Turinys:
ELASTINGUMO SĄVOKA 3PAKLAUSOS ELASTINGUMAS KAINAI 3ELASTINGUMO SKAIČIAVIMAS 4ELASTINGUMAS IR KREIVĖS NUOLYDIS 8PAKLAUSOS ELASTINGUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI 10ELASTINGUMO SVARBA 11MOKESČIAI IR KAS JUOS SUMOKA 12ELASTINGUMAS IR MOKESČIŲ PAJAMOS 13BUTŲ NUOMOS REGULIAVIMAS 15UŽSIENIO ŠALIŲ PAKLAUSOS ELASTINGUMAS JAV PREKĖMS 17KITI ELASTINGUMO MATAVIMAI 17PAKLAUSOS ELASTINGUMAS PAJAMOMS 18KRYŽMINIS PAKLAUSOS ELASTINGUMAS 18PAGRINDINIAI TEIGINIAI 19Naudota literatūra 22ELASTINGUMO SĄVOKATarkime, kad Jūs esate lošimo namų menedžeris ir pardavinėjate bilietus po 8 $ už kiekvieną. Tačiau dėl didelių atlyginimų, mokamų dviem geriausiems žaidėjams, prarandate daug pinigų. Jus samdantis namų savininkas gali būti ir milijonierius, bet jis stengsis sumažinti piniginius nuostolius. Savininkas siūlo pakelti bilietų kainą iki 10 dolerių. Toks pasiūlymas Jūsų netenkina ir pirmiausia dėl to, kad į bilietų kainos padidinimą atkreips dėmesį spauda. Sporto žurnalistai ne tik aprašys savininko gobšumą, bet ir įrodinės, kad aukštesnės kainos sumažins sirgalių minią. Anot jų, padarinys aiškus – sumažės bilietų pardavimas ir galiausiai bendrosios įplaukos.Kas teisūs – savininkas ar sporto žurnalistai? Jūs negalite tvirtai atsakyti. Suprantama, atsakymas priklauso nuo to, kaip kainų kėlimas paveiks bilietų pardavimą. Jei daugelis žmonių nepirks pabrangusių bilietų, tai Jūsų pajamos tikrai mažės. Tačiau jei žmonės ir toliau gausiai pirks bilietus, nepaisydami aukštesniųjų kainų, tai Jūsų pajamos didės.Atsakydami į anksčiau suformuluotą klausimą, Jūs privalote įsitikinti, kaip parduodami bilietai, kintant jų kainoms. Kitaip tariant, Jūs privalote žinoti bilietų paklausos elastingumą kainai.PAKLAUSOS ELASTINGUMAS KAINAIPaklausos elastingumas kainai kartais vadinamas trumpiau, tiesiog paklausos elastingumu.. Jis apibūdina pirkėjų reakciją į kainų pokyčius. Paklausos elastingumo kainai koeficientas Ed nustatomas taip: (1-1)
PAVYZDZIAIPadidėjus vienų prekių kainoms, labai sumažėja pirkimas, o kai kurių kitų prekių kainų padidėjimas sukelia nedidelį efektą. Pavyzdžiui, automobilių kainos padidėjimas 1% sukels akivaizdžią pirkėjų reakciją: jie pirks mažiau apie 2%. Automobilių paklausos elastingumas kainai gali būti apskaičiuotas taip:
Tačiau benzino kainai padidėjus 1%, pirkėjų reakcija nėra tokia stipri: dauguma vairuotojų važinėja ir toliau. Benzino pirkimas per pirmus kelis mėnesius sumažėja labai nežymiai – apie 0,2%. (Per metus vairuotojai reaguoja stipriau. Jie pamažu savo automobilius pakeičia tais modeliais, kurie mažiau naudoja kuro.) Trumpalaikės paklausos elastingumas kainai gali būti apskaičiuotas taip:
Kaip matome, automobilių pirkėjai stipriau reaguoja į kainos pokytį negu benzino pirkėjai.Minuso ženklo nerašymas. Lygindami elastingumus ir norėdami išvengti painiavos, ekonomistai dažnai praleidžia minuso ženklą ir pažymi tik absoliutinį elastingumo dydį. Šitaip darydami jie gali nedviprasmiškai teigti, kad automobilių paklausos elastingumas (Ed = 2,0) yra didesnis negu benzino paklausos elastingumas (Ed = 0,2). Įsidėmėkite, jog keblu lyginti elastingumus, kai rašomi minuso ženklai. Pavyzdžiui, ar elastingumas -2,0 yra aukštesnis, ar žemesnis už elastingumą -0,2?Paprasčiausiai, norėdami išvengti painiavos, minuso ženklą elastingumo matavime kitame skyrelyje praleisiu. Paklausos elastingumas kainai visada yra neigiamas; keičiantis kainai, perkamas prekių kiekis keičiasi priešinga linkme. Vadinasi, elastingumo formulė visada rodo neigiamą skaičių. Būtina prisiminti, kad paklausos elastingumas kainai yra visada neigiamas, nesvarbu ar minuso ženklas praleistas, ar ne.Elastinga ir neelastinga paklausa. Paklausos kreivę galima priskirti vienai iš trijų kategorijų, atsižvelgiant į elastingumo koeficiento absoliutų dydį:Jei |ED|>1, tai paklausos kreivė yra elastinga. Perkamo prekės kiekio (paklausos kiekio) procentinis pokytis yra didesnis už tos prekės kainos procentinį pokytį.Jei |ED|<1, tai paklausos kreivė yra neelastinga. Perkamo prekės kiekio (paklausos kiekio) procentinis pokytis yra mažesnis už tos prekės kainos procentinį pokytį.Jei |ED| = 1, tai paklausos kreivė yra pavienio (vienetinio) elastingumo. Perkamo prekės kiekio (paklausos kiekio) procentinis pokytis yra lygus tos prekės kainos procentiniam pokyčiui.ELASTINGUMO SKAIČIAVIMASElastingumas yra apibrėžtas procentinių pokyčių terminais, o ne absoliutinių skaičių pokyčiais. Jei naudotume absoliutinius dydžius, tai mūsų skaičiavimą veiktų matavimo vienetų pasirinkimas. Pavyzdžiui, pokytis nuo 2 $ iki 4 $ yra du vienetai (jei kainos matuojamos doleriais). Kainas išreiškiant centais, tas pats pokytis nuo 2 $ iki 4 $ sudarytų 200 vienetų. Panašiai kiekio pokytis priklausytų ir nuo to, ar mes matuotume bušeliais, ar tonomis. Išreikšdami pokyčius procentais, išvengiame klaidų. Pokytis nuo 2 $ iki 4 $ yra toks pat procentinis dydis, nepriklausantis nuo matavimo vienetų: dolerių ar centų.
Atskaitos taško problema. Lieka dar viena neaiški problema. Pokytis nuo 2 $ iki 4 $ gali būti lygus 100% (jei atskaitos tašku pasirenkame 2 $ ir dvigubiname jį iki 4 $) arba 50% (jei atskaitos tašku pasirenkame 4 $ ir jį sumažiname perpus iki 2 $). Matome, kad elastingumo skaičiavimo rezultatai priklauso nuo to, kurį atskaitos tašką pasirenkame. Aptarkime paklausą tarp taškų A ir B, pavaizduotų 1-1 pav.:1-1 pav. Paklausos elastingumas: vidurio taško skaičiavimas.
Tarkime, jog norime apskaičiuoti paklausos elastingumą tarp taškų A ir B. Jei atskaitos tašku skaičiavimui naudojame tašką A, tai elastingumo koeficientas lygus 1,0. Alternatyvinis atskaitos taškas skaičiavime gali būti B, tuomet elastingumas prilygtų 0,33.Elastingumo matavimai neturi priklausyti nuo atskaitos taško pasirinkimo. Problema išsprendžiama tada, kai vengiama kraštutinių atskaitos taškų ir pasirenkamas vidurio taškas. Jame elastingumo koeficientas lygus 0,60.
Kiekis (Q) Kaina (P)A 40 4$B 60 2$
Jei pradedame judėti nuo taško A ir judame iki taško B, tai prekės paklausos kiekis Q padidėja 50% (nuo 40 vnt. iki 60 vnt.), o kaina P sumažėja 50% (nuo 4 $ iki 2 $). Elastingumo koeficientą apskaičiuoti galima taip:
Jei pradedame judėti nuo taško B, tai prekės paklausos kiekis sumažėja 33,3% (nuo 60 vnt. iki 40 vnt.), o kaina padidėja 100% (nuo 2 $ iki 4 $). Elastingumo koeficientą apskaičiuojame taip:
Toks rezultatas neturėtų mūsų tenkinti. Elastingumo matavimas taip A ir B neturi priklausyti nuo atskaitos taško.Norint teisingai išspręsti šią problemą, reikia vengti visokių kraštutinių atskaitos taškų ir skaičiavimui naudoti vidurkį, arba vidurio tašką.
Kaip į alternatyvą pasižiūrėkime į trumputes paklausos kreivės atkarpas, kurioms atskaitos taško pasirinkimas nėra svarbus. Procentinis skirtumas tarp 2,00 $ ir 2,01 $ yra beveik tas pats, nesvarbu kuri iš šių kainų naudojama kaip atskaitos pradžia. Studentai, suradę procentinį skirtumą, pripažins šio metodo panaudojimo galimybę skaičiuojant atkarpas, kurių ilgis artėja prie nulio. Vadinasi, elastingumas gali būti nustatomas atskiram paklausos kreivės taškui. Tai paranku ekonomistams, nes jie išvengia atskaitos taško pasirinkimo problemos.
Vidurio taško elastingumo formulėje naudojami kiekio ir kainos vidurkiai:
(1-2)
kur graikų kalbos raidė reiškia ,,pokytis”, arba:
1-1 pav. paklausos kreivės atkarpai tarp A ir B prekių kiekio pokytis sudaro 20 vnt., o kiekio vidurkis lygus 50 (t.y.(40+60):2=50). Taigi formulės (1-2) skaitiklyje įrašome 40% (t.y.(20:50)xl00%=40%). Kainos pokytis sudaro 2 $, o vidutinė kaina lygi 3 $ (t.y. (4 $+ 2 $):2=3 $). Taigi formulės (1-2) vardiklyje įrašome 66,7% (t.y.(2 $ : 3 $)xl00%= 66,7%). Skaičiuodami pagal vidurio taško formulę, gauname tokią paklausos elastingumo koeficiento reikšmę:
1-2 PAV. Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos.
Paklausos elastingumas skirstomas į tris kategorijas atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi bendrosios pardavėjų pajamos. Jei mažėjant kainai bendrosios pajamos sumažėja, tai bus neelastinga paklausa (žr. (a) grafiką). Jei mažėjant kainai bendrosios pajamos padidėja, tai bus elastinga paklausa (žr. (c) grafiką). Jei kiekio padidėjimas kompensuoja kainos sumažėjimą, o bendrosios pajamos nepakinta, tai bus pavienio elastingumo paklausa (žr. (b) grafiką).
Paklau…sos elastingumas: kas atsitinka su bendrosiomis pajamomis? Norėdami įsitikinti elastingumo sąvokos svarba, aptarkime du pavyzdžius – vieną iš žemės ūkio, o kitą iš pramonės.Nerasime fermerio, kuris skųstųsi geru savo derliumi. Tačiau jis turės rūpesčių, susijusių su taip pat dideliu kitų fermerių derliumi. Priežastis labai paprasta: gausius derlius patiekus rinkai, kainos sumažėja, o tai fermeriams gali padaryti kur kas daugiau žalos nei papildomos pajamos, susijusios su kiekio padidėjimu. Paradoksali situacija – fermeris gali gauti mažiau pajamų už gerą derlių nei už blogą. Juk kiekvienas fermeris dirba pagal principą: ,,Pjaunu ir džiovinu šieną, kol saulė šviečia”. Todėl, užaugus gausiam derliui, visi fermeriai gali turėti nemažų nuostolių.Tai vaizduojama 1-2 paveikslo (a) grafike. Šiame hipotetiniame pavyzdyje pradinė pozicija yra taškas A. Fermeriai parduoda 40 mln. bušelių po 4 dolerius už kiekvieną. Jų bendrosios pajamos sudaro 160 mln. dolerių (t.y. 40 mln. x 4). Šias bendrąsias pajamas vaizduoja stačiakampio, esančio žemiau ir į kairę nuo taško A, plotai. Stačiakampio ilgį išreiškia prekių kiekis Q, o aukštį – kaina P. Taigi stačiakampio plotas, nustatomas kaip ilgio Q ir aukščio P sandauga, yra bendrųjų pajamų matas (PxQ).
Bendrosios pajamos yra matuojamos PxQ stačiakampio, esančio žemiau bei į kairę nuo pasirinkto taško paklausos kreivėje, plotu.Tarkime, kad užauginus didelį, 60 mln. bušelių derlių, jų kaina sumažėja iki 2 $. Naujos bendrosios pajamos lygios stačiakampio, esančio žemiau ir į kairę nuo taško B, plotui PxQ, t.y. 2 dol. x 60 mln. = 120 mln. dol. Kaip matome, bendrosios fermerių pajamos sumažėja nuo 160 mln. dol. iki 120 mln. dol., nors jie užaugino daugiau. Tačiau kiekio padidėjimas yra per mažas ir nekompensuoja fermeriams kainos sumažėjimo.Šiuo atveju paklausa yra neelastinga, o absoliuti elastingumo koeficiento reikšmė yra mažesnė už 1. (Tai yra aprašyta ta pati paklausa, kuri pavaizduota 1-2 pav. (a) grafike. Paklausos elastingumas tarp A ir B lygus 0,6.)Antras pavyzdys vaizduoja ankstyvąją automobilio istoriją. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje automobilius turėjo tik turtingi žmonės. Henry Fordas pasiryžo pakeisti tokią situaciją. Jis masiškai gamino T modelio automobilius. Sumažino jų kainas rizikuodamas, kad padidėjęs automobilių pardavimas viršys kainos sumažėjimą. H. Fordas buvo teisus: sumažinus kainas, jo pajamos staigiai padidėjo.Šis atvejis grafiškai pavaizduotas 1-2 pav. (c) grafike. Pirkėjai palankiai reagavo į kainos pakeitimą. Kainos sumažėjimas sukėlė daug didesnį pardavimų kiekio procentinį padidėjimą. Dėl to bendrųjų pajamų stačiakampis (PxQ) tapo akivaizdžiai didesnis. Paklausa yra elastinga, t.y. absoliuti elastingumo koeficiento reikšmė yra didesnė už 1. 1-2 paveikslo (b) grafikas vaizduoja tarpinį atvejį, kai kiekio padidėjimas tik balansuoja kainos kritimą. Kainai sumažėjus, kiekis padidėja tokiu pat procentiniu dydžiu. To dydžio pakanka tam, kad bendrosios pajamos nepakistų. Šiuo atveju elastingumo koeficientas lygus 1.Kiekvienu atveju, kai vartotojo pirkimai didėja, t.y. slenka paklausos kreive žemyn, bendrąsias pardavėjo pajamas veikia dvi priešingos jėgos:1. Kiekio augimas veikia pajamas didėjimo linkme.2. Kainos kritimas veikia pajamas mažėjimo linkme.Jei paklausa yra elastinga, tai perkamo prekės kiekio procentinis padidėjimas yra didesnis už tos prekės kainos procentinį sumažėjimą. Taigi kiekio padidėjimas viršija kainos sumažėjimą. Todėl padidėja ir bendrosios pajamos.Jei paklausa yra neelastinga, tai perkamo prekės kiekio procentinis padidėjimas yra mažesnis už kainos procentinį sumažėjimą. Kainos kritimas viršija kiekio padidėjimą, todėl bendrosios pajamos sumažėja.Jei paklausa yra pavienio elastingumo, tai kiekis ir kaina kinta tuo pačiu procentiniu dydžiu. Jų kitimai kompensuoja vienas kitą, todėl bendrosios pajamos nepakinta.Elastingumas paaiškina skyriaus pradžioje minimą lošimo namų menedžerio situaciją.Namų savininkas manė, kad pakl…ausa buvo neelastinga ir pakėlus kainą pajamos padidės. Sporto žurnalistai manė priešingai, kad paklausa buvo elastinga ir pakėlus kainą pajamos sumažės.Kainos kitimo poveikis bendrosioms pajamoms glaustai vaizduojamas 1-1 lentelėje.1-1 LENTELĖ. Elastingumas ir bendrosios pajamosELASTINGUMAS IR KREIVĖS NUOLYDIS1-2 paveiksle elastingiausios paklausos kreivė ((c) grafikas) yra nuožulnesnė nei mažiausiai elastingos paklausos kreivė ((a) grafikas). Kyla klausimas: ar galima spręsti apie elastingumą pagal kreivės nuolydį? Ar pasakymas ,,aukštas elastingumas” atitinka žodžius “mažas nuolydis”?Atsakymas yra neigiamas. Kreivės nuožulnumas nėra tikslus elastingumo atspindys. 0 taip yra todėl, kad kreivės nuolydis (statmenumas) matuojamas absoliutaus kiekio pokyčio ir absoliutaus kainos pokyčio santykiu. Tuo tarpu elastingumui matuoti naudojami kiekio ir kainos procentiniai pokyčiai.1-3 paveiksle pateikiami du pavyzdžiai, rodantys nuolydžio ir elastingumo netapatumą. Grafike (a) pavaizduota kreivė su nekintamomis 50 dolerių bendrosiomis pajamomis bet kuriame jos taške. Kaip žinome, ši kreivė per visą savo ilgį yra nekintamo pavienio elastingumo. Bet kreivės nuolydis nėra pastovus. Ji labiau pasvyra, kai padidėja kiekis.1-3 paveikslo grafike (b) vaizduojama tiesiosios linijos paklausa. Ji turi pastovų nuolydį, bet elastingumas kinta ir jis mažėja, kai judame kreive žemyn. 1-2 lentelėje pateikti skaičiavimai rodo, kad atkarpoje tarp taškų A ir B elastingumas lygus 2, tuo tarpu atkarpoje tarp taškų A ir C elastingumas lygus 0,52. Kaip matome, pastovus nuolydis nereiškia pastovaus elastingumo, o pastovus elastingumas nereiškia pastovaus nuolydžio.Tai tik vienas nuolydžio ir elastingumo apibendrinimas. Palyginę dvi paklausos kreives, kertančias vieną ir tą patį tašką, pamatysime, kad nuožulnesnė kreivė bus ir elastingesnė. Pavyzdžiui, taškas A yra tiksliai toje pačioje pozicijoje pirmuose dviejuose grafikuose (1-3 pav.). Kiekvienoje kreivėje taškas A atitinka reikšmes: P=5 $ ir Q=10. Taške A paklausos tiesė, vaizduojama grafike (b), yra nuožulnesnė ir elastingesnė negu paklausos kreivė tame pačiame taške A, vaizduojama grafike (a).1-3 pav. (c) grafikuose pavaizduoti du kraštutiniai atvejai:1. Jei paklausos kreivė yra vertikali tiesė, tai prekių paklausos kiekis absoliučiai nereaguoja į kainos pokytį. Nepaisant kainos pokyčio, paklausos kiekio pokytis visada lygus nuliui. Elastingumo formulės skaitiklyje įrašę nulį, gauname nulinį elastingumą.2. Kitas kraštutinumas yra horizontali paklausos tiesė. Šiuo atveju nesikeičia kaina. Elastingumo formulės vardiklyje įrašome nulį ir gauname neapibrėžtą elastingumą (t.y. jis artėja į begalybę). Horizontalios tiesės paklausa reiškia neapibrėžtą, arba absoliutų, jos elastingumą.Jeigu Jūs negalite atsiminti, jog paklausos elastingumas mažėja, kai judame tiesiąja linija žemyn ir į dešinę, tai galima ir tokia išeitis: kai judame į dešinę ir kiekis (Q) didėja, tai kiekvienas konkretus Q padidėjimas vaizduoja vis mažesnį jo procentinį padidėjimą. Taigi elastingumas tampa vis mažesnis.1-3 PAV. Elastingumas ir kreivės nuolydis nėra tapatūs.
Kairėje pusėje pavaizduota kreivė visuose taškuose turi pastovų pavienį elastingumą. Tačiau kuo daugiau į dešinę, tuo ji darosi labiau nuožulnesnė. Tiesiosios linijos paklausos elastingumas yra kintantis (grafikas (b)), nors jos nuolydis ir yra pastovus. Du kraštutiniai atvejai parodyti (c) grafikuose: vertikalios tiesės paklausa yra nulinio elastingumo, o horizontalios tiesės paklausa yra neapibrėžto elastingumo.
1-2 LENTELĖ. Kainos elastingumo skaičiavimas tiesiosios linijos paklausoje (naudojant vidurio taško formulę).PAKLAUSOS ELASTINGUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAIKodėl vienų produktų paklausa yra labai elastinga, o kitų – neelastinga? Tai lemia keletas veiksnių:1. Pakeičiamumas (substitucija). Produktų, turinčių gerus pakaitalus, paklausa yra elastingesnė nei tų, kurie neturi pakaitalų. Pavyzdžiui, cukrus turi pakankamai artimų pakaitalų, tokių kaip saldžiųjų augalų sirupas ar medus. Priešingai, druska neturi tokių gerų pakaitalų. Cukraus paklausos elastingumas yra didesnis nei druskos. Todėl gaivinamųjų gėrimų gamintojai vietoj cukraus, padidėjusio kainai, gali naudoti saldų grūdų sirupą.Dėl pakaitalų svarbos paklausos elastingumas yra mažesnis produkto, apibūdinamo plačiąja prasme, negu konkretaus produkto, kurį apibūdiname siaurąja prasme. Pavyzdžiui, “Chevrolet” automobilių paklausos elastingumas yra pakankamai didelis, nes šį automobilį galima lengvai pakeisti ,,Ford”, ,,Chrysler” ir ,,Toyota” markių automobiliais. Tačiau visų automobilių, kaip prekių grupės, paklausos elastingumas yra daug mažesnis, nes automobiliui nėra artimo pakaitalo. Panašiai jautienos paklausa yra elastingesnė nei viso maisto paklausa (1-3 lentelė). Viščiukas ir kiauliena yra pakankamai geri jautienos pakaitalai, bet nėra pakaitalo maistui kaip visumai.
1-3 LENTELĖ. Apytikris paklausos elastingumo kainai koeficientas kai kurioms JAV prekėmsLabai žemas elastingumas (mažiau 0,5):Druska KavaBenzinas (trumpu laikotarpiu) Visas maistas (kaip viena atskira prekė)Žemas elastingumas (nuo 0,5 iki 0,8):Benzinas (ilgu laikotarpiu) CigaretėsElastingumas artimas 1:JautienaApsirūpinimas butu, namuPorcelianas ir stalo reikmenysAukštas elastingumas (nuo 1,2 iki 2,0):BaldaiElektraLabai aukštas elastingumas (daugiau kaip 2,0):Moteriškos skrybėlaitės Užsienio kelionės{Šaltinis: A number of studies, including H. S. Houthakker and Lester D. Taylor, Consumer Demand m the United States (Cambridge, Mass.:Harvard University Press, 1966).)
2. Būtinybė arba prabanga. Būtini daiktai, pvz., maistas, drabužiai, yra neelastingos paklausos. Taip yra todėl, kad pirkėjai be jų negali apsieiti. Prisiminkite anksčiau nagrinėtą fermerių situaciją. Jie gamina maistą, kaip būtiną produktą žmonių gyvavimui. Maisto paklausos elastingumas yra mažas. Todėl fermeriai, užauginę gausų derlių, gali gauti mažas pajamas.Prabangos daiktų paklausa yra elastingesnė. pavyzdžiui, atostogos užsienyje yra prabangos dalykas, kurio paklausa yra elastinga. Mat pakilus atostogų užsienyje kainai, žmogus jų gali atsisakyti. Kai dolerio vertė 1980 metų viduryje gerokai padidėjo kitų valiutų atžvilgiu, užsienio kelionės tapo pigios ir amerikiečiai būriais vyko į kitas šalis.3. Pajamos. Žmogaus biudžete dideli ir brangūs daiktai yra elastingesnės paklausos nei smulkūs. Panagrinėkime paprasčiausią pavyzdį. Namo paklausa yra elastingesnė negu dantų krapštukų paklausa. Pirkėjas, norėdamas sumažinti naujo namo kainą vienu procentu, gali derėtis savaitę. Tačiau vargu ar jis pastebės dantų krapštukų kainos padidėjimą net 20%. Vadinasi, vartotojai nėra jautrūs smulkių daiktų kainoms.4. Laikas. Paklausos elastingumas didėja ilgėjant laiko tarpui. Vienas pavyzdys jau buvo minėtas skyriaus pradžioje. Jei benzino kaina didėja, tai dar nereiškia, kad žmonės perka benzino žymiai mažiau. Važinėti mažiau galima, tačiau visiškai atsisakyti važinėjimo ir pastatyti automobilį benzino taupymo tikslu dauguma vairuotojų nesiruošia. Tik per tam tikrą laikotarpį vairuotojai sugeba persiorientuoti į mažagabaričius automobilius. Dar daugiau laiko reikia automobilių gamybos kompanijoms, kad jos suprojektuotų ir sukonstruotų mažiau kuro naudojančius automobilių modelius. Kol tai bus padaryta, žmonės ir toliau benzino pirks vis mažiau. Taigi benzino pirkimo problema, atsižvelgiant į kainų didėjimą, geriau išsprendžiama per ilgesnį laikotarpį.
Ši bendroji taisyklė gali turėti ir išimčių. Tai liečia ilgalaikio vartojimo prekes, tokias kaip automobiliai. Tarkime, kad automobilių kainos kyla. Tokiu atveju perkamas jų kiekis gali žymiai ir …greitai sumažėti. Priežastis labai paprasta. Dauguma vairuotojų naudosis savo senais automobiliais ilgiau ir naujų nepirks tol, kol kainos kils. Po kurio laiko seni automobiliai susidėvės ir vairuotojai bus priversti pirkti naujus. Kaip matome automobilių paklausa per vienerius ar dvejus metus yra mažiau elastinga negu per labai trumpą – mėnesio ar dviejų – laikotarpį.ELASTINGUMO SVARBAPavyzdžiai pailiustruos, kiek daug elastingumo sąvoka gali praturtinti paklausos ir pasiūlos analizę.MOKESČIAI IR KAS JUOS SUMOKAVyriausybė nustato akcizo mokestį kai kurioms prekėms, turinčioms didelę paklausą, pvz., benzinui, cigaretėms, alkoholiniams gėrimams ir kt. Tarkime, vyriausybė nustato vieno dolerio mokestį. Mes galime teigti, jog mokestį paprasčiausiai sumokės pirkėjas, kuris prekę įsigis brangiau vienu doleriu. Šis atvejis nėra tipiškas. 0 kas gi iš tikrųjų moka? Tai vienas įdomiausių ir svarbiausių mokesčių rinkimo klausimų, iškylančių įvairaus lygio valstybinėms valdžioms.Akcizo mokesčiu apmokestinamos specifinės prekės, tokios kaip benzinas ir cigaretės.Apmokestinimo (mokesčio veikimo) sritis rodo, kam ir kokia mokesčių naštos dalis tenka. Kas iš tikrųjų moka mokestį?Norėdami atsakyti į šį klausimą, panagrinėkite prekių paklausą ir pasiūlą, pavaizduotą 1-6 pav. (a) grafike. Pradinė pusiausvyra iki mokesčio nustatymo yra taške Ed kuris atitinka 6 mln. parduotų prekės vienetų po 2 dolerius už kiekvieną. Tarkime, kad valdžia nustato prekės vienetui 1 dolerio mokestį, renkamą iš pardavėjų. Kas apmoka mokestį?Nustačius mokestį, pasiūlos kreivė pasislenka aukštyn vieno dolerio atstumu, t.y. nuo S1 iki S2. Norėdami įsitikinti, panagrinėkime bet kurį pasiūlos kreivės tašką, tarkime, 8 mln. vienetų. Pasiūlos kreivėje S1 esantis taškas A rodo, kad iki mokesčio nustatymo pardavėjai patiekia 8 mln. vnt. po 2,5 $ už kiekvieną. Nustačius mokestį, pardavėjai patieks 8 mln. vnt. tik tuo atveju, jeigu jie gaus po 3,5 $ už kiekvieną vienetą (taškas B). Tokios kainos pardavėjams pakaktų sumokėti valdžiai 1 $ mokestį ir turėti po 2,5 $ pajamų nuo kiekvieno parduoto vieneto. Taškas B yra naujos, apmokestintos pasiūlos kreivėje S2 Tarp aptariamų taškų A ir B, esančių atitinkamai pasiūlos kreivėse S1 ir S2 atstumas lygus vienam doleriui. Visa pasiūlos kreivė pasislenka aukštyn atsižvelgiant į mokesčio dydį (pasiūla sumažėja todėl, kad gamintojas akcizo nustatymą priima kaip atitinkamą gamybos kaštų padidėjimą). Bet tai nereiškia, kad pusiausvyros kaina išaugs iki 1$.Kaip pasislenka pusiausvyros taškas, nustačius 1 $ mokestį, parodyta 1-6 pav. (a) grafike. Pasiūlos kreivės poslinkis aukštyn perstumia pusiausvyrą iš E1 į E2 padėtį. Vartotojų (pirkėjų) mokama kaina padidėja 25 centais, t.y. nuo 2,00 $ iki 2,25 $. Taigi vartotojams tenka tik 25 centai mokesčių naštos. Gamintojai (pardavėjai) apmoka likusią 75 centų mokesčio dalį. Tai reiškia, kad pardavimo kaina padidėja 25 centais nuo 2,00 $ iki 2,25 $. Bet visas 1 $ mokestis turi atitekti valdžiai, todėl pardavėjas, sumokėjęs mokestį, gauna tik 1,25 $, arba 75 centais mažiau nei pradinė kaina 2,00 $ iki apmokestinimo (pusiausvyroje E1). Dvi rodyklės išilgai vertikaliosios koordinačių ašies rodo, kad 1 $ mokestis suskyla į dvi dalis:25 centų našta užgula pirkėjų pečius, o 75 centų našta tenka pardavėjams.Vartotojams mažesnė mokesčių naštos dalis tenka todėl, kad jie labiau reaguoja į kainos pokyčius nei gamintojai. Paklausa yra elastingesnė už pasiūlą. Tuo tarpu (b) grafike parodyta priešinga situacija. Čia matome, kad gamintojai jautriau reaguoja į kainos pokyčius; pasiūla yra elastingesnė už paklausą. Todėl gamintojams tenka mažesnė mokesčio dalis. Didesniąją mokesčio dalį apmoka pirkėjai.Šios išvados gali būti suvoktos, jei galvosime apie dvi rinkos dalyvių grupes: vieną -perkančiųjų, o kitą – parduodančiųjų. Tarkime, kad vienos kurios nors grupės (nesvarbu kurios) nuostata bus štai tokia: ,,Mus ne itin domina šios prekės rinka. Jei kainos kinta mums nepalankia kryptimi, mes galime pasitraukti iš rinkos. Į kainos pokyčius mes reaguojame lanksčiai, jautriai, elastingai”. Tarkime, kad kitos grupės nuostata yra tokia: ,,Mes neturime pasirinkimo ir privalome įsigyti (arba parduoti) šią prekę. Net jei kainos kinta mums nepalankia kryptimi, mes negalime pasitraukti iš rinkos, negalime nepirkti (arba neparduoti) prekių. Į kainos pokyčius mes reaguojame neelastingai”. Nenuostabu, kad antroji grupė neš didžiausią mokesčio naštą (ji taip pat bus labiau pažeidžiama bet kurioje kitoje situacijoje).
1…-6 PAV. Elastingumas ir mokesčio veikimo sritis.Jei paklausos kreivė yra elastingesnė už pasiūlos kreivę, tada didesnė mokesčio dalis tenka pardavėjams, mažesnė – pirkėjams (žr. (a) grafiką). Tačiau jei paklausos kreivė mažiau elastinga negu pasiūlos kreivė. tuomet didesnė mokesčio dalis tenka pirkėjams, mažesnė – pardavėjams (žr. (b) grafiką).ELASTINGUMAS IR MOKESČIŲ PAJAMOSElastingumas ne tik nustato, kam tenka mokesčių našta, bet taip pat daro įtaką valdžios surinktų pajamų sumai.Kai federalinė vyriausybė padidina benzino mokestį, vairuotojai turi mažą mokėjimo pasirinkimą. Alternatyva – mažiau važinėti. Tarkime, kad benzino mokestis padidinamas Kolumbijos apygardoje (angliškai trumpinama C. D. – District of Columbia). Jeigu jos pavyzdžiu nepaseks Merilendo ir Virdžinijos valstijos, tai dauguma vairuotojų turės alternatyvą. Jie gali išvengti didelio mokesčio Kolumbijos apygardoje, pirkdami benziną kaimyninėse valstijose. Benzino, kaip vienos prekės, paklausos elastingumas JAV yra žemas.Šią situaciją vaizduoja 1-7 pav. Grafike (a) parodomas atvejis, kai federalinė valdžia nustato, sakykime, 20 centų mokestį už benzino galoną (galonas – nesisteminis skysčių tūrio vienetas; JAV 1 gal (U. S.) = 3,785431). Paklausa ir pasiūla yra pakankamai neelastingos. Nustačius mokestį, perkamas kiekis sumažėja nežymiai. Tuo tarpu vyriausybė gauna dideles pajamas. (Pajamos prilygsta stačiakampio plotui, kaip parduoto kiekio Q2 ir 20 centų mokesčio sandaugai.)Kolumbijos apygardos valdžiai nustačius mokestį, kai paklausa ir pasiūla yra labai elastingos, šioje apygardoje parduodamas benzino kiekis gali gerokai sumažėti (žr. 1-7 pav., (b) grafiką). Degalų paklausa Kolumbijoje yra labai elastinga, nes vairuotojai degalus gali pirkti kaimyninėse valstijose. Pasiūlos elastingumas taip pat yra didelis, nes pardavėjai gali uždaryti degalines Kolumbijoje ir pardavinėti kurą kitose valstijose – Merilendo arba Virdžinijos. Dėl to vyriausybės mokesčių pajamos gali labai sumažėti (žr. 1-7 pav., (b) grafiką, kuriame stačiakampio plotas yra mažesnis).Kolumbijos apygardos valdžia, prieš kelerius metus padidinusi benzino mokestį nuo 10 centų iki 18, įsitikino dideliu elastingumu. Degalų pardavimas gerokai sumažėjo, gautos pajamos buvo mažesnės už numatytas. Per keletą mėnesių apygardoje užsidarė 10 degalinių. Kolumbijos valdžia buvo priversta atšaukti mokesčio padidinimą.Kaip matome, elastingumas mokesčių padarinius veikia dvejopai:
1-7 PAV. Apmokestinimas priklauso nuo elastingumo.(a) Jungtinėse Amerikos ValstijoseVisose Jungtinėse Valstijose benzino paklausos ir pasiūlos elastingumas yra žemas. Mokestis perkamą kiekį sumažina nežymiai.(b) Atskiroje Kolumbijos apygardojeKolumbijos apygardoje ar mažoje valstijoje paklausos ir pasiūlos elastingumas yra daug didesnis. Jei benzino mokestis padidinamas tik Kolumbijoje, tai perkamo benzino kiekis gali akivaizdžiai sumažėti. Todėl ir pajamos iš mokesčio gali būti nedidelės.
1. Apmokestinimo sritis priklauso nuo santykinio paklausos ir pasiūlos elastingumo. Tie rinkos dalyviai, kurių paklausos arba pasiūlos elastingumas yra žemesnis, neša didesnę mokesčių naštą. Jei pasiūla yra mažiau elastinga negu paklausa, tai didžioji mokesčių dalis tenka pardavėjams. Jei paklausa yra mažiau elastinga negu pasiūla, tai didžioji mokesčių dalis tenka pirkėjams.2. Mokesčių pajamos taip pat priklauso nuo paklausos ir pasiūlos elastingumo. Jei abiejų elastingumas yra didelis, tai dėl nustatyto mokesčio gerokai sumažės pardavimo apimtys. Kartu sumažės ir pajamos. Kuo mažesnis paklausos ir pasiūlos elastingumas, tuo mažiau sumažės pardavimo apimtys ir padidės pajamos, gautos renkant mokesčius.Taigi apmokestindamos atskirus produktus, vyriausybės paprastai pasirenka tokius produktus, kurių paklausos elastingumas yra mažas, pvz., cigaretės, alkoholiniai gėrimai. (Mažas cigarečių ir alkoholio elastingumas yra tik viena jų išsirinkimo bei apmokestinimo priežasčių. Svarbu ir tai, kad įstatymų leidėjai sutinka mažesnę opoziciją, padidindami tokius “,nuodėmingus mokesčius”.)Elastingumas padeda suvokti ir kitus dalykus. Pavyzdžiui, aptarkime nuomos kontrolės įstatymų padarinius.BUTŲ NUOMOS REGULIAVIMASTokie miestai, kaip Paryžius, Viena ir Niujorkas, turi didelį butų nuomos reguliavimo (kontrolės) patyrimą. Šis reguliavimas tiesiogiai liečia nuomininkus, kurie stengiasi apsirūpinti jiems reikalingais butais. Skuboti sprendimai reguliuojant nuomos sutartis gali turėti neigiamų padarinių. Norėdami suprasti, kodėl taip atsitinka, pamėginsime išsiaiškinti, kuo skiriasi trumpalaikė nelanksti pasiūla ir elastinga ilgalaikė pasiūla.
1-8 PAV. Butų nuomos reguliavimo padariniai.Grafikas (a) rodo maksimalios ribos nustatymą nuomai R1 Per trumpą periodą susidaro butų trūkumas AB. Tai apsunkina laisvų butų paieškas. Po tam tikro laiko sumažėja naujų namų statybos, o seni pastatai fiziškai nusidėvi. Butų trūkumas dar labiau padidėja ir prilygsta AH dydžiui (taškas // yra ilgalaikio periodo pasiūlos kreivėje). Grafikas (b) rodo situaciją, kai laipsniškai atsisakoma butų nuomos reguliavimo. Nuomos mokestis pakyla iki R2 dydžio. Tik pastačius naujus namus, nuoma sumažėja iki ilgalaikės pusiausvyros E. (Šios diagramos sudarytos remiantis skirtumu tarp trumpalaikės ir ilgalaikės pasiūlų, pavaizduotų 1-5 pav.)
1-8 pav. (a) grafikas vaizduoja nuomos kontrolės padarinius. Maksimalios, savininkų legaliai imamos butų nuomos (rentos) mokesčio dydis R1 yra atidėtas žemiau nuomos pusiausvyros RE. Trumpalaikiu periodu butų skaičius yra apytiksliai fiksuotas, jis parodytas trumpalaike pasiūla Ss Mažai kontroliuojamoje situacijoje R1 susidaro butų trūkumas, lygus AB vienetų; sunku susirasti tinkamą butą. Visi stengiasi išsinuomoti ką tik ištuštėjusius butus. Pagrindinis nuomos reguliavimo padarinys – sunku išsinuomoti butą – itin svarbus.Dar didesnės bėdos atsiranda praėjus tam tikram laikotarpiui. Nuomos kontrolė sumažina rentines pajamas, o kartu ir naujų gyvenamųjų namų statybą. Be to, savininkams sumažėjusių įplaukų nepakanka namų remontui, ir galiausiai jie nustoja rūpintis namų būkle. Ilgo laikotarpio padariniai gali . būti stulbinantys. Švedų ekonomistas Assaras Lindbeckas padarė štai tokią išvadą: ,,Atrodo, kad daugeliu atvejų butų nuomos kontrolė yra efektingiausia miestų griovimo technika po miestų subombardavimo”. (Assar Lindbeck, The Political Economy of the New Left (New York: Harper and Row, 1971), p.39.)Laipsniškas butų kiekio mažėjimas pavaizduotas 1-8 pav. judėjimu nuo taško B iki F, G ir galiausiai iki taško H, esančio ilgalaikės pasiūlos kreivėje SL. Ši kreivė rodo butų kiekį (taške H), kai savininkai prisitaiko prie naujo nuomos dydžio R1.Dėl kontrolės per trumpalaikį periodą nuomininkai turi naudos. Jie moka mažesnę kainą ir apsirūpina butais taške B panašiai kaip laisvosios rinkos pusiausvyroje E. Per ilgesnį laikotarpį vargu ar nuomininkai turėtų vidutinės naudos. Mokėdami žemesnę kainą, jie mažiau apsirūpina butais (taškas H reiškia mažesnį apsirūpinimą butais negu pusiausvyros taškas £). Ypač sunku surasti gyvenamą būstą ką tik atvykusiems. Kai prie nuomos problemų priprantama ir jos iš dalies išsprendžiamos, tuomet gali būti per vėlu neskausmingai atsisakyti nuomos kontrolės. Nuomininkai daugiausia laimi per pirmuosius kelis nuomos kontroliavimo metus. Didžiausių nuostolių jie patiria per pirmuosius kelis nekontroliuojamus metus. Priežastys parodytos 1-8 pav. (b) brėžinyje. Kai pasiekiamas taškas H, laisvų butų skaičius sumažinamas. Susidaro nauja trumpalaikės pasiūlos kreivė (S2), rodanti naują, mažesnę laisvų butų atsargą. Jei nuomos kontrolė staigiai nutraukiama, netgi ir žymesnis kainos padidėjimas nesukels akivaizdaus butų skaičiaus padidėjimo per trumpą periodą. Kitaip tariant, trumpalaikė pasiūla yra neelastinga, nes nauji namai negali būti greitai pastatyti. Taigi staiga nutraukus butų nuomos reguliavimą, gali labai smarkiai padidėti nuomos mokestis. Faktiškai nuoma gali kilti pastoviai iki R2 dydžio (taškas K), o tai yra daug aukščiau nei pradinės laisvosios rinkos nuomos dydis RE. Kiekvienas politikas, remiantis nereguliuojamą nuomą, gali susidurti su įpykusiais rinkėjais – nuomininkais. Tik ilgainiui,… pastačius naujus namus, nuoma laipsniškai krenta nuo taško K iki ilgalaikės pusiausvyros taško E.Norint išvengti prisitaikymo prie butų nuomos sunkumų, reikia laipsniškai mažinti nuomos reguliavimą. Pamažu keliant leistiną nuomos dydį, šuolio į tašką K galima išvengti. Jei nuomos viršutinė riba laipsniškai bus didinama nuo R1 iki RE, tai užteks laiko, kad padidėtų laisvų butų skaičius. Pavyzdžiui, jei nuomos viršutinė riba yra pakeliama iki R3 butų atsargos laipsniškai priartės prie taško U ilgalaikės pasiūlos kreivėje. Tada viršutinę ribą galima pakelti iki R4, priverčiant butų atsargą padidėti iki V lygio. Ir galiausiai, jei viršutinė riba pakeliama iki RE butų atsarga sieks savo ilgalaikę pusiausvyrą E. Tada kontroliavimą galima panaikinti be staigių nuomos šuolių. Daugelis ekonomistų siūlė, kad nuomos kontrolė būtų laipsniška, suskirstyta į tam tikras pakopas. ( Pavyzdžiui: Anthony Downs, Rental Housing in the 1980s (Washington, D. C.: Brookings Institution, 1983), p. 9. A. Downsas rekomenduoja nuomos kontrolės laipsniškumą derinti su nuomos subsidijomis vargšams.)UŽSIENIO ŠALIŲ PAKLAUSOS ELASTINGUMAS JAV PREKĖMS
Devintojo dešimtmečio pabaigoje viso pasaulio finansų analitikai nuogąstavo: ar nuosmukio banga plačiai apims užsienio rinkas?Pirmoje dešimtmečio pusėje, užsieniečiams pradėjus skubiai pirkti pigias JAV obligacijas, akcijas ir nekilnojamąjį turtą, dolerio vertė staiga pakilo. Pavyzdžiui, dolerio kaina 1981-1985 metais pakilo nuo 220 jenų iki 260. Staigus dolerio vertės padidėjimas apsunkino Amerikos firmų prekių pardavimą užsienyje. 1981 metais JAV 100 dolerių vertės prekė užsienyje buvo parduodama už 22 000 jenų, o 1985 metais ta pati 100 dolerių vertės prekė kainavo Japonijoje jau 26 000 jenų (t.y. 100×260=26 000 jenų). JAV eksporto apimtis sumažėjo, o importo apimtis staigiai išaugo. 1985 m. JAV prekybos deficitas (eksporto ir importo skirtumas) siekė net 127 mlrd. dolerių.Tuo metu įvyko staigus pokytis užsienio valiutos biržose. Dolerio vertė pradėjo staiga kristi. 1987 metais doleris tekainavo mažiau negu 125 jenas, t.y. apie 50% 1985 m kainos. Dėl to JAV prekės vėl atpigo. Tas pats 100 dolerių vertės produktas Japonijoje galėjo būti parduotas už 12500 jenų. JAV eksporto apimtis pradėjo didėti. Tačiau finansų rinkos dar nesugebėjo atsakyti į klausimą: ar JAV eksporto apimtis augs pakankamai greitai, kad būtų galima įveikti didelį JAV prekybos deficitą? Kaip užsienio paklausa reaguoja į pigias JAV prekes? Kiek elastinga užsienio paklausa JAV eksportui?Dar anksčiau pažymėjome, jog elastingumas ilgalaikiu periodu paprastai yra didesnis negu trumpalaikiu. Šis principas ypač teisingas tarptautinėje rinkoje. Norint prisitaikyti prie kainos pokyčių, reikia laiko: užsieniečiai per tam tikrą laiką turi priprasti prie JAV gamybos prekių (bus mažas trumpalaikės paklausos elastingumas). Užsienio šalyse gali būti brangus prekių realizavimas. Pardavimo firmoms įsteigti irgi reikia laiko (bus žemas trumpalaikės pasiūlos elastingumas). Dėl šių priežasčių JAV eksporto apimtis didėja lėtai. JAV prekybos deficitas 1988 m. sudarė 120 mlrd. dolerių, t.y. tik 5% mažiau nei 1985 m.Elastingumas kainai yra tiek pat svarbus pasaulinėje ekonomikoje, kiek ir pačiose Jungtinėse Valstijose.KITI ELASTINGUMO MATAVIMAIRinkos kainos atlieka strateginį vaidmenį. Jos informuoja ir skatina pirkėjus bei pardavėjus. Kaip pirkėjai (vartotojai) reaguoja į kainos pokytį? Tai vienas svarbiausių mikroekonomikos klausimų. Jų reakcijos laipsnis matuojamas paklausos elastingumu kainai.Pirkėjai taip pat reaguoja ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui, pajamas. Šios reakcijos laipsniui išmatuoti ekonomistai taip pat vartoja elastingumo sąvoką.PAKLAUSOS ELASTINGUMAS PAJAMOMSElastingumas kainai matuoja prekės paklausos kiekio reakciją į kainos pokyčius. Tuo tarpu elastingumas pajamoms matuoja prekės paklausos kiekio reakciją į pajamų pokyčius. Būtent: (1-4)Atkreipkite dėmesį į tai, koks panašus yra paklausos elastingumo pajamoms apibrėžimas į anksčiau pateiktą elastingumo kainai (žr. formulę 1-1) apibrėžimą.JAV automobilių rinka yra geras didelio paklausos elastingumo pajamoms pavyzdys. Dažnai nurodomas tokio elastingumo dydis tarp 2,5 ir 3. Kitaip tariant, pajamoms padidėjus 1%, nupirktų automobilių kiekis padidėja nuo 2,5% iki 3%. Tuo tarpu benzino paklausos elastingumas pajamoms prilygsta 1, o tabako yra perpus mažesnis (apie 0,5). Vadinasi, tabako paklausa yra neelastinga pajamoms. Kai pajamos auga, tabako pirkimas didėja mažesniu procentiniu dydžiu.Pajamoms didėjant, paklausos kreivė paprastai slenka į dešinę. Paklausos elastingumas pajamoms matuoja šio poslinkio dydį. Kai kalbame apie automobilius, poslinkis yra svarbus, o kalbant apie tabaką, poslinkis jau nėra toks reikšmingas. Pajamoms padidėjus, blogesnės kokybės prekių paklausos kreivė pasislenka į kairę. Tokiu atveju paklausos elastingumas pajamoms yra neigiamas.Blogesnės kokybės prekės paklausos elastingumas pajamoms yra neigiamas. Pajamų padidėjimas lemia perkamo prekės kiekio sumažėjimą.Normalios kokybės prekės paklausos elastingumas pajamoms yra teigiamas. Pajamų padidėjimas lemia perkamo prekės kiekio augimą.Kadangi elastingumas pajamoms gali būti arba teigiamas, arba neigiamas, todėl svarbu nepraleisti minuso ženklo prie žemesnės kokybės prekės elastingumo koeficiento. Priešingai, paklausos elastingumas kainai gali būti paskaičiuotas neigiamas, nors minuso ženklas kartais nerašomas. Skaitytojas iš anksto žino, jog kainos padidėjimas sukelia perkamų prekių kiekio sumažėjimą.KRYŽMINIS PAKLAUSOS ELASTINGUMASPerkamų prekių kiekis priklauso ne tik nuo jų kainos, bet ir nuo kitų prekių kainų. Pavyzdžiui, automobilių paklausa priklauso nuo benzino kainos. Tokios priklausomybės laipsnis matuojamas kryžminiu paklausos elastingumu (kuris dar vadinamas paklausos elastingumu kryžminei kainai). Jis nustatomas tokiu būdu:
(1-5)
Kaip ir elastingumo pajamoms atveju, taip ir čia svarbu sužinoti, ar kryžminis elastingumas yra teigiamas, ar neigiamas. Jeigu jis yra teigiamas, tai Y prekės kainos padidėjimas lemia X prekės perkamo kiekio padidėjimą , X ir Y prekės yra pakaitalai. Pavyzdžiui, jautiena ir kiauliena yra viena kitą pakeičiančios vartojimo prekės: kiaulienos kainos padidėjimas 1% sukelia perkamo jautienos kiekio padidėjimą apie 0,3%. Tai reiškia, kad kiaulienos kainos padidėjimas pastumia jautienos paklausos kreivę į dešinę. Tuo tarpu sviesto kainos padidėjimas 1% lemia perkamo margarino kiekio padidėjimą apie 0,8%. Vadinasi, sviestas ir margarinas yra artimesni pakaitalai negu jautiena ir kiauliena.Jei kryžminis elastingumas yra neigiamas, tai Y prekės kainos padidėjimas lemia X prekės perkamo kiekio sumažėjimą:, šios prekės yra komplektinės, papildančios viena kitą. Pirkdami vieną prekę, norite įsigyti ir kitą. Pavyzdžiui, teniso raketės ir teniso kamuoliukai yra komplektinės prekės. Kai rakečių (Y prekė) kaina padidėja, žmonės mažiau jų perka ir mažiau žaidžia tenisą. Tai reiškia, kad teniso kamuoliukų (X prekė) paklausa sumažėjo, o jos kreivė pasislenka į kairę. Kryžminis elastingumas, apskaičiuotas pagal 1-5 formulę, yra neigiamas ir išreiškia paklausos kreivės poslinkio dydį.Trumpai tariant, elastingumo pajamoms ženklas rodo, ar prekės yra normalios kokybės (+), ar žemesnės kokybės (-). Kryžminio elastingumo ženklas rodo, ar prekės yra pakaitalai (+), ar komplektinės (-). Kiekvienu atveju elastingumo skaitmeninė vertė išreiškia prekių priklausomybės laipsnį. Galiausiai kai vartojamas paprastas elastingumo terminas, tai jis reiškia elastingumą kainai.PAGRINDINIAI TEIGINIAI1. Paklausos elastingumas kainai nusako perkamos prekės kiekio reakcijos laipsnį į tos prekės kainos pokytį; kuo stipresnė reakcija, tuo elastingesnė paklausa. Panašiai pasiūlos elastingumas parodo siūlomo parduoti prekių kiekio reakciją į jų kainos pokytį.2. Paklausos ir pasiūlos elastingumas kainai yra skaičiuojamas naudojant procentinius, o ne absoliučius kainos bei kiekio pokyčių dydžius.3. Procentinių pokyčių skaičiavimai paklausos kreivės atkarpoje priklauso nuo to, kuris atskaitos taškas pasirenkamas: jie bus skirtingi skaičiuojant nuo kreivės atkarpos pradžios taško ir nuo tos pačios atkarpos galinio taško. Elastingumas neturėtų priklausyti nuo susitarimo pasirenkant atskaitos tašką. Šiai problemai išvengti naudojamas atkarpos vidurio taškas, arba vidurkis.4. Paklausos elastingumas kainai nustato bendrųjų pajamų pokytį, keičiantis kainai. Jei paklausa yra elastinga, tai kainos sumažėjimas padidins pajamas (PxQ). Jei paklausa yra neelastinga, tai kainos kritimas sumažins pajamas. Galiausiai jei paklausa yra pavienio elastingumo, tai kainos pokytis nepakeis bendrųjų pajamų dydžio.5. Paklausos ar pasiūlos kreivės nuolydis nėra jų elastingumo atspindys. Jei dvi kreivės praeina per tą patį. tašką, tai nuožulnesnė kreivė yra elastingesnė.6. Paklausos elastingumas kainai priklauso nuo daugelio veiksnių. Paklausos elastingumas turi tendenciją būti aukštas:(a) jei prekė yra daugiau prabangos, o ne būtinybės dalykas;(b) jei prekė yra pakankamai didelė ir brangi, o ne smulki ir sudaranti tik mažą bendrųjų vartotojo išlaidų procentinę dalį;(c) jei prekė turi artimų pakaitalų;(d) jei yra pakankamai ilgas laikotarpis.7. Pasiūlos elastingumas kainai linkęs būti aukštas:(a) jei yra pakankamai ilgas laikotarpis;(b) jei prekė turi artimų pakaitalų gamyboje, t.y. jei gamybiniai ištekliai lengvai gali būti perorientuoti į kitų produktų gaminimą;(c) jei prekė gali būti lengvai išsaugoma.
8. Apmokestinimo sritis, t.y. mokesčio pasiskirstymas tarp rinkos dalyvių, priklauso nuo santykinio paklausos ir pasiūlos elastingumo. Tų prekių, kurių elastingumas yra didesnis, negalima apkrauti dideliais mokesčiais. Prekės, kurių elastingumas yra mažesnis, apmokestinamos didesniais mokesčiais. Jei pasiūla yra mažiau elastinga už paklausą, tai didžioji galutinių mokesčių dalis tenka pardavėjams (gamintojams). Jei paklausa yra mažiau elastinga už pasiūlą, tai didžioji galutinių mokesčių dalis tenka pirkėjams (vartotojams).9. Mokesčių pajamos priklauso nuo paklausos ir pasiūlos elastingumo. Jei vienas ir kitas elastingumas yra aukšti, tai, nustačius mokestį, gerokai sumažėja perkamų ar parduodamų prekių kiekis, o galiausiai sumažėja ir pajamos, gaunamos renkant mokesčius. Kuo žemesnis paklausos ir pasiūlos elastingumas, tuo mažesnis bus kiekio sumažėjimas ir tuo didesnės gaunamos pajamos.
10. Kadangi pasiūlos elastingumas yra didesnis esant ilgesniam laikotarpiui, todėl dauguma neigiamų nuomos kontrolės padarinių išryškėja tik po tam tikro laiko. Butų skaičius laipsniškai sumažėja, jei nuoma yra išlaikoma dirbtinai žema.11. Paklausos elastingumas kainai matuoja perkamo prekės kiekio reakciją į tos prekės kainos pokytį. Panašiai paklausos elastingumas pajamoms matuoja perkamo prekės kiekio reakciją į pajamų pokytį.12. Elastingumas gali būti svarbus tiek tarptautinėje prekyboje, tiek šalies vidaus ekonomikoje. Nuo 1985 m. žemas trumpalaikis elastingumas reiškė tai, kad JAV eksporto apimtis lėtai reagavo į JAV dolerio kainos kritimą užsienio valiutų atžvilgiu. Naudota literatūra1. Mikroekonomika. Paul Wonnacott, Ronald Wonnacott (1998). Leidykla: Poligrafija ir informatika2. A number of studies, including H. S. Houthakker and Lester D. Taylor, Consumer Demand m the United States (Cambridge, Mass.: Harvard University Press, 1966).3. Assar Lindbeck, The Political Economy of the New Left (New York: Harper and Row, 1971).4. Anthony Downs, Rental Housing in the 1980s (Washington, D. C.: Brookings Institution, 1983).