimas ir ištekinimas ir jų procesų taikymas.
Gilinami ir plečiami iš anksto paruoštų cilindrų ir kūginių skylių paviršiai. Gilinimas tai išgręžtos įštampuotos arba padarytos liejant skyles (7.01pav.a) papildomas apdirbimas gilintuvais. Gilinant pasiekiama 9..10kvaliteto skylės tikslumas ir iki RA=2,5..1,25μm. Plėtimas tai galutinis paruoštų skylių apdirbimas plėstuvais, norint gauti labai tikslius mažo šiurkštumo paviršius. Plėtimas gali būti labai pusiau glotnus, glotnusis ir tikslus. Taikant tiksliojo plėtimo metodus pasiekiama šešto kvaliteto tikslumas ir paviršiaus šiurkštumas RA=0,160..0,080μm.
11.2 Gilintuvų konstrukciniai ir geometriniai elementai

Konstrukciniai Gilintuvai naudojami skylių apdirbimui prieš plėtimą, skersmuo turi būti mažesnis už normalųjį skylės skersmenį plėtimo užlaidos dydžiu. Tokie gilintuvai žymimi Nr1, o galutinio apdirbimo gilintuvai žymimi Nr2. Jų skersmens nuokrypos es ir ei parenkamos standartinės. (6.2pav.b) gilintuvo pjovimo dalies ilgis l1, šliejimosi kampas φ , gilintuvo dalies skaičius z. Gilintuvo pjovimo dalies ilgis l1, =(t+a)ctg φ, t-pjovimo gylis a=(0,5..1,0)t. Gilintuvo dantų skaičius z=3..6 ir tik išimtiniais atvejais. Tikslesni gilintuvai daromi su daugiau dantų. Tridančių spiralinių gilintuvų skerspjūvio profilis matmenys (6.6pav,a) šerdies skersmuo d1=(0,33..0,5)d; danties plotis b=(0,4..0,48)d, juostelės aukštis h1=(0,02..0,04)d; cilindrinės juostelės plotis fC=0,8.2,0mm. Geometriniai greitapjovio plieno gilintuvų plienui gilinti pagrindinis šliejimosi kampas φ=600 ketui 450 arba 600 , šliejimosi kampas φ0=0,5φ. Aklinųjų skylių gilintuvų pjovimo briauna turi būti statmena gilintuvų ašiai (φ=900). Gilintuvų su dviem dantimis kampas φ=750. Griovelio posvyrio kampas ω pasirenkamas pagal gilintuvo konstrukcija, jo skersmenį ir pjovimo dalies medžiagą. Kai gilintuvo priekinis paviršius, be nuožulos, priekinio kampo nenurodoma. Jį apibrėžia drožlių griovelių posvirio kampas ω ir šliejimosi kampas φ, o pjovimo dalies kampas γ apskaičiuojamas pagal formulę. Pagrindinės pjovimo briaunos posvyrio kampas λ matuojamas pjovimo plokštumoje tarp pjovimo briaunos ir pagrindinės plokštumos.
11.3 Plėstuvų konstrukciniai ir geometriniai elementai.
Rankinis įstatomasis plėstuvas (7.1pav.a) Jo dalys: darbo: l, pjovimo dalis l1, kalibravimo dalis l2, kakliukas l5 kvadratinis galas l6, kotas l4. Plėstuvo kalibravimo dalis sudaryta iš cilindrinės dalies ir kūginės. Plėstuvų cilindrinės kalibravimo dalies ilgis lygis (0,5..0,4)l. Nuo pjovimo dalies pagrindinio šliejimosi kampo φ priklauso apdirbtojo paviršiaus šiurkštumas ir pjovimo jėgos. Mažinant kampą φ mažėja ašinė pjovimo jėgos dedamoji. Pjovimo dalies (7.2pav,pjūviai B-B ir C-C) dantų užpakalinis paviršius galandamas dviem kampais α0=70 ir α1=100, o kalibravimo dalies (pjūvis A-A) vienu kampu α’=70 Glotniojo apdirbimo plėstuvų pagamintų iš įrankinio plieno, priekinis kampas γ=γ’=0. Priklausomai nuo apdirbimo metalo plastiškumo sraigtinių dantų posvirio kampas ω=7..450. Įrankinio plieno pliestuvų dantys gali būti su tiesia nugarėle (7.5pav.a) su radiusine nugarėle (7.5pav.b) ir su gūbreliu (7.5pav.c). Masinėje gamyboje vienodo pločio juostelės fC gaunamos frezuojant vienodo gylio griovelius specialaus profilio fasoninėmis frezomis(7.6pav).
11.4 Įvairios plėstuvų konstrukcijo
Vienetinėje gamyboje ir mašinų remontui naudojami reguliuojamieji rankiniai ir mašininiai plėstuvai. Skečiamasis rankinis plėstuvas pagamintas iš įrankinio legiruotojo plieno 9XC. (7.8pav.b) – reguliuo- jamasis rankinis plėstuvas. Mašinų plėstuvų skersmuo d=50..80mm, dantų ilgis l=26..32mm, aukštis H=9..10mm, storis g=7mm. Kietlydinio plokštelės užpakalinis kampas α=α’=6..80, o danties korpuso α1=150. reguliuojamasis užmaunamasis mašininis plėstuvas (7.10pav). Jie pagaminti iš greitapjovio arba įrankinio plieno 9XC arba su prilituotomis kietlydinio plokštelėmis, plėstuvo skersmuo yra reguliuojamas. Reguliuojant plėstuvo skersmenį, dantų išilginė padėtis fiksuojama reguliavimo veržlėmis. Kūginiai plėstuvai: 1:50, 1:30, 1:20, 1:16 kūgiškumo skylės plečiamos kūginiais plėstuvais (7.11pav) Kūginių plėstuvų pjovimo ir kalibravimo kampas sutampa. Priekinis kampas dažniausiai lygus 50 o užpakalinis- 10. Drožlių grioveliai būna tiesūs (7.11pav.a,b) arba sraigtiniai (7.11pav.c) Rupiojo plėstuvo pjovimo briaunos yra laiptuotos, o dantys sraigtiškai kupruoti. (7.12pav.a,). Pusiau glotnaus plėstuvo dantys yra su sriegio pavidalo drožlių laužymo grioveliais, kurių žingsnis priklauso nuo plėstuvo skersmens (7.12pav.b). Glotnusis plėstuvas yra vientisomis pjovimo briaunomis.
11.5 Gilinimo ir lėtimo režimai ir jų pasirinkimas
Pagal piešinį (7.08pav) – raidžių reikšmės D- gilintuvo arba plėstuvo skersmuo mm. d- skylės skersmuo prieš gilinant arba plečiant mm; s- pastūma mm/aps; n- gilintuvo arba plėstuvo sukimosi dažnis aps/min; z- dantų skaičius; φ- pjovimo briaunos kampas plane; L- gilintuvo arba plėstuvo eiga mm; l- skylės gylis mm; l1- įrankio įėjimo atstumas mm l2- gilintuvo arba plėstuvo išėjimo atstumas, lygus 1..3mm režimai ir jų parinkimai: pastūmos parenkamos gilinant ir plečiant, priklauso nuo pjovimo įrankio atsparumo apdirbamosios detalės standumo reikiamo gauti apdirbtojo paviršiaus šiurkštumo apdirbimo tikslumo, o pjovimo greitis yra apskaičiuojamas pagal formulę. Pjovimo režimai parenkami, tokie kad procesas būtu našiausias ir ekonomiškiausias. Jie parenkami tokia tvarka: 1)nustatomos didžiausios leistina pastūma s ; 2)apskaičiuojamas pjovimo greitis v atsižvelgiant į racionalų grąžto patvarumą ir pasirinktą pastūmą; 3)pagal pasirinktą pjovimo gylį apskaičiuojamas špindelio sukimosi dažnis n ir pakoreguojamas pagal staklių faktiškąjį sukimosi dažnį. 4)patikrinami pjovimo režimo elementai pagal staklių pjovimo ir pastūmų mechanizmų silpnųjų grandžių leistinąją apkrovą; 5)patikrinamas staklų variklio galingumas Np≤Nv ; 6)apskaičiuojamas gręžimo mašininis laikas Tm.
11.6 .Ištekinimas ir ištekinimo įran kiai.
Detalių skylės ištekinamos strypiniais su viena pjovimo briauna dvišoniais peiliais su dviem arba daugiau pjovimo briaunų, ištekinimo galvutėmis. Giliosios skylės ištekinamos įdėkliniais peiliais, įtvirtintais įspraustinėse (8.1pav). Negilių kiaurųjų skylių ištekinimo peiliai įspraustinėse tvirtinami varžtais (8.1pav.a,b,d). Giliųjų arba esančių toli nuo špindelio galo kiaurųjų skylių ištekinimo peiliai įspraustinėje tvirtinami kūginių kaiščiu arba sraigtu (8.1pav.c,f,,g). Revolverinių staklių ir automatų ištekinimo peiliai tvirtinami specialiuose laikikliuose: (8.2pav) a)laikikliuose ištekintoms skylėms
b)aklinosioms skylėms. Plokšteliniai ištekinimo peiliai jai galima apdirbti rupiai ir glotniai. Tokių plokštelinių peilių pjovimo dalis gaminama iš greitapjovio plieno arba daroma su prilituotomis, arba mechaniškai pritvirtintomis kietlydinio plokštelėmis (8.4pav). Baigiamajam skylių apdirbimui naudojami paslankieji plokšteliniai ištekinimo peiliai. (8.4pav.b.c). Paslankiajame peilyje (8.4pav.b) greitapjovio plieno arba kietlydinio plokštelės korpuse, tvirtinamos sraigtais. Kylių ištekinimui naudojami įvairių konstrukcijų reguliuojamieji plokšteliniai peiliai (8.5pav). Įspraustiniuose ištekinimo peiliai tvirtinami aukščiau apdirbamosios skylės centrų linijos atstumu α (8.7pav). Dėl to priekinis kampas γ’ sumažėja kampu: τ, o užpakalinis kampas α’ tiek pat padidėja αT=α’+τ
12. PRATRAUKIMAS
12.1Pratraukimas. 4.1Pratraukimo proceso taikymas. Pratraukimas tai labai našus detalių vidinių ir išorinių paviršių apdirbimo daugašmenių įrankių- pratrauktuvu būdais (9.01pav). Kai reikia nuimti nuo ruošinio nedidelę užlaidą naudojami trumpi pratrauktuvams analogiški įrankiai vadinami prastumtuvais. Pratraukimo būdu apibūdinami vidiniai (9.02pav.a) ir išoriniai (9.02pav.b) paviršiai. Pjovimo greitis pratrauktuvų būna nedidelis tik v=2..12m/min. Dar daugiau padidėja darbo našumas kai detalės slenka srautu pro nejudamą pratrauktuvą. Todėl pratraukimo operacijos pakeičia mažesnio našumo operacijas: drožimą, frezavimą, gilinimą, plėtimą. Pagrindinis pratrauktuvo trūkumas yra tas kad jie yra sudėtingi ir brangūs įrankiai.
12.2Bendri pratrauktuvų konstrukciniai ir geometriniai elementai. Pratrauktuvo schema tai užlaidos nupjovimo tvarka. Nuo pratraukimo schemos priklauso pjovimo dr0žlių formavimo sąlygos apdirbto paviršiaus šiurkštumas, pratrautktuvo ilgis ir patvarumas. Yra trys pratraukimo schemos: profilinė nuoseklioji ir grupinė.Kai apdirbamas paviršiaus plotis, didesnis kaip 5mm, pjovimo ir valymo dantyse šachmatine tvarka padaromi drožlių laužymo grioveliai. Pagal profilinę schemą dirbančių pratrauktuvų (4.2pav.a.b.c). Pagal nuosekliąją pjovimo schemą užlaida nupjaunama siaurais sluoksniais, palaipsniui kintant pjovimo briaunų pločiui. (4.2pav.d). Grupinio pjovimo schemos įrankių pjovimo dalies suskirstyti grupėmis, kuriu kiekvienas dantis nupjauna tam tikrą apdirbamojo paviršiaus perimetro arba pločio dalį (4.3pav). Pratraukimo užlaida priklauso nuo apdirbamojo profilio formos, ruošinio medžiagos, apdirbamo paviršiaus ilgio kokybės. Dviejų gretimų dantų iškilimo skirtumas aZ priklauso nuo pjovimo schemos, apdirbamosios medžiagos detalės profilio. Drožlių grioveliu forma ir matmenys priklauso nuo apdirbamojo metalo mechanizmų savybių, pjovimo schemos ir pritraukiamosios detalės ilgio. Plastiškoms medžiagoms pratraukti daromi grioveliai, (4.4pav.a,d) jie gerai suka drožles. O apdirbti medžiagoms kurios pritraukiant susidaro birios drožlės, yra tinkamiausi grioveliai su tiesia nugarėle (4.4pav.b), o ilgoms detalėms apdirbti naudojami pratrauktuvai (4.4pav.c). Griovelio matmenys: žingsnis t; gylis h; dugno suapvalinimo spindulys r; nugarėlės suapvalinimo spindulys R; nugarėlės plotis b. Parenkami pagal drožlių griovelio plotą iš lentelių. Geometriniai elementai: priekinis kampas γ (4.4pav) parenkamas pagal apdirbamąją medžiagą. γ-plienui pratraukti imamas 8..180. Vidinių pratrauktuvų pjovimo dantų užpakalinis kampas α=(2030′)±30′, valymo dantų αv=20±30′, kalibravimo dantų αK=1030’±15′.
12.3Vidiniai pratrauktuvai vidinis pratrauktuvas (4.5pav.a) koto ilgis lK darbo dalies ilgis l5, užpakalinės dalies l6. Greitapjovio plieno pratrauktuvų priekinė ir užpakalinė kreipimo dalis gaminama iš plieno P9K10, P6M5, o kitos dalys iš plieno 45, 40X. Stambūs pratrauktuvai gaminami surenkamieji su užmaunamais dantimis arba dantų sekcijomis (4.5pav.b,c). Surenkamųjų pratrauktuvų dantys gaminami iš atsparaus dilimui kietlidinio BK6M, BK8M. Priekiniame danties paviršiuje kampu γf =0..50 padaroma f0=0,6mm pločio juostelė. Greitapjovio plieno pratrauktuvai daromi tokie (4.6pav.a). Juostelės plotis f=(0,8..1,0)√t, kampas φ=4..50, lyginimo briaunos suapvalinamo spindulys R=(0,15..0,25)t, griovelio dugno suapvalinimo spindulys r=0,05t, griovelio gylis h=(0,15..0,25)t
12.4Prastumtuvai jais dažniausiai kalibruojamos termiškaitermiškai apdirbamų detalių skylės ir išdrožos, jais gali būti pjaunami negilūs dantukai. Prastumtuvai neturi koto (4.9pav). Kadangi prastumtuvas yra klupdomas tai didžiausias jo ilgis L apskaičiuojamas iš pastovumo sąlygos: L/D≤12.15.

12.5Išoriniai pratrauktuvai Išoriniais pratrauktuvais apdirbami išoriniai paviršiai. Surenkamųjų išorinių prarauktuvų (4.10pav) sekcijos tvirtinamos prie korpuso, prisukamo prie vertikalaus pratraukimo staklių šliaužiklio. Pratraukimo dalyse kuriose sunku išdėstyti reguliavimo pleištus, po sekcijomis dedamos atitinkamo storio atramines plokšteles (4.11pav.a.f) Pratrauktuvo sekcijų pjovimo briaunų padėtį galima reguliuoti pleištais 1..20. Dažniausiai pasitaikantys sekcijų tvirtinimo būdai (4.11pav). Surinkto pratrauktuvo ilgis priklauso nuo sekcijų išdėstymo. Pratrauktuvo konstrukcija turi būti paprasta, kad būtu nesunku reguliuoti matmenis ir kad vienu metu pjaunančių briaunų ilgis būtu pastovus. Skaičiuojant išorinių pratrauktuvų stiprumą, patikrinama sekcijos atraminės plokštelės ir korpuso kontakto plokštumų atramas glemžimui ir plokštelės atsparumą kirpimui. Kad labai nepadidėtų pjovimo jėgos dedamoji PX turi būti λ≤200. Dantys parenkami tokios krypties, kad drožlės slinktų į išorinę pusę (4.12pav.c). Sekcijos ilgis priklauso nuo jos tvirtinimo elementų. Sekcijos skersinis matmuo ties pirmuoju dantimi H1
13. FREZOS
13.1 Frezų klasifikacija
Frezos dantys gali būti viename arba keliuose paviršiuose. Didesnio skersmens frezos tvirtinamos ant įspraustinės ir bazuojamos cilindrine skyle, o sukimo momentas joms perduoda-mas per prizminį pleištą (žr. 9.1 pav.). Mažesnio skersmens frezos būna su cilindriniu arba kūginiu kotu. Frezos klasifikuojamos pagal pjovimo kryptį (dešininės ir kairinės), dantų formą (smailiadantės ir kupradantės), pagal paviršių, kuriame yra dantys (su dantimis cilindriniame, galiniame, cilindriniame ir galiniame, kūginiame ir fasoniniame paviršiuje), pagal dantų kryptį ašies atžvilgiu (su tiesiais, lygiagrečiais sukimosi ašiai dantimis, įstrižais, įstrižais skirtingų krypčių ir sraigtiniais dantimis), pagal konstrukciją (vien-tisinės, su prilituotomis kietlydinio plokštelėmis, surenkamosios ir frezų rinkiniai sudėtingiems profiliams apdirbti), pagal darbo dalies medžiagą (su įrankinio plieno, kietlydinio, mineralų keramikos ir superkietųjų įrankinių medžiagų darbo dalimi).
Priklausomai nuo pjovimo gylio, pastūmos, frezos ir staklių tikslumo frezuoto paviršiaus šiurkštumas Ra=40.. .0,32 ųn”i. Rupiai frezuoto paviršiaus šiurkštumas Ra=40.. .10 Įim, pusiau glotniai— 7?a=20.5 Įim, glotniai—Ra = 2,5.. .1,25 Į-im. Baigiamuoju freza-vimu pasiekiamas apdirbtojo paviršiaus šiurkštumas Ra== 1,25.. .0,32 p.m, o tiesumo nuokrypa — 0,02.. .0,04 mm/1 000 mm.
13.4 Pjovimo rėzimu elementai.
frezuojant galinėmis ir cilindrinėmis frezomis pjovimo rezimo elementai yra analogiški. pastuma- tai apdirbamosios detales pasislinkimas besisukancios frezos atžvilgiu. Yr atriju tipu pastumos: minutine pastūma, patuma vienam frezoz apsisukimui, ir pastuma vienam dančiui. Frezavimo gylis t: tai vienu parejimu nupjauto metalo sluoksnio storis. Frezos momentinio kontakto kampas –tai centrinis kampas atiitinkantis frezos ir ruosinio lietimosi lanka. Frezavimo plotis B – tai apdirbamo paviršiaus plotis. Nuopjovos plotis b- tai frezos danties lietimosi su apdirbamuoju ruošiniu ilgis. Nuopjovis storis a – atstumas tarp 2 pjjovimo pavirsiu, kurios sudaro 2 gretimi frezos dantys. Nuopjovos skerspjūvio plotas F- vieno frezos danties nupjaunamos nuopjovos skerspjūvio plotas. Jis yra kintamas nes visais atvejais jos storis a yra kintamas. Frezavimo kryptys : frezuoti galima pries pastuma arba pagal pastuma. Mašininis laikas Tm – Tm=L/sm.
13.7 Smailiadančių frezų geometriniai ir konstrukclniai elementai
Visus geometrinius elementus, būdingus bet kurio tipo frezoms, turi 9.1 paveiksle parodyta galinė cilindrinė freza. Statinė pagrindinė plokštuma ?„ frezoje eina per nagrinėjamąjį pjovimo briau-nos tašką ir frezos ašį. Frezų kampai nagrinėjami šiose statinėse plokštumose: kampai (p,

30°, frezos daromos iš dviejų arba trijų neilgų dalių. Įstatomųjų dantų ilgis parenkamas toks, kad frezų dantys užsikeistų ne mažiau kaip 2,5.. .3 mm.
13.9 Galinės cilindrinės frezos
Išėmos ir pakopos frezuojamos galinėmis cilindrinėmis frezo-mis, kurių dantys yra ne tik cilindriniame, bet ir galiniame pavir-šiuje. Gaminamos vientisinės ir surenkamosios greitapjovio plieno frezos, frezos su prilituotomis kietlydinio plokštelėmis. Vientisinės užmaunamosios frezos konstrukciniai ir geometriniai elementai pa-rodyti 9.1 paveiksle. Užmaunamosios frezos galiniame paviršiuje sudaryta išėma jos tvirtinimo elementams įstatyti. Sukimo momen-tui perduoti antrame galiniame paviršiuje yra pleištinis griovelis. Smulkiadantės frezos gali būti gaminamos su išilginiu pleištiniu grioveliu.
Vientisinės užmaunamosios greitapjovio plieno galinės cilindri-nės frezos gaminamos 63.. .100 mm skersmens.
Galinės cilindrinės įstatomosios frezos (su tvirtinimo kotu) va dinamos pirštinėmis. Jos būna 3.. .6Š mm skersmens. Rupiajam ir lengvųjų lydinių frezavimui naudojamos stambiadantės, glotnia-jam—smulkiadantės frezos. Jos gaminamos iš greitapjovio plieno su prilituotomis kietlydinio plokštelėmis, su prilituota kietlydinio karūnėle arba vientisine kietlydinio darbo dalimi (9.8 pav.) ir su-renkamosios su daugiabriaunėmis keičiamomis plokštelėmis. Fre-zos tvirtinamos cilindriniu, kūginiu kotu ir įsriegtu kotu, įsukamu į specialią įspraustinę.
Vientisinių pirštinių greitapjovio plieno frezų (9.8 pav., a) dantų skaičius priklauso nuo frezos tipo (smulkiadantės ar stambiadantės), frezos skersmens ir apdirbamosios medžiagos
13.10 Surenkamosios galinės frezos
Surenkamųjų galinių frezų skersmenį rekomenduojama apskai-čiuoti pagal frezavimo plotį: D^(l,25.. .1,5)5 ir paimti iš stan-dartinių skersmenų eilutės.
Dantų skaičius z priklauso nuo frezos konstrukcijos. Galinėmis frezomis su įstatomaisiais pleišto formos dantimis (9.10 pav., a) frezuojamas ketus, bronza. Įstatomų dantų ir frezos korpuso lizdo atraminiuose paviršiuose įpjauti tvirtinimo dantukai. Griovelių ir dantų posvyrio kampas &)=5°. Surenkant frezą, dantys. įpresuojami į korpusą. Dantys gali būti iš greitapjovio plieno arba su prilituotomis kietlydinio plokštelėmis. Plienas dažniausiai apdirbamas frezomis su įstatomais trapeci-nio skerspjūvio dantimis, prie kurių prilituotos kietlydinio plokšte-lės (9.10 pav., b). Dantys 2 šių frezų korpuso 1 grioveliuose tvir-tinami 5° nuolydžio prizminiu pleištu 3. Kad dantys negalėtų pasi-slinkti radialine kryptimi, griovelio ir danties atraminiai paviršiai pasvirę 3° kampu į pagrindinę plokštumą.
13.11 Diskinės frezos
Diskinėmis frezomis frezuojami grioveliai ir pakopos. Jos būna su dantimis cilindriniame paviršiuje, cilindriniame ir galiniame pa-viršiuje (dvišonės), cilindriniame ir abiejuose galiniuose paviršiuo-se (trišonės). Diskinės frezos gali būti su tiesiais, įstrižais ir įstri-žais priešingo posvyrio dantimis. Nedidelio skersmens (Ds^SO mm) frezos gaminamos vientisinės, didesnio — surenkamosios. Frezos dantų skaičius priklauso nuo frezos tipo ir konstrukcijos.
Vientisinės diskinės griovelių frezos gaminamos 50. 125 mm skersmens ir 3.. .25 mm pločio (9.14 pav., a). Trinčiai sumažinti šoniniuose dantų paviršiuose sudaromi kampai 93’= 1°30′.. .3° arba dantys ir šoniniuose paviršiuose (9.14 pav., b).
Surenkamosios trišonės frezos gaminamos su įstrižais dantimis ir įstrižais priešingo posvyrio greitapjovio plieno dantimis, kai fre-zos skersmuo Z)^80 mm, o plotis fi>12 mm (9.15 pav., a). Dan-tims tvirtinti frezos korpuse radialine kryptimi išfrezuojami pleišto formos grioveliai, kurių nuolydžio kampas 5°. Jie su frezos ašimi sudaro kampą w. Sių griovelių ir įstatomųjų dantų atraminiuose pa-viršiuose padaromi tvirtinimo dantukai frezų pločiui reguliuoti. Su-renkamųjų frezų su prilituotomis kietlydinio plokštelėmis (9.15 pav., b) dantų tvirtinimo būdas parodytas 2.12 paveiksle, g, ir 2.13 pa-veiksle, a.
Vientisinės nupjovimo frezos (9.16 pav., a) gaminamos 20.315 mm skersmens ir 0,2.. .6,0 mm pločio. Frezavimo tolygu-mui padidinti griovelių įpjovimo frezos gaminamos smulkiadantės, nupjovimo — su vidutinio stambumo dantimis ir stambiadantės. Sių frezų dantų skaičius priklauso nuo dantų tipo, pločio ir skersmens. Mažinant frezos plotį, dantų skaičius didinamas
13.12 Kampinės frezos
Kampinės frezos skirtos įrankių drožlių grioveliams ir kampi-nėms išėmoms frezuoti. Jos būna vienkampės, dvikampės nesimet-rinio ir simetrinio profilio. Vienkampės frezos (9.17 pav., a) gami-namos 40.. .63 mm skersmens; jų kampas (9=45, 50,.,120°. Kam-pinių frezų dantys trapecinės formos; koeficientas Az=2,0. Užpaka-linio paviršiaus juostelės plotis ^=0,5.1,5 mm bet kuriame frezos pjovimo briaunos taške yra vienodas, todėl griovelio gylis, artėjant link frezos centro, mažėja tiek kūginiame, tiek galiniame paviršiuje. Drožlių griovelio kampas i?=65° tarp kūginio paviršiaus dantų, tarp galinio — 70°; griovelio dugno suapvalinimo spindulys r==0,5.. .1 mm.
13.13 Frezų rinkiniai
Frezų rinkiniais (9.18 pav.) apdirbamos sudėtingo profilio deta-les. Frezų rinkinio konstrukcija ir frezų skersmenys priklauso nuo apdirbamosios detalės profilio. Frezų rinkiniai sudaromi iš standar-tinių ir specialiųjų frezų. Vien iš standartinių frezų rinkirų galima sudaryti tik tada, kai frezų skersmenys ir pločiai atitinka apdirbamos detalės matmenis. Pageidautina parinkti (arba suprojektuoti) reguliuojamo skersmens frezas ir numatyti frezų ašinio reguliavimo elementus (kalibruotus tarpinius žiedus 7) bei galinių dantų užsi-keitimą.
Frezų rinkinio skersinių ir išilginių matmenų tikslumas paren-kamas pagal apdirbamos detalės paviršių tikslumą, atsižvelgiant į frezų rinkinio mušimą ir detalės apdirbimo paklaidas. Nudilusias frezas reikia nušlifuoti tiek, kad jų skersmenų skirtumai Ds—D-t, Ds—Dį, D^-Ds išliktų tokie pat kaip naujų, ir tik tada galąsti.
Kad pjovimas būtų kuo tolygesnis, rinkinio frezas reikia taip pasukti viena kitos atžvilgiu, kad bendras nuopjovos plotas per ap-sisukimą kistų kuo mažiau. Frezos pasukamos padarius reikiamose vietose pleištų griovelius.
13.14 Kupradantės frezos
Kupradančių frezų ypatumai ir kuprojimas. Kupradančių frezų užpakalinis kampas sudaromas kuprojant dantų užpakalinį paviršių. Kuprojama taip, kad frezos dantų visų radialių pjūvių profilis būtų vienodas. Taip daroma todėl, kad, pagalandus atšipusios frezos priekinį paviršių, nepasikeistų danties profilis. (Tuo fasoninės kup-radantės frezos ir pranašesnės už smailiadantes, — galandant frezą, nereikia kiekvieną kartą formuoti danties profilio.)
Frezos kuprojamos peiliais ir šlifavimo diskais. Peiliais kupro-jamos frezos prieš terminj apdirbima. Kuprojaina freza / sukama, o peilis 2, įtvirtintas peilių laikiklyje 3, slankioja (9.19 pav.). Peilis 2, slinkdamas radialine kryptimi, plonais sluoksniais nupjauna užlaida ir sudaro reikiamą užpakalinį kampa av ir reikiamos formos danties profilj. Peilio laikiklį 3 stumdo kumštelis 4. Kumšteliui ap-sisukus viena kartą, freza pasisuka /z apskritimo dalimi. Kumšte-lio darbo dalies kampas parenkamas taip, kad, baigus kuproti že-miausia profilio tašką N, peilis pradėtų grįžti atgal.
Kuprojant šlifavimo būdu, įtvare vietoj peilio įtvirtinama šlifa-vimo galvutė. Taip kuprojamos tiksliosios frezos, nes šlifuotas už-pakalinis paviršius būna mažesnio šiurkštumo, o frezos tikslesnės,— šlifuojant ištaisomos paklaidos, atsiradusios dėl tenninio apdirbimo deformacijų.
Rupiojo apdirbimo kupradantė freza (.0=25.. .80 mm) parodyta 9.20 paveiksle, a. Frezų kuprojimo kreivės. Kuprojant šlifavimo disku, suformuo-jamas tikslus frezos profilis, kai bet kuriame taške frezos ir disko profiliai turi bendrą liestinę. Tada frezos užpakalinis kampas būna vienodas (asa^ asb= a.si= a.s; žr. 9.22 pav.). Užpakalinio kampo 0,3 priklausomybei nuo frezos danties užpakalinio paviršiaus formos iš-reikšti šalia taško £’, (9.21 pav., a) dviem artimais pjūviais, suda-rančiais labai mažą kampą d’O’, išskiriamas elementas.
Frezos konstrukciniai elementai. Frezos -profilio aukštis h^hd+hf
(9.25 pav.; čia hd—detalės profilio aukštis įrankio profilio koordi-načių sistęmoje yoz; /i(=’1.3 mm — detales’profilio tąsa). Įrankio profilio koordinačių sistema yoz parenkama taip pat kaip fasoninių peilių, sutapdinus ašį y su įrankio galine plokštuma. Išgaubto pro-filio frezų plotis B=bd+ht(tg (pA+tg(pc), įgaubto — B=bd+ +/i((tg pA+tgyc) + (6. . .10 mm) (čia (pa ir 45 mm) ir sliekinėse frezose.
Drožlių griovelio matmenys. Drožlių griovelio parametrai yra gylis H, kampas 8 ir dugno suap-valinirno spindulys r (9.27 pav., a).
13.15 Smailiadantės fasoninės frezos
Smailiadančių fasoninių frezų tipai ir ypatumai. Smailiadančių fasoninių frezų pjovimo savybės daug geresnės negu kupradančių. Smailiadančių fasoninių frezų galandamas užpakalinis paviršius, todėl joms leistinas didesnis nudilimas. I0 sriegiami mažesnio tikslumo 12.3pav.
Prizminiai ir diskiniai sriegimo peiliai (12.5 pav.).. Prizmi-niais fasoniniais peiliais su-formuojamas tikslesnis srie-gio profilis negu diskiniais. 12.5 pav.
Sukutiniai sriegimo peiliai. Darbo našumui padidinti naudojami šukutiniai sriegimo peiliai su pjo-vimo ir kalibravimo dalimis. Pjovimo dalyje sudaromas kampas y=20. . .30°, praėjimo užlaida paskirstoma dviem trims pjovimo dantims. Sriegio profilį galutinai suformuoja 3. . .6 kalibravimo dan-tys. Išoriniai sriegiai sriegiami prizminiais (12.5 pav., b) ir diski-niais (12.5 pav., d) šukutiniais peiliais, o vidiniai sriegiai — diski-niais sriegimo peiliais (12.5 pav., e).

15.3. Sriegikliai
Sriegiklių tipai. Sriegikliai gali būti skirstomi pagal paskirtį (rankiniai, mašininiai, kalibravimo, sriegpjoviniai, veržliniai, spe-cialūs), pagal sriegius (metrinių, colinių, vamzdinių, trapecinių ir kūginių sriegių), pagal konstrukciją (vientisiniai su išoriniais drož-lių grioveliais, su prilituotomis kietlydinio plokštelėmis, surenka-mieji).Sriegiklių konstrukciniai elementai. Sriegiklis sudarytas iš darbo dalies ir koto (12.6 pav., a). Sriegiklio ruošinio darbo dalis pirmiau-sia įsriegiama, paskui joje suformuojami drožlių grioveliai, ir taip susidaro vadinamosios plunksnos su sriegio profilio dantukais. Koto galas kvadratinio skerspjūvio (sukimo momentui perduoti). Maši-niniams sriegikliams fiksuoti tvirtinimo griebtuve sriegiklio kote padarytas radiusinis griovelis (žr. 12.9 pav.). Trijų sriegiklių komplekte sriegių griovelio plotas paskirstomas taip: pirmajam sriegikliui—60%, antrajam—30%, trečiajam—10% 12.6 pav.Nuosekliosios pjovimo schemos sriegiklių kuprojami tik išoriniai pjovimo dantų paviršiai (12.6 pav., c). Sriegių profilį pa-laipsniui suformuoja sriegiklio dantų išoriniai paviršiai.Profilinės pjovimo schemos sriegiklio (12.6 pav., d) darbo da-lyje suformuotas visas sriegių profilis, pakreiptas kampu y. 12.7 paveiksle, a, parodytos formos drožlių griovelius rekomen.duojama daryti sriegikliuose, Geriausios formos drožlių griovelis pa-. rodytas 12.7 paveiksle, b; Priekinis kampas y=0.5° Pjovimo dalyje užpakalinis kampas o;==6.12°. 12.8 pav.Specialios konstrukcijos sriegikliai. Sriegikliai be drožlių griovelių kalibravimo dalyje turi 1.3 griovelius pjovimo dalyje, dažniausiai pasvirusius kampu (u=10°, priešingu sriegio krypčiaiSriegikliai su išretintais dantimis kalibravimo dalyje (12.10pav., a) naudojami sriegimui minkštame metale. 12.9 pav.K.alibravimo srięgikliais kalibruojami frezuoti sriegiai. (12.10 pav., e).Veržlių sriegikliais sriegiamos veržlės. Sie sriegikliai nuo įpras-tinių skiriasi koto konstrukcija ir didesniu pjovirno dalies ilgiu /i= =(8.15)P (12.10 pav., f, g). Sriegikliai, parodyti 12.10 paveiksle, g, būna su trurnpu ir ilgu kotu. Sriegikliu-pratrauktuvu (12.11 pav.) sriegiami didelio žingsnio vienapradžiai ir daugiapradžiai sriegiai. Surenkamieji sriegikliai gaminami trejopi: nereguliuojami, re guliuojamieji ir su Įtraukiamomis plunksnomis.
15.4. Sriegpjovės
Sriegpjovėmis sriegiami 6g, 6e, 6d, 6/1 ir 8/1 tikslumo išoriniai sriegiai. Sriegpjovės dažniausiai gaminamos iš legiruoto įrankinio plieno, kuris termiškai apdirbamas mažai deformuojasi, pavyzdžiui,9XC, XBCr ir kt. Dažniausiai naudojamos apskritosios sriegpjovės (12.14 pav., a). Svarbiausi sriegpjovės konstrukciniai elernentai:sriegio skersmuo d, žingsnis P, išorinis skersmuo D, plotis B, plunksnų skaičius z, plunksnos plotis b, pjovimo dalies ilgis /i, kalibravimo dalies ilgis /z, skylių drožlėms talpinti skersmuo do, sriegpjovės tvirtinimo elementai . Priekinis kampas apdirbti plienui y= =12.18°, ketui ^=6. . .10°, variui ir lengviesiems lydiniams y= =25.30°. Užpakalinis kampas a==6. . .8°
15.5. Sriegių frezavimo įrankiai
Sriegiai frezuojami diskinėmis ir šukutinėmis frezomis. Diskinėmis fre-zomis rupiai frezuojami stambūs sriegiai (P> >4 mm) ir sliekai. Sriegiai frezuojami srie-gių l’rezavimo staklėmis, pasukus frezą sriegio ki-limo kampu tz. Diskinės frezos būna simetrinio (12.15 pav., a) ir nesimet-rinio profilio. Frezos dantų skaičius parenkamas toks, kad kartu pjautų ne mažiau kaip du dantys. Kad būtų mažesnės pjovimo jėgos, šoni-niuose frezos paviršiuose pašalinamas kas antras dantis, išskyrus vieną kontrolinį. Frezos profilio kampas turi būti lygus frezuojamo sriegio (slieko) profilio kampui. Sukutinėmis frezomis frezuojami trumpi išoriniai ir vidiniai srie-giai, kurių žingsnis P=l,5.6 mm. Sios frezos daromos kupradantės, kad galandant nekistų jų profilis. Sukutinės frezos buna dešininės ir kairinės. 12.15 pav. Sūkurinės sriegimo galvutės. Sūkurinėmis galvutėmis rupiai sriegiami vienapradžiai ir daugiapradžiai pavarų sraigtai, kurių žingsnis P>4 mm, skers-muo d=20. ..200 mm (kartais net iki 1 000 mm).12.16pav.
15.6. Sriegimo galvutės.

Sriegimo galvutėmis tiksliai sriegiami išoriniai sriegiai, kurių skersmuo d=4. . .60 mm, žingsnis P=0,5.4,0 mm. Pagal sriegimo šukučių padėtį sriegimo galvutės skirstomos į radialines ir tangentines (12.17 pav.), pagal konstrukciją — į reguliuojamąsias, nere-guliuojamąsias ir savaime atsiveriančias. Radialines galvutes su plokščiomis šukutėmis lengviau pagaminti, tačiau jų šukutes gali-ma galąsti tik kelis kartus (12.17 pav., b; galandimo atsarga pa-.žymėta raide Ig ir užbrūkšniuota tinkleliu). Daug ilgiau eksploatuojamos tangentinės šukutės (12.17 pav., c). Pagal pjovimo judesį galvutės skirstomos į sukamąsias ir nesi-sukančias. Sukamosiomis galvutėmis sriegiama gręžimo staklėmis,-automatais, o nesisukančiomis — tekinimo ir revolverinėmis staklėmis. Savaime atsiveriančios galvutės su apvaliomis šukutėmis paro-dytos 12.18 paveiksle. priekį.
15.7. Sriegių įvalcavimo įrankiai
Sriegio įvalcavimo būdai. Sriegiai įvalcuojami išoriniuose ir vi-diniuose paviršiuose. Tai našiausias varžtų ir smeigių sriegių for-mavimo būdas, labiausiai paplitęs masinėje ir stambiaseriji gamyboje. Įvalcuojamų sriegių skersmuo d=2. . .60 mm, žingsnis P= =0,5. . .6,0 mm, sriegių tikslumas 4A. . .6/1, 6g, 7g, paviršiaus šiurkštumas /?a=2,5.. .0,32 |J,m.Išoriniai sriegiai gali būti ivalcuojami tangentine, radialine ir išilgine pastūma (12.19pav.). Tangentine pastūma sriegiai įvalcuojami sriegimo plokštelėmis, segmentaj*; įvairių skersmenų ritinėliais (12.19 pav., a, b, c, d). Radialine pastūma sriegiai įvalcuojami dviem (12.19 pav., e) arba trimis (12.19 pav., f) vienodu greičiu į vieną pusę sukamais ritinėliais. Išilgine pastūma sriegiai įvalcuojami keliais ritinėliais; ruoši-nys slenka išilgine kryptųni (12.19 pav., g). Radialiniai sriegių jvalcavimo ritinėliai. Ritinėliai gaminami komplektais iš legiruotojo įrankinio plieno X12M, X12e’l, X6B kietų ruošinių (300.. .600 HB) Ritinėlio vijų kilimo kryptis yra priešinga sriegių vijų krypčiai.12.20pav.Sriegių jvalcavimo plokštelės gaminamos iš tokios pat medžia-gos ir termiškai apdirbamos taip pat kaip ritinėliai. Sriegimo plokš-telėmis |valcuojami 5/i ir 6/1 tikslumo laipsnio sriegiai. Įvalcuojant sriegius, apatinė plokštelė tvirtinama nejudamai, viršutinė slankio-ja staklių šliaužiklyje (žr. 12.19 pav., a). Sriegių įvalcavimo plokštelės turi būti pagamintos labai tiks-liai. Kampo Tz tolerancija ±l/, profilio viršūnių leistinoji lygiagre-tumo nuokrypa 0,02 mm/100 mm. Profilio paviršiaus šiurkštumas Ra=0,OS.. .0,16 i-un.Sriegių jvalcavimo galvutės naudojamos serijinėje gamyboje pa-našiai kaip sriegimo galvutės. Sriegių įvalcavimo galvutės būna su 3. . .6 ritinėliais Išilginiai sriegių įvalcavimo ritinėliai (12.22 pav., ) skiriasi nuo skersinių tuo, kad juose yra įsirėžimo dalis, kurios,kampas,y=5.10°. Valcavimo sriegikliais įvalcuojami vidiniai sriegiai plastiškame metale, kurio kietumas mažesnis kaip 140HB. Įvalcuojamų sriegių skersmuo d=1.36 mm, tikslumo laipsnis 4H, 5H,.,7G. Įrankis yra sriegiklio be griovelių formos;
16.CILINDRINIŲ KRUMPLIAR KRUMPLI PJOVIMO ĮRANKIAI
Krumpliaračiai gali būti gaminami kopijavimo arba ridinimo būdu, valcuojami, liejami, štampuojami. Kopijavimo būdu krump-liai pjaunami diskinėmis, pirštinėmis modulinėmis frezomis, droži-mo galvutėmis ir pratrauktuvais.
16,2.ĮRANKIAI CILINDRINIAms KRUMPLlARAČIA GAMINTI KOPIJAVIMO BODU
Kopijavimo būdu krumpliai formuojami fasoniniais pjovimo įrankiais, kurių pjovimo briaunų profilis atitinka tarpkrumplių profilį. Cilindrinių krumpliaračių krumpliai pjaunami diskinėmis arba pirš­tinėmis modulinėmis frezomis, fasoniniais peiliais, peilinėmis galvu­tėmis, pratrauktuvais ir šlifavimo diskais.
Diskinės modulinės frezos (1 pav.) – tai fasoninės kupradan­tės frezos, kurių dantų profilis atitinka gaminamų krumpliaračių tarpkrumplių profilių. Jos būna vientisos (1 pav., a) iš greitpjūvio, legiruoto įrankinio plieno, o smulkių modulių (m=0,2. ..r.l mm)-iš kietlydinio, ir surenkamosios (1 pav., b), kurių greitapjūvio plieno arba kietlydinio dantys 2 įstatyti į konst­rukcinio plieno korpusą 1 ir įtvirtinti kaiščiais 3 (arba varžtais). Užpakalinis kampas periferijoje a= 10. . .12°, o šonuose a’ =3. . .5°. Glot­niojo apdirbimo frezų priekinis kampas V=O, 0 rupiojo apdirbimo frezų – γ- 5. . .10­0 .
Tarpkrumplės forma priklauso ne tik nuo krumpliaračio modulio, bet ir nuo krumplių skaičiaus. Todėl, norint gauti tikslų krumplių profilį kiekvieno modulio ir krumplių skaičiaus krumpliarati reikia frezuoti tam tikro profilio freza, o tai reiškia, kad reikia turėti labai daug frezų. Ekonominiais sumetimais kiekvieno modulio diskines fre­zos gaminamos komplektais po aštuonias (kai m_8 mm) arba po 15 (kai m>8 mm); į komplektus įeinančios frezos žymimos nume­riais (12.01 lent).
Frezuojant krumpliaračius, kurių modulis m_8 mm, naudotini tik 15 frezų komplektai. .
16.3 Diskinės modulinės frezos
Diskinės modulinės frezos — tai fasoninės kupradantės frezos (13.1 pav.), kurių dantų profilis atitinka gaminamų krumpliaračių tarpkrumplių profilį. Jos būna vientisinės ir surenkamosios, gami-namos iš legiruotojo įrankinio arba greitapjovio plieno. Mažo mo-dulio (mo=0,2.. .1,0 mm) frezos kartais gaminamos iš kietlydinio. Diskinėmis modulinėmis frezomis frezuojami krumpliaračiai tie-siais ir įstri-žais krumpliais. 13.2 pav.diskinės modulinės frezos dantų profilis priklauso nuo krump-liaračio tarpkrumplės formos ir matmenų. Evolventinis tarpkrump-lės profilis priklauso nuo susikabinimo kampo aw, krumplių skai čiaus z, dalijamojo apskritimo skersmens d, modulio m=mo, krump-lio storio Sn,
16.4. Pirštinės modulinės frezos
Pirštinėmis modulinėmis frezomis (13.4 pav.) gaminami stam-baus modulio tiesiakrumpliai, įstrižakrumpliai ir ševroniniai krumpliaračiai.. Frezavimo sąlygoms palengvinti rupiojo apdirbimo piršti-
nių modulinių frezų dantų priekinis kampas daromas 8.100, jų dantys yra sraigtiniai, pasvirg 10.150 kampu; ant dantų pjovimo briaunų šachmatine tvarka padaryti drožlių skaidymo grioveliai (13.4 pav.).
Pirštinės modulinės frezos gali būti kuprojamos radialiai, ašine kryptimi arba įstrižai (13.5 pav.).
16,5. Krumplių drožimo galvutės
Vienodo modulio krumpliaračių su vienodu krumplių skaičiumi masinėje gamyboje tikslinga naudoti krumplių drožimo galvutes
(13.6 pav.). Galvutės korpuse 1 atraminiu žiedu 2 įtvirtintais dan­timis (peiliais) 3 drožiamos iš karto visas ruošinio tarpkrumples. Galvutės dantų skaičius atitinka gaminamo krumpliaračio tarp­krumplių skaičių. Kiekvienai darbo eigai galvutės dantys suglaudi­mo žiedu 4 pastumiami radialia kryptimi 0,5.. .0,06 mm atstumu. Krumplių drožimo galvutei judant tuščiąja eiga aukštyn, išskėtimo žiedas 5 atitraukia dantis nuo ruošinio 0,3.. .0,5 mm, kad nediltų. Pjovimo greitis – 7. ..8 m/min. Šis krumpliaračių drožimo metodas yra labai našus. Kol galvutes dantys nudyla, išdrožiama keli tūkstančiai krumpliaračių. Svarbiausias tokių galvučių trūkumas – ­konstrukcijos ir eksploatacijos sudėtingumas.
16.6 Sliekinės krumpliaračių frezos
Sliekinė freza—tai sliekas, kuriame statmenai vijų išfrezuoti drožlių grioveliai ir taip suformuoti frezos dantys. Sliekinės modu-linės frezos, kaip ir sliekai, gali būti trijų tipų: Archimedo (tiesaus profilio ašiniame pjūvyje), evolventinės ir tiesaus profilio vijai statmename (normaliniame) pjūvyje. Cikloidinio ir Novikovo pava-rų krumplių profiliams pjauti naudojamos atitinkamų profilių fre-zos.Sliekinės krumpliaračių frezos gaminamos užmaunamosios (13.7 pav., a) ir įstatomosios vientisinės bei surenkamosios (13.7 pav., b), rupiojo ir glotniojo apdirbimo.
16.7. Sliekinės sliekračių frezos
Sliekinė freza sliekračio krumpliams frezuoti turi būti slieko,
dirbančio su sliekračiu, kopija. Jos dalijamasis skersmuo, vijų kili-mo karnpas ir kryptis, žingsnis ir pradžių skaičius turi atitikti tuos pačius slieko elementus. Sliekinėse pavarose naudojami trijų tipų13.9pav. sliekai — Archimedo, evolventiniai ir tiesaus profilio normaliniame pjūvyje. Labiausiai paplitg Archimedo sliekai. Sliekinės frezos pro-filis turi būti toks pat kaip ir sliekinės pavaros slieko. Sliekračių krumpliai gali būti pjaunami frezos radialine (13.9 pav., a) arba tangentine (13.9 pav., b) pastūma. Freza, dirbanti tangentine pastūma, pavaizduota 13.10 paveiksle.
16.8. Krumpliaračių drožtuvai
Drožtuvais apdirbami tiesiakrumpliai, įstrižakrumpliai ir ševroniniai cilindrinia krumpliaračiai ir krumpliaračių blokai bei vidinio susikabinim krumpliaračiai. Drožiant krumplius, drožtuvas ir ruo-šinys rieda neslysdami vienas kito pradiniais apskritimais. Drožtu-vo pagrindinis judesys — slankiojimas išilgai ruošinio ašies. Drož-tuvui judant žemyn, pjaunamos drožlės, o judant į viršų, detalė atitraukiama nuo drožtuvo, kad nediltų jo dantys. Ridinimo judesį drožtuvui ir ruošiniui suteikia staklių mechanizmai.
16,9 ĮRANKIAI KRUMPLIAMS IŠBAIGTI
įpjaunant krumplius drožimo bei frezavimo budais, dažnai nepa­siekiama reikiamo tikslumo ir paviršiaus glotnumo. Be to, grūdinami krumpliai deformuojasi ir jų netikslumas dar padidėja. Todėl svar­biais atvejais reikia krumplius galutinai apdirbti, t. y. išbaigti ševin­gavimo, pritrynimo, šlifavimo, honingavimo arba apridenimo bu­dais. Plačiausiai taikomi pirmieji trys.
Krumplių ševingavimas. Ševingavimas – tai krumplių apdirbi­mas, kai nuo jų paviršiaus nuskutamos labai planas (5. . .15 μm) drožlelės specialiu įrankiu, vadinamu š e v e r i u. Šis procesas taikomas negrūdintiems arba užgrūdintiems iki nedidelio kietumo (HRC < 40) cilindrinių krumpliaračių ir sliekračių krumpliams išbaigti. Užlaida ševingavimui 0,1. . .0,25 mm. Ševeriai būna krumpliaračio, krumplia­stiebio arba slieko formos (12.09 pav., a, b, c).
D i s k i n i a i krumpliaračio formos ševeriai (12.09 pav., a) yra standartiniai ir dažniausiai naudojami. Jų dantys įstriži tiesiems
krumpliams ševinguoti ir tiesūs – įstrižiems krumpliams ševinguoti, o evolventiniame paviršiuje yra grioveliai, kurie sudaro pjovimo briauneles. Ševeris 1 sukabinamas su ruošiniu 2 (12.09 pav., d) taip, kad jų ašys sudarytų kampą , φ=ßk + ßš (Čia ßk ir ßš – krumpliaračio krumplių ir ševerio dantų pasvyrio kampas; kai jų sraigtinių linijų kryptys sutampa, imamas pliusas, o kai priešingos,- minusas). Su­kamas ševeris suka tarp centrų įstatytą ruošinį, jo dantys slysta krumplių šoniniais paviršiais ir skuta juos savo pjovimo briaunelėmis. Be to, stalui kartu su ruošiniui suteikiamas grįžtamai slenkamas judesys – išilgine pastūma Siš =0,15. . .0,30 mm/aps išilgai ruošinio ašies. Kiekvienos eigos pabaigoje stalas ir ruošinys kiek pakeliami aukštyn, t. y. suteikiama radialioji pastūma 5r=0,02. . .0,06 mm/eigai, kol nuimama visa užlaida.
Krumpliastiebiniai ševeriai (12.09 pav., b) yra panašūs į krump­liastiebi. Jų dantys trapecinės formos su grioveliais, sudarančiais pjovimo briaunas. Šio tipo ševeriai naudojami tada, kai nėra ševingavimo staklių. Jais galima ševinguoti krumpliaračius universalio­siomis frezavimo staklėmis, įstačius ruošinį tarp centrų ilčių (12.09 pav., e). Stalas su ševeriu daro grįžtamai slenkamą judesį ir sukinėja susikabinusį krumpliaratį. Slystant ševerio dantų pjovimo briaunelėms krumpliaračio krumpliais, ruošinio krumplių šonai skutami. S l i e k i n i a i s e v e r i a i (12.09 pav., c) – tai panašus į slie­ką įrankiai, kurių vijų šonuose yra grioveliai, sudarantys dantukus. Jie naudojami sliekračiams ševinguoti. Ševinguojama sukant ševerį pjovimo greičiu, o nuo jo sukasi sliekratis.
Krumplių pritrynimas. Užgrūdinti krumpliaračiai dažnai pritrina­mi arba, esant reikalui, šlifuojami.
Pritrinama etaloniniais krumpliarači, dažniausiai pagamintais iš ketaus. Trintuvas 1 (12.10 pav., a) sukamas apie savo ašį ir stum­domas išilgai ruošinio 2 ašies. Čia ruošinio sukimąsi stabdo hidrauli­niai įrenginiai, kad susidarytų reikiama prispaudimo jėga. Trintuvas tepamas abrazyvine pasta, kurios abrazyviniai grūdeliai įsispaudžia į trintuvo paviršių. Tuomet jis veikia ruošinį kaip abrazyvinis įrankis. Pritrynus vienus krumplių šonus, sukimosi kryptis pakeičiama ir pritrinami kiti šonai.
16.10. Severiai
Severiai — sudetingi įrankiai negrūdintų cilindrinių tiesia-krumplių ir įstrižakrumplių krumpliaračių šoninių paviršių galuti-niam apdirbimui; jais nuo krumplių šoninio paviršiaus nuskutamos labai plonos (0,005. . .0,015 mm) drožlės. Sevinguotų krumpliaračių tikslumas — 5.. .7 laipsnio, b apdirbtojo paviršiaus šiurkštumas ^a=0,8. . .2,0 p.m. Severiai būna diskiniai, krumpliastiebiniai ir slie-kiniai AA, A ir B tikslumo klasių. Dažniausiai apdirbama diski-niais ševeriais. Diskinis ševeris — tai užgrūdintas greitapjovio plie-no nenulinis krumpliaratis (krumpliaratis su perstūma), kurio dan-tų šoniniuose paviršiuose yra grioveliai, sudarantys pjovimo briau-nas (13.16 pav.).dešininiai įstri-žakrumpliai krumpliaračiai ševinguojami kairiadančiais, o kairiniai įstrižakrumpliai ir tiesiakrumpliai — dešiniadančiais ševeriais. Dantų skaičius Zo parenkamas pagal tokias sąlygas: ševerio dan-tų skaičius turi būti didesnis už krumpliaračio krumplių skaičių ir nekartotinis jam; pageidautina, kad ševerio dantų skaičius dalytųsi tik iš savęs;.Severiai gaminami AA, A, B tikslumo klasių iš P6M5 arba P18 greitapjovio plieno. Surenkamieji ševeriai gaminami su kietlydinio, abrazyviniais ir kubinio boro nitrido kompozitų dantimis, įtvirtin-tais korpuse mechaniniu būdu.
17.KUGINIŲ KRUMPLIARAČIŲ PJOVIMO ĮRANKIAI
Kūginiais krumpliaračiais perduodamas judesys mašinose tarp susikertančių arba prasilenkiančių velenų. Jų krumpliai būna tie-sūs ir kreiviniai (apskritiminiai), o moduliai—nuo 0,3 iki 20 mm
17.1.Krumplių drožimo peiliai
Kūginių krumpliaračių tiesūs krumpliai dažniausiai pjaunami ridinimo būdu dviem moduliniais peiliais (14.1 pav.) arba dviem didelio skersmens frezomis, kurių dantys tokios pat formos kaip peilių (14.2 pav.).Drožiant gaminamo krumpliaračio krumplį dviem peiliais arba frezuojant dviem frezomis, peilių ir frezų pjovimo briaunų trajek-torijos kartoja menamojo plokščiojo krumpliaračio dviejų gretimų krumplių šoninius paviršius. Menamojo krumpliaračio pradinis kū gis yra plokštuma, kuria rieda neslysdamas apdirbamasis krumplia-ratis. Per vieną ridinimo ciklą poromis judantys peiliai suformuoja ruošinyje vieną krumplį. Paskui ruošinys ir menamasis krumpliara-tis grąžinamas atgal į pradinę padėtį ir ruošinys pasukamas cent-riniu kampu per vieną menamojo krumpliaračio krumplio žingsnį (dalijimo judesys), ruošinyje analogiškai padaromas gretimas krumplys; šie judesiai kartojami tol, kol ruošinyje įpjaunami visi krumpliai. Krumplių drožimo peilis parodytas 14.3 paveiksle.
Krumplių pjovimo frezos
Trumpi tiesiakrumpliai kūginiai krumpliaračiai 5230 ir 5C267n staklėrnis gaminami ridinimo būdu dviem didelio skersmens diski-nėmis frezomis (žr. 14.2 pav.). Kūginio krumpliaračio tarpkrumplės frezuojamos iškart dviem diskinėmis frezomis, pakreiptomis į priešingas puses susikabinimo kampu (žr. 14.2 pav.). Diskinės krumplių frezavimo frezos (14.4 pav.)
17.2. Tiesiakrumplių kūginių krumpliaračių krumplių apskritiminiai pratrauktuvai
Kūginių krumpliaračių su tiesiais krumpliais pratraukimas be-sisukančiu pratrauktuvu yra labai našus. Toks krumplių pjovimo būdas yra 5.. .8 kartus našesnis už drožima peiliais. Kūginių krumpliaračių krumplių profilį suformuoja didėjančio aukščio ir pločio pratrauktuvo dantys. Krumpliaračio tarpkrumplė įpjaunama per vieną pratrauk-tuvo apsisukimą (14.5 pav.), Apskritiminiai kuginių krumpliaračių pratrauktuvai gaminami surenkamieji (14.6 pav.), 540.. .630 mm skersmens. Pleištiniuose apskritiminiuose korpuso grioveliuose tvirtinami varžtais penkių tipų dantų blokai: rupiojo apdirbimo—2, pusiau glotnaus apdirbi-mo—3 ir glotniojo apdirbimo—4; tarpuose 5 ir 6 nėra dantų (14.6 pav.). Tarpe 5 yra įrankis, kuriuo nupjaunamos nuo apdirb-to krumplio nuožulos; ties tarpu 6 ruošinys pasukamas per vienę žingsnį. Visą krumplių apdirbimo laiką pratrauktuvas sukasi nesu-stodamas.
17.3 Peillnės galvutės
Peilinėmis galvutėmis specialiomis krumplių apdirbimo staklėmis (5C26B, 5C270n, 5A284 ir kitų modelių) gaminami kūginiai krumpliaračiai su apskritiminiais krumpliais. Principinė krumplių pjovimo schema pateikta 14.7 paveiksle. Peilinė galvutė yra disko formos; jos periferijoje (galiniame paviršiuje) yra įtvirtinti peiliai. Peilinės galvutės būna vientisinės ir surenkamosios. Vientisinių galvučių nominalus skersmuo do= =20. . .80 mm, o surenkamųjų do= 100. . .1 000 mm. Dažnai naudo-jamos colinės peilinės galvutės; Galvutės būna vienašonės (glotniojo apdirbimo), dvišonės ir trišonės. Vienašonių galvučių peiliai / gali būti vidinio pjovimo (ženklinami raide B) ir išorinio pjovimo 2 (ženklinami raide H). Peilinės galvutės būna’ dešininės ir kairinės. Dvišonės dešininės galvutės (14.9 Peilių skaičius galvutėje priklauso nuo jos nominalaus skersmens do. Galvutė geriau pjauna, kai peilių skaičius Zo yra mažesnis (geriau aušta peiliai, didesnis galvutės patvarumas, mažesnis apdirbtojo paviršiaus šiurkštumas do>200 mm, 2:0^ (1. • .1,2) V’~do. Dvišonėse glotniojo apdirbimo).
18.NEEVOLVENTINI PROFILIO DETALI APDIRBIM ĮRANKIAI
18.1. Apdirbami rldlnimo būdu profiliai ir ridinamieji pjovimo įrankiai
Ridinimo būdu apdirbamos ir neevolventinio profilio detalės, Jų profiliai parodyti 15.1 paveiksle. Pagamintos ridinimo būdu detalės profilis yra visų įrankio profilio padėčių gaubiamoji.
Ridinimo būdu galima suformuoti tik tokius profilius, kurie ati-tinka šias sąlygas: ruošinio ir įrankio profilio lietimosi taške nubrėžta bendra normalė turi eiti per ridinimo centroidžių lietimosi tašką, vadinamą poliumi P .(15.2’pav Nuo pradinio apskritimo spindulio /’& priklauso ne tik formuo-jamojo profilio teorinės sudarymo sąlygos, bet ir tai, ar pjovimas bus įmanomas ir ar bus tinkamas suformuotas profilis. Parenkant rį papildomai reikia žiurėti, kad įrankio užpakalinis kampas visuose protilio taškuose būtų teigiamas; susikabinimo lini-jos darbo dalis pjaunant turi būti Įrankio pjovimo dalyje; pereina-moji kreivė prie išdrožos dugno turi būti leistino aukščio. Didinant ruošinio pradinio apskritimo spindulį, įrankio užpakalinis kampas mažėja, bet gerėja teorinės profilio sudarymo sąlygos.
18.2. Sliekinės išdrožų frezos
Svarbiausi tiesaus profilio išdrožų parametrai: kampas ^ (matuojamas tarp profilio sudaromosios ir spindulio r;,, einančio per sudaromosios ir pradinio apskritimo susikirtimo taška) ir profilio sudaromosios atstumas nuo detalės centro /c (15.3 pav.). Sliekinės frezos profilio skaičiavimas. Frezos profilis gaunamas kaip visų apdirbamojo profilio padėčių, kurias jis užima ridinant, gaubiamoji. Si linija yra erdvinė, todėl tokio sliekinio paviršiaus profilį sunku apskaičiuoti. Skaičiavimui suprastinti slieko profilis imamas lygus plokščiojo krumpliastiebio ridinamo su apdirbamuoju velenėliu profiliui. Frezos konstrukciniai parametrai. Sliekinės išdrožų frezos konst-rukciniai elementai (išskyrus profilį ir slieko vijos žingsnį) yra tokie pat kaip ir sliekinės krumpliaračių frezos. Frezos skersmuo dao, tvirtinimo skylės skersmuo d, dantų skaičius Zo, kakliukų skers-muo dk ir ilgis lh (15.8 pav.) standartinis.
19. Automatizuotos gamybos yrankiai.
19.1Automatizuotos gamybos staklių derinimo ypatumai.
Automatizuotoje gamyboje labia svarbu , kad kuo daugiau tinkamų detalių butų pagaminta tarp dviejų irankių perderinimų arba pakeitimų.tinkamų matmenų detalių skaic. Proporcingas įrankio nudylimui ∆hn,kol apdirbamos detales matmuo pasiekia ribinę reiksmę.Naujose programinese staklese pries apdirbant detalę automatiskai ismatuojamos irankio viršunės kordinatės ir palyginamos su jų reiksmemis duotomis programoje ir reikiamai pakoreguojamas yrankio matmuo. Apdirbamosios detales matmenys automatiskai tikrinami ir perderinamas irankis dar nepasiekus ribinio detales matmens.blogesnese staklese detalių apdirbimo tikslumas užtikrinamas derinant yrankių blokus specialiuosetaisuose,staklėse,bandomų praėjimų ar kitais budais.
19.2Automatizuotos gamybos pjovimo įrankiai.
Jie turi būti pagamintis is geresnių medziagų,gerai aušinami,tikslesni,jų darbo ir tvirtinimo pavirsių siurkstumas turi buti mazas, patogiai ir greitai suderinami jų matmenys, greitai automatiskai pakeiciami ir itvirtinami.Programinėms tekinimo staklėms yra sukurta peilių su daugiabriaunėmis keiciamomis plokstelėmis įvairių formų detalems apdirbti jie neturi matmenų reguliavimo elementų. Autom. gamyboje daugiabriaunės keiciamos plokstelės išbaigiamos ir padengiamos TiN jų patvarumas padidėja 2,3 kartus.Autom.linijose ,kuriose yrankiai keičiami ir tvirtinami automatiškai,naudojami peiliai su galimiu matmenų reguliavimo sraigtu(apatinėje dalyje padaryta išpjova).program.staklėms sukurta ir graztų gilintuvų,frezų,plėstuvų,sriegiklių ir ištekinimo įrankių gamos.dar naudojami nereguliuojami yrankiniai blokai.
19.3 pagalbiniai įrankiai.
Kiekviename pagalbiniame įrankyje yra 2 dalys ,viena pagalbiniam įrankiui tvirtinti staklėse o kita pjovimo įrankiui tvirtinti.pirmos dalies konstrukcija priklauso nuo įvairių špindelių revolverinių galvučių konstrukcijos bei įrankio keitimo būdo.antros dalies konsrukcija ir matmemys priklauso nuo pjovimo yrankio tvirtinimo dalies matmenų ir konstrukcijos.Progr.tekinimo staklių pjovimo įrankiai dazniausiai tvirtinami tiesiog revolverinių galvucių lizduose;gali buti naudojami keičiami laikikliai su cilindriniu kotu arba bazavimo priszmė.frezavimo,horiz. Istekinimo staklėse naudojami pagalbiniai įrankiai su kūginiais kotais.yra sukonstruoti specialūs pagalbiniai yrankiai pritaikyti automatiniam įrankių keitimui.
19,4 Apdirbmo centrų pagalbiniai įrankiai. jų komplektas 16.12 pav. (1-galinių užmaunamų frezų su galiniu pleišto grioveliu, 2,3-su išilginio pleišto grioveliu 4,6-spyruokliojantys griebtuvai. 5-pirštinių frezų tvirtinimo įvorė. 7-įrankių su Morzės kūgio kotu tvirtinimo įvorė. 8-su kūgio koto ir įsriegta skyle tvirt įvorė. 10- glotnaus ištekinimo peilių įspraustinė. 13-galinio tekinimo plokštelių įspraustinė. 14-dvipusė ištekinimo galvutė. 19-užmaunamųjų gilintuvų ir plėstuvų įspraustinės. 25-ištekinimo peilių griebtuvai. 27-sriegiklių griebtuvai. Įrankių blokai reguliuojami ašine kryptimi susideda iš įvorės su kūginiu kotu 1,laikiklio 3, įrankio 7.
19,5 Įrankių matmenų nustatymo įtaisai. Įrankių matmenims nustatyti naudojam šablonus, etalonines detales, įtaisais su mikroskopais. Šablonai naudojami sudėtingo profilio detalių apdirbamu automatais jis tvirtinamas staklių korpuse, bazavimo įvorėse nustačius įrankį pagal šabloną gaunamos didelės paklaidos, tiksliau nustatoma indikatoriniais įtaisais ir mikroskopais. nustatymo matmenys matuojami ir derinami mikroskopais slankmatiniais brėžtuvais. Gaminami nustatymo įtaisai BB-2012.Kai apdirbamos detalės matmenų tikslumas > kaip 8 kvalitetas įrankių nustatymo matmenis reikia derinti staklėse.
19,6 Kombinuotieji įrankiai jais apdirbamas paviršius arba keli iškart todėl sutrumpėja mašininis laikas ir įrankių keitimo derinimo laikas. sumažėja nuokrypos, paprasčiau suderinti stakles. Komb. įrankių tipai: skirstomi į įrankius sudarytus iš vienodų ir nevienodų įrankiu, prie pirmųjų laiptuoti grąžtai gilintuvai, plėstuvai sriegikliai, o prie antrųjų grąžtas su gilintuvu, su plėstuvu su sriegikliu ir grąžtas su freza. 17,2 pav. Komb įrankiai projektuojami stambiaserij ir masinėj gamyboj.įrankių dalys nevienodu greičiu dirba tai ir medžiagos skirtingos. Kombinuotų įrankių gamyba labai sudėtinga.

Info. saltyniai: Vadovelis “Bendroji saltkalviste” ; www.google.lt

Leave a Comment