Klaipėdos krašto asmenvardžiai

3696 0

TURINYS

ĮVADAS..............................3
I.Pavardžių kilmė:..............................5
1. Lietuviškos pavardės:..............................5
a) senieji dvikamieniai ir vienkamieniai asmenvardžiai ar iš jų trumpinių kilusios pavardės;..............................5
b) pravardinės kilmės pavardės..............................6
2. Nelietuviškos pavardės:..............................12
a) slaviškos pavardės;..............................12
b) vokiškos pavardės..............................14
c) pavardės iš krikščioniškų vardų...........................16
3. Neaiškios kilmės pavardės..............................19 4.Vardai..............................20 5.Priedai..............................21
IŠVADOS..............................30
LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................31ĮVADAS
Senovėje lietuviai, kaip ir daugelis kitų indoeuropiečių, teturėjo tik vieną vardą. Jo visiškai pakako asmenims individualizuoti, nes žmonės gyveno bendruomenėmis, tarp kurių ryšiai buvo labai menki. Pačių vardų buvo daug ir įvairių, todėl kiekvienas bendruomenės narys galėjo turėti skirtingą vardą. Tačiau civilizacija negailestingai sugriovė sienas tarp gentinių junginių, ėmė kurtis kunigaikštystės, žmonėms reikėjo bendrauti, o žmmonių, turinčių tą patį vardą, jau buvo daug. Vadinasi, atėjo diena, kai vienas vardas nebegalėjo atlikti savo pagrindinės – žmonių vienas nuo kito skyrimo – funkcijos. Taip susidarė prielaidos greta vardo atsirasti kitam asmenvardžiui.

Lietuvoje dėl nedidelio gyventojų skaičiaus pavardes visi žmonės gavo gana vėlai. IX amžiuje Klaipėdos kraštas buvo kuršių gyvenama teritorija, vėliau užimta artimiausių žemaičių. Gali būti, kad į Klaipėdos kraštą atsikėlė žmonės iš pietų, kalbėję tarpine tarp lietuvių ir prūsų kalba. XVI a. pab. Situacija Mažojoje Lietuvoje šiek tiek pasikeitė. Krašte attsirado daugiau mokesčių, kurie darė įtaką ir viešąjame gyvenime. Taigi XIX amžiau pabaigoje – XX amžiaus pradžioje – lietuvininkų vokietėjimas. Prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, šis regionas pradėjo po truputį lietuvėti. Tačiau stiprėjant nacistiniam judėjimui, vokiečių ir lietuvių kalbų sąveika pradėjo krypti pr

riešinga linkme – lietuvių kalba palengva pradėjo užleisti vietą vokiečių kalbai. Klaipėdos kraštas, įėjęs į Lietuvą, buvo pati turtingiausia ir geriausiai administraciškai tvarkoma Lietuvos dalis. Gyvenimo lygis buvo žymiai aukštesnis negu kitur Lietuvoje, gyventojai buvo labiau apsišvietę ir išsilavinę.

Šiame darbe tyrinėjama 200 Klaipėdos krašto asmenvardžių.

Nagrinėjamos lietuviškos, nelietuviškos ir neaiškios kilmės pavardės. Pavardės vienos nuo kitų priklauso, pirmiausia pagal darybą. Pvz., lietuviškomis pavardėmis laikome tas, kurios turi lietuvišką pavardės darybos elementą (Jurgaitis). Darybos afiksas yra svarbus ataskaitos taškas, nuo kurio pavardę imame laikyti lietuviška, netgi tada, jei jos turėtojas nelaiko savęs lietuviu. Pvz., Šneideraitis laikytina lietuviška pavarde nuo to momento, kuomet dokumentuose įgyja priesagą –ait-, nors šaknis akivaizdžiai vokiška (schneider-“siuvėjas”). Kita vertus, vokiškos kilmės pavardės buvo suteikiamos ir nevokiečių kilmės žmonėms, taigi ne visda paavardės kilmė tiesiogiai atspindi etninę pavardės turėtojo priklausomybę (pvz., jei oficialiuose dokumentuose užrašytos formos Šneideris, Šneideraitis, Šneiderys, tai žmogus nebūtinai vokietis).Iš nelietuviškos kilmės pavardžių didžiausią grupę sudaro vokiškos kilmės pavardės (22.5%), iš lietuviškos kilmės – pravardinės kilmės pavardės (29.5%). Pravardinės kilmėspavardės suskirstytos į dar smulkesnes grupeles (augalai, gyvūnai, vietovaizdžiai, išvaizda, būdas, charakterio savybės ir t.t). Pavardės iš krikščioniškų vardų taip pat skirstomos į hebrajiškos, graikiškos, lotyniškos, germaniškos, slaviškos kilmės vardus. Neaiškios kilmės pavardės sudaro mažiausią grupę (16%). Čia rasta pavardžių kurios nebuvo paminėtos šaltiniuose, tyrinėjant asmenvardžius.
Šio da
arbo tikslai:
· Suregistruoti laikraščiuose užfiksuotas gyventojų pavardes;
· Nustatyti pavardes, turinčias lietuvišką kilmę;
· Nustatyti pavardes, turinčias nelietuvišką kilmę;
· Nustatyti neaiškios kilmės pavardes;
· Aprašyti jas kilmės ir darybos požiūriu.
Šis darbas parašytas, remiantis laikraščiais “Klaipėdos krašto valdžios žinios” 1933 metų Nr.25, Nr.49, Nr.64, Nr.81, Nr.84, Nr.103, Nr.106, Nr.107, Nr.117, Nr.124, Nr.136.

Lietuviškos pavardės
Senieji dvikamieniai ir vienakamieniai asmenvardžiai ar iš jų trumpinių kilusios pavardės
Bytautaitė (Bytautas). Sudurtinė pavardė. Sando by-, bi- kilmė neaiški. Siejama su liet. tarmių biti „buvo“, lat. bija “buvo” kelia ir abejonių, nes veiksmažodžio būti šaknies apofoninis variantas bi- gramatiškai perdėm ribotas – aptinkamas tik tam tikrose būtojo laiko formose. Prūsų. kalba tokios apofonijos, rodos, iš viso neturi, tačiau asmenvardis su by-(bi-) prūsų kalboje yra vieni populiariausių. Tad ar nebus patikimesnė A. Salio hipotezė, sandą by- siejanti su liet. bijoti galėjo paremti, be kita ko, ir tai, kad iki šiol, rodosi, nebuvo žinoma aiškios darybos liet. Sudurtinių asmenvardžių, kurių vieną ar kitą sandą neabejojant būtų buvę galima sieti su apeliatyvu, reiškiančiu baimę, bijojimą ar pan. Tačiau liet. vardyne tokių asmenvardžių yra – tai pavardės Bugvila, Bugvilas (plg. bugus, būgus “baikštus” ir kt.). Vadinas, ir semantiškai sando by-, konkrečiai, By-tautas, gerai dera prie tam tikro struktūrinio indoeuropietiškojo modelio: “tas, kuris.”, šiuo atveju-“tas, kuris bijo tautos” (LPŽ, 1985: 247, 268). Sandas taut- siejamas su liet. tauta, pr

r. tauto „kraštas“ (LPŽ, 1989: 1028).
Rupkalwies (Rupkalvys). Iš Rupkalvis. Galbūt sudurtinė pavardė iš liet. rupus ir kalvis. Liet. rupus “stambus, nesmulkus; didelis, stambus; kuris nelygaus paviršiaus, šiurkštus; stačiokiškas, nemandagus”, liet. kalvis “kas verčiasi metalo kalimo amatu” (LPŽ, 1989: 642).
Tarwyd (Tarvydas). Sandas tar(t)- siejamas su liet. tarti, pr. tarin “balsas“. Sandas vid-, vyd- kildinamas iš liet. iš-vysti (išvydo) „pamatyti“ (LPŽ, 1989: 1024, 1025, 1204).
Wisbars (Visbaras). Sudurtinė pavardė iš Vis-bara(s). Sandas vis- siejamas su liet. visas, pr. wissa “visas” (LPŽ, 1989: 1232, 1234). Kamienas bar(t)- sietinas su liet. barti, plg. rus. бороться “kovoti” (LPŽ, 1985: 196).

Pravardinės kilmės pavardės
Pravardinių pavardžių etimologija:
Augalai:
Pabrėža. Plg. Pabreža, Pabrieža, Pabriežas. Iš liet. pabrėža “toks vaistinis augalas” (LPŽ, 1989: 359).
Pippirs (Pipiras). Pravardinė pavardė, sietina su liet. pipiras “pietų kraštų augalas, kurio smulkūs vaisiai turi tam tikrą aštrų skonį; perkeltine prasme apie mažą vaiką, apie mažo ūgio žmogų” (LPŽ, 1989: 461).
Trauschies (Traušys) < Triaušys, Triaušis. Galbūt iš liet. triaušis “asiūklis”, triaušėti “triušti, triušėti, trupėti” ar pan. (LPŽ, 1989; 1063).

Gyvūnai:
Gaidienė (Gaidys). Iš liet. gaidys (LPŽ, 1985: 606).
Kows (Kovas). Galbūt gyvūninės kilmės pavardė iš liet. kovas “varnų šeimos paukštis (corvus frugilegus); kuosa; vėpla, išsižiojėlis” (LPŽ, 1985: 1059).
Kurmis. Plg. Kurmys. Iš liet. kurmis, kurmys “nedidelis vabzdžiaėdžiųšeimos žinduolis, gyvenantispo žeme (Talpa europaea)” (LPŽ, 1985: 1135).
Schernus (Šernius). Iš liet. šernas “laukinė kiaulė”, plg. dar. liet. šerna “šernas”. Bet plg. vok.< sl. Sc

cherrn, Schern, Scherne (LPŽ, 1989: 914).
Wannag (Vanagas). Iš liet. kalbos paukščio pavadinimo vanagas (LPŽ, 1989: 1158, 1159).

Tautybė, vietovaržiai, gyvenamoji vieta ir pan.:
Lenkauskaitė (Lenkauskas). Dažnai gali būti suslavinta iš Lenkas ar pan. Bet plg. lenk. Lekowski. Lenkas greičiausiai iš liet. lenkas “lenkų tautos žmogus” (LPŽ, 1989: 57, 58).
Pakalniškytė (Pakalniškis). Plg. liet. pakalniškis “pakalnėnas; pakalnės, slėnio gyventojas” (LPŽ, 1989: 370).

Verslas, amatas:
Anladegies (*Angliadegys). Iš liet. angliadegys “kas anglis dega; anglius” (LPŽ, 1985: 106).
Kalkus (Kalkius). Galbūt sietina su liet. kalkius “kalkių degėjas”. Dar plg. Kalkis, lat. Kalkis, Kalks. Toliau galbūt sietina su lat. kalkis “kalkės”, liet. kalkės < vok. kalk (LPŽ, 1985: 898).
Kallweit (Kalvaitis). Dažniausiai, matyt, iš liet. kalvaitis “kalvio sūnus”. Liet. kalvis “kas verčiasi metalo kalimo amatu”, plg. lat. kalvis “kalvis”. Bet gali būti ir iš kalvaitis “kalvos gyventojas” (LPŽ, 1985: 901, 902).
Schiksnus (Šikšnius). Plg. Šikšna, Šikšnis, Šikšnys. Greičiausiai iš liet. šikšnius „kas šikšnas dirba, jas pardavinėja“; plg. dar liet. šikšnius „kas šykštus, šykštuolis“, šikšna „išdirbta be plaukų oda, vartojama pakinktams, avalynei; šykštus žmogus“, šikšnys „šikšnosparnis; šykštuolis“ (LPŽ, 1989: 924).

Išvaizda:
Dulaitė (Dulas). Iš Dulys. Greičiausiai sietinos su liet. dulas, dūlas “pilkas; palvas, palšas, gelsvas, gelsvai rauvas”, lat. duls “tamsus”. Ar čia priklauso ir. latvių pavardės Dulle, Dullis, neaišku. Tiesa, vienu kitu atveju minėtos pavardės gali būti ir skolintos, plg. lenk. Dul, Dula, brus. Дуля, rus.Дуло, Дуля (LPŽ, 1985: 539, 540).
Kerpa. Iš Kerpė. Plg. Kerpa, Kerpis. Galbūt pravardinė pavardė, sietina su liet. kerpė “liesas, išdžiūvęs, pasęnęs žmogus” (LPŽ, 1985: 976).
Šlapšytė (Šlapšys). Plg. Šlapšas, Šlapšis ir galbūt Šlapsis, Slapšys, nors galbūt šlapš- su formantu –š- iš šlap-. Šaknis šlap- greičiausiai sietina su liet. šlapias, -ia “vandens prisigėręs, vandeniu sumirkęs, sulietas, sulytas” (LPŽ, 1989: 947, 948).

Kūno defektai:
Klischies (Klišys). Plg. Klišas, Klišius. Sietina su liet. klišas “kuris kreivų kojų, klyvas, šleivas, kleivas”, klišis, klišys “klišas žmogus”, klišius “kas klišas; klyvis, šleivys” (LPŽ, 1985: 1026).

Būdas, charakterio bruožai:
Dargys. Iš Dargis. Plg. liet. dargus “darganotas; bjaurus, nemalonus, negražus, šlykštus; piktas, irzlus” (LPŽ, 1985: 462).
Gerullis (Gerulis). Priesagos –ulis vedinys iš liet. geras, plg. gerulis “geras žmogus, gerutis” (LPŽ, 1985: 659).
Girčius. Plg. liet. Girčas, Girčys, lat. Gircis, Girčis. Galbūt daugelis šių pavardžių sietinos su liet. girčas, girčius “pagyra”: girti. Tačiau vok. Giertz, Gertsch (LPŽ, 1985: 673).
Lekschas (Lekšas). Plg. Lekšys, Lekšius. Sietina su liet. lekšas “ištižėlis, nevykėlis”, lekšis “ištižėlis, liurbis” (LPŽ, 1989: 51).
Schwellnus (Švelnius). Plg. Švelna, Švelnia, Švelnis, Švelnys. Greičiausiai iš liet. švelnus “lygus, minkštas; meilus, malonus, lipšnus; negriežtas ir kt.” (LPŽ, 1989: 1002, 1003).
Zwickies (Žvikys). Plg. Žvikas, Žvikis. Iš liet. žvikė „vikri, žvali mergaitė ar berniukas“, žvikas „neramus“, žvikinas “žvalus“, žvikinti „neduoti ramybės“ ar pan. (LPŽ, 1989; 1352).

Kitos elgesio bei charakterio savybės:
Meischt (Meištas). Galbūt pravardinė pavardė, sietina su liet. meišti “maišytis, painiotis, šen ir ten vaikščioti, bėgioti, landžioti, sukiotis” (LPŽ, 1989: 201).
Rubulies (Rubulys) < Rubulis. Galbūt pravardinės pavardės, sietinos su liet. rubulti “volioti, ritinti; vynioti; palengva, nenoromis eiti”, rubuliuoti “daryti rubulus, volioti, ritinėti; sunkiai, krypuojant važiuoti”, rubulas “gumulas, gniužulas; didelis kukulis, konkolas”. Plg. dar lat. Rubulis, Rubuls (LPŽ, 1989: 628).
Sauga. Galbūt pravardinės kilmės pavardė, sietina su liet. saugoti “ginti nuo pavojų, prižiūrėti, sergėti; tykoti, laukti, sekti ir kt.”, saugus “apsaugotas nuo pavojų; atsargus; gerai augantis, sargus” (LPŽ|, 1989: 681).
Skipinaitis. Plg. Skiepinaitis. Plg. (?) liet. skiepinis “skiepytas (apie augalą)”, skiepinti “skiepyti, lįsti, spraustis, bruktis” (LPŽ, 1989: 738, 741).
Tekorius. Plg. Tekaras, Tekoras, Tekoris, Tekorys. Plg. liet. tekinti „drožti, lyginti tam tikru prietaisu; galąsti tekėlu, aštrinti“, tekėlas „sukamas skritulio formos galąstuvas įrankiams aštrinti, tekinti“ ir pan. Bei lenk. Tokarz, Tokarzowic, brus. Токар, Токарау, Токарь, rus. Токарь, ukr. Токарь (LPŽ, 1989: 1034).

Įvairūs reiškiniai, daiktai, maistas:
Diržius. Plg. Diržys. Šios pavardės galbūt yra galūnių –ys, -ius vediniai iš liet. diržas (LPŽ, 1985: 504).
Lazauskas. Dažnai gali būti iš Lazdauskas. Suslavinta iš Lazda, Lazdinas ar pan. Galbūtb iš liet. lazda “apdailintas, be šakų, medžio stiebelis einant pasiremti, suduoti kam nors ar pan., lazdynas”. Plg. lat. Lazda: lat. lazda “lazdynas; lazda”. Bet ir skolinimas įmanomas, plg. lenk. Lozowski, rus. Лазовский (LPŽ, 1989: 38, 39).
Kojellis (Kojelis). Plg. Kojelė. Galbūt sietina su liet. kojelė: koja „organas, kuriuo žmogus ar koks kitas padaras eina“. Bet plg. lenk. Koj (LPŽ, 1985: 1039).
Padagas. Greičiausiai pravardinė pavardė sietina su liet. padagai “padaigai”, padagos “padaigos”, liet. padaiga “ant paukščio kūno išdygęs dyglelis, spaiglys, iš kurio išauga plunksna; vos išdygęs trumpais plaukas, gyvaplaukis” (LPŽ, 1989: 363).
Perkūnas. Pravardinės kilmės pavardė sietina su liet. perkūnas “griaustinis; griausmo, žaibo dievas” (LPŽ, 1989; 429).
P.urvinienė (Purvinis). Plg.dar lat. Purvinš. Iš Purvys. Pavardė sietina su šaknimi purv-, yra pravardinės kilmės ir sietinos su liet. purvas „šlapia, suminkštėjusi nuo vandens, kimbanti žemė; tokios žemės masė ar gabalas“, plg. dar liet. purvius „kas nešvarus; žemės darbininkas, juodadarbis, kas juodas, tamsus“ (LPŽ, 1989: 539).
Schappeit (Šapaitis) < Šapas. Galėtų būti iš liet. šapas “krislas, šiaudagalys”. Plg. dar lenk. Szap, Schap, brus. Шапо, vok. Schaaf(f), Scha(a)p, Schoof, Schoop, Schapp (LPŽ, 1989: 1024, 1025, 1204).
Stubbra (Stubra). Iš Stubrys. Galbūt iš liet. stubras “stuobrys, nugenėtas, be viršūnės arba išdžiūvęs, pūvantis, nykstantis medis; stiebas” (LPŽ, 1989: 843).
Szeimienė (Žeimys). Plg. Žeima, Žeimis. Pravardinės kilmės pavardės, sietinos su liet. žiema (*<žeima) (LPŽ, 1989: 1320).
Šilingaitė (Šilingas). Greičiausiai sietina su liet. šilingas (angl. schilling) “smulki vario moneta”. Plg. dar vok. Schilling, lenk. Szyling, Schilling. Bet plg. liet šilingė “raktažolinių šeimos žolė; lūpažiedžių šeimos augalas, tramažolė”, šilingis “šilingė; plūdena (Lemna) ir pan.” (LPŽ, 1989: 926).
Toleikis. Plg. Toleika. Galbūt iš liet. tolus, tolis, tolti, toli ar pan. Šaknis tol- gali būti siejama su liet. tolas “tolimas”, toli ar pan. Tačiau neišleistina iš akių ir kitokios pavardžių kilmės galimybės, plg. brus. Толя, Толь, Таляй, Талюсь: Анатоль, Анатолий, rus. Толя: Анатолий, vok. Toll(e), Tolle, Toll (LPŽ, 1989: 1052).

Nelietuviškos pavardės
Slaviškos pavardės
Alysas. Galbūt grafinis Alyzo variantas. Bet greičiausiai sietina su sen. sl. Олис, Олиса, Олисеи: Елисеи (LPŽ, 1985: 86).
Schulkies (Šulkys). Iš Šulkis, plg. Šulka, Šulkys, toliau plg. brus. Шулька, Шулькин, rus. Шулькин, ukr. Шулик, Шулика ar pan. (LPŽ, 1989: 990).
Šamonskis. Iš Šamanskas, -skis, brus. Шаман, Шаманау, rus. Шаманин, Шаманский (LPŽ, 1989: 884, 885).
Bagschas (Bakšas) < Bakša. Plg. lat. Bakša k., Bakši k., lat pavardė Bakša. Galbūt sietina su liet. baksėti, bakšyti “bakšyti”. Bet plg. lenk. Boksza, Bogsza, brus. Бакша (LPŽ, 1985: 163).
Batschkus (Bačkius). Iš Bačkus. Plg. lenk., Baczka, Baczko, Boczka, Boczko, brus. Бачко (LPŽ, 1985: 151).
Babion (Babonas). Plg. brus. Бабаноу, Бабанка, rus. Бабан, Бабанов (LPŽ, 1985: 148).
Čėsna. Plg (?) lenk. Czesny, brus. Часнович, rus. Честной. Tačiau galimi ir kiti ryšiai – plg. brus. Шчасны, Счасны, Счасный, Щаасный, Щасны, Щасной, rus. Щасной: brus. Шчасной, rus. счастный “laimingas”. Vis dėlto pirmasis siejimas atrodo įtikinamesnis, ypač dėl liet.reičiausiai vokiška pavardė, ypač dėl balsio o. Plg. vok. Armann, Herman, Hermann. Vienu kitu atveju galimas ryšys ir su Armanas, kurios baltiška kilmė kiek įmanomesnė dėl man- vietoj mon- (LPŽ, 1985: 123).
Bangelis. Plg. vok. Bangel, Bengel (LPŽ, 1985: 187).
Becker (Bekeris). Plg. lat. Bekeris, Bekers. Iš vok. pavardės Backer: backer “kepėjas” (LPŽ, 1985: 223).
Binsas < Binsa. Iš vok. Bins, Binz ar pan. (LPŽ, 1985: 262).
Krieger (Krygeris). Plg. Krigeras, Krigeris. Sietina su lat. Krigeris, Krigers, krigers. Iš vok. Krieger (LPŽ, 1985: 1075).
Lemke (Lemkė). Iš Lemkis, Lemkys. Toliau sietina su vok. Lemke, Lemmke (LPŽ, 1989: 54).
Milkeries (Milkeris). Plg. Milkieris. Greičiausiai iš vok. Milker (LPŽ, 1989: 244).
Ritter (Riteris). Plg. lat. Riteris, Riters, vok. Ritter, Ritters ir pan. (LPŽ, 1989: 615).
Schliepat (Šlypaitis). Iš Šlypa. Plg. (?) vok. Schliep, Schlippe, Schlipf, Schliep(er), Schlipf(er) (LPŽ, 1989: 956).
Schulz (Šulcas). Plg. Šulca, Šulcus, Šulčius. Iš vok. Schul(t)ze, Schul(t)z (LPŽ, 1989; 988).
Tepperies (Teperys). Iš Teperis. Greičiausiai germaniškos kilmės pavardė, plg. vok. Tepper, Teper, Tepfer, Topper (LPŽ, 1989: 1037).
Pavardės iš krikščioniškų vardų
Balzeraitienė (Balzeraitis) < Balzeris. Trumpinys iš Baltazaras, plg. Balceris, lenk. Balcer, Balcar: Baltazar, brus. Балцер, Балцар: Балтазар, vok. Balzer, Balzar; Balthasar. Lat. Balceris k., Balceri k. Taip pat kilę iš pavardės Balceris (LPŽ, 1985; 168, 183).
Jakomeit (Jakomaitis) < Jakomas, Jakamas. Iš vok. Jocham: Joachim (LPŽ, 1985: 785, 787).
Janavičius < Jonavičius. Plg. lenk. Janowicz: Jan, brus. Янович: Ян, rus. Янович (LPŽ, 1985:795, 796, 841, 842).
Joneleit (Jonelaitis) < Jonelis < Jonas. Plg. lenk. Jan, Jon, Johan, brus. Ян, Иоанн, rus. Ян, vok. John, Johns, Jan, Jahn: Johannes (LPŽ, 1985: 841, 842).
Kasparis < Kasparas. Iš krikšto vardo Kasparas (LPŽ, 1985: 940).
Kloss (Klasas). Plg. liet. Klasys. Galbūt sietina vok. Klaas, Klaes, Clas, Klos, Cloes, Clossius Klos: Nicolaus, lenk. Klos (LPŽ, 1985: 1012).
Lutkus (Liutkus). Plg. Liutka, Liutkas. Toliau sietina su lenk. Lutka, Lutko. Matyt, iš krikšto vardo Liudvikas (LPŽ, 1989: 102).
Martinkus. Plg. lenk. Martynko: Marcin, brus. Мартынчык, Мартынчук: Мартин (LPŽ, 1989: 168).
Mikučauskas. Dažniausiai, matyt, suslavinta iš Mikučionis, Mikutis ar pan. < Mika, Mikas, Mikys. Iš vardo Mikas ar pan., kuris gali būti iš Mykolas arba Mikalojus (LPŽ, 1989: 228, 234, 236).
Petkaitė (Ptka). Plg. Petkis, Petkys, Petkus. Šios pavardės atsiradę iš slavų kalbose vartojamų mažybinių krikšto vardo Petras formų, plg. rus. Петька, Петько: Петр, brus. Пятко, Печька, Пячько: Петр ir pan. (LPŽ, 1989: 435).
Petroschka (Petroška). Iš Petraška. Plg. lenk. Piotraszek, Piotraszko, Pietraszek, Pietraszko: Piotr, brus. Пятрашка: Петр (LPŽ, 1989: 438, 442).
Potzus (Pocius). Plg. Pocas, Pocis, Pocys. Pavardės su poc- yra tos pačios kilmės kaip ir lietuvių pavardės su pac-. Iš krikšto vardo Ipatijus arba Povilas. Plg. brus. Пац: Ипатий, Пац: Павел, rus. Пац, Паць, lenk. Pac (LPŽ, 1989: 359, 483).
Ramons (Ramonas). Iš lotyniškos kilmės krikšto vardo Romanas, Ramonas (LPŽ, 1989: 571).
Samuttis (Samutis) < Samas, Samys. Greičiausiai iš krikšto vardo Samuelis trumpinio, plg. liet. Samas: Samuelis, brus. Самусь: Самуил, bulg. Само: Самуил. Bet galima kita kilmė, plg. brus. Самос: Самисон, Сом, Сомау, rus. Сом (LPŽ, 1989: 668, 672).
Semmelies (Semelys). Galbūt iš Simelis < Simas. Iš krikšto vardo Simas, kuris yra trumpinys iš Simonas arba Simeonas (LPŽ, 1989: 698, 713).
Valančauskas < Valančius. Iš krikšto vardo liet. Valentas, lenk. Walenty, Walenta, brus. Валентый, Валянт, Валент, Валянты (LPŽ, 1989: 1145, 1146).
Vaškienė (Vaškys). Plg. Vaškas, Vaškis, Vaškius, Vaškus. Toliau šios pavardės sietinos su lenk. Waszka, Waszko, Waszek: Jan, brus. Вашко: Иоанн ar pan. (LPŽ, 1989: 1172).
Willumeit (Vilumaitis) < Vilimas, Vilemas, Viliamas, Viliumas, Viliūmis, Vylimas, Vylymas. Toliau sietina su lenk. Wilam, Wi.lem, Wilhelm, Wilim, vok. Willem, Willam: Wilhelm, brus. Вилим (LPŽ, 1989; 1215, 1216).

Neaiškios kilmės pavardės
Dirkstys. Kilmė neaiški. Plg. (?) vok. (ypač dėl geografijos) Dierreks, Durks, Derigs, Derix, Derks: Theudoricus (LPŽ, 1985: 502).
Broszeit (Brožaitis). Iš Brožys. Kilmė neaiški, nes, svarbiausia, kelia abejonių o autentiškumas – jis gali būti ir iš uo: Bruožys. Bet, antra vertus, šaknis brož- taip pat visiškai įmanoma – ji gali būti trumpinys iš krikšto vardo Ambrozas < lenk. Ambrozy, plg. vok. Brosius, Brose: Ambrosius (LPŽ, 1985: 314).
Keiluweit (Keiliuvaitis) < Keilis. Kilmė ne visai aiški. Būtų pamato, ypač dėl geografijos, sieti su vok. Keil, Keyhl ar pan. Bet, antra vertus, pavardės su keil- (Keilis, Keiliuvaitis) gali būti germanizuotos lytys iš liet. pavardžių su kail- (Kailius), kur keil- iš kail- būtų tam tikras hipernormalizmas, vokiškas parašymas iš tarimo kail-. Kad taip tegali būti išvesta iš Keilius. Kadangi vakarų Lietuvoje Keiliuvaitis negalėjo būti sudaryta, tad reikia manyti, kad ankstesnis pavardės Keilis variantas buvo Keilius < Kailius. Iš
profesijos pavadinimo kailius “kailių dirbėjas, kailiadirbys, odžius, odminys” (LPŽ, 1985: 887, 966).
Mineika < Mineikas, Mineikis. Nevisiškai aišku, ar priesagų su –eik- vediniai iš liet. minti “trypti, mindyti” ar iš minti “turėti galvoje, atmintyje, nepamiršti, minėti; spėti; galvoti, tarti, manyti; suprasti, išmanyti”, minėti “kalboje ar rašte vardyti ką, kalbėti apie ką; prisiminti, turėti galvoje, neužmiršti”. Turint prieš akis visus asmenvardžius su min(t)-, pastaroji prielaida atrodytų kiek įtikinamesnė (LPŽ, 1989: 248).
Paura. Iš Paurys. Plg. lat. Paura, Paure, Pauris. Šių pavardžių kilmė ne visai aiški. Plg. liet. paurinti „pauryti; godžiai valgyti, čiaumoti, kimšti, ėsti“, paurinti, pauryti „storai, šiltai rengti“, lat. paure, pauris, paurs „viršūnė, pakaušis, kaukolė, kiaušas; kakta“. Bet plg. dar vok. Paur, Pauer (LPŽ, 1989; 411, 412).
Scheppat (Šepaitis). Plg. liet. Šepelis, Šepikas, Šepokas, Šeputa, Šeputis, Szepalis. Kilmė ne visai aiški. Teoriškai daugumos žemaičių pavardžių šep- galėtų būti iš šip-. V. Zinkevičius šių pavardžių šaknį šep- sieja su liet. ap-šep-ęs. Plg. dar liet. šepti, šempa, šepo “negražiai, netvarkingai augti plaukams, barzdai; prastai, skurdžiai augti” ar pan. (LPŽ, 1989: 910).
Skaraitė (Skara). Plg. Skarius. Kilmė ne visai aiški. Galbūt tai pravardinės kilmės pavardės sietinos su liet. skara “didelė, paprasčiau vilnonė skepeta pečiams, galvai apsigobti; skarelė; skuduras, skarmalas, skurlis; prastas, sudėvėtas, suplyšęs drabužis ir kt.”, skaris “kas nuskaręs, apdriskęs; nuskaręs, nudėvėtas”, skarti “spurti, brėgzti, rykšti (apie drabužį); darytis plaušingam, plaušuotom skaidulėm ir kt” (LPŽ, 1989; 730, 731).
Stirblys. Galbūt su formantu –l- iš Stirbys. Kilmė ne visai aiški, plg. liet. Stirbėti „turėti blogų ketinimų“ (LPŽ, 1989; 823).
Storimaitė (Storimas). Plg. Storis. Šių pavardžių kilmė nėra visai aiški. Tai galėtų būtin pravardinės kilmės pavardės sietinos su liet. storas, -a “kuris didelės apimties, plataus skersmens, drūtas, kurio stambus, riebus kūnas ir kt.”, bet, ypač dėl pavardžių geografijos, plg. vok. Stohr, Sto(h)r (LPŽ, 1989: 826, 827).
Šaukelis. Plg. Šaukeckas, Šaukevičius, Šaukimas, Šaukovskis. Kilmė ne visai aiški, nors šaknį šauk- galėtume sieti su liet. šaukti „rėkti, klykti; garsiai kalbėti, dainuoti ir kt.“ (LPŽ, 1989: 895).
Taszus (Tašius). Plg. Tašys, Tašis. Kilmė ne visai aiški. Galbūt plg. liet. tašas “aptašytas ar apipjautas pagalys, rąstelis”, tašyti “kirviu lyginti; smarkiai ką daryti (mušti, valgyti ir kt.)” (LPŽ, 1989: 1025).
Vitkauskas. Iš Vitkus. Liet pavardžių su vitk- kilmė nėra visiškai aiški ta prasme, kad, matyt, ne visos jos yra vienos kilmės. Kartais įmanoma, kad vienos jų gali būti išsirutuliojusios iš sudurtinio lietuviško asmenvardžio Vytautas. Manoma netgi, kad pavyzdžiui, lenk. Witek, be kita ko, galintis būti ir iš vardo Witold. Bet dažniau kamienas vitk- .genetiškai gali būti nebaltiškas, plg. lenk. Witko, Witiek, siejamus su vardu Wit, Wicik, Witkow, Witkowski, brus. Витко, Виткоуски: Вит, rus. Витковский (LPŽ, 1989: 1240, 1241, 1242).

PAVARDŽIŲ KILMĖ

Pavardžių kilmė labai įvairi. Jas galima skirti į keletą grupių. “Lietuvių pavardžių žodynas”, kuriuo daugiausia buvo remtasi aiškinant pavardžių kilmę, daugeliui pavardžių pateikia ne vieną kilmės aiškinimą. Tokiais atvejais stengiamasi išskirti svariausią, logiškiausią kilmės paaiškinimą. Pagal kilmę, pavardės suskirstomos į šias grupes:
1.Lietuviškos kilmės pavardės:
a) senieji dvikamieniai ir vienakamieniai asmenvardžiai ar iš jų trumpinių kilusios pavardės;

b) pravardinės kilmės pavardės.
2. Nelietuviškos kilmės lietuvių pavardės:
a) slaviškos kilmės;
b) vokiškos kilmės;c) pavardės iš krikščioniškų vardų.
3. Neaiškios kilmės pavardės, teoriškai galinčios būti lietuviškos (arba baltiškos) kilmės.

LIETUVIŠKOS PAVARDĖS

Lietuviškos kilmės pavardėmis vadinamos tokios, kurios yra kilusios iš lietuviškų arba baltiškų bendrinių ir tikrinių žodžių.
Senieji dvikamieniai ir vienakamieniai asmenvardžiai ar iš jų trumpinių kilusios pavardės. Šio tipo pavardžių rasta 5, 2.5% visų pavardžių.
Aschmann. Teoriškai galėtų būti baltiška sudurtinė pavardė, plg. Aš-vydas, Aš-mantas. Bet plg. vok. Aschmann, Eschmann. Lat. kaimo vardą Ašmani spėjama galint būti kilusiu iš vok. pavardės Aschmann (LPŽ, 1985: 130, 131).
Budwill (Budvilas). Sudurtinė pavardė. Pirmojo sando bud- kilmė neaiški, nes teoriškai jis gali būti ir iš but- (Butautas). Remiantis grafiniu vaizdu ir kai kuriais kitais netiesioginiais faktais, visų pirma sudurtiniu avd. Bud-i- vydas, išlaikiusiu jungiamąjį balsį, ir pavardėmis Gel-būda, kurių antrasis sandas galbūt yra iš bud-, galima spėti, kad šaknį bud- gali turėti ir pavardė Bud-ginas. Sandas bud- siejamas su liet. budėti, budi (LPŽ, 1985: 328). Sandas vil- dažnas antrajame sudurtinių avd. sande. Šaknis vil(t)- siejama su liet. viltis “turėti vilties, tikėtis”, viltis ir pan. (LPŽ, 1989: 1211).
Liemant (Lymantas). Galbūt sudurtinė pavardė, gretintina su Lei-mantas, Lei-manas. Dėl šaknies li-, ly- plg. liet. limus “kuris moka prisimeilinti, įsiteikti, prisitaikyti”, limti “linkti, svirti žemyn. Šaknis man(t)- siejama su liet. manyti “kreipti į ką mintį, galvoti, mąstyti; būti kokios nors nuomonės, būti įsitikinusiam; suprasti, žinoti”, mantus “išmaningas, sumanus, apsukru, vikrus, gražus, dailus”, toliau – su menu, minti ir pan. (LPŽ, 1989: 153).
Mantwill (Mantvilas). Plg. Mantvila. Sudurtinė pavardė. Šaknis man(t)- siejama su liet. manyti, mantus, menu, minti. Dėl šaknies man(t)- kilmės žr. Liemant. Sandas vil- sudurtinių avd. Antrajame sande kartais eina pakaitomis su vil(t)-. Dėl sando vil(t)- kilmės žr. Budwill (LPŽ, 1989: 158, 1211).
Norkus (Narkus). Plg. Norka, Norkas, Norkys. Spėjama, kad gali būti trumpiniai iš sudurtinių asmenvardžių – *Norkantas ar pan. Bet gali būti ir tiesiog iš noras, norus ar pan. Dėl tokios darybos plg. plepkus “plepys”, Juodkus “juodas” ir pan. (LPŽ, 1989: 334).
Sziegaud (Žygaudas). Galbūt sudurtinė pavardė. Sando žy- kilmė neaiški. Bandyta sieti su liet. žygis. Tačiau bene įtikinamiau būtų sandą žy- kildinti iš liet. žymus, žymė, žymėti bei pan. (LPŽ, 1989: 1335). Sandas gaud- galbūt sietinas su liet. gaudus “skardus, skambus, garsus, melodingas: liūdnas, skurdus, graudus” (LPŽ, 1985: 639).

Pravardinės kilmės pavardės (59 pavardės, 29,5% ). Šios pavardės sudaro gausiausią lietuviškos kilmės pavardžių grupę. Nė viename Lietuvos regione nėra tiek daug pravardinių pavardžių kaip Klaipėdos krašte. Jos susidarė iš įvairiausių konkrečios bei abstrakčios reikšmės žodžių. Ypač išsiskiria neigiamą atspalvį turinčios pavardės. Pavardėms būdinga bendrinio žodžio reikšmė ir tikrinio žodžio funkcija. Pavardžių įsigalėjimo metu daugelis pravardžių perėjo iš bendrinės leksikos į anomastinę ir tapo oficialiomis pavardėmis arba tapo pamatu oavardėms susidaryti (Butkus, 1995: 26). Pravardines pavardes galima suskirstyti dar smulkiau, atsižvelgiant į jų etimologiją:
augalai (4, t. y. 6,8% pravardinės kilmės pavardžių): Eglins, Kereit, Smilgies, Schaknies;
gyvūnai, vabzdžiai, paukščiai (6, t.y 10,2%): Gennies, Gylis, Gerwin, Kishkies, Pempe, Szogs, Šlakaitis;
tautybė, vietovardžiai, gyvenamoji vieta ir pan.(7, 11.9%): Gudauskas, Galinis, Kalnischkies, Lankuttis, Maskoliūnas, Pallapies, Szardenings;
socialinė padėtis (2,3.4%): Preikschas, Wierellis;
verslas, amatas (4, t.y. 6,8%): Naujoks, Paupers, Solltys, Windeks;
išvaizda (10, t.y 16,9%): Auksakaitė (6,8%): Rimkus, Romeikat, Russlies, Schieshes;
kitos elgesio bei charakterio savybės (3, t.y 5,1%): Skerstinat, Wauschkies, Šniaukšta;

įvairūs daiktai, maistas (12, t.y. 20,3%): Dirvonskis, Kiaups, Kausch, Purwins, Putrius, Rogaischus, Srugies, Trinitis, Uselis, Stukus, Staggars, Swars.

Pravardinių pavardžių etimologija:
Augalai bei jų morfologinės dalys (2% visų pavardžių):
Eglins (Eglynas). Plg. Eglynas, Eglinis, lat. Egliens. Greičiausiai iš liet. eglė (LPŽ, 1985: 561).
Kereit (Keraitis). Iš liet. Keras, Kerys. Galbūt pravardinės pavardės, sietinos su liet. keras “ nupjauto ar nulūžusio medžio kelmas su visomis šaknimis; augalas su kamienu ir šaknimis; krūmas”, keroti “gerai augti, iššakoti, plėstis, kerėti”, kerus “priekabus” (LPŽ, 1985: 974).
Smilgies (Smilgys). Plg. Smilga, Smilgas, Smilgis, Smilgys, Smilgius. Iš liet. smilga “varpinių šeimos žolė su šluotelės pavidalo žiedynu; kas aukštas ir plonas ; miglė (Poa); lendrūnas (Calamagrostis) ir kt.”, smilgius “ kieno žemėje auga vien smilgos” (LPŽ, 1989: 771).
Schaknies (Šaknys). Galbūt pravardinė pavardė, sietina su liet. šaknis “požeminė augalo dalis, kuria jis traukia iš žemių vandenį su ištirpusiomis jame maisto medžiagomis ir kt.”. Plg. dar Saknys (LPŽ, 1989: 878-879).
Gyvūnai, vabzdžiai, paukščiai (3% visų pavardžių):
Gennies (Genys). Dažniausiai, matyt, iš liet. genys. Plg. brus. Гянись: Евгений, lenk. Genus (LPŽ, 1985: 652).
Gylis. Plg.Gylys. Greičiausiai iš liet. gylys “geluonis; dirlinkė, bimbalas, byzdelė”( LPŽ, 1985: 666, 667).
Gerwin (Gervinas). Plg. liet. gervinas “gervės patinas” (LPŽ, 1985: 660).
Kischkies (Kiškys). Iš Kiškis: kiškis “zuikis (Lepus)” (LPŽ, 1985: 1006).
Pempe (Pempė). Pravardinė pavardė, plg. liet. pempė “nedidelis sėjikų šeimos pelkių paukštis”. (LPŽ, 1989: 427).
Szogs (Žiogas). Iš liet. žiogas (LPŽ, 1989: 1337).
Šlakaitis. Šaknį šlak- galima sieti su liet. šlakis, šlakys “lašišinių šeimos žuvis, trumpis (Salmo trutta)”, šlakas “mažas skysčio kiekis, išlaikantis apvalią formą, lašas, truputis, mažas kiekis ko nors, dėmelė ant veido, strazdana” (LPŽ, 1989: 947).
Tautybė, vietovardžiai, gyvenamoji vieta ir pan. (3.5% visų pavardžių):
Gudauskas. Suslavinta iš liet. Gudas, Gudaitis ar pan. Plg. liet. gudas “baltarusis (kartais lenkas ar rusas); kt. tarmės žmogus; gudais vadina žemaičiai aukštaičius, panevėžiečiai kupiškėnus ir t.t.”, gudas “prityręs, įgudęs, paprastas, įprastinis; tikras” (LPŽ, 1985: 734-735).
Galinis. Plg. lat. Galinš. Iš liet. galinis “sodžiaus galo gyventojas; galulaukių gyventojas” (LPŽ, 1985: 615).
Kalnischkies (Kalniškis). Plg. lat. Kalniškis: liet. kalniškis “kalne gyvenantis žmogus, kalnėnas” (LPŽ, 1985: 899).
Lankuttis (Lankutis). Galbūt tiesiog iš liet. lankutis “ slėnio, lankos gyventojas” < Linkus, plg. Linka, Linkas, Linkis, Linkys, Linkius. Dažniausiai pravardinės pavardės, sietinos su liet. linkius “kas sulinkęs”, linkas,-a “kreivas, sukumpęs”, linkus,-i “lenktas, lankstus, liaunas; į šoną palinkęs, pasviręs”. Plg. pr. Linko, Linke, Lyncke, siejamus su pr. Lankut ir liet. Lankutis (LPŽ, 1989: 21).
Maskoliūnas < Maskolius. Pravardinės pavardės, sietinos su liet. maskolius “caro kariuomenės kareivis; rusas”. Plg. lenk. Moskal, brus. Масскалей, ukr. Москаль (LPŽ, 1989: 174).
Pallapies (Palapys). Plg. Palapis. Pravardinės pavardės sietinos su liet. palapys “vieta po lapais” (LPŽ, 1989:376).
Socialinė padėtis (1% visų pavardžių):
Naujoks (Naujokas).Iš liet. naujokas “pradedantis kokį naują darbą žmokus; neseniai apsigyvenusis, naujakurys” (LPŽ, 1989: 306-307)
Preikschas (Preikšas). Plg. Preikša. Pavardės atsiradusios iš liet. preikšas “našlę vedęs ir apsigyvenęs jos namuose vyras, užkurys, meilužis, mylimasis, jaunikis, sužadėtinis” (LPŽ, 1989: 509).
Wierellis (Vyrelis). Plg. Vireikis. Nors įmanoma kilmė ir iš liet. vyras (LPŽ, 1989: 1228).
Verslas, amatas (2% visų pavardžių):
Gellschat (Gelžaitis). Iš Gelžius. Plg. gelžis “geležis”, dar plg. Geležius: geležius “kalvis; geležies pa.rdavėjas” (LPŽ, 1985: 647, 650).
Paupers (Pauparas) < Pauparys. Plg.Pauparas, Pauperas. Pravardinės kilmės pavardė, sietinos su liet. pauparys “po muges keliaujantis smulkių daiktų prekiautojas, karabelninkas” (LPŽ, 1989: 411).
Solltys (Soltys). Plg. lenk. Soltys ir liet. Šaltys, Šaltišius < Greičiausiai iš liet. šaltyšius, šaltišius “kaimo seniūnas” (LPŽ, 1989: 778, 883).
Windeks (Vindedzis). Plg. Vindetsas. Iš lat. Vindedzis, Videcs < *Vindedzs: lat. vindedzis “vyndarys” (LPŽ, 1989: 1222).
Išvaizda (5% visų pavardžių):
Auksakaitė < Auksakas, Auksakis. Pravardinė pavardė, plg. liet. auksakis “ kas turi aukso, blizgančias gelsvas akis” (LPŽ, 1985: 138).
Baltutis < Balta. Iš liet. baltas,-a (LPŽ, 1985: 176, 182).
Gruzdaitė < Gruzdas. Plg. liet. gruzdas “plikas, trumpais plaukais” (LPŽ, 1985: 732).
Ilginis. Iš liet. ilginis “ilgas” (LPŽ, 1985: 765).
Laukat (Laukaitis) < Laukys. Plg. Laukas, Laukis. Iš liet. laukis “plikis; gyvulys su balta dėme kaktoje”, laukas “praplikusia kakta, plikis; su balta kakta ar baltu snukiu” (LPž, 1989: 31-32).
Kerschis (Keršis). Plg. Keršas, Keršius. Matyt, sietina su liet. keršas “lopais juodas, lopais baltas; lopais baltas, lopais žalias ar žilas; margas; su marga galva; smulkiai margas; rainas” (LPŽ, 1985: 977).
Maczulis (Mažulis). Iš liet. mažulis “ mažas, mažutis” (LPŽ, 1989: 192-193).
Pleikis. Plg. Pleikys, Pleikus. Greičiausiai pravardinės kilmės pavardės, plg. liet. pleikė “išplikusi vieta galvoje, plikė “, lat. pleikis “plikė, plikis” (LPŽ, 1989: 471).
Szallies (Žalys) < Žalas, Žalis. Sietina su liet. žalas “rausvas”, žalias “žolės spalvos; nesunokęs, nesubrendęs, neišviręs; jaunas; sveikas; stiprus”, žalis “žalumas”, žalis “žalias galvijas” ar pan. (LPŽ, 1989: 1311).
Trumpa. Plg. Trumpis, Trumpius, lat. Trumpe, Trumpis. Greičiausiai pravardinės kilmės pavardės, sietinos su liet. trumpas,-a “nedidelio ūgio; neilgai trunkantis” (LPŽ, 1989: 1073).
Kūno defektai (3,5% visų pavardžių):
Blysza (Blyža). Galbūt sietina su liet. bližas “žlibas”, blyžė “pasidariusi išilgai audeklo spraga dėl praleistų vieno ar kelių apmatų siūlų”. Plg. dar blyžoti “gulėti paslikam, sunkiai sergant (nesijudinant, nekalbant); sliksoti”. Tačiau galimi ir kiti ryšiai, plg. lenk. Bliž: bliz “artus, artimas”(LPŽ, 1985: 280).
Gunga. Plg. liet. gunga “kreivumas, kupra, išsižiojęs; vėpla”, gungas “nedailus žmogus; griozdas” (LPŽ, 1985: 743).
Kairies (Kairys). Pravardinė iš liet. kairys “kas viską dirba kaire ranka, kairiarankis” (LPŽ, 1985: 888).
Kenklies (Kenklys). Plg. liet. kenklius “kas eina, sulenkęs kinkles; kinklius”, arba kinklys “kas ilgomis kojomis” (LPŽ, 1985: 972).
Klumbies (Klumbys). Plg. Klumba, Klumbis. Sietina su liet. klumbys, klumbis “šlubis” (LPŽ, 1989: 1029).
Kulys. Plg. Kulis. Ne visai aiškus santykis su pavarde Kūlys – kartais pavardės Kulys balsis u gali būti vėlesnis, sutrumpintas iš ilgojo ū, ypač pavardėse nuo Šaukėnų ir Užvenčio. Rytų Lietuvos pavardės Kulys kilmė t. p. kelia įvairių abejonių. Plg. liet. kulys “šlubis”, kulys “maišas, kapšys; kelnių viršutinė dalis be kiškų; javų lapo ar varpos makštis (prie narelio)”, kulys “kampas, ragas, kraštas” (LPŽ, 1985: 1115).
Schleiwies (Šleivys). Plg. Šleiva. Pravardinės kilmės pavardė, sietina su liet. šleivas “ kreivas, kleivas, šlyvas”, šleivys “kas šleivomis kojomis; kas nušleivoja, kreivai nunešioja batus” ar pan. (LPŽ, 1989: 950).
Būdas, charakterio bruožai (2% visų pavardžių):
Rimkus. Plg. Rimka, Rimkis, Rymkus. Galbūt iš liet. rimti “būti, darytis ramiam, liautis jaudintis, rūpintis, baimintis”. Bet gali būti trumpiniai iš kokių kitų sudurtinių asmenvardžių – *Rimkantas ar pan. (LPŽ, 1989: 609-610).
Romeikat (Romeikaitis) < Romeika. Greičiausiai iš liet. romus “taikus, nuolankus, kantrus” (LPŽ, 1989: 620).
Russlies (Ruslys). Iš liet. ruslys “kas vikrus, greitas” ( LPŽ, 1989: 645).
Schieshes (Šyšis) < Šyša. Galbūt iš liet. šyša “pikčiurna, šišis, šykštuolis” ar pan., šišas “šėlas, siutas, padūkimas; apie piktą, nenuola.idų žmogų; vaikigalis” ir brus. Шыш, rus. Шиш, lenk. Szysz ir pan. (LPŽ, 1989: 939).
Kitos elgesio bei charakterio savybės (1,5% visų pavardžių):
Skerstinat (Skerstinaitis) < Skerstinis. Galbūt sietina su liet. skersti “pjauti, žudyti”, skerstinis “kuris skerstas, skerstasis” (LPŽ, 1989: 736).
Šniaukšta. Greičiausiai iš liet. šniaukšti “godžiai ėsti, valgyti; versti, jaukti; šniaukti” (LPŽ, 1989: 965).
Wauschkies (Vauškys). Galbūt tai pravardinė pavardė, sietina su liet. viauksnoti “iš lėto viauksėti, losnoti”, viauksėti “losnoti; loti” (LPŽ, 1989: 1173).
Įvairūs daiktai, maistas (6% visų pavardžių):
Dirvonskis (Dirvanskis). Plg. Dervenskas, Dirvonskis, Dirvonas. Galbūt tai pravardinė, sietina su liet. dirvonas “apleista, nedirbama, sužėlusi dirva” (LPŽ, 1985: 503).
Kiaups (Kiaupas). Plg. Kiaupa, Kaupas. Galbūt sietina su liet. kaupas, kaupa “iškilimas, kauburys, krūva” (LPŽ, 1989: 951, 984).
Kausch (Kaušas). Plg. liet. kaušas “viršutinysis galvos kaulas, kaukolė, kiaušas; kvailas, nieko neišmanantis žmogus; kaušyla”. Bet neišleistina iš akių ir liet. kaušas “kas greitai įkaušta, nusigeria” (LPŽ, 1985: 952).
Purwins (Purvinis). Plg. lat. Purvinš, toliau Purvys < Purvis. Tai pravardinės kilmės pavardės, sietinos su liet. purvas “šlapia, suminkštėjusi nuo vandens, kimbanti žemė; tokios žemės masė ar gabalas”, plg. dar liet. purvius “kas nešvarus; žemės darbininkas, juodadarbis; kas juodas, tamsus” (LPŽ, 1989: 539).
Puttrus (Putrius). Plg. Putra, Putris, Putrys, lat. Putra. Tai pravardinės kilmės pavardės, sietinos su liet. putra “miltų, bulvių kukulių, kruopų ar kt. sriuba; su miltais plaktas virtas gėralas veršiams, arkliams; skysta košė; prastesnis, antro leidimo alus, pasčiūkai”, lat. putra “taip pat”, liet. putrius “kas mėgsta putrą” ir pan. (LPŽ, 1989: 544).
Rogaischus (Ragaišius). Iš liet. ragaišius “ragaišis”, ragaišis “rupių kvietinių ar miežinių miltų duona, karaišis; tokios duonos kepalas” (LPŽ, 1989: 559).

Srugies (Srūgys). Plg. Srūgis. Greičiausiai tarmybė iš Sruoga, Sruogis, bet plg. liet. sruogis “kas tingi, vaikščioja be darbo”, srūgiuoti “vaikščioti be darbo, tinginiauti, bildant dirbti” (LPŽ, 1989: 789).
Staggars (Stagaras). Galbūt pravardinė pavardė iš liet. stagaras “augalo stiebas, stambas; padaiga; stimburys”, stagaroti “darytis pastirusiam” ar pan. Bet plg. dar vok. Stager, Stoger (LPŽ, 1989: 792-793).
Stukus < Stukas. Plg. Stuka, Stukis, lat. Stukis. Greičiausiai tai pravardinės pavardės, sietinos su liet. stukas “gabalas, gumulas, luitas; storas medžio gabalas, rąstgalys, trinka; apie storą, nerangų žmogų”. Vienu kitu atveju galėtų būti tiesiog skolinta pavardė, plg. vok. Stuck, Stuke, Stucke arba brus. Стук (LPŽ, 1989: 845).
Swars (Svaras). Plg. lat. Svars. Galbūt iš liet. svaras “įvairių sistemų svorio vienetas, vartotas XIXa. daugelyje šalių; koks sunkus daiktas pririšamas gramzdinant (ppr. tinklą), svarlys; šulinio svirtis; svarstis”, lat. svars “svoris, svarstis; svarstyklės, svertas” (LPŽ, 1989: 863-864).
Trinitis < Trinytis, plg. liet. trinytis “eglute austas audeklas” (LPŽ, 1989: 789).
Uselis < Ūselis < Ūsas, Usas. Iš liet. ūsai “vyrų plaukai ant viršutinės lūpos; siūlinė atauga”. Plg. dar brus. Вус, Вусай, Ус, Усай, rus.Ус, ukr. Ус (LPŽ, 1989: 1114-1115).

Išanalizavus pravardines pavardes, matyti, kad pravardės motyvu eina paprastai retas, išskirtinis žmogaus bruožas. Išvaizdos grupei būdinga tai, jog pavardės dažniausiai yra kilusios iš žmogaus išvaizdos apibūdinimo, o taip pat duotos dėl būdo, pomėgio, dažniausiai būna kandžios, pašiepiančios. Kūno defektų grupės dauguma pavardžių neišvestinės. Tautybę, gyvenamąją vietą atspindi asmenų pavadinimai pagal kilimo vietą. Gali būti kilusios iš tikrinių (Andulies) ir bendrinių (Lankuttis, Galinis) pavadinimų. Pavardės, kilusios iš veiklos, profesijos pavadinimų padaromos iš daiktavardžių, žyminčių asmens objektą verslo – daiktą , kurį tas asmuo gamina, tvarko, kuriuo prekiauja ar kitaip iš jo pragyvena ir t.t.
Pravardinės pava.rdės, kurios nagrinėjamos, dažniausiai yra neišvestinės arba jos yra galūnių vediniai (Blysza, Gennies, Gunga, Schaknies ir t.t.). Priesaginės pavardės sudaromos su įvairiomis priesagomis: -aitis (Kereit, Romeikat, Skerstinat ir t.t.), -elis (Wierellis), -inis (Galinis, Ilginis), -iškis (Kalnischkies), -(i)ūnas (Maskoliūnas), -ulis (Maczulis), -utis (Baltutis, Languttis ir t.t.) ir pan.

NELIETUVIŠKOS PAVARDĖS

Nelietuviškos kilmės pavardėmis vadiname tas, kurios yra kilusios, išvestos ar kaip kitaip išsirutuliojusios iš svetimos kilmės bendrinių ir tikrinių žodžių, turi nelietuviškos kilmės šaknis bei kamienus. Dalis jų turi lietuviškas priesagas (-aitis, -eikis, -elis, -ėlis, -ėnas, -onis, -ukas, -ulis, -ūnas, -utis ir t.t.). Nelietuviškos kilmės pavardės yra be galo įvairios, susidariusios nevienodu laiku ir skirtingais būdais. Patys dažniausi nelietuviškos kilmės asmenvardžiai yra slaviški. Klaipėdos krašte gausu ir vokiškos kilmės pavardžių.

Slaviškos pavardės (28 pavardės, 14%). Tai pavardės, atėjusios iš slavų kalbų arba per slavų kalbas. Dažniausiai tai lenkų, rusų ir svetimos kilmės pavardės, turinčios slavų kalboms būdingus darybos formantus. Dalis pavardžių kilusios iš senųjų slavų skolinių, kurie lietuvių kalbos tarmėse plačiai vartojami ir žinomi. Patys asmenvardžiai ryšį su slavų kalbų leksika turėtų per slavų kilmės lietuviškus žodžius.
Bagdonaitė &

. . .

VARDAI, KILĘ IŠ KITŲ KALBŲ
Bolis < sl. Boleslovas. Bronis < sl. Bronislovas. Baltromėjus < aram. Baltromiejus. Kazys < sl. Kazimir. Marta < aram. Martha. Stanislovas < sl. Stanislav. Gustav < skand. Gustav. Richard < angl. Richard.

NEAIŠKIOS KILMĖS VARDAI
Fritz, Gerson, Käte, Lindas
Priedai
KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ SĄRAŠAS
(Remiantis “Klaipėdos krašto valdžios žinios” 1933 m.)

Pavardė Vardas Vietovė Profesija
1. Albrecht Bruno iš Klaipėdos pečdirbys
2. Andulies Ilse iš Kalvių pil.
3. Aschmann Heinrich iš Rusnės nuomininkas
4. Auksakaitė Emilija iš Klaipėdos pil.
5. Bagdonaitė Ona iš Klaipėdos namų tarn.autoja
6. Baltutis David iš Kirlikų vežikas
7. Bartkus Pranas iš Mažaičių vežikas
8. Bazus Kazys iš Kuturių bernas
9. Bendicks Meta iš Stremėnų ūkininko duktė
10. Benekeraitis Jonas iš Martinų ūkininkas
11. Belis Martin Vitė 218 žvejys
12. Bernotas Stanislovas iš Šilutės darbininkas
13. Bintakies Max iš Vyžių ūkininko sūnus
13. Blysza Erich Martin iš Karklininkų darbininkas
14. Boig Margarete iš Klaipėdos raštinės padėjėja
15. Brinkmann Helene – pil.
16. Bučys Vincas iš Klaipėdos jūrininkas
17. Budwill Jurgis iš Žardelio miško darbininkas
18. Burstein Jakob laik. Olandijoje dr.
19. Cederstrom Olga iš Klaipėdos tarnaitė
20. Dikschas Georg – vežėjas
21. Dingfeld Otto iš Klaipėdos nuomininkas
22. Dirvonskis Juozas iš Jakų darbininkas
23. Drochner Paul iš Klaipėdos mokinys
24. Drosdaitis Max iš Jėgininkų rentininkas
25. Eckert Anna iš Klaipėdos žmona
26. Eglins Heinrich iš Karklininkų žvejys
27. Einimaitė Stanislova iš Eketės pil.
28. Ellert Gerson iš Klaipėdos pirklys
29. Emert Erna iš Klaipėdos darbininkė
30. Ermoneit Martin iš Klaipėdos šaltkalvis mašinų
31. Feldbera Franz iš Rusnės darbininkas
32. Fenschau Johann iš Panemunės vežikas
33. Fettingaitė Emma iš Klaipėdos namų tarnautoja
34. Fink Martin iš Klaipėdos kūrentojas
35. Fliege Marie iš Klaipėdos našlė
36. Friedritz Ewald iš Girininkų ūkininko sūnus
37. Galinis Jonas iš Opstainių darbininkas
38. Gasze Wilhelm iš Klaipėdos prekybos padėjėjas
39. Gaužauskas Kostas iš Klaipėdos pardavėjas
40. Gellschat Paul iš Kuturių pil.
41. Gennies Jakob iš Klaipėdos skardininkas
42. Genutt August iš Poškų vežikas
43. Gerlach Magdalena iš Klaipėdos pil.
44. Gerwin Gertrud iš Did.Šilininkų pašto agento žmona
45. Gessner Max iš Šilutės darbininkas
46. Gylis Bolis iš Letukų ūkininkas
47. Gindullis Berta iš Klaipėdos tarnaitė
48. Girteit Ella iš Klaipėdos virėja
49. Glumbakas Antanas iš Klišių vežikas
50. Grikšienė Ona Iš Klaipėdos pil.
51. Grubert Ida Iš Šilutės ūkininkė
52. Gruzdaitė Stanislova iš Klaipėdos pil.
53. Gudauskas Juozas iš Klaipėdos darbininkas
54. Gunga Trude iš Valėnų ūkininko žmona
55. Heydeck Jacok iš Šilutės pečdirbys
56. Hoffmann Erwin iš Klaipėdos mokinys
57. Hofer Walter iš Klaipėdos pil.
58. Hoyer Hellmut iš Kuturių nuomininkas
59. Hollstein Anna iš Andrulių darbininko žmona
60. Ilginis Marie iš Kisinų nuomininkė
61. Jaguttis Johann iš Klaipėdos vežikas
62. Jakumienė Kotrina iš Klaipėdos žmona
63. Jakuszeit Martin iš Klaipėdos darbininkas
64. Janeikis Hans iš Klaipėdos darbininkas
65. Jankus Berta iš Šilutės ūkininko duktė
66. Japs Anna iš Panemunės prekiautojo žmona
67. Jasinevičius Jonas iš Klaipėdos darbininkas
68. Junkereit Franz iš Klaipėdos darbininkas
69. Jokšas Juozas iš Pervališkių darbininkas
70. Juraschka Martin iš Melnradgės žvejys
71. Jurgeit Heinrich iš Klaipėdos pil.
72. Kairies Gertrud iš Klaipėdos pardavėja
73. Kalinski Anton iš Klaipėdos darbininkas
74. Kalnischkies Berta iš Skėrių pil.
75. Kammer Helene iš Bitėnų tarnaitė
76. Kannegiessen Herbert iš Klaipėdos darbininkas
77. Kaplan Rochel iš Klaipėdos žmona
78. Kausch Edith iš Klaipėdos šeimininkė
79. Kawohl Johann iš Klaipėdos darbininkas
80. Kenklies Willy iš Šilutės banko valdininkas
81. Kereit Franz iš Klaipėdos darbininkas
82. Kerschis Wilhelm iš Budrikų šaltkalvis
83. Kiaupsz Marta iš Klaipėdos pardavėja
84. Kischkies Herbert iš Šakūnėlių pil.
85. Klumbies Walter iš Kintų vežikas
86. Koknat Jonas iš Klaipėdos vežikas
87. Konrad Martin iš Lamsočių pil.
88. Kosakevičius Alexas iš Bitėnų darbininkas
89. Kossach Walter iš Klaipėdos darbininkas
90. Krause Erna .iš Klaipėdos žmona
91. Krikštapaitis Bronis iš Klaipėdos jūrininkas
92. Krulis Alfonsas iš Klaipėdos darbininkas
93. Kulys Balys – valdininkas
94. Labanauskas Juozas iš Klaipėdos kalvis
95. Labrenz Michel iš Dauperų butelininkas
96. Languth Richard – ūkininko sūnus
97. Lankuttis Marie iš Šimkų ūkininko žmona
98. Laukat Max iš Anužių iešmininkas
99. Laurus Johann iš Klaipėdos ūkininkas
100. Lessing Adolf iš Šilutės vežikas
101. Liemant Marie iš Klaipėdos darbininkė
102. Lorenscheit Grete iš Klaipėdos šeimininkė
103. Loos Käte iš Klaipėdos pil.
104. Lorat Paul iš Petrelių darbininkas
105. Lorenz Ernst iš Klaipėdos prekybos padėjėjas
106. Ludwig Henry iš Klaipėdos darbininkas
107. Lukat Erna iš Klaipėdos panelė
108. Lukauskis Ignae iš Letukų liuosininkas
109. Lukies Marta iš Klaipėdos namų tarnautoj
110. Lupskis Domas iš Klaipėdos darbininkas
111. Maczulis Fritz iš Viešvilės mokytojas
112. Mading Marie iš Klaipėdos tarnaitė
113. Malauskienė Marta iš Letukų darbininkė
114. Mantwill Fritz iš Klaipėdos darbininkas
115. Maskoliūnas Kazys iš Klaipėdos jūrininkas
116. Masuhr Heinrich iš Klaipėdos darbininkas
117. Mejeris Birkas iš Dirvupių darbininkas
118. Melaschus Adolf iš Klaipėdos darbininkas
119. Mertins Carl iš Pakamonių ūkininkas
120. Mikloweit Anna iš Mineikių pil.
121. Naujoks Urte iš Grobštų ūkininko žmona
122. Neuendorf Carl iš Klaipėdos vežikas
123. Neumann Erna iš Klaipėdos pil.
123. Nikartaitė Sofija iš Purmalių tarnaitė
124. Neutsetzer Ernst iš Šilutės ūkininkas
125. Norkus Kazimieras iš Piktupėnų vežėjas
126. Pallapies Erich iš Klaipėdos mėsininko gizelis
127. Palloks Georg iš Uostadvario laukininkas
128. Pareigis Anna iš Naujadvario darbininko žmona
129. Paroll Hellmut iš Klaipėdos buhalteris
130. Pasenau Wilhelm iš Šilutės pirklys
131. Paulicks Baltramiejus iš griežpelkių darbininkas
132. Paupers Johann iš Klaipėdos vyr.padavėjas
133. Pempe Lina iš Kebelių šeimininkė
134. Petereit Helena Martha iš Žalgirių pil.
135. Petronaitis Mikas iš Viešvilės darbininkas
136. Pleikis Karl iš Klaipėdos baldų dirbėjas
137. Preikschas Christof iš Žalgirių pil.
138. Purwins Janis iš Trušių ūkininkas
139. Puttrus Michel iš Klaipėdos darbininkas
140. Rassau Klemens iš Klaipėdos kalvis
141. Redmer Vincas iš Panemunės bernas
142. Regelski Albert iš Gaidelių darbininkas
143. Reinke Helene iš Rusnės pil.
144. Rimkus August iš Sudmantų kalvio gizelis
145. Ripinskaitė Ona iš Klaipėdos pil.
146. Rogaischus Anna iš Toleikių ūkininko žmona
147. Romeikat Anna iš Kūgelių ūkininko žmona
148. Rudavičiūtė Barbara iš Klaipėdos darbininkė
149. Rudolf Helene iš Klaipėdos slaugintoja
150. Ruff Ewald iš Rusnės vežikas
151. Russkies Helene iš Klaipėdos pil.
152. Schahnies Margarete iš Klaipėdos pardavėja
153. Schiedes Fritz iš Klaipėdos kalvis
154. Schiller Adam iš Pakalnės ūkininkas
155. Schimkus Michel iš Klaipėdos tarnautojas
156. Schleiwies Franz iš Berštininkų darbininkas6
157. Schmidthe Herbert iš Klaipėdos prekybos padėjėjas
158. Schneidereit Franz iš Panemunės pil.
159. Schwark Richard iš Šilutės buhalteris
160. Sellmons Anna iš Kreivėnų ūkininkė
161. Siebert Emil iš Žagatų ūkininkas
162. Siemoneit Michel iš Klaipėdos darbininkas
163. Siucilas Mykolas iš Pagrynių ūkininkas
164. Skerstinat Willy iš Klaipėdos mechanikas
165. Smilgies Antanas iš Klaipėdos darbininkas
166. Solltys Wilhelm iš Klaipėdos lektros inst. Meistras
167. Srugies Wilhelm iš Klaipėdos darbininkas
168. Staggars Bertha iš Šilutės tarnautoja
169. Stasiulis Kazys iš Klaipėdos valdininkas
170. Stramm Meta iš Viešvilės tarnaitė
171. Stukus Else iš Klaipėdos pil.
172. Szall.ies Hellmut iš Rusnės padavėjas
173. Szardenings Marinke iš Klaipėdos siuvėja
174. Sziegaud Anna iš Trakininkų ūkininko duktė
175. Szogs Carl iš Klaipėdos pirklys
176. Swars Elizabeth iš Klaipėdos tarnautoja
177. Šlakaitis Augustynas iš Vidgirių darbininkas
178. Šnelius Valerija iš Klaipėdos žmona
179. Šniaukšta Rokas iš Klaipėdos darbininkas
180. Švambaris Julius iš Klaipėdos tarnautojas
181. Tarin Ida iš Kuturių žmona
182. Taujenas Lindas iš Klaipėdos tarnautojas
183. Teising Charlotte iš Grižių pirklio duktė
184. Tendies Anna iš Klaipėdos pašto valdininkė
185. Terebeiza Klemens iš Kirlikų darbininkas
186. Tinneberg Fritz iš Bitėnų pil.
187. Trumpa David iš Šlaunių ūkininkas
188. Tomeit Walter iš Klaipėdos darbininkas
189. Trinitis Otto iš Šilutės tarnautojas
190. Urbanaitė Antanina iš Klaipėdos pil.
191. Uselis Antanas – darbininkas
192. vaitkus Amanda iš Klaipėdos žmona
193. Valentinas Norbertas iš Klaipėdos kepėjas gizelis
194. Vasiliauskienė Valerija – darbininkė
195. Wallat Georg iš Paleičių išimtininkas
196. Wauschkies Wilhelm iš Klaipėdos pirklys
197. Westphal Otto iš Klaipėdos pil.
198. Wierwlis Max iš Pakalnės pil.
199. Windeks martin iš Klaipėdos tarnautojas
200. Wossillus Johann iš Šyšgirių darbininkas

PAVARDŽIŲ RODYKLĖ

A E Gruzdaitė 6, 8 Kannegiessen 10
Albrecht 14 Eckert 14 Gudauskas 6, 7 Kaplan 12
Andulies 6, 7, 10 Eglins 6, 7 Gunga 6, 9, 10 Kausch 7, 10
Aschmann 14 Einikaitė 14 Kawohl 12
Auksakaitė 6, 8 Ellert 14 H Kenklies 6,9

Emert 14 Heydeck 18 Kereit 6, 7, 10

B Ermoneit 14 Hoffmann 14 Kerschis 6, 9
Bagdonaitė 12 Hofer 15 Kiaups 7
Baltutis 6, 8, 10 F Hoyer 18 Kischkies 6,7
Bartkus 12 Feldberg 18 Hollstein 14 Klumbies 6
Bazies 12 Fenschau 18 Kohnat 18
Bendicks 17 Fettingaitė 14 I Konrad 15
Benekeraitis 14 Fink 14 Ilginis 6, 8 Kosakevičius 12
Belis 14 Fliege 14 Kolinski 12
Bernotas 14 Friedritz 14 J Kossack 12
Bintakies 18 Jaguttis 15 Krause 15
Blysza 6, 9, 10 G Jakuszeit 16 Krikštapaitis 16
Boig 18 Galinis 6, 8, 10 Janeikis 16 Krulis 12
Brinkmann 14 Gasze 14 Jankus 16 Kulys 6, 9
Bučys 12 Gaužauskas 12 Japs 15
Budwill 5 Gellschat 18 Jakumienė 15 L
Burstein 14 Gennies 6, 7, 10 Jasinevičius 16 Labrenz 10

Gerlach 14 Jokšas 16 Languth 10, 15

C Gerwin 6, 7 Junkereit 15 Lankuttis 6, 8, 10
Cederstrom 18 Gessner 18 Juraschka 13 Laukat 6, 8

Girteit 18 Jurgeit 16 Laurus 17

D Gylis 6, 7 Lessing 18
Dingfeld 18 Gindullis 18 K Liemant 5, 6
Dirvonskis 7, 10 Glumbakas 12 Kairies 6, 9 Lipskis 12
Drochner 14 Grikšienė 12 Kalnischkies 6,8 Loos 17
Drosdaitis 12 Grubert 14 Kammer 18 Lorat 17

Lorenscheit 17 Pempe 6 Solltys 6, 8 Vasilaiskienė 14
Lorenz 17 Pasenau 18 Srugies 7, 10 Wauschkies 6, 10
Ludwig 18 Petereit 16 Staggars 7, 10 Westphal 18
Lukat 17 Petronaitis 17 Stasiulis 17 Wierellis 6, 8
Lukies 17 Pleikis 6,9 Stramm 18 Windeks 6, 8
Lukauskis 17 Preikschas 6,8 Stukus 7, 10 Wossillus 17

Purwins 7, 10 Szallies 6, 9

M Puttrus 7, 10 Szardenings 6
Maczulis 6, 9, 10 Sziegaud 6
Mading 18 R Szogs 6, 7
Malauskienė 12 Rassau 18 Swars 7, 10
Mantwill 6 Redmer 18
Maskoliūnas 6, 8 Regelski 12 Š
Masuhr 12 Rimkus 6, 10 Šlakaitis 6, 7
Mejeris 15 Ripinskaitė 12 Šniaukšta 6, 10
Melaschus 12 Rogaischus 7, 10 Šnelies 15
Mertins 17 Romeikat 6, 10 Švambaris 18
Mikloweit 15 Rudavičiutė 12

Rudolf 15 T

Ruff 18 Tarin 18

N Russkies 6, 10 Teising 15
Naujoks 6, 8 Tendies 18
Nuendorf 18 S Terebeiza 12
Neumann 15 Schaknies 6, 7 Tinneberg 18
Nikartaitė 15 Schiedres 6, 10 Tomeit 16
Neutsetzer 18 Schiller 15 Trinitis 7, 10
Norkus 6 Schimkus 12 Trumpa 6, 9

Schleiwies 6, 9

P Schneidereit 15 U
Pallapies 6, 8 Schwark 10 Urba.naitė 17
Pallokis 12 Siebert 15 Uselis 7, 10
Pareigis 18 Siemoneit 16
Paroll 18 Sellmons 15 V, W
Paulicks 17 Skerstinat 6, 10 Vaitkus 14
Paupers 6, 8 Smilgies 6, 7 Valentinas 17

Pavardžių kilmė (skaičiais ir procentais):
1 lentelė
PAVARDĖS SKAIČIAI PROCENTAI
LIETUVIŠKOS PAVARDĖS 64 32 %
Sen. Dvikamieniai ir vienkamieniai asm. 5 2,5 %
Pavardinės kilmės pavardės 59 29,5 %
NELIETUVIŠKOS PAVARDĖS 104 52 %
Slaviškos pavardės 28 14 %
Vokiškos pavardės 45 22,5 %
Pavardės iš krikščioniškų vardų 31 15,5 %
NEAIŠKIOS KILMĖS PAVARDĖS 32 16 %

Pravardinės kilmės pavardės (skaičiais ir procentais):
2 lentelė
PRAVARDINĖS PAVARDĖS SKAIČIAIS PROCENTAIS
Augalai 4 6,8 %
Gyvūnai 6 10,2 %
Tautybė, vietovardžiai, gyvenama vieta 7 11,9 %
Socialinė padėtis 2 3,4 %
Verslas, amatas 4 6,8 %
Išvaizda 10 16,9 %
Kūno defektai 7 11,9 %
Būdas, charakterio bruožai 4 6,8 %
Kitos elgesio bei charakterio savybės 3 5,1 %
Įvairūs daiktai, maistas 12 20,3 %

Pavardės iš krikščioniškų vardų (skaičiais ir procentais):
3 lentelė
PAVARDĖS IŠ KRIKŠČIONIŠKŲ VARDŲ SKAIČIAIS PROCENTAIS
Iš hebrajiškos kilmės vardų 10 32.3 %
Iš graikiškos kilmės vardų 4 12.9 %
Iš lotyniškos kilmės vardų 13 41.9 %
Iš germaniškos kilmės vardų 2 6.5 %
Iš slaviškos kilmės vardų 2 6,5 %.IŠVADOS
Šiame darbe išanalizuotos 200 pavardžių. Iš jų 64 lietuviškų, 104 nelietuviškų (slaviškų, vokiškų, krikštavardžių) ir 32 neaiškios kilmės. Kiekviena pavardė paryškinta. Darbe naudojamos yprastos santrumpos (kaip ir LPŽ). Paprastuose sklaisutuose pateikiama literatūra yra nurodoma iš cituojamo šaltinio. Visos pavardės surinktos iš “Klaipėdos krašto valdžios žinios” 1933 m. pateikiamų asmenų. Jos pateikiamos “Visuotinio turinio paskelbimuose”. Dauguma pavardžių buvo asmenų, pametusių pasus ir pasai skelbiami negaliojančiais. Dabo pabaigoje pateikiamas priedas, kuriame atsispindi išsamus Klaipėdos krašto gyventojų sąrašas (pavardė, vardas, vietovė, profesija), pavardžių rodyklė, pavardžių kilmė išreikšta procentais. Išnagrinėjus pavardes paaiškėjo, kad didžiausią grupę užima nelietuviškos pavardės (52 %). Daugiausia vokiškos kilmės 22.5 % (Fliege, Gerlach, Grubert, Hoffmann). Nemaža dalis pavardžių kilusių iš krikščioniškų vardų (15.5 %), kurie savo ruožtu skisrtomi į: hebrajiškos (32.3 %), graikiškos (12.9 %), lotyniškos (41.9 %), germaniškos (6.5 %) kilmės vardus. Slaviškos pavardės užima 14 % visų pavardžių.
Lietuviškos kilmės pavardžių grupėje gausiausia pravardinės kilmės pavardžių (29.5 %). Jos atitinkamai skirstomos į smulkesnes grupes. Atsižvelgiant į jų etimologiją, daugiausia pavardžių priskiriama įvairių daiktų bei maisto kategorijai (20.3 %), po to seka išvaizdos (16.9 %), kūno defektai (11.9 %) ir pan.

Taigi, daugelis pavardžių yra nelietuviškos. Tokių pavardžių kilmės aiškinimas priklauso nuo to, kiek pavardis yra išnagrinėtas tose kalbose, iš kurių arba per kurias etimologiškai nelietuviškos pavardės atėjo į lietuvių kalbą. Svetimos kilmės asmenvardžiai, iš kurių vėliau susidarė pavardės, arba ir pačios pavardės, į Lietuvą atėjo iš įvairių kalbų, skirtingais keliais ir ne vienu laiku. Reiktų paminėti, jog lietuvių asmenvardžiai iki šiol tebėra menkai ištirti. Yra per maža apibendrinamojo pobūdžio tyrinėjimų, ypač atimologinių, kurie galėtų tiesiogiai patarnauti aiškinant lietuvių pavardžių kilmę.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. LPŽ I-II Lietuvių pavardžių žodynas. – sud. A. Vanagas. – Vilnius, 1985-1989.
2. Mažiulis V. Prūsų kalbos atimologinis žodynas. – T.1-V., 1988; – T.2.-V., 1993. – T.3.-V., 1996.
3. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – V., 1994.
4. Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas. XIII-XVIII a. – V., 1991.
5. Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. – Vilnius, 1997.
6. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. – Vilnius: mokslas, 1982. – 108 p.

ŠALTINIAI:
1. Laikraštis “Klaipėdos krašto valdžios žinios” 1933 m. Nr.25, Nr.49, Nr.64, Nr.81, Nr.84, Nr.103, Nr.106, Nr.107, Nr.117, Nr.124, Nr.136.

Join the Conversation

×
×