Laivo vairavimo sistema

Untitled

LIETUVOS AUKŠTOJI JŪREIVYSTĖS MOKYKLA

Laivų energetikos katedra

LAIVO PAGALBINIAI MECHANIZMAI

VAIRAVIMO SISTEMA (Tanker LCC)

Darbo vertintojas: V. Kuznecovas

Darbo autorius : 12-M-165gr. Eimantas Drachneris

Klaipėda, 2013

Turinys

Vairavimo sistemos paskirtis ir tikslas.

Vairavimo įranga skirta laivui valdyti. Burinius laivus galime valdyti vien tik keisdami buringumo centrą lyginant su laivo povandeninės dalies šoninio pasipriešinimo centru. Mažus laivus: katerius, jachtas, valtis – valdome tiesiog vairu su rumpeliu pasukdami laivelį reikiamu momentu,reikiama kryptimi, o didelius laivus – vairu su specialia įranga. Vairo speciali įranga skirta tam, kad laivu būtu galima lengviau manevruoti ir kad prireikus būtu galima laivą nukreipti mums norima linkme.

Laivo tanker LCC 4 plunžerių vairavimo mašina, reikalinga.

Kiekvienas laivas turi turėti pagrindinė ir atsarginę pavarą;

Laivas valdomas pagrindine vairo plunksna, būtu pasukimas iš 35o padėties viename borte į 35o padėtį kitame borte plaukiant laivui visu greičiu būtų atliekamas ne daugiau kaip per 28 sek.;

Laivas valdomas atsarginė pavara, laivui judant 0,5 maksimalios eigos, bet nemažiau kaip 7 mazgų greičiu, nuo 15° vieno iki 15° kito borto – ne ilgiau kaip per 60 sek.;

Laivas valdomas avarine pavara – judant 4 mazgų greičiu, turi būti galima persukti vairą nuo borto iki kito borto.

0x08 graphic0x08 graphic0x08 graphic0x08 graphic0x08 graphic0x08 graphicVairavimo sistemos schema, charakteringi pjūviai, bendras vaizdas.

0x08 graphic0x08 graphic0x08 graphic0x08 graphic

1- Rankinis uždarymo vožtuvas (V1, V2);

2 – Vairo poslinkio rankenos;

3 – Alyvos išsiplėtimo bakas (110 l talpa);

4 – Alyvos saugojimo bakas;

5 – Siurblio agregatai;

6 – Laivo 4 plunžerių vairavimo mašina.

Schemos elementų paskirtis, išdėstymo priežastys ir veikimo paaiškinimas.

Rankinis uždarymo vožtuvas, skirtas tam kad būtu arba sustabdytas arba leidžiamas tekėjimo kelias tarp dviejų vairo poslinkio reguliavimo sistemų, dažniausiai techninės priežiūros ar saugos tikslais.

Vairo poslinkio rankenos – skirtos duoti poslinkį vairui.

Alyvos išsiplėtimo bakelis – Išsiplėtimo bakas skirtas alyvos lygiui svyruoti, kai keičiasi apkrova ir alyvos temperatūra. Alyvos kiekio matavimui yra įrengtas alyvos lygio rodiklis Alyva labai imli drėgmei,todėl išsiplėtimo bake įrengiamas oro džiovintuvas iš silikogelio arba naudojamos įnertinės dujos (azotas).

Alyvos saugojimo bakas – skirtas laikyti alyvą saugiai nuo aplinkos veikiančių įvairių veiksnių.

Siurblio agregatai – sudaryti tam tikrą spaudimą sistemoje ir nukreipti alyvą tam tikra kryptimi.

Laivo 4 plunžerių vairavimo mašina – jis yra palengvinti šturvalo sukamąjį judesį, tais atvejais, kai šturvalui pasukti reikia daugiau jėgos, garantuoti greitą vairo plunksnos persukimą nuo vieno borto link kito.

Išdėstymo priežastis:

Vairavimo sistema sudaryta taip kad būtu sudaromas geras sistemos aptarnavimas.

Veikimo paaiškinimas:

Tepalai iš alyvos saugojimo bako keliauja į plėtimosi bakelį, iš jo keliauja į siurblio agregatus, alyva prieš pategdama į juos būna prafiltruojama sistemoje esančiais filtrais. Patekę į siurblių agregatus toliau keliauja į paskirstytuvus, kur jie yra nukreipiami jiems reikalinga tekėjimo linkme. Patekusi alyva į hidraulinius cilindrus ji yra reguliuojama taip kad valdytu tinkamai vairavimo plunksną.

Matavimo prietaisai sistemoje: Monometrai, bei termometrai.

Konstrukciniai ypatumai.

Laivas turi turėti:

Pagrindinė ir atsarginę pavarą;

Kintamo padavimo pagrindinį siurblį ir pagalbinį siurblį;

Slėgio daviklius;

Rankinius uždarymo vožtuvus;

Grįžtamo tepalo filtrus;

Tepalo rezervuarus;

Apsauginių vožtuvų bloką;

Paskirstytoją;

Perleidimoir palaikymo vožtuvai;

Vairo padėties indikatorius;

Vairo padėties indikatorius.

Skysčių savybės.

Vairavimo sistemoje naudojama hidraulinė alyva. Jos savybės :

Ekstremalių slėgių pernešimo geba;

Išlaiko didelius temperatūrų apkrovimus ir yra atspari nuosėdų bei kitų žalingų oksidacijos produktų formavimuisi;

Prailgintas alyvos tarnavimo laikas;

Puikus filtruojamumasis;

Puikus ilgaamžiškumas, atsparumas senėjimui;

Greitas oro atskyrimas, apsauga nuo putos formavimosi;

Apsaugo tiek plieninius, tiek bronzinius komponentus, netgi kai alyva yra užteršta vandenu arba sausomis oksidacijos medžiagomis.

Būdingos fizikinės charakteristikos:

Spalva

Skaidri

Kinematinis klampumas prie 40oC

32 cSt

Tankis prie 40oC

870 Kg/m3

Pliūpsnio taškas

>+200 oC

Stingio taškas

<-18 oC

Aptarnavimo instrukcija veikimo ir neveikimo metu.

Vairavimo įrenginys, nuo kurio tvarkingumo priklauso laivo manevringumasir saugumas, turi visuomet būti tvarkingas. Plaukiojimo metu vairo įrenginį ir jo valdymo mechanizmus būtina nuolat apžiūrėti ir jei reikia, tepti ne rečiau kaip kartą per eigos pamainą. Tiltelyje ir rumpeliniame skyriuje būtina iškabinti vairavimo mašinos eksploatavimo instrukcijas ir blokschemas, rodančias perėjimo tvarką nuo vienos vairo pavaros distancinio valdymo sistemos į kitą ir nuo vieno jėgos siurblio agregato į kitą.

12 valandų prieš išplaukiant laivui į jūrą būtina apžiūrėti vairo įrenginį, vairavimo mašiną ir patikrinti jos veikimą, pasukant vairą nuo vieno borto į kitą maksimaliu kampu, prieš tai įsitikinus ar nekliudo pašaliniai daiktai už laivagalio ir laivo viduje. Būtina tikrinti visus jėgossiurblių agregatus tiek pagrindinės, tiek pagalbinės vairo pavaros, taip pat avarinį energijos šaltinį, jeigu jis skirtas tik vairavimo mašinos maitinimui. Vairas turi būti lengvai pasukamas į abu bortus maksimaliu kampu. Tokiuose laivuose visišką parengimą ir tikrinimą būtina vykdyti ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. Be. nurodytų tikrinimų, ne rečiau kaip1 kartą per 3 mėnesius būtina vykdyti mokymus kaip naudotis vairo įrenginio avariniu valdymu, įjungiant valdymą tiesiogiai iš rumpelinės patalpų pagal nuo tiltelio perduodamas komandas turimomis ryšio priemonėmis. Mokymų ir tikrinimų datą bei rezultatus būtina įrašyti į laivo ir jėgainės žurnalus.

Literatūros sąrašas

1.http://www.laivosandelis.lt/lt/gamintojai/osculati/kateriu-ir-varikliu-iranga

2. http://en.wikipedia.org/wiki/Ship’s_wheel

3. http://www.mechanica.lt/lt/hidraulikos-alyvos

4. Stonkus, V. (2012). Laivo sandara ir įranga