Mokslinė chemijos nomenklatūra – tai cheminių elementų ir junginių(rūgščių, oksidų, druskų) pavadinimai, vartojami ir chemijos moksle, irfarmacijoje. Tai sisteminiai pavadinimai, kurių sudarymo principainustatyti XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje. Jie įtvirtinti Tarptautinėjefarmakopėjoje. Norint taisyklingai receptūroje chemijos nomenklatūrą,reikia įsidėmėti junginių grupių (oksidų, druskų, rūgščių) pavadinimųsudarymo bendruosius principus bei specialius afiksus, vartojamus šiųjunginių pavadinimams sudaryti.
• CHEMIJOS ELEMENTŲ pavadinimai yra II linksniuotės neutrum giminės daiktavardžiai.
N.B! ▪ Išimtys: Phosphorus, i m – fosforas; Sulfur, uris n – siera.
• OKSIDŲ pavadinimai yra dviejų žodžių junginiai. Šie pavadinimai yra sudaryti pagal dvižodžių terminų modelį Kas? Kieno?, tačiau terminą sudarančių žodžių tvarka yra atvirkštinė (Kieno? Kas?). Pirmasis žodis, pavadinantis katijoną, yra cheminio elemento pavadinimas. Jis rašomas Gen. sg. linksniu, nes tai termino pažyminys. Antrasis žodis, pavadinantis anijoną, yra pagrindinis ir rašomas Nom. sg. Oksidacijos laipsnį anijono pavadinime rodo priešdėlis. Norėdami padaryti tam tikrą oksido pavadinimo linksnį, turime atsiminti, kad terminuose, sudarytuose pagal modelį Kas? Kieno?, linksniuojame tik pagrindinį junginio žodį, o pažyminio linksnis nesikeičia.
Linksniavimo pavyzdys|Nom. sg. |Plumbi oxydum|Kalii ||Gen. sg. |Plumbi oxydi |hydroxydum ||Acc. sg. |Plumbi oxydum|Kalii hydroxydi||Abl. sg. |Plumbi oxydo |Kalii || | |hydroxydum || | |Kalii hydroxydo|
N.B! ▪ Farmacijoje vartojamų pusdeginių (suboksidų, monoksidų) pavadinimai sudaromi „senuoju būdu“: katijono (cheminio elemento) pavadinimas Nom. sg. + anijono pavadinimas, išreikštas būdvardžiu, sudarytu su priesaga –ulatum. Pavyzdžiui, Nitrogenium oxydulatum – azoto pusdeginis. ▪ Pusdeginių pavadinimuose linksniuojami abu žodžiai.
Linksniavimo pavyzdys|Nom. sg. |Nitrogenium ||Gen. sg. |oxydulatum ||Acc. sg. |Nitrogenii oxydulati||Abl. sg. |Nitrogenium || |oxydulatum || |Nitrogenio oxydulato|
• DRUSKŲ pavadinimai taip pat sudaromi iš dviejų žodžių atvirkštine modelio Kas? Kieno? tvarka. Pirmasis junginio žodis žymi katijoną (cheminio elemento pavadinimas) Gen. sg. linksniu
ir yra termino pažyminys. Antrasis žodis, žymintis anijoną, yra pagrindinis – jis vartojamas Nom. sg. linksniu. Deguonies koncentraciją rodo priesaga ar / ir priešdėlis. Organinės natrio ir kalio druskos – tai organinių medžiagų junginiai su natriu ir kaliu. Jų pavadinimuose abu žodžiai rašomi Nom. sg. linksniu per brūkšnelį, pavyzdžiui: Benzylpenicillinum – natrium (Benzilpenicilino natrio druska); Sulfaculum – natrium (Sulfacilio natrio druska). Bazinių (pagrindinių) druskų pavadinimų anijonai sudaromi su priešdėliu sub-: Bismuthi subtitras –bismuto subnitratas. Rūgščių druskų pavadinimų anijonai turi priešdėlį hydro-: Natrii hydrocarbonas – natrio hidrokarbonatas. Druskų pavadinimai kaitomi taip pat, kaip ir oksidų pavadinimai – linksniuojamas tik pagrindinis žodis, o pažyminys – nekaitomas.Linksniavimo pavyzdys|Nom. sg.|Natrii |Bismuthi |Ephedrini ||Gen. sg.|sulfis |subnitras |hydrochloridum ||Acc. sg.|Natrii |Bismuthi |Ephedrini ||Abl. sg.|sulfis |subnitris |hydrochloridi || |Natrii |Bismuthi |Ephedrini || |sulfem |subnitrem |hydrochloridum || |Natrii |Bismuthi |Ephedrini || |sulfe |subnitre |hydrochlorido |
N.B! ▪ Kaitant organinių natrio ir kalio druskų pavadinimus linksniuojami abu žodžiai.
Linksniavimo pavyzdys|Nom. sg. |Sulfacylum – ||Gen. sg. |natrium ||Acc. sg. |Sulfacyli – ||Abl. sg. |natrii || |Sulfacylum – || |natrium || |Sulfacylo – || |natrio |
• RŪGŠČIŲ pavadinimai sudaromi iš dviejų žodžių pagal modelį Kas? Kieno? Pirmasis (pagrindis) žodis – daiktavardis Acidum, i n; antrasis – su pagrindiniu žodžiu suderintas būdvardis, kurio afiksai rodo deguonies koncentraciją.
N.B! ▪ Rūgščių pavadinimų linksniuojami abu suderinti žodžiai. ▪ Rūgščių pavadinimų antrąjį žodį į lietuvių kalba rekomenduojama versti kilmininko linksniu.
Linksniavimo pavyzdys|Nom. sg. |Acidum |Acidum folicum||Gen. sg. |arsenicosum |Acidi folici ||Acc. sg. |Acidi arsenicosi |Acidum folicum||Abl. sg. |Acidum |Acido folico || |arsenicosum | || |Acido arsenicoso | |
N.B!
Reikia įsidėmėti, kad chemijos junginių pavadinimai:
▪ Vartojami tik vienaskaita; ▪ Pirmasis pavadinimo žodis visada rašomas didžiąja raide, o antrasis – mažąja raide; ▪ Sudėtiniuose terminuose ir konstrukcijose su prielinksniais linksniuojamas mokslinio chemijos pavadinimo pagrindinis žodis:
druskų ir oksidų pavadinimuose pagrindinis yra antrasis žodis, o rūgščių, pusdegnių ir organinių natrio ir kalio druskų pavadinimuose – pirmasis (jeigu pavadinimo pažyminys suderintas su pagrindiniu žodžiu, jis taip pat linksniuojamas), pavyzdžiui: Acidum ascorbinicum cum Thiamini bromido – askorbino rūgštis su tiamino bromidu Unguentum Acidi borici – boro rūgšties tepalas Solutio Testosteroni propionatis oleosa – aliejinis testosterono propionato tirpalas ▪ Įvairiuose vaistų žinynuose galima rasti ir kitokiu būdu sudarytų pavadinimų, pvz.: Acidum hydrochloridum – druskos rūgštis; Perrosi chloridum – geležies chloridas; Benzylpenicillinum natricum – benzilpenicilino natrio druska.Dažniausiai farmacijoje vartojami cheminių elementų pavadinimai
|Elementų pavadinimai |Simboliai |Pavadinimo kilmė ||Lotyniški Lietuviški | | ||Aluminium – aliuminis |Al |alumne – alūnas ||Arentum – sidabras |Ag |arguo – išryškinti ||Arsenijum – arsenas |As |gr. Arsen – stiprus ||Aurum – auksas |Au |sen. lotynų ||Barium – baris |Ba |gr. Barys – sunkus, gautas || | |iš mineralo baritas ||Bismuthum – bismutas |Bi |vok. Bismuth ||Borum – boras |B |Borax – salietra ||Bromum – bromas |Br |gr. bromos – dvokiantis ||Calcium – kalcis |Ca |calx – kalkės ||Carboneum – anglis |C |carbo – anglis ||Chlorum – chloras |Cl |gr. chloros – žalias ||Cuprum – varis |Cu |pagal Kipro salos pavadinimą||Ferrum – geležis |Fe |sen. lotynų ||Flourum – floras |F |iš mineralo fluorito ||Iodum – jodas |I (J) |gr. iodes – violetinis ||Hydrogenium – vandenilis |H |gr. hydor + genos ||Nitrogenium – azotas |N |gr. nitron – salietra ||Oxygenium – deguonis |O |gr. oxy – aštrus ||Hydrargyrum – gyvsidabris |Hg |gr. hydr + arg (sidabras) = || | |gyvas sidabras ||Kalium – kalis |K |arab. al-gali-smala ||Lithium – litis |Li |gr. lituos – akmuo ||Magnesium (Magnium) – magnis |Mg |vietovė Mažojoje Azijoje ||Manganum – manganas |Mn |ital. Manganose ||Natrium – natris |Na |arab. natron – soda (gr. ||Phosphorus – fosforas |P |nitron) || | |gr. phos + phor – šviesos ||Plumbum – švinas |Pb |nešėjas ||Silicium – silicis |Si |sen. lotynų ||Stibium – stibis |Sb |lot. silex – kietas akmuo ||Sulfur – siera |S |sen. lotynų ||Zincun – cinkas |Zn |sen. lotynų || | |vok. cinkas |
Oksidų pavadinimų sudarymas
|Lotyniškas pavadinimas |Lietuviškas pavadinimas|
|Katijonas (Gen. sg.) |Anijonas (Nom. sg.) | ||Plumbi |oxydum |švino oksidas ||Magnesii |per – oxydum |magnio peroksidas ||Kalii |hydr – oxydum |kalio hidroksidas |Anijonų pavadinimų sudarymas
|Deguonies (O2) koncentracija |Afiksai || |Lotyniški |Lietuviški ||Deguonies rūgščių druskos su |-as, atis m |-atas ||didžiausiu O2 kiekiu | | ||Deguonies rūgščių druskos su |-is, itis m |-itas ||mažiausiu O2 kiekiu | | ||Bedeguoninių rūgščių druskos |-idum, i m |-idas ||su neorganiniu pagrindu | | ||Bedeguoninių rūgščių druskos |hydro-…idum, i n|hydro-…-idas ||su organiniu pagrindu | | |
Druskų pavadinimų sudarymas
|Lotyniškas pavadinimas |Lietuviškas pavadinimas||Katijonas (Gen. sg.) |Anijonas (Nom. sg.) | ||Natrii |sulfas |natrio sulfatas ||Natrii |sulfis |natrio sulfitas ||Kalii |ioidum |kalio jodidas ||Ephedrini |hydrochloridum |efedrino hidrochloridas|
Afiksai, rodantys deguonies koncentraciją
|Deguonies (O2) koncentracija |Afiksai || |Lotyniški |Lietuviški ||Didžiausia deguoninių rūgščių|-icum |-atinė ||O2 koncentracija | | ||Mažiausia deguoninių rūgščių |-osum |-itinė ||O2 koncentracija | | ||Bedeguoninės rūgštys |hydro-…-icum |hidro-…-inė || | |…vandenilio ||Organinės rūgštys |-icum |-inė |
Rūgščių pavadinimų sudarymas
|Lotyniškas pavadinimas |Lietuviškas pavadinimas ||Katijonas (Gen. sg.)|Anijonas (Nom. sg.) | ||Acidum |arsenicicum |arsenatinė rūgštis, arseno || | |rūgštis ||Acidum |arsenicosum |arsenitinė rūgštis ||Acidum |hydrochloricum |chloro vandenilio rūgštis ||Acidum |folicum |folinė rūgštis (folio || | |rūgštis) |