Frezavimas
I. Saugaus darbo su frezvimo staklėmis taisyklės
1.Saugos integravimo principai
• Mašinos, kiek tai įmanoma, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad jokios judamosios dalys, technologinio proceso metu išmetamos (iškrentančios) apdorojamos medžiagos dalys, gamybos metu susidarančios dulkės, dujos, dūmai, pavojingi aerozoliai ir medžiagos, triukšmas, vibracija, elektros srovė, karštis, šaltis, spinduliuotė, gaisras ar sprogimas ir kt. negalėtų sužeisti ar pakenkti dirbančiųjų sveikatai.
• Mašinos, kiek tai įmanoma, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad rizikos nereikėtų mažinti saugos įtaisų pagalba .
• Stacionariąsias mašinas turėtų būti galima patikimai pritvirtinti prie pagrindo, sienos ar kitokios konstrukcijos.
Tvirtinimo elementai turi atlaikyti visokias atsirandančias apkrovas. Esant reikalui tvirtinimo metodo tinkamumas turi būti pagrindžiamas dokumentais.
• Stacionariosios ar mobiliosios mašinos, kurių nenumatoma pritvirtinti, turi būti stabilios.
• Dažniausiai mašina yra stabili, jeigu ji atitinka šias sąlygas:
nevirsta pastatyta ant 15° kampu pasvirusios plokštumos;
stabilumo ir apvirtimo momentų santykis yra ne mažesnis kaip
1,5.
2. Apšvietimas
• Apšvietimo sistemos stroboskopiniai efektai neturi sukelti nesusipratimų ar apgaulingo įsivaizdavimo apie judamąsias mašinos dalis ar judėjimo kryptį. Jei negalima išvengti nepageidaujamų stroboskopinių efektų, turi būti pakeistas apšvietimas, pvz., gali būti naudojamos žemos įtampos halogeninės lempos ar pastovaus intensyvumo apšvietimas..
• Operatoriaus regėjimo lauke mašinos judamosios dalys turi būti tokios formos ir spalvos, kad neinterferuotų su operatoriaus regėjimu.
Pavyzdžiui, aukštyn-žemyn judanti apsauga negali turėti horizontalių angų ar plyšių.
3.Valdymas
Valdymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad išorinis poveikis negalėtų priversti sistemą veikti pavojingai.
• Mašinos valdymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad vienu metu ji leistų atlikti tiek operacijų, kad nekiltų pavojus.
• Elektriniai avarinio stabdymo įtaisai turi veikti nepriklausomai nuo bet kokio užprogramuojamo elektroninio valdymo.
• Turi būti sukurta tokia valdymo sistema, kad apsaugos įtaisui sustabdžius judančią mašiną, ją įjungti būtų galima naudojant įprastus mašinos paleidimo įtaisus ir tik tada, kai apsaugos įtaisas grąžinamas į padėtį “paruošta pozicija”. Pakartotinai įjungti būtų galima tik tada, kai apsaugos įtaisas yra grąžinamas į vietą ir įjungimas nekelia jokios rizikos.
• Mašinų valdymo sistema turi perspėti savaiminį netikėtą įsijungimą, t.
y. nutrūkus mašinos darbui vėl netikėtai pradėta tiekti energija neturi įjungti mašinos ir ji neturi pradėti judėti. Tačiau tuo atveju, kai toks netikėtas įsijungimas nekelia jokios rizikos, šis reikalavimas netaikomas. Šis reikalavimas taip pat netaikomas nešiojamosioms rankinėms mašinoms.
4. Valdymo sauga
• Staklės turi būti aprūpintos tinkamais valdymo įtaisais, kad juos būtų galima įjungti lengvai ir nepavojingai. Jie turi būti sukonstruoti ir sumontuoti taip, kad būtų neįmanomas atsitiktinis (netyčinis) jų įjungimas ir kad iš valdymo vietos būtų galima matyti visas pavojaus zonas. Jeigu toks stebėjimas (matomumas) neįmanomas, paleidimo įtaisas turi būti aprūpintas aiškiai išsiskiriančiu ir suprantamu perspėjamuoju signalu, kuris automatiškai įsijungtų anksčiau negu įjungiama mašina.
• Staklės, kurios kelia specifinius pavojus ir kurios sukonstruotos su nuotoliniu valdymu, pvz., radijo, šviesos ar garso bangomis, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, turi būti imtasi specialių saugos priemonių, kad būtų neutralizuota ypatinga rizika.
• Staklių, kurios numatytos valdyti iš kelių valdymo vietų, paleidimas turi būti galimas tik iš vienos vietos.
• Valdymo rankenų judėjimo kryptis turi atitikti mašinos judėjimo kryptį.
Toks principas – sveiko proto ir visuotinai pripažintos taisyklės mišinys
• Valdymo įtaisai operatoriui turi būti lengvai pasiekiami.
Dažniausiai mašinos darbo metu naudojami valdymo įtaisai turi būti išdėstyti optimaliai operatoriaus pasiekiamoje ir matomoje zonoje, kad jis išvengtų nepatogių judesių ir bereikalingų apkrovų .
• Valdymas dviem rankomis turi tenkinti šiuos reikalavimus:
1. mašinos judėjimas turi prasidėti tik esant sinchroniškam abiejų rankų judėjimui. Rekomenduojamas sinchroniškumo laipsnis 0,2 – 1 sekundės ribose;
2. prieš pakartotinai įjungiant mašiną abu valdymo įtaisai turi būti sugrąžinti į pradinę padėtį.
• Darbą palaikantis valdymo įtaisas, t.y. valdymo įtaisas su “besroviu”
(normaliai atdaru) kontaktu, turi tenkinti reikalavimus:
1. mašina gali pradėti judėti (ar atlikti kitą funkciją) tik paveikus valdymo įtaisą. Kai toks valdymo įtaisas atleidžiamas, jis automatiškai turi grįžti į pradinę padėtį ir mašina turi sustoti;
2. valdymo įtaisas turi būti įrengtas taip, kad operatorius galėtų gerai matyti visas pavojaus zonas, bet tokiu atstumu, kad negalėtų jų pasiekti. Kai valdymo įtaisas paveiktas, operatorius neturi turėti galimybės pasiekti pavojaus zonų, kol pavojus neutralizuojamas (t. y.
kol judėjimas nutraukiamas).
Esant specialiems atvejams mašinos judesiai gali būti sustabdomi ne tik dėl to, kad valdymo įtaisas be poveikio, bet ir kai šie įtaisai yra staigiai paveikiami “iškart žemyn” (trijų pozicijų jungiklis, taip vadinamas “avarinio stabdymo jungiklis”).
• Kai viena mašina kartu dirba keli operatoriai, naudodami 3.2.4 ar
3.2.5 punktuose apibūdintus valdymo įtaisus, prieš mašiną paleidžiant visi valdymo įtaisai turi būti operatorių paveikiami.
• Tuo atveju, kai mašina gali būti valdoma skirtingais būdais, pvz., naudojant dvirankį valdymo įtaisą, skirtingų valdymo metodų perjungimas, jei jis galėtų kelti pavojų, turi būti atliekamas panaudojant valdymo raktą.
• Valdymo įtaisų mechaninis pasipriešinimas, judėjimo kryptis ir kelias turi būti suderinti su mašinos greičiu, mašinos dalių judėjimu ir darbo preciziškumo (tikslumo) reikalavimais, tuo siekiant, kad mašina būtų valdoma saugiai, ir operatorius valdymo metu nepatirtų bereikalingų apkrovų. Ypač į tai turi būti atsižvelgiama, kai tuo pačiu metu atliekamas valdymo įtaisų paleidimas ir pozicijos parinkimas. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į pirštinių ar sunkios avalynės panaudojimą.
Dirbant valdymo įtaisais tuo pačiu metu neturi būti reikalinga jėga ir tikslumas.
Pastaba. Atitinkami pasipriešinimo dydžiai:
pirštais valdomų įtaisų 3 – 10 N; delnais valdomų įtaisų 5 – 15 N; pėdomis valdomų įtaisų 20 – 45 N; kojomis valdomų įtaisų 45 – 90 N.
• Dažnai spaudomi pedalai, kur tai įmanoma, turi būti aprūpinti atramomis kulnui.
• Valdymo įtaisų forma turi atitikti tą galūnių dalį (pirštą, delną, pėdą), kuri bus naudojama valdant įtaisus. Mygtukų, rankenų ir panašių įtaisų dydis turi būti suprojektuotas atsižvelgiant į reikalingą panaudoti jėgą.
• Kur galima apsirikimo rizika, valdymo įtaisai turi išsiskirti savo forma, paviršiumi, spalvomis ir turi būti pažymėti simboliais.
• Valdymo įtaisai, kurie gali įkaisti ar atšalti, turi būti izoliuoti.
• Kontrolės įtaisai ir indikatoriai (pvz., rodykliniai ir skaitmeniniai prietaisai) turi būti lengvai suprantami ir logiškai pateikti reikiamą informaciją. Standartiniai, maksimalūs ir pavojingi dydžiai turi būti aiškiai pažymėti .
• Kontrolės įtaisai ir indikatoriai, kiek tai įmanoma, turi būti natūraliame operatoriaus regėjimo lauke.
• Kontrolės įtaisų ir indikatorių bei valdymo įtaisų sureguliavimas turi būti atliekamas vienu metu tam tikrais laiko tarpais.
• Valdymo įtaisų judėjimo kryptis turi būti logiškai susieta su kontrolės įtaisų ar indikatorių parodymais.
5. Apsauga nuo mechaninių pavojų
• Stacionarių staklių pritvirtinimas ant tvirto pamato, sienos ar kitos konstrukcijos turi būti aprašytas naudojimo instrukcijoje.
• Staklės, kurios nuimamos ir laikinai nenaudojamos, pvz., nuo traktoriaus nuimti padargai, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad jas būtų galima padėti saugiai ir jos neapvirstų.
• Staklės, tai įmanoma, turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad jos neturėtų išsikišusių dalių, aštrių kampų ir briaunų, siaurų išpjovų ar skylių, tuo siekiant panaikinti sužeidimo pavojų ir palengvinti staklių valymą. Jei tokių dalių neįmanoma išvengti ir jos gali sužeisti, jos turi būti apsaugotos ar uždengtos. Valcuoto metalo tinklai gali sužeisti pirštus ir todėl jie, kaip apsauginiai skydai, neturėtų būti naudojami tose vietose, kur pirštai gali patekti į tinklo akutes, kai žmogus krisdamas gali griebtis už ekrano.
II. Frezavimo staklių tipai ir konstrukcijos
Universalios tekinimo, grežimo, frezavimo, šlifavimo ir pjovimo staklės skirtos medžiui, plastikui, metalui
[pic]
[pic]
Horizontaliųjų konsolinių staklių stalas juda trimis viena į kitą statmenomis kryptimis: horizontalia skersine bei išilgine ir vertikalia.
Horizontaliose frezavimo staklėse špindelio padėtis erdvėje yra horizontali.
Labai universaliomis konsolinėmis frezavimo staklėmis atliekami įvairiausi frezavimo darbai. Šiose staklėse būna 2 špindeliai: vienas –
horizontalus, kitas – pasukamas. Pasukamąjį špindelį galima nustatyti bet kuriuo kampu į apdirbamąjį ruošinį. Atskiras elektros variklis suteikia sukamąjį judesį špindeliui.
III. Frezavimo darbuose naudojami pjovimo įrankiai
Frezavime naudojamos frezos yra kelių tipų: cilindrinės, galinės, diskinės, pirštinės, modulinės, fasoninės. Plokštumos gali būti būti frezuojamos cilindrinėmis arba galinėmis frezomis. Atsisžvelgiant į sukimosi ir ruošinio pastūmos kryptis, frezavimas būna dviejų rūšių:
1)frezavimas prieš pastūmą, kai frezos sukimo ir pastūmos kryptys yra priešingos; 2) frezavimas pagal pastūmą, kai šios kryptys sutampa.
Frezuojant antruoju būdu gaunamas glotnesnis detalės paviršius.
[pic]
Frezų tipai: a, b,c – cilindrinė ir galinės frezos; d, e – diskinė ir pirštinė galinė freza stačiakampių griovelių frezavimui; f – pirštinė galinė freza pakopų frezavimui; g – pirštinė freza kontūriniams paviršiamas frezuoti; h- speciali pirštinė freza reljefinio paviršiaus frezavimui; i –
kampinė diskinė freza griovelių frezavimui; j – fasoninė spindulinė freza grioveliui frezuoti; k – galinė freza kruplių frezavimui.
[pic]
Cilindrinės frezos su sraigtiniais dantimis ir galinės frezos danties elementai:
a) cilindrinės frezos elementai; b)galinės frezos danties elementai.
[pic]
5 2
Frezos dantų ir tekinimo peilių darbinės dalies paviršiniai kampai yra analogiški. Cilindrinės frezos dantis susideda iš šių elementų: priekinio paviršiaus 1, pjovimo briaunos 2, juostelės arba nuožulos 3, užpakalinio paviršiaus 5. Cilindrinių frezų sraigtinės pjovimo briaunos kilimo kampas (
yra 20…40( . Danties pjaunačiojoje dalyje yra priekinis kampas ( (10…30()
ir užpakalinis kampas ( (greitapjovio plieno frezų 12…30().
Galinės frezos būna vientisinės ir surenkamosios su įstatomais dantimis. Galinių frezų pjovimo briauna yra sudėtingesnės formos. Ją sudaro pagrindinė pjovimo briauna 1, pereinamoji briauna 2 ir pagalbinė pjovimo briauna 3. Galinės frezos dantis turi pagrindinį kampą plane ( (45…60(), pagalbinį kampą plane (1 (5…10() ir pereinamąjį kampą plane (0 ((0=(/2).
Pereinamosios briaunos ilgis būna 1…1,5 mm.
IV. Ruošinių tvirtinimo įtaisai ir priemonės
Pagrindiniai tvirtinimo įtaisai yra šie: laikikliai, laiptuotos kaladėlės, spaustuvai.
[pic] [pic]
a)Laikiklis b)Laiptuotas laikiklis
V. Frezavimo staklėmis atliekami darbai
Horizontaliosiomis ir vertikaliosiomis yra frezuojami:
a) Horizontalūs paviršiai, kurie yra frezuojami horizontaliosiomis frezavimo staklėmis cilindrinėmis frezomis ir vertikaliosiomis frezavimo staklėmis – galinėmis frezomis. Cilindrinėmis frezomis tikslinga frezuoti iki 120 mm pločio horizontalius plokščius paviršius. Plokšti horizontalūs paviršiai dažniau apdirbami galinėmis frezomis, nes toks frezavimas yra našesnis ir tolygesnis už cilindrinį frezavimą, apdirbama didesniu tikslumuir gaunamas mažesnio šiurkštumo apdibtas paviršius.
b) Vertikalūs plokšti paviršiai, kurie frezuojami horizontaliosiomis frezavimo staklėmis – pirštinėmis frezomis.
c) Nuožulnūs plokšti paviršiai ir nuožulos, kurie frezuojami vertikaliosiomis frezavimo staklėmis galinėmis ir pirštinėmis frezomis.
Nuožulos frezuojamos horizontaliosiose frezavimo staklėse vienakampėmis frezomis.
d) Sudėtingi paviršiai – horizontaliosionis frezavimo staklėmis. Paviršių apdirbimo tiklumas priklauso nuo to, ar standžiai frezos įtvirtintos ant spraudiklio.
e) Stačiakampiai grioveliai ir pakopos – ir pirštinėmis galinėmis frezomis horizontaliosiomis ir vertikaliosiomis frezavimo staklėmis.
f) Kampiniai grioveliai – kampinėmis diskinėmis frezomis, o fasoniniai grioveliai – fasoninėmis dikinėmi frezomis horizontaliosiomi frezavimo staklėmis.
g) ”Kregždės uodegos” tipo grioveliai frezuojami vertikalioiomis frezavimo staklėmis dviem traukimais: stačiakampis griovelis – pirštine freza, paskui nuožulos – vienakampe galine freza.
h)T formos grioveliai – iš pradžių frezuojamas stačiakampio profilio griovelis pirštine freza, paskui frezuojama T formos freza.
i)Uždari pleištiniai grioveliai – frezuojami pirštinėmis frezomis.
Frezuojant pleištinius griovelius labai svarbu, kad jie būtų reikalingo tikslumo, nes nuo to priklauso pleištinio sujungimo kokybė.
j)Segmentiniams pleištams grioveliai frezuojami horizontaliosiomis frezvimo staklėmis diskinėmis frezomis. Ruošiniui suteikiama vertikali pastūma.
k) Fasoniniai paviršiai – frezuojami horizontaliosiomis ir vertikaliosiomis frezavimo staklėmis atitnkamo profilio fasoninėmis frezomis. Platūs fasoniniai profiliai apdirbami fasoninių frezų rinkiniu.
Praktikos darbo aprašymas:
Duota detalė grūdinto plieno strypeliai kurių ilgiai yra 106 mm . , o skersmuo 12,6 mm. Iš kurių reikia padaryti 106mm ilgio , 9mm pločio ,
9mm aukščio. Pirmiausia viena strypelį , kaladėlių pagalba įtvirtiname į spaustuvus . Patikrine , kad ruošinys nejuda priartiname frezos grąžtą ir nuimame nulinį sluoksnį . Po to leidziame frezos gražtą kas 0,5 mm .
Nufrezavę tam tikrą sluoksnį detalę apverciame ant nufrezuotos pusės ir kartojame ta patį procesą ką ir pradžioję darėme
. Paėme naują grūdinto plieno strypelį ir vėl atliekame tokias pačias operacijas . Paskui sudedame abu ruošinius ir įspaudę į spaustuvus vėl frezuojame dar nefrezuotus paviršius
. Taip darome todėl , kad darbas būtų greitesnis . Frezavimo greitis dar ir priklauso nuo to koks plieno kietumas. Jei ruošinys yra daug kietas tai apsukų skaičius bus mažas,bei grąžtą leisime kuo mažesniu storiu . O jegu ruošinys ir minkšto lydinio galima didinti apsukų skaičių bei padidnti frezavimo storį.
[pic]
Vertikaliosios konsolinės frezavimo staklės 6P12.
Frezuojami įvairūs paviršiai galinėmis, pirštinėmis ir fasoninėmis frezomis. Staklių stalas slenka trimis kryptimis: vertikaliai, skersai horizontaliai ir išilgai horizontaliai. Staklių špindelis 1 atlieka pagrindinį judesį, t.y sukasi apie vertikalią ašį. Daugelio staklių špindelinė galvutė 2 gali būti pasukama vertikalioje plokštumoje. Šitaip pasukus, galima frezuoti nuožulnias plokštumas.
Vertikaliųjų konsolinių frezavimo staklių elementai:
1 – špindelis; 2 – špindelindžiai turi bū– konsolė; 4 – pagrindas; 5 –
skersinės rogės; 6 – stalas; 7 – kolona.
Universaliosios konsolinės frezavimo staklės 6P82.
Šiomis staklėmis galima frezuoti ir sraigtinius grivelius, nes ruošinys pasukamas sraigtinio griovelio kampu.
1 – stovas; 2 – pastūmų dėžė; 3 – pastūmų perjungimo mechanizmų dėžė; 4 –
rankena pastūmoms perjungti; 5 – pagrindas; 6 – konsolė; 7 – skersinės rogės; 8 – pasukama apie vertikalią ašį dalis; 9 – stalas; 10 – rankena išilginei pastūmai įjungti; 11 – frezos spraudiklio laikikliai; 12 –
špindelis; 13 – gembė; 14 – stovo dalis, kurios viduje yra pavarų dėžė; 15
– valdymo mygtukų pultas; 16 – limbas su špidelio sukimosi dažnių skale; 17
– pagrindinis variklis; 18 – špindelio sukimosi dažniams perjungti mechanizmų dėžė.
Cilindrinės frezos:
a) su tiesiais dantimis; b ir c)s⁵牳楡瑧湩慩獩搠湡楴業൳u sraigtiniais dantimis