Matematikos istorija

2.Apie trikampius 1psl.3.Apie lygiašonį trikampį,Talis Miletietis 2 psl.4.Apie trikampio kampų sumą 2- 3 psl.5.Atkarpų skaičiavimas XVII – XVIIIa. 3 psl.6.Euklido pradmenų aksiomos 4 psl.7.Dvisieniai ir daugiasieniai kampai 4 psl.8.Žymieji matematikai 4 psl.9.Archimedas ( 287- 212 m. pr. m. e. ) 5- 7 psl.10.K. F. Gausas. ( 1777- 1855 ) 7- 8 psl.11.Ptolomėjus 9- 10 psl.12.Pitagoras 10- 11 psl.13.Talis Miletietis 11- 12 psl.14.Rene Dekartas 13 psl.15.Enrikas Ferma ( 1901- 1951 ) 14 psl.

Projekto apibendrinimas Šiame darbe jūs rasite informacijos apie matematikos istoriją, matematinių terminų kilmę. Taip pat pateikėme šešių žymiausių matematikų trumpas biografijas, nuotraukas. Ar žinote, kad didelė dalis geometrijos terminų atsirado senovės Graikijoje. Štai keletas terminų. Planimetrija- matuoju plokštumą. Diametras- skersmuo, kiaurai matuojantis. O dabar pateiksime truputi informacijos apie žymiausius matematikus. Archimedas- jis buvo žymiausias senovės matematikas ir fizikas. Archimedas buvo taip įsitraukęs į darbą, kad net pirtyje nenustodavo braižyti.Gausas pirmasis pastebėjo dėsningumą, kad 1+100 yra lygus 2+99.Talis Miletietis kaip visi graikų mokslininkai domėjosi ypač geometrija. Jis įrodė, kad skersmuo skritulį dalija pusiau.Rene Dekartas gyvendamas Olandijoje parašė žinomas knygas. Pvz.” Samprotavimas apie metodą”, “ Filosofijos pradai “.

Kai kurių terminų ir sąvokų kilmė

Didelė dalis šiandien mokykloje vartojamų geometrijos terminų (pavadinimų) atsirado dar senovės Graikijoje. Kai kurie graikiški terminai jau senovėje, o po to ir viduramžiais buvo išversti į lotynų kalbą, kurią daugelį amžių vartojo mokslininkai. Todėl dauguma matematikos terminų yra kilę iš graikų arba lotynų kalbos. Štai keletas pavyzdžių:1. Planimetrija – viduramžių žodis, kilęs iš lotyniškojo planum – plokštuma ir graikiškojo metreo – matuoju.2. Figūra – lotyniškas žodis, reiškiantis išvaizdą, pavidalą, brėžinį. Šis terminas visų vartojamas jau nuo XII amžiaus. 3. Linija sudaryta iš lotyniško žodžio linea (brūkšnys , linija), savo ruožtu kilusio iš žodžio linum – linas, lininis siūlas, virvė, virvelė. Virvele arba virve naudojosi romėnų matininkai.

4. Diametras – iš graikiškojo diametros – skersmuo, kiaurai matuojantis.

* * *

STATUSIS KAMPAS – viena seniausių geometrijos sąvokų. Ji siejama su žmogaus ir kitų aplinkos daiktų vertikalios padėties vaizdiniu. Teiginys, kad dviejų gretutinių kampų suma lygi dviem statiesiems kampams, t.y. 2d (d – prancūziško žodžio droit ,,status” pirmoji raidė), buvo daug kartų patikrintas praktikoje, jį suformulavo dar senovės babiloniečiai ir egiptiečiai. Kaip pasakoja Eudemas Rodietis (IV a.pr.m.e.), parašęs pirmąją pasaulyje matematikos istoriją, kryžminių kampų lygybę pirmasis įrodė įžymus senovės graikų filosofas ir matematikas TALIS MILETIETIS (VII – VIa.pr.m.e.).

Apie trikampius

Trikampis – paprasčiausia uždara tiesinė figūra, viena pirmųjų, kurios savybes žmogus pažino dar žiloje senovėje. Su šia figūra dažnai būdavo susiduriama praktiniame gyvenime. Nuo amžių statyboje taikoma trikampio standumo savybė įvairiems statiniams ir jų detalėms sutvirtinti. Trikampių brėžinių ir trikampių uždavinių randama papirusuose, senose indų knygose ir kituose senovės dokumentuose. Senovės Graikijoje trikampių mokslą plėtojo Jonijos mokykla, kurią įkūrė Talis VIIa.pr.m.e., ir Pitagoro mokykla. Jau Talis įrodė, kad trikampį nustato viena kraštinė ir du prie jos esantys kampai. Vėliau visą trikampių teoriją plačiai išdėstė Euklidas savo pirmojoje ,,Pradmenų” knygoje. Trikampio sąvoka istoriškai rutuliojosi turbūt šitaip: iš pradžių buvo nagrinėjami tik taisyklingi, paskui lygiašoniai ir pagaliau įvairiakraščiai trikampiai.

Apie lygiašonį trikampį. Talis Miletietis Lygiašonis trikampis pasižymi tokiomis geometrinėmis savybėmis, į kurias žmogus atkreipė dėmesį dar senovėje. Ahmeso papiruse esančiuose trikampių uždaviniuose svarbią vietą užima lygiašonis ir statusis trikampis. Praktikoje dažnai buvo taikoma lygiašonio trikampio pusiaukraštinės savybė. Ši pusiaukraštinė kartu yra ir aukštinė, ir pusiaukampinė. Daugelyje kalbų vartojamas terminas ,,mediana” (pusiaukraštinė) kilęs iš lotyniškojo žodžio ,,mediana”, reiškiančio ,,vidurinė” (linija). Kad lygiašonio trikampio kampai prie pagrindo lygūs, senovės babiloniečiai žinojo jau prieš 4000metų.

Talis Miletietis, kilęs iš pagrindinio Jonijos miesto, laikomas graikų filosofijos ir mokslo pradininku. Filosofiškai jis aiškino, kad pasaulis ne chaotiškas, o dėsningas. Jis manė, kad vanduo yra visko pradžia. Iš vandens atsirado visa, kas egzistuoja, ir juo galų gale vėl viskas pavirsta. Talio filosofinės veiklos istorinė reikšmė yra ta, kad jis žengė ryžtingą žingsnį nuo mitologinės pasaulėžiūros prie mokslinės materialistinės pasaulio sampratos. Beveik visi senovės graikų filosofai kruopščiai darbavosi matematikoje, ypač geometrijoje. Proklas nurodo, jog Talis Miletietis įrodė, kad skersmuo dalija skritulį pusiau, kad kampas, įbrėžtas į pusapskritimį, yra status, kad kryžminiai kampai lygūs, kad lygiašonio trikampio kampai prie pagrindo lygūs ir kt. Šiuos teiginius iš dalies jau buvo atskleidę babiloniečiai ir egiptiečiai. Tačiau babiloniečių ir egiptiečių geometrija buvo daugiausia praktinio ir taikomojo pobūdžio, o graikų geometrija siekė įrodyti, kad geometriniai teiginiai teisingi ne tik atskiru, atsitiktiniu, bet ir kiekvienu atveju. Taikydami bendro pobūdžio įrodymus, pamažu eidami nuo vienos tiesos prie kitos, graikų matematikai sukūrė geometrijos mokslą. Griežta logine kryptimi geometriją pirmieji pasuko Jonijos mokyklos geometrai. Šią mokyklą įkūrė Talis. Talis buvo susipažinęs ir su babiloniečių astronomija. Platonas, garsus IVa.pr.m.e. graikų filosofas, pasakoja, kad Talis, stebėdamas žvaigždes, įkrito į šulinį, o greta stovinti moteriškė pasišaipė iš jo sakydama: ,,Nori žinoti, kas dedasi danguje, o kas po kojomis, nemato…” Talis padarė keletą atradimų astronomijoje: nustatė ekvinokcijų ir solsticijų laiką, apskaičiavo metų trukmę, Talis Milenietis pirmasis pastebėjo Mažuosius Grįžulo ratus ir kt.

Apie trikampio kampų sumą

Trikampio kampų sumos savybė empiriškai buvo pastebėta tikriausiai dar senovės Egipte, tačiau mus pasiekusios žinios apie įvairius jos įrodymus priklauso daug vėlesniam laikotarpiui. Prokolas tvirtina, kad pagal Eudemą Rodietį įrodymą atrado dar pitagoriečiai. Proklas rašo: ,,Pitagoras pirmasis sukūrė geometrijos principus”. Pitagoriečiai padėjo formuotis geometrijos mokslui, pagrįstam aksiomomis ir įrodymais.

Euklidas pateikia kitą trikampio kampų sumos teoremos įrodymą. Didysis senovės graikų filosofas Aristotelis savo ,,Metafizikoje” kalba apie šį teiginį, kaip apie jam žinomą. Reikia pažymėti, kad tiek Proklo, tiek ir Euklido įrodymas pagrįstas teiginiu, jog dvi lygiagrečias tieses perkirtus trečiąja, vidaus priešiniai ir atitinkamieji kampai lygūs. Šis teiginys įrodomas, remiantis Euklido lygiagretumo aksioma. Vadinasi, teiginys, kad trikampio kampų suma lygi 2d, teisingas, jeigu teisinga Euklido lygiagretumo aksioma, kurios Euklido aksiomų sistemoje įrodyti nereikia. Tą patį galima pasakyti ir apie daugiakampio kampų sumą S=2d(n – 2).

Atkarpų skaičiavimas XVII – XVIIIa.

Bet kurį diskretųjį arba tolydųjį dydį (skaičių, ilgį, plotą, tūrį ir kt.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1108 žodžiai iš 3684 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
Turite atrakinimo kodą?