Pagalbiniai šilumvežių įrenginiai ir jų pavaros

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KATEDRA

Pagalbiniai šilumvežių įrenginiai ir jų pavaros
kursinis projektas

Vilnius, 2006

Turinys

Įvadas

Šio kursinio projekto tikslas susipažinti ir išanalizuoti lokomotyvo pagalbinius įrenginius ir jų pavaras. Taip pat pateikti pagalbinių įrenginių schemas. Išsiaiškinti pagalbinių įrenginių ir jų pavarų sudedamąsias dalis. Išsiaiškinti jų veikimo principus, funkcionavimą, kodėl naudojamos vienokio ar kitokio tipo pavaros skirtingų įrenginių veikimui užtikrinti.

Pagalbiniai įrenginiai skirti užtikrinti optimalų šilumvežio funkcionavimą. Jie išdėtyti lokomotyvo vidurinėje dalyje. Į vieną ir į kitą galą nuo dyzelinio variklio. Dalis įrenginių išdėstyti iš priekinės dyzelinio variklio puusės ( priekinio vežimėlio elektros traukos variklių aušinimo ventiliatorius, kompresorius, dvimašinis agregatas, ) kiti įrenginiai iš galinės dyzelinio variklio pusės ( galinio vežimėlio elektros traukos variklių aušinimo ventiliatorius, sinchroninis sužadinimo agregatas, aušinimo kameros ventiliatorius) Visi įrenginiai sukimą gauna nuo šilumvežio dyzelinio variklio alkūninio veleno, nuo vieno ir nuo kito alkūninio veleno galų. Pagalbiniai įrenginiai išdėstyti skirtingais atstumais nuo dyzelinio variklio. Dėl to reikalingi reduktoriai, velenai, movos, kad juos būtų galima sujsungti su dyzelinio variklio alkūniniu velenu, kad jie galetų atlikti savo funkcijas ir gaalėtų užtikrinti šilumvežio funkcionavimą.

Pagalbinių įrenginių ir jų pavarų paskirtis ir veikimo principas.
Pagrindinė visų pagalbinių įrenginių paskirtis yra užtikrinti visų lokomotyvo sistemų funkcionavimą, kad lokomotyvas galėtų dirbti be sutrikimų esant optimaliom sąlygom. Kiekvienas įrenginys atlieka savo funkcijas. Sutrikus kurio nors įrenginio da

arbui lokomotyvas optimaliai funkcionuoti nebegali.
Šilumvežiuose variklio galia paimama nuo abiejų alkūninio veleno galų, per paskirstymo reduktorius.
Iš generatoriaus pusės sukamąjį judesį per paskirstymo reduktorių gauna priekinio vežimėlio elektros traukos variklių aušinimo ventiliatorius, stabdžių kompresorius, dvimašinis agregatas. Paskirstymo reduktoriaus varantysis velenas sujungtas su generatoriaus velenu ir su kompresoriaus velenu plokštelinių movų pagalba.
Galinis paskirstymo reduktorius su dyzelio alkūniniu velenu sujungtas per tarpinį veleną ir perduoda dyzelio galią galinio vežimėlio traukos elektros variklių aušinimo ventiliatoriui, per tarpinį reduktorių generatoriaus sinchroniniam sužadintuvui ir aušinimo ventiliatoriui, per hidrodinaminę pavarą su kampiniu reduktoriumi.
1.1. Paskirstymo reduktoriai
Paskirstymo reduktoriai pagal savo konstrukciją analogiški vienas kitam ir turi daug tinkančių vienas kitam detalių. Šių reduktorių korpusai pagaminti iš ketaus ir sudaro du karterius. Korpusuose padaryti po tris skersinius ir vieną iššilginį ištekinimą velenams su guoliais. Prie kiekvieno ištekinimo liejant padarytos lovelio formos vonelės į kurias taškymosi metu susirenka tepalas, kuris kanalėliais patenka i velenų guolius. Apatiniai reduktorių karteriai turi po tris ąsas reduktorių tvirtinimui prie šilumvežio rėmo.
Galiniame paskirstymo reduktoriuje (1pav.) varantysis velenas 11 įstatytas sferiniuose guoliuose ir perduoda sukamąjį judesį per krumpliaratį 2 apatiniam velenui 12 ir hidromovos 4 siurbliaračio velenui. Prisipildžius hidromovai alyva, sukimas nuo siurbliaračio veleno perduodamas turbinračio velenui 5, preinančiam pro hidromovos siurbliaračio stebulės vidų ir besisukančio ant dviejų sferinių guolių.
Ant veleno 5 vidurinio ka
akliuko užpresuotas kūginis krumpliaratis 6, kuris sujungtas su veleno 10 krumpliaračiu 8, kuris suka galinio vežimėlio traukos variklių aušinimo ventiliatorių. Velenas 10 įmontuotas viename sferiniame ritininiame guolyje 9 ir viename rutuliniame guolyje. Kūginiame veleno gale pritvirtinta ventiliatoriaus sparnuotė, o ventiliatoriaus korpusas pritvirtintas prie reduktoriaus. Ant turbinračio veleno 5, išdrožinės movos 7 pagalba, pritvirtintas krumpliaratinis išcentrinio alyvos valymo filtro siurblys.
Reduktoriaus hidromova sudaryta iš siurbliaračio 4, taurės ir turbinračio, išlietų iš aliuminio. Tarp siurbliaračio ir turbinračio esančioje ertmėje pasireiškia cirkuliuojančio tepalo ratas, patenkantis į taurę įš dyzelio tepimo sistemos per jungtį ir centrinę angą siurbliaratyje su radialiniais kanalais. Užsipildžius movai alyva siubliaratis išdėstytomis 45º kampu išoriniame jo paviršiuje numeta alyvą ant tokių pat turbinračio mentelių, priversdamos turbinratį suktis.
Veikiant movai alyva įkaista, todėl taurėje yra dvi skylės, pro kurias karštas alyva nuteka į reduktoriaus dugną, atlaisvindama vietą neįkaitusiai alyvai.
Reduktoriuose cilindriniai krumpliaračiai sukasi dideliu kampiniu greičiu, todėl jie padaryti su įstrižais krumpliais su aukšto tikslumo laipsnio sukabinimu. Pagaminti jie iš plieno 20X. Krumpliai turi evolventinį profilį, jie cementuoti ir užgrūdinti. Po grūdinimo išoriniai krumplių paviršiai šlifuojami užtikrinant aukštą tikslumo klasę. Norint sumažinti trinties nuostolius, ir preišlaikinį krumpliaračių ir guolių susidėvėjimą reduktoriuose įrengtos tepimo sistemos. alyva tiekiama iš dyzelio tepimo sistemos į vamzdelį patalpintą reduktoriaus korpuso viduje ir srovelėmis paduodamas ant krumpliaračių. Nutekėdama alyva užsilaiko vonelėse virš guolių ir
r pro skylutes patenka į guolius. Krumpliaračių krumpliai tepami taškymo būdu. Susikaupusi alyva karteryje, plokšteliniu siurbliu15 , per tinklinį filtrą 14 patenka atgal į dyzelio tepimo sistemą. Plokštelinis siurblys pritvirtintas jungėmis prie reduktoriaus ir sukamas nuo apatinio veleno 12.
Šilumvežiuose elektros mašinos aušinamos oru, pučiamu pro elektros mašinų vidines ertmes, ventiliatorių pagalba. Oro pūtimas gali būti atliekamas nuo nepriklausomų ventiliatorių arba nuo ventiliatorių sparnuočių uždėtų ant elektros mašinų velenų galų. Pirmu atveju – tai būtų priverstinė aušinimo sistema, antru – savaiminė aušinimo sistema.
Traukos elektros varikliai, taip pat didelės galios generatoriai turi tik priverstinę aušinimo sistemą. Kadangi traukos elektros varikliai naudoja dideles sroves, kurios labai įkaitina apvijas, o esant mažiems variklių inkarų apsisukimams ventiliatorių sparnuotės uždėtos ant inkarų velenų neužtikrina pakankamo oro srauto apvijoms ataušinti.
Traukos elektros variklių aušinimas gali būti atliekamas individualiais, grupiniais ventiliatoriais, o taip pat naudojant centralizuotą oro tiekimo sistemą nuo vieno ventiliatoriaus. Šilumvežiuose naudojami išcentrinio tipo ventiliatoriai. Taikant centralizuotą aušinimo sistemą, naudojami ašiniai ventiliatoriai.
1 pav. Paskirstymo reduktoriaus schema
1 – karteris; 2, 3, 6, 8, 13 – krumpliaračiai; 4 – hidromova; 5 – hidromovos turbinračio velenas; 7 – išcentrinio alyvos valymo filtro siurblio išdrožinė kaištinė pavara; 9 – sferinis rutulinis guolis; 10 – ventiliatoriaus velenas; 11 – varantysis velenas; 12 – apatinis velenas; 14 – filtras; 15 – siurblys
1.2. Išcentrinis ventiliatorius ir jo pavara.

Ventiliatoriuje (2 pav.) numatytas paduodamo oro valymas nuo dulkių ir drėgmės.Dulkių ir drėgmės dalelės patenkančios su oru ant mentelių 9, išcentrinės jėgos ve
eikiamos nubloškiamos ant sraigės sienelės, po to jos patenka į dulkių, drėgmės atskyriklį 2, iš kur vamzdžiu pašalinami į išorę kartu su tam tikra dalimi oro. Siekiant sumažinti dinamines apkrovas tenkančias mentelėms, ventiliatoriaus rato stebulė 10 sujungta su pavaros velenu per spyruokline mova, o su disku 14 per plokštelinių diskų komplektą 15. Vidinė pusmovė 19 uždėta ant kūginio veleno galo ir priveržta veržle. Išorinė pusmovė tvirtinasi prie stebulės 10 varžtais 21. tarp vidinės ir išorinės pusmovių iškylų įsprausti guminiai amortizatoriai 13.
Siekiant išvengti aerodinaminių nuostolių, į darbinį ratą įstatytas atvamzdis 6. Prie paskirstymo reduktorių ir traukos generatoriaus aušinimo ventiliatoriaus, reduktoriaus išcentrinis ventiliatorius tvirtinasi šešiomis smeigėmis.

2. pav. Išcentrinis ventiliatorius
1 – korpusas; 2 – drėgmės atskyrėjas; 3 – ventiliatoriaus ratas; 4 – hidromova; 5 – varžtas; 6 – atvamzdis; 7 – tarpiklis; 8 – diskas ;9 – mentelė; 10 –; 11 – kaištis; 12 – guolis; 13 – amortizatorius; 14 – diskas; 15 – diskų komplektas; 16 – rebokšlio korpusas; 17 – žiedas; 18 – veltinio žiedas; 19 – ; 20 – pusmovė; 21 – varžtas; 22, 27 – poveržlė; 23, 24, 25 – žiedai; 26 – dangtelis

1.3. Ašinis ventiliatorius ir jo pavara
Centralizuota aušinimo sistema tiekia orą traukos generatoriui, traukos varikliams išlyginimo aparatui, o taip pat į aukštos įtampos kamerą, kurioje palaikomas tam tikras pastovus slėgis, kad į ją nepatektų dulkės. Ašinis ventiliatorius siurbia atmosferinį orą per filtrų bloką ir tiekia jį vartotojams pro kanalinę sistemą, sumontuotą šilumvežio rėme. Ventiliatorius su įėjimo kolektoriumi sumontuoti šilumvežio stoge, sujungtas brezentine rankove metalinių veržtuvų pagalba.
Su apatine difuzoriaus dalimi, padaryta šilumvežio rėme ir kuris vadinamas jėgine rėmo konstrukcija, ventiliatorius jungiamas varžtais, dedant į tarpą reguliavimo tarpines ir sandarinimo tarpines padarytas iš akytos gumos. Oro kanalai einantys į traukos generatorių, išlyginimo aparatą, priekinio ir galinio vežimėlio traukos variklius, pajungti į rėmo jėgos konstrukciją. Visi oro kanalai stačiakampio formos, suvirinti iš lakštinio plieno. Oro kanalai į traukos generatorių, išlyginimo aparatą, priekinio ir galinio vežimėlio traukos variklius pajungiami per brezentines rankoves. Ventiliatorius (3.pav.) turi du korpusus. Viršutiniajame korpuse įrengta srautinė ventiliatoriaus dalis. Ventiliatorius padarytas pagal schemą: nukreipiantysis aparatas, darbinis ratas, išlyginamasis aparatas. Srautinės dalies diametras 780 mm.
Diskas ir darbinio rato 4 mentelės padarytos iš aliuminio lydinio AK – 6. Mentelės tvirtinamos prie disko 40º kampu. Jų ant disko yra 16 vienetų. Tvirtinamos užraktų pagalba, vadinamų „kregždutės uodega“ ir fiksuojamos fiksavimo plokštelėmis. Nukreipiantysis aparatas 5 turi 16 mentelių. Jos sudarytos iš dviejų dalių: nejudančios, padarytos išvien su lietu korpusu ir pasukamo sparnelio, pagaminto iš fenoplasto U2-301-07. Sparneliai pasukami pasukimo įrenginio 3 pagalba, sumontuoto ant ventiliatoriaus korpuso. Pradinė sparnelių padėtis 90º. Keičiant sparnelių kampą, reguliuojamas ventiliatoriaus oro srauto padavimas ir stiprumas. Slėgio padidinimas ir oro kiekio padidinimas atliekamas pastatant pasukimo įrenginio rankenėlę į ženklo „+“ pusę ir atvirkščiai.
Išlyginamasis apartas suvirintas iš lakštinio plieno ir turi 15 štampuotų mentelių įtvirtintų 75º kampu.
Antras apatinis ventiliatoriaus korpusas sudaro ašinę difuzoriaus dalį, padalintą pertvarėlėmis į reaktorius proporcingai aušinamų įrenginių skaičiui. Radialinė difuzoriaus dalis padaryta ant šilumvežio rėmo ir kartu yra jėginis rėmo elementas. Ventiliatoriaus korpuse sumontuotas greitinantis kūginis reduktorius perduodantis sukamąjį judesį nuo traukos generatoriaus į ventiliatoriaus ratą.
Kampinio reduktoriaus krumpliaračiai 9 su spiraliniais krumpliais pagaminti iš plieno. Krumpliai cementuojami ir grūdinami. Varantysis velenas 1 sukasi dviejuose ritininiuose guoliuose sumontuotuose bendroje įvorėje. Ašinę apkrovą priima rutulinis guolis. Ant vieno iš varančiojo veleno kūginių galų užpresuotas kūginis krumpliaratis 9, ant kito – elastingos movos jungė. Varomasis velenas 7 pagamintas išvien su krumpliaračiu ir sukasi dviejuose ritininiuose guoliuose. Ašinį krūvį priima rutulinis guolis. Guoliai įtaisyti bendroje įvorėje. Ant kūginio veleno – krumpliaračio galo užpresuotas ventiliatoriaus darbinis ratas. Kūginiai velenų galai turi vidinį sriegį ir kanalus alyvai paduoti išpresavimo atveju. Alyvos įspaudimui naudojamas specialus įrenginys.
Kūginio reduktoriaus tepimas priverstinis. Varantysis velenas per pavadėlį priverčia suktis tepalo siurblį 10, sumontuoto ventiliatoriaus korpuse. Alyva iš reduktoriaus korpuso per žiklerius paduodama krumpliaračiams ir guolių mazgams. Alyvos lygis ventiliatoriaus karteryje tikrinamas matuokliu. Slėgis kontroliuojamas manometro pagalba. Jis turi būti apie 0,15 – 0,6 MPa. Ventiliatoriaus reduktoriuje naudojami guminiai ir labirintiniai bekontakčiai sandarinimo elementai guolių mazgams.

3. pav. Ašinis ventiliatorius
1 – varantysis velenas; 2 – išlyginamasis aparatas; 3 – pasukimo įrenginys; 4 – darbo ratas; 5 –; 6 – kolektorius; 7 – varomasis velenas; 8 –guolių tepimo kanalai; 9 – kampinio reduktorius krumpliaratis; 10 – tepalo siurblys; 11 – liestuvas;
1.4. Aušinimo kameros ventiliatorius ir jo pavara.

Varantysis hidropavaros velenas gauna sukimo momentą nuo tarpinės atramos ir perduoda jį per hidromovą ir kūginius guolius ventiliatoriaus sparnuotei. Hidromova užtikrina belaipsnį ventiliatoriaus sukimosi greičio kitimą plačiame diapazone, esant pastoviam dyzelio alkūninio veleno sukimosi greičiui. Ketinis hidropavaros reduktoriaus korpusas turi dvi ertmes: priekinę, atvirą iš galo, skirtą hidromovos patalpinimui ir galinę, turinčią du statmenus ištekinimus, kurie skirti kampinio reduktoriaus velenų tvirtinimui.

Apatinė priekinės ertmės dalis naudojama kaip talpa alyvos surinkimui iš kur per filtrą plokštelinio siurblio pagalba jis išpumpuojamas.

Hidropavaros veikimo metu, hidromovos cirkuliacijos rate pripildymo laipsnis reguliuojamas dviem pasukamais samteliniais vamzdeliais, kurie pasukami per krumpliaračius pritvirtintus prie jų galų ir sujungtus su krumpliaračiu – velenu. Ant veleno – krumpliaračio užmautas krumpliaratis, kuris sujungtas su krumpliuotu slankikliu. Savo ruožtu krumpliuotas slankiklis sujungtas su automatinio valdymo pavara.Didžiausią cirkuliacinio rato užpildymą atitinka, kai iš hidropavaros slankiklis pilnai išslenka (42 ±1 mm). Perslenkant krumpliastiebiui į korpuso vidų, veikiant automatinei valdymo pavarai, samtelinių vamzdelių krumpliaračiai esantys sukibime su velenu – krumpliaračiu persisuka ir įveda vamzdelius tepalo cirkuliacinį srautą, dėl to alyva pro vamzdelių žiotis ir toliau per tuščiavidurius pirštus, kanalu stebulėje, nuvedimo atvamzdį patenka į dyzelio tepimo sistemą.

Samtelinių vamzdelių žiočių padėties pakeitimas cirkuliacinio tepalo srauto atžvilgiu keičia alyvos pripildymo laipsnį. Dėl to keičiasi turbinračio sukimosi greitis prie to paties siurbliaračio sukimosi greičio.

Galimas cirkuliacinio srauto stabdymas išnyksta tada kai samteliniai vamzdeliai pasukami į srautą didžiausiu diametru.
Su hidropavaros vertikaliuoju velenu per kardaninį veleną sujungtas velenas, ant kurio pritvirtinta aušinimo ventiliatoriaus sparnuotė.

1.5. Sinchroninio sužadinimo agregato pavara.

Sinchroninio sužadinimo agregato inkaro velenas sukamas galinio paskirstymo reduktoriaus per veleną, tarpinę atramą , diržinę pavarą ir guolių korpusą.

Tarpinė atrama naudojama kaip atrama velenui ir dėl sukimo perdavimo sinchroninio sužadintojo velenui.

Atramą sudaro cilindro formos korpusas, su ąsomis tvirtinti prie pagrindo. Vidinis jo paviršius pratekintas pagal rutulinių guolių išmatavimus, kuriuose sukasi velenas. Guoliai uždaryti dangteliais su sandarinimo žiedais. Iš abiejų veleno galų ant kūginių antgalių su įvarža užpresuotos jungės.

Ant vienos iš jungių užpresuotas skriemulys. Ertmė tarp korpuso ir dangtelių montuojant užpildoma alyva. Alyvos papildymui eksploatacijos metu įrengta skylė su kamščiu.

Guolių korpusas (4. pav.) naudojamas sukimo perdavimui nuo tarpinės atramos sinchroninio sužadinimo agregato velenui. Skriemulys 12 uždėtas ant veleno 5 kūginio galo su pleištu, gauna sukimą nuo tarpinės atramos skriemulio per diržinę pavarą. Skriemulys pritvirtintas veržle 14. Ant kito veleno galo uždėta pusmovė 4. Velenas 5 remiasi dviem rutuliniais guoliais 10 įstatytais į korpuso 8 ištekinimą. Guolius ir pusmoves nuo ašinio pasislinkimo ant veleno ir korpuse prilaiko žiedai 18 ir 19, cilindrinės poveržlės 7 ir dangtelis 6. Guoliai uždengti dangteliais su sandarinimo žiedais 11. Guolių tepimas atliekamas analogiškai kaip ir tarpinės atramos guolių. Guolių korpusas tvirtinasi prie to paties pagrindo kaip ir sinchroninio sužadinimo agregatas.

Sinchroninio sužadinimo agregato velenas su guolių korpuso velenu sujungtas per movą. Diržų įtempimui reguliuoti, pagrindas tvirtinasi prie rėmo reguliavimo varžtais.

4. pav. Guolių korpusas
1 – sinchroninio sužadinimo aparato velenas; 2,4 – –; 3 – žiedas; 5 – velenas; 6 – dangtelis; 7 – cilindrinis žiedas; 8 – korpusas; 9 – kamštis; 10 – rutulinis guolis; 11,19 – žiedai; 12 – skriemulys; 13 – poveržlė; 14 – veržlė; 15 – pirštas; 16, 17 –;
1.6. Dvimašinio aparato pavara

Sukimo momentas nuo priekinio paskirstymo reduktoriaus, per apatinio veleno pavarą, kurią sudaro (5. pav.) velenas 6, dvi jungės ir du diskų paketai. jungė 5 užpresuota ant veleno galo, o jungė 8 sujungta per išdrožinį sujungimą. Į veleno galo ištekinimą įmontuotas sandarinimo žiedas 7, kuris neleidžia ištekėti alyvai iš ertmės, veikiant pavarai.
Alyvos papildymui, jungėje 8 numatyta kiaurymė užsandarinama kaiščiu 10. Pavara pire dvimašinio agregato jungės 1 ir prie paskirstymo reduktoriaus jungės 9, prijungiama varžtais 4 per diskinį paketą 2, surinktą iš 18-kos plokštelių. Iš abiejų paketų pusių po varžtais padedamos sferinės poveržlės 3, kurios leidžia pasikreipti diskams, taip kompensuojama velenų sujungimo paklaida.

5. pav. Dvimašinio agregato pavara
1 – dvimašinio agregato jungė; 2 –diskų paketas; 3 – sfrerinė poveržlė; 4 – varžtas; 5 – jungė; 6 – velenas; 7 – sandarinimo žiedas; 8 – jungė; 9 – paskirstymo reduktoriaus jungė; 10 – kaištis

1.7. Jungiamieji velenai ir movos

Dyzelio alkūninio veleno sujungimui su priekiniu paskirstymo reduktoriumi naudojama dviguba plokštelinė mova. (pav. 6, a) Ji sudaryta iš lietos plieninės traversos 3, turinčios galuose po tris ąseles, kuriomis tvirtinamos plokštelinės movos 2, surinktos iš plieninių diskelių( po 22 vienetus), kurių vieno storis 0,5 mm. Viena mova prijungta varžtais 7 su sferinėmis poveržlėmis 6 prie reduktoriaus jungės ąselių, kita prie generatoriaus jungės ąselių.
Jungės 1,4 ir generatoriaus veleno jungė tvirtinami ant velenų kūginių galų su įvarža.
Sferinės poveržlės 6 dedamos po veržlėmis 5 leidžia išsilenkti movos diskams esant netiksliam centravimui velenų sujungimuose. Plokštelinės movos lanksčios deformacijos dėka įgalina santykinį sujungtų velenų sukimąsi esant jų nesutapimui. Tokia pat mova naudojama ir reduktoriaus veleno sujungimui su kompresoriaus velenu.
Galinis paskirstymo reduktorius sujungtas su dyzelio alkūniniu velenu plokšteline mova ir tarpiniu velenu (pav. 6, b) tarpinį veleną sudaro dvi jungės 8 ir 9 iš kurių vienas turi išdrožinį antgalį, o kitas išdrožinę įvorę.išdrožos padarytos su evolventiniu profiliu. Išdrožinės įvorės gale, vidinėje jos pusėje, pratekinta išėma, į kurią įsistato guminis sandarinimo žiedas 11, sulaikantis konsistencinį tepalą, kuriuo sutepamos išdrožos surenkant movą. eksploatacijos metu tepalas papildomas pro kūginę angą su sriegiu padarytu veleno jungėje. Tarpinio veleno jungės sujungtos varžtais, viena su variklio alkūninio veleno junge 4, kita per plokštelinę movą su paskirstymo reduktoriaus junge 1. Jungės užpresuotos ant velenų kūginių galų karštame būvyje.
Sinchroninio sužadintuvo velenas , kuris sukimo momentą gauna nuo tarpinio veleno, sudarytas ši dviejų jungių 12 (6, c) su vamzdiniais antgaliais ant kurių užvyniota plieninė 6mm skersmens viela sudaranti spyruoklę 13. spyruoklė savo galais įtvirtinta jungėse 12. Reduktoriaus ir sinchroninio sužadintuvo jungės 1 užpresuotos ant velenų karštuoju būdu.
Spyruoklinės pavaros sujungimas pakeitė anksčiau naudotus, greitai susi dėvinčius guminius sujungimus.
Šilumvežiuose TEM2, dvimašinio agregato ir traukos elektros variklių aušinimo ventiliatorių pavarai naudojami diržai. Dvimašinis agregatas ir aušinimo ventiliatorius varomi nuo generatoriaus devynių eilių skriemulio trapecinių diržų pagalba.
a)

c)
b)
6. pav. Sujungiamieji velenai ir movos
a – plokštelinė mova; b – tarpinis velenas su plokšteline mova; c – jungiamasis sužadinimo agregato velenas; 1, 4, 8, 9, 12– jungės; 2 – plokštelinė mova; 3 – traversa; 5 – veržlė; 6 – sferinė poveržlė; 7 – varžtas; ; 10 – sandariklis; 11 – sandarinimo žiedas;

2. Veleno skaičiavimas
Velenai skaičiuojami,kaip sijos ant šarnyrinių atramų. Skaičiuojant velenus veikiančių jėgų bei momentų dydis jų kryptis ir kitimo pobūdis yra žinomi. Konstruktyviai imamas arba yra žinomas guolių skaičius, guolių konstrukcija, atstumas tarp guolių bei veikiančių jėgų.
Daugeliu atveju apkrovų pasiskirstymas ant guolių darbinių paviršių yra žinomas, todėl imama, kad apkrovos yra vienodai išskirstytos arba sukoncentruotos detalių lietimosi paviršių viduryje. Į trinties jėgas guoliuose ir ant veleno uždėtų detalių bei veleno nuosavą masę neatsižvelgiama. Išimtį sudaro tik tie atvejai, kai detalių masė išreiškiama tos pačios eilės dydžiu, kaip ir pagrindinės apkrovos.
Velenai skaičiuojami dviem etapais, pirmiausia randamas veleno skersmuo, po to – nustatomas tikrasis veleno stiprumo atsargos koeficientas.
Skaičiuojant velenus, pagrindinį apkrovimą sudaro lenkimo M1 ir sukimo MS momentai, kurie sukelia veleno lenkimą ir sukimą. Į tempimo ir gniuždymo jėgų veikimą paprastai neatsižvelgiama.
Apytiksliai veleno skersmuo nustatomas iš leistinųjų sukimo įtempimų lygties:

; (2.1)

čia: -veleno skerspjūvio polinis atsparumo momentas, m3;

– leistinieji sukimo įtempimai, Pa.

Kadangi neatsižvelgiama į lenkimo momentą, leistinieji įtempimai imami žymiai mažesni.

Iš (2.1) lygties veleno skersmuo:

. (2.2)
Tiksliau skaičiuojant veleno skersmenį, reikia nustatyti pavojingojo pjūvio lenkimo ir sukimo momentus.
Kai apkrovos veikia įvairiose plokštumose, reakcijos ir pavojingų pjūvių lenkimo momentai surandami dviejose tarpusavyje statmenose plokštumose.
Tuo būdu suminis lenkimo momentas:

; (2.3)
čia: – lenkimo momentas, veikiantis vertikalioje plokštumoje N . m;

– lenkimo momentas, veikiantis horizontalioje plokštumoje N . m

Ekvivalentinis momentas:
. ; (2.4)

čia: – sukimo momentas N . m;

– koeficientas, įvertinantis lenkimo ir sukimo momentų skirtingą sukimą;
Skaičiuojant krumpliaratinių reduktorių velenus, norint padidinti padidinti jų standumą, koeficientą imame .
Nustačius ekvivalentinį momentą, veleno skersmuo pavojingajame pjūvyje skaičiuojamas tik lenkimo įtempimams:

; (2.5)
čia: – leistinieji lenkimo įtempimai.
Leistinieji lenkimo įtempimai imami: angliniams plienams – 60 – 65 MPa, legiruotiems plienams – 70 – 90 MPa.
Apskaičiuotas veleno skersmuo suapvalinamas iki artimiausio skersmens pagal standartus.

3. Pasiūlymai aušinimo kameros ventiliatoriaus pavaros konstrukcijos patobulinimui
Kadangi hidropavaros velenas gauna sukimo momentą nuo tarpinės atramos ir perduoda jį per hidromovą ir kūginius guolius ventiliatoriaus sparnuotei, kurie tarpusavyje sujungti kardaniniu velenu. Šita konstrukcija yra gana masyvi ir pakankamai sudėtinga. Šitą pavarą būtų galima pakeisti elektros varikliu, kuris suktų sparnuotę.

Išvados
Šilumvežių pagalbiniai įrenginiai suprojektuoti gerai, jie užtikrina visapusišką šilumvežio funkcionavimą, jų pavaros taip pat dirba patikimai, užtikrina įrenginių veikimą. Tačiau visada bet kurį įrenginį ar bet kurią pavarą galima patobulinti, panaudojant naujas medžiagas, naujus mokslinius atradimus ir sprendimus. Į tai reikia investuoti nemažai lėšų. Kartais geriau ir patogiau pakeisti visa konstrukciją nei daryti tam tikrus patobulinimus.

Literatūros sąrašas
1. В. Е. Кононов, Н. М. Хуторянский, А. В. Сколин. „ТЕПЛОВОЗЫ“. 2005
2. Тепловозы типа ТЭ10М руководство по эксплотации и обслуживанию. Москва, 1985
3. K. Daukša, J. Mieliauskas ir kiti. „Mašinų detalės“. Vilnius: Mintis, 1973, 303p.

Leave a Comment