tarptautinių krovinių vežimų kelių transportu organizavimas. Logistikos kursinis darbas

KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VERSLO VADYBOS KATEDRA

Studijų programa: Logistikos vadyba

tarptautinių krovinių vežimų kelių transportu organizavimas

Darbą atliko:

LVI11-3 gr. Studentas:

Donatas Bagdonas

2016-01 – 07

Darbo vadovas:

Lekt. Loreta Venckevičė 2016-01-07

Klaipėda, 2016

Turinys

Įvadas 2

1.DARBO OBJEKTO, INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ IR TYRIMŲ METODIKOS ANALIZĖ 4

2.TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ VEŽIMŲ KELIŲ TRANSPORTU ORGANIZAVIMO TEORINĖ ANALIZĖ 5

2.1 Tarptautinių krovinių vežimo reikalavimai 5

2.2 Kelių transportas 8

2.3 Krovinių vežimo organizavimas 13

3. TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ VEŽIMŲ KELIŲ TRANSPORTU ORGANIZAVIMO PRAKTINĖ ANALIZĖ 14

3.1. „X“ Įmonės tarptautinių krovinių vežimo reikalavimai ir reglamentai. 14

3.2 „X“ Įmonės automobilių parkas 16

3.3. „X“ Įmonės tarptautinių krovinių vežimo maršrutai 18

Išvados ir pasiūlymai 24

Terminų ir sąvokų žodynas 25

Literatūros sąrašas 26

Įvadas

Temos aktualumas: Šiandieniniame verslo pasaulyje akivaizdūs verslo globalizacijos reiškiniai, t.y. nacionalinis verslas tampa tarptautiniu . todėl ir verslo įmonių aprūpinimas bei pagamintos produkcijos pardavimas taip pat įgyja tarptautinį pobūdį. Didėjant Europos Bendrijos rinkai – Rytų ir Vidurio Europos verslo struktūroms tampant šios rinkos dalyvėmis, rinkoje sustiprėja konkurencija. Šioje konkurencinėje kovoje išliks tik tos verslo įmonės, kurios prisitaikys prie nuolat besikeičiančių rinkos sąlygų ir kurios sugebės greičiau nei konkurentai į ją patekti (Minalga R., 2004, p.5). Verslo įmonės dirba dinamiškoje aplinkoje, sukuriančioje įvairias konfliktines situacijas, kurias reikia efektyviai ir greitai išsiaiškinti. Didelę šių situacijų dalį sudaro medžiagų, įvairių materialinių vertybių bei informacijos srautai, kuriuos būtina optimaliai planuoti, valdyti ir kontroliuoti, todėl į pagalbą verslo įmonėms ateina Logistika (Minalga R., 2001, p.20). Tarptautinių gamybos grandinių esmė – gamybos kaštų mažinimas ir prekių konkurencingumo didinimas. Rezultatas, esamų rinkų išlaikymas ir naujų užėmimas, kartu didesnio pelno siekimas. Taigi kol tarptautinės gamybos grandinės neišnaudos visų savo galimybių, jos bus plėtojamos. (Paulauskas V., 2007,p.72). Kelių transportas yra labai svarbus kiekvienos įmonės logistikos sistemoje. Krovininiai automobiliai, pradedant nuo mažiausių lengvųjų-krovininių ir baigiant dideliais vilkikais su priekabomis ir puspriekabėmis, yra naudojami beveik visoms logistikos operacijoms ( Palšaitis M., 2010, p. 127).

Remiantis šaltiniais galima teigti, kad tarptautinių gamybos grandinių esmė, gamybos kaštų mažinimas ir prekių konkurencingumo didinimas. Todėl norint išnaudoti visas galimybes gerinant logistikos darbą, reikės tiksliai išstudijuoti krovinių gabenimo organizavimą ir ištirti krovininių automobilių privalumus, bei trūkumus.

Problematika: Kaip pagerinti tarptautinių krovinių pervežimus keliais?

Darbo objektas: Kelių transporto organizavimas

Darbo tikslas: Išanalizuoti tarptautinių logistikos įmonių kelių transporto organizavimą

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti tarptautinių krovinių vežimo reikalavimus.

Apibūdinti įmonės autobusų parką.

Išanalizuoti įmonės tarptautinius maršrutus.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, duomenų lyginamoji analizė, aprašomoji statistika, apibendrinimas.

DARBO OBJEKTO, INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ IR TYRIMŲ METODIKOS ANALIZĖ

Bendrovė tarptautinio logistikos verslo dalyvis ir lyderiaujanti logistikos kompanija Lietuvos rinkoje, – kryptingai ir stabiliai dirbant su Lietuvos ir užsienio klientais. Patikimumas yra užtarnautas nuosekliu, atsakingu darbu, tolygiu augimu ir plėtra. Palaiko ir sudaro operatyvius ir ilgalaikius bendradarbiaujančius santykius su esamais ir naujais klientais. Vertina užtarnautą abipusę pagarbą, kai klientai jaučiasi saugūs, ramūs ir užtikrinti profesionaliu krovinių pervežimu. Vykdo minimalius, optimalius, maksimalius krovinių, pilnų, dalinių ir negabaritinių, – pervežimo ir muitinės procedūrų sprendimus.

Kompanijoje dirba profesionalūs logistikos ekspertai, kuriems keliami aukščiausi kvalifikacijos ir asmeninių savybių reikalavimai: Auštasis logistikos ir ekspedijavimo / verslo vadybos išsilavinimas, darbo patirtis, vykdoma kasmetinė profesinių žinių atestacija. Asmeninės savybės: patikimumas, konfidencialumo principų laikymasis, analitinio ir loginio mąstymo įgūdžiai, atidumas, staigi orientacinė reakcija, lankstumas sprendimų atžvilgiu, greitas darbo tempas, savarankiškumas ir iniciatyvumas planuojant, vykdant ir koordinuojant darbus, kruopštumas, atsakingumas, orientaciją į rezultatą

Bus analizuojama įmonės darbuotojų darbo metodikos dirbant su tarptautinių krovinių vežimo kelių transportu reikalavimais. Išsiaiškinsime kokios pagrindinės problemos atsiranda vykdant tokio tipo užsakymus. Mokslinės literatūros dėka išstudijuosime, kokie reikalavimai yra vykdomi Lietuvos ir užsienio šalių muitinių padaliniuose.

Kursiniame darbe remtasi: Paulausko V. (2007), Palšaičio R. (2010), Garalis A. (2003), Vasilis Vasiliauskas A. (2013) ir Minalga R. (2004, 2001). Šios literatūros dėka buvo analizuojami tarptautinių krovinių vežimo reikalavimai, kelių transporto organizavimas ir kelių transporto privalumai ir trūkumai.

Praktinė kursinio darbo dalis rengiama remiantis kokybine analize. Sudarytas anoniminis klausimų sąrašas ir pateiktas įmonės darbuotojams jiems aktualia tema.

TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ VEŽIMŲ KELIŲ TRANSPORTU ORGANIZAVIMO TEORINĖ ANALIZĖ

2.1 Tarptautinių krovinių vežimo reikalavimai

Tarptautinio verslo raida išplėtė verslo logistikos funkcijas ir logistikos uždavinių kompleksiškumą, atvesdamas ją į aukštesnį lygį – tarptautinę logistiką. Verslo raida sudarė prielaidas susiformuoti logistikos mokslui, o verslo tarptautinimas sąlygojo tarptautinės logistikos atsiradimą (Minalga R., 2004, p. 14).

Pagrindinės kelių transporto teisinės normos ir dokumentai.

Nuo 1986-09-29 ES šalyse galioja priimtas Europos Sąjungos Tarybos potvarkis EEB/Nr. 3820/85 dėl kai kurių kelių transporto taisyklių suderinimo. Jeigu kroviniai gabenami į trečiąją šalį arba iš jos arba iš vienos trečiosios šalies į kitą per kurią nors ES šalį, tai darbo laiko reguliavimo pagrindu turi būti Europos susitarimas dėl tarptautinio kelių transporto personalo darbo ( Minalga R., 2004, p. 120). Leidimai ir jų rūšys. Gabenti krovinius per Europos šalių teritoriją arba paskirties vietą, esančią bet kurioje šalyje, yra reikalingi leidimai. Leidimus išduoti gali ne tik atitinkamos nacionalinių valstybių žinybos, bet ir ES Taryba ir Europos transporto ministrų taryba. Šių institucijų išduotus leidimus reikia ratifikuoti kiekvienoje šalyje. Atskiros valstybės pasirašyti leidimų suteikimo tarpusavio susitarimus (Minalga R., 2004, p. 121).

Tarptautinis kelių transporto važtaraštis (CMR). Tarptautinis kelių transporto važtaraštis yra parengtas remiantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties Konvencija. Tai yra dokumentas, patvirtinantis krovinių vežimo sutartį. Tarptautinis važtaraštis įforminamas krovinio išsiuntimo vietoje ir lydi krovinį iki jo įteikimo gavėjui. Jis pirmiausia reglamentuoja visus vežėjo veiksmus gabenant krovinį ir jo atsakomybę. Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Pirmas važtaraščio egzempliorius perduodamas krovinio siuntėjui, antras lydi krovinį o trečias lieka pas vežėją. Krovinį lydintis egzempliorius kartu su kroviniu perduodamas krovinio gavėjui. Jeigu krovinys pakraunamas į keletą transporto priemonių arba išskirstytas keliomis partijomis, siuntėjas arba vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai pakrautai transporto priemonei arba kiekvienai krovinio partijai. Važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys:

Važtaraščio užpildymo vieta ir data;

Siuntėjo pavadinimas ir adresas;

Vežėjo pavadinimas ir adresas;

Krovinio paėmimo vieta ir data, bei jo pristatymo vieta;

Gavėjo pavadinimas ir adresas;

Krovinio rūšies nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius , pavojingumo klasė ir numeris;

Krovinio vietų skaičius, jų išdėstymo ypatumai ir numeris;

Krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis;

Su vežimu susiję mokėjimai.

Muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos;

Nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis CMR Konvencijos nuostatomis (Minalga R., 2004, p. 122).

Lietuvoje kelių transporto veikla yra licencijuojama. Licencijos išduodamos toms įmonėms, kurių pagrindinė veikla – transporto verslas. Lietuvoje išduodamos šių rūšių licencijos: vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, vežti keleivius vietiniais maršrutais, vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, vežti keleivius tarptautiniais maršrutais, vežti krovinius vietiniais maršrutais, vežti krovinius tarptautiniais maršrutais ( Palšaitis R., 2010, p. 187 ).

Siekiant užtikrinti saugų krovinių vežimą ir keleivių vežimą, yra reglamentuojamas vairuotojų darbo ir poilsio režimas. Vairavimo laikas tarp dviejų kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdieninio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio negali viršyti 9 val. Jis gali būti pratęstas iki 10 val. ne daugiau kaip du kartus per savaitę. Ne vėliau kaip po šešių pilnų darbo dienų vairuotojui turi būti suteiktas kas savaitinio poilsio laikotarpis. Kas savaitinio poilsio laikotarpis gali būti atidėtas iki šeštos dienos pabaigos, jei bendras vairavimo laikas per šešias dienas neviršija maksimumo. Dviejų savaičių vairavimo trukmė negali viršyti 90 val. 4,5 val. vairavęs vairuotojas turi ilsėtis ne mažiau kaip 45min. išskyrus tą atvejį, kai prasideda poilsio laikotarpis. Ši pertrauka gali būti pakeičiama ne mažiau kaip 15 min. trukmės pertraukomis, kurios paskirstomos per visą vairavimo laiką. Per šias pertraukas vairuotojas negali dirbti jokio darbo. Pertraukos negali būti laikomos kasdienio poilsio laikotarpiu. Per kiekvieną 24 val. laikotarpį vairuotojo kasdieninio poilsio laikotarpis privalo nepertraukiamai tęstis ne mažiau kaip 11 val. ( Palšaitis R., 2010, p. 187 ).

Pagal CMR konvencijos 17 str. vežėjas yra visiškai arba iš dalies atsakingas už krovinį nuo jo priėmimo iki išdavimo momento, jis taip pat atsako už pristatymo vėlavimą. Atlygio už krovinio praradimą, pažeidimą ar dalinį praradimą dydis priklauso nuo faktinės krovinio vertės, kuria laikoma krovinio rinkos vertėjo priėmimo vežti metu ( Palšaitis R., 2010, p. 187 ).

Remiantis šių šaltinių duomenimis galima teigti kad, pagrindines kelių transporto normas ir dokumentus reguliuoja Europos Sąjungos taryba. CMR važtaraštis yra vienas svarbiausių dokumentų, liudijantis krovinio kilmę, parkrovimo laiką, siuntėjo vežėjo ir gavėjo rekvizitus, krovinio rūšį, jo matavimo vienetus ir krovinio pavojingumo lygį. Siekiant užtikrini saugų krovinio vežimą yra reglamentuojamas darbo ir poilsio režimas.

2.2 Kelių transportas

Kelių transportas yra labai svarbus kiekvienos įmonės logistikos sistemoje. Kroviniai automobiliai, pradedant nuo mažiausių lengvųjų-krovininių ir baigiant dideliais vilkikais su priekabomis ir puspriekabėmis, yra naudojami beveik visoms logistikos operacijoms (Palšaitis R., 2010 p. 127 ).

Svarbiausia šio transporto savybė ir privalumas yra jo manevringumas. Vienas svarbiausių šio transporto privalumų yra ir tai, kad automobilis krovinius gali pristatyti „nuo durų iki durų“. Pagrindinis trūkumas – palyginti mažas šios transporto priemonės tūris. Be to, dideliais kiekiais gabenamoms prekėms automobilių transportas naudojamas retai ( Minalga R., 2004 p. 92).

Didelės krovinių gabenimo įmonės turi didžiulius automobilių parkus, kuriuose galima rasti skirtingo dydžio ir skirtingos keliamosios galios techniką. Tokiu atveju klientui galima pasiūlyti geriausiai jo poreikius atitinkantį transportą. Daugelyje automobilių parkų galima rasti:

Nedidelius furgonus, tokius kaip „Nissan NV 200″ ar „kablukus”, tokius kaip „Renault Kangoo”. Šis transportas naudojamas nedidelių krovinių gabenimui palyginti trumpais atstumais. (pav. 1)

Pav.1. Nissan NV 200

Šaltinis: http://www.newcars.com/nissan/nv200/2014

Kiek didesnius furgonus, tokius kaip „Renault Master”, galinčius pervežti 3 – 3,5 tonos. Jie puikiai tinka krovinių gabenimui tiek miesto ribose, tiek ir tolimesniais atstumais.

Pav.2. Renault Master

Šaltinis: http://auto-database.com/renault/master/

Bortinius automobilius, galinčius pervežti 5 – 5,5 tonos krovinius. Klientui pageidaujant, automobilis gali būti komplektuojamas su tentu, po kurio pervežamas krovinys būna dar saugesnis.

Pav.3. Mercedes Benz Sprinter 413

Šaltinis: http://www.gotas.lt/priekabu-ir-automobiliu-nuoma/mercedes-benz-sprinter-413

Euro vilkikus, skirtus didelių krovinių gabenimui ilgais atstumais. Priklausomai nuo modelio, tokie vilkikai gali vežti nuo 5 iki 10 tonų.

Pav.4. Volvo MCD 750 Euro Standart 6.

Šaltinis: http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/automobiliai/

Kartais įmonėms tenka pervežti birius ir skystus krovinius, tokiais atvejais yra naudojamas izoterminis gabenimo būdas.

Pav.5. Izotereminis gabenimas.

Šaltinis: http://rekvizitai.vz.lt/imones/logistikos_paslaugos/

Kelių transporto privalumai.

Manevringumas. Krovinių nereikia perkrauti. Jie gali būti surenkami ir pristatomi į visus punktus, kur tik gali privažiuoti automobilis. Būtent ši charakteristika tinka labiau negu bet kuri kita, kai vežimų pirmenybė teikiama automobilių transportui, palyginti su visomis kitomis transporto rūšimis. Daugeliu atveju autotransportas pirmauja pagal krovinių vežimo greitį, palyginti su geležinkelių transportu.

Vežimo greitis ir reguliarumas. Krovinių surinkimas ir vežimo maršrutas gali būti nustatyti pakankamai tiksliai. Tai svarbu kai krovom darbus atlieka papildomi krovikai, o krovinio vežimas yra suderintas su gamybos poreikiais, statybos darbais ir klientūra. Vežimas gali būti paskirtas, atsižvelgiant į dienos laiką ir atstumą.

Įpakavimas. Pakuotė lengva. Dažnai įpakuoti reikia ne didelį kiekį krovinių arba to visai nereikia, palyginti su vežimais kitoms transporto rūšims. (Palšaitis R. 2010 p.127).

Kelių transporto trūkumai.

Skubus iškrovimas. Automobiliai turi būti greitai iškrauti. Neplanuotas automobilių atvykimas gali atitraukti darbininkus nuo kitų krovimo darbų, nes automobilio vairuotojas negali laukti.

Didelė kaina. Lietuvoje užsakovai moka už automobilio ridą, neatsižvelgdami į vežimo apimtis, neįvertindami vežamų krovinių svorio ir kokybės.

Klaidingas vežimas. Kai vienu automobiliu vežamos kelios siuntos įvairiems klientams, galimos klaidos, pristatant krovinius adresatui. Norint išvengti tokių klaidų, didesnis dėmesys turi būti skiriamas krovinio žymėjimui, brūkšninių kodų panaudojimui ir t.t.

Grobstymas. Krovinius iš automobilio galima pagrobti, o patys automobiliai gali būti nuvaryti, jeigu būna palikti be priežiūros.

Mažas įkrovumas. Palyginti su geležinkeliu ir vandens transportu, automobilių įkrovumas yra mažas. Tai turi įtakos autotransporto nekonkurentabilumui tais atvejais, kada geri vandens ir geležinkelio keliai (Palšaitis R. 2010 p.128).

Apibendrinant galima teigti kad, kelių transportas turi platų mašinų pasirinkimų spektrą kuris laidžia pasirinkti atitinkamą transportą visiems kroviniams. Kelių transporto privalumai: manevringumas, įpakavimas, vežimo greitis ir reguliarumas. O jo trūkumai: skubus iškrovimas, didelė kaina, klaidingas vežimas, grobstymas ir mažas įkrovumas.

2.3 Krovinių vežimo organizavimas

Pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia krovinių tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais maršrutais gabenama kelių transportu. Gamyklos ir prekybos įmonės ieško pigiausių, greičiausių ir kokybiškiausių būdų kaip pasirūpinti jų kroviniais. Tuomet jie kreipiasi į transporto logistikos ir ekspedicijos įmones kurios gali pasirūpinti jų kroviniais „nuo A iki Z“.

Palšaitis R. teigia kad, Ekspeditorius nėra nauja profesija. Apibendrinus ekspeditorių funkcijas galima būtų apibūdinti taip:

Tinkamos transporto rūšies parinkimas kroviniui;

Krovinio radimas laisvam transportui;

Transportavimo maršrutų optimizavimas;

Reikiamų krovinių dokumentų tvarkymas;

Muitinės formalumų tvarkymas;

Krovinių surinkimas ir išskirstymas;

Siuntų konsolidavimas;

Krovinių sandėliavimas;

Krovinių draudimas;

Finansinių atsiskaitymų tarp siuntėjo ir vežėjo organizavimas (Palšaitis R., 2010 p. 173).

Pasak Minalga R. ekspeditorius yra transportavimo grandinės organizatorius. Pagrindinė ekspeditoriaus užduotis – pasirūpinti krovinio pristatymu iš siuntėjo į gavėjo sandėlį, kad krovinys paskirties vietą pasiektų greičiau, saugiau ir optimalia kaina. Šiai užduočiai įvykdyti jis perka vežėjų paslaugas iš savo įmonės arba iš kitų transporto įmonių ir parduoda jas savo klientams – užsakovams (Minalga R., 2004 p.40).

Remiantis Palšaičio R. ir Minalgos R. šaltiniais galima teigti kad, krovinių vežimo organizavimas yra atsakingas ir sudėtingas procesas kurio pagrindinė funkcija pasirūpinti krovinio pristatymu iš siuntėjo į gavėjo sandėlį, kad krovinys paskirties vietą pasiektu greičiau, saugiau ir optimalia kaina.

3. TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ VEŽIMŲ KELIŲ TRANSPORTU ORGANIZAVIMO PRAKTINĖ ANALIZĖ

3.1. „X“ Įmonės tarptautinių krovinių vežimo reikalavimai ir reglamentai.

Įmonėje dirbantis personalas visada, maloniai priims kiekvieno kliento užsakymus. Tai galima padaryti arba atėjus į bendrovės ofiso patalpas arba internetu. Su klientu bus sudaryta pervežimo sutartis, kurioje smulkiai ir aiškiai išdėstytos bendrovės ir kliento įsipareigojimai.

1. UŽSAKOVO įsipareigojimai:

a) Atsako už krovinio pateikimą į pakrovimo vietą, tinkamą krovinio įpakavimą, ženklinimą bei tinkamą reikiamų krovinio dokumentų įforminimą ir jų pateikimą VEŽĖJUI.

b) Automobilis turi būti pakrautas ne vėliau, kaip per 5 val. nuo jo padavimo pradžios. Esant bet kokiems pasikeitimams dėl krovinio pakrovimo laiko ar kiekio pasikeitimo, informuoti VEŽĖJĄ; ne vėliau kaip prieš 24 val. iki pasikrovimo pradžios

c) Už prastovas, kilusias dėl UŽSAKOVO kaltės, UŽSAKOVAS moka 12 € baudą už kiekvieną prastovos valandą, bet ne daugiau kaip 100 € už parą

d) Nepateikus krovinio pervežimui, UŽSAKOVAS moka baudą 30% nuo transportavimo kainos ir kompensuoja kitus nuostolius susijusius su šio užsakymo nutraukimu.

2. VEŽĖJO įsipareigojimai:

a) Pateikia pasikrovimui techniškai tvarkingą automobilį, tinkamą užsakyme nurodytam krovinių pervežimui, aukščiau nurodytu laiku.

b) Apie galimą užsakymo neįvykdymą informuoja UŽSAKOVĄ ne vėliau kaip prieš 24 val.

c) Nepateikus automobilio į pakrovimo vietą, VEŽĖJAS moka baudą 10% nuo užsakyme nurodytos transportavimo kainos.

d) Atsako už krovinio saugumą pagal CMR konvenciją.

Krovinio gabenimui tarptautiniais maršrutais sudaromas reikalingų dokumentų sąrašas.

Krovinio

1. CMR važtaraštis. Jis atitinka vežimų kelių transportu tarptautines Konvencijos reikalavimus. Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė.

2. TIR knygelė – TIR sistema numato elementus, užtikrinančius patikimumą tranzino šalių muitinėms bei krovinio vežimą be kliūčių ir kuo trumpesnį jo užtrukimą kelyje

3. Sąskaita faktūra – nurodomi kiekvienos šalies vardai bei adresai, krovinio kiekis, krovinio vieneto ir bendra kaina, sandėrio data ir kt.

4. Krovinio kilmės dokumentai – reikalingi kuomet tarp šalių yra susitarimai dėl lengvatinių mokesčių.

5. Krovinio draudimo dokumentai – krovinio draudimu gali rūpintis krivinio vežėjas, siuntėjas, gavėjas.

Vairuotojo;

1. Pasas

2. Vizos

3. Vairuotojo pažymėjimas

4. Įgaliojimas, išduotas transporto priemonės savininko

5. Vairuotojo sveikatos draudimo polisas

6. Sveikatos žinių pažymėjimas

7. Elgesio su kroviniu instrukcijos

Transporto priemonės

1. Transporto priemonės techninis pasas

2. Transporto savininko identifikavimo dokumentai (įgaliojimas)

3. Transporto priemonės draudimo dokumentai

a) Transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

b) Žalia transporto priemonės draudimo kortelė

c) Transporto priemonės draudimas

4. Dokumentai patvirtinantys, kad transporto priemonė atitinka keliamus ekologinius reikalavimus

Apibendrinus galima pastebėti kad, norint užsakyti krovinio gabenimą įmonėje reikia susipažinti su užsakovo ir vežėjo įsipareigojimais, už kuriuos bus atsakingi visą užsakymo vykdymo laiką. Taip pat įmonė yra atsakinga už dokumentų paruošimus kroviniui, vairuotojui ir pačiai transporto priemonei.

3.2 „X“ Įmonės automobilių parkas

Įmonei tik susikūrus ir esant ribotam pradiniam kapitalui, buvo nuspręsta nupirkti 5 vilkikus SCANIA R 124.400 Euro 2 su 5 tentinėm puspriekabėmis 2 SCHWARZMULLER SAP 335. Pradžioje šio kiekio užteko, nes prekybos apyvarta nebuvo labai didelė, nes įmonė buvo nauja šioje srityje. 2007 metais įmonei įsitvirtinus savo srityje ir verslui pasiekus pastovią apyvartą ir atsiradus pastoviems klientams, įmonė nusprendė padidinti automobilių parką. Gavus naujų pasiulymų, šią idėją įgivendino ir nupirko dar 5 vilkikus SCANIA 580 ir 5 tentines puspriekabes SCHMITZ Tautliner MEGA-Lowdeck. Bendrovei esant jos veiklos apogėjuje, vežimų paklausai esant pačioje viršūnėje buvo nuspręsti papildyti auto parką 10 naujutėlaičių SCANIA R420 Retarder Euro 5 vilkikų ir 10 tentinių puspriekabių KRONE SDP 27.

Įmonės perkamoms transporto priemonėms nustatė tokius reikalavimus:

Ne senesnis modelis nei 2 metų senumo;

Minimali keliamoji galia 23000kg;

Naudojamas kuras – dyzelis;

Galia ne mažesnė kaip 400AG (300kWt);

Puspriekabė furgonas turėjo būti standaus korpuso.

Šiuo metu įmonės automobilių parką sudaro:

Pav.6. Įmonės automobilių parkas

Šaltinis: Sudaryta autoriaus.

Įmonė savo veiklą pradėjo 2005m. turėdama vos 5 vilkikus ir 5 puspriekabes. Sėkmingai vykdydamas savo veiklą šiuo metu turi keturis kartus didesnį automobilių parką tai 20 vilkikų ir 20 puspriekabių.

3.3. „X“ Įmonės tarptautinių krovinių vežimo maršrutai

Įmonė siekdama pilnai išnaudoti visą savo autobusų parką sudarė du maršrutus kuriais vykdo krovinių gabenimą po Europą. Taip jie įsigijo nuolatinius klientus kuriems, teikia paslaugas reguliariai. Tačiau siekdama pilnai išnaudoti transporto priemonių įkrovumą, priimama ir individualius pasiūlymus. Šiuo metu įmonė aptarnauja šiuos maršrutus:

1. Lietuva (Vilnius) – Lenkija (Varšuva) – Vokietija (Frankfurtas) – Lenkija (Vroclava) – Baltarusija (Minskas) – Lietuva (Vilnius).

2. Lietuva (Vilnius) – Lenkija (Varšuva) – Čekija (Brno) – Austrija (Viena) – Italija (Padova) – Slovėnija (Maribor) – Vengrija (Budapeštas) – Ukraina (-Kijevas) – Lietuva (Vilnius).

Pav.6. Įmonės tarptautiniai maršrutai.

Šaltinis: Sudaryta autoriaus.

Siekiant nustatyti kiekvieno maršruto sąnaudas, atliktas skaičiavimas. Buvo paimtas SCANIA R420 Retarder Euro 5 vilkikas su maksimaliu 25t. kroviniu.

1. Kuro sąnaudos: 1,3ltr taikoma 100t/km, vilkikams be krovinio pritaikyta 30l/100km sąnaudų, 1l. dyzelio kainuoja 0.916 €.

1,3*25+30=62,5 l./100km. Sužinojome kad, pakrautas vilkikas, per 100km. sunaudos 62,5l. dyzelino.

Pirmojo maršruto (Vilnius – Frankfurtas – Vilnius) kuro išlaidų analizė.

Vilnius → Varšuva (461*62,5)/100=288,12l. Išsiaiškinome kad, iš Vilniaus pasiekti Varšuvą, prireiks 288,12l. dyzelino.288,12*0,916=263,92€ Sužinojome kad pasiekti Varšuvą kainuos 263,92€.

Varšuva → Frankfurtas (1082*62,5)/100=676,25 l. Iš Varšuvos į Frankfurtą prireiks 676,25l. dyzelino. 676,25*0,916=619,44€ Pasiekti Frankfurtą kainuos 619,44€.

Frankfurtas → Vroclava (725*62,5)/100=453,125 l. Iš Frankfurto į Vroclavą prireiks 453,125l. dyzelino. 453,125*0,916=415,06€ Pasiekti Vroclavą prireiks 415,06€

Vroclava → Minskas (887*62,5)/100=554,375l. Iš Vroclavos į Minską prireiks 554,375l. dyzelino. 554,375*0,916=507,81€ Pasiekti Minską prireiks 507,81€

Minskas → Vilnius (187*62,5)/100=116,875l. Iš Minsko į Vilnių prireiks 116,875l. dyzelino. 116,875*0,916=107,06€ Pasiekti Vilnių prireiks 107,06€

Antrojo maršruto (Vilnius – Padova – Vilnius) kuro išlaidų analizė.

Vilnius → Varšuva (461*62,5)/100=288,12l. Išsiaiškinome kad, iš Vilniaus pasiekti Varšuvą, prireiks 288,12l. dyzelino.288,12*0,916=263,92€ Sužinojome kad pasiekti Varšuvą kainuos 263,92€.

Varšuva → Brno (552*62,5)/100=345l. Iš Varšuvos į Brno prireiks 345l. dyzelino. 345*0,916=316€, Pasiekti Brno prireiks 316€

Brno → Viena (133*62,5)/100=83,125l. Iš Brno į Viena prireiks 83,125l. dyzelino 83,125*0,916=76,14€ Pasiekti Viena prireiks 76,14€.

Viena → Padova (644*62,5)/100=402,5l. Iš Vienos į Padova prireiks 402,5l. dyzelino. 402,5*0,916=368,69€ Pasiekti Padova prireiks 368,69€

Padova → Maribor (402*62,5)/100=251,25l. Iš Padova į Maribor prireiks 251,25l. dyzelino. 251,25*0,916=230,14€ Pasiekti Maribor prireiks 230,14€

Maribor → Budapeštas (346*62,5)/100=216,25l. Iš Maribor į Budapeštą prireiks 216,25l. dyzelino. 216,25*0,916=198,08€ Pasiekti Budapeštą prireiks 198,08€

Budapeštas → Kijevas (1116*62,5)/100=697,5l. Iš Budapešto į Kijevą prireiks 697,5l. dyzelino 697,5*0,916=638,91€ Pasiekti Kijevą prireiks 638,91€.

Kijevas → Vilnius (718*62,5)/100=448,75l. Iš Kijevo į Vilnių prireiks 448,75l. dyzelino. 448,75*0,916=411,05€ Pasiekti Vilnių prireiks 411,05€.

2. Vairuotojo atlyginimas skaičiuojamas už įveiktą kilometražą. Įmonė yra nustačiusi fiksuotą mokestį kurį sudaro 0,12€/km.

Pirmojo maršruto (Vilnius – Frankfurtas – Vilnius) bendras kilometražas sudaro 3342km.

3342*0,12=401,04€

Antrojo maršruto (Vilnius – Padova – Vilnius) bendrą kilometražą sudaro 4372km.

4372*0,12=524,64€

3. Transporto priemonės nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal formulę:

V1 – V2

N = ––––––––– , kur

T

N – metinė nusidėvėjimo suma;

V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė;

V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;

T – naudojimo laikas metais.

Žinoma kad, vieno vilkiko įsigijimo vertė 85000€, o likvidacinę vertę sudaro 10% įsigijimo vertės. Reikia apskaičiuoti kiek laiko užtrunka vienas reisas, jeigu žinome kad, vairuotojas po 4,5val. vairavimo privalo pasiimti 45min pertrauką ir per vieną parą jis privalo turėti 10val. nepertraukiamos pertraukos.

Pirmojo maršruto (Vilnius – Frankfurtas – Vilnius) bendras reiso laikas, be poilsio 33val. 28min. tai, 33,5/4,5 ≈7 kartus sustos 45min pertraukai 7*45=315min o tai yra 5val. 15min.

33,5/14≈2 kartus sustos 10val. pertraukai. 2*10=20val.

20val. + 5val. 15min. +33val. 28min. = 58val. 43min.(2,5 dienos)

V=85000*0,9=76500

85000 – 76500

N = ––––––––– =23,35*2,5=58,38€, Bendras mašinos nusidėvėjimas per 2,5 dienos.

364

Antrojo maršruto (Vilnius – Padova – Vilnius) bendras reiso laikas be poilsio 46val. 18min. tai, 46,3/4,5≈10 kartų sustos 45min. pertraukai 10*45 =450min. o tai yra 7val. 30min.

46,3/14≈3 kartus sustos 10val. pertraukai. 3*10=30val.

30val. + 7val. 30min. + 46val. 18min. = 83val. 48min (3,5 dienos)

V=85000*0,9=76500

85000 – 76500

N = ––––––––– =23,35*3,5=81,73€, Bendras mašinos nusidėvėjimas per 3,5 dienos.

364

4. Draudimas, licenzijos, dokumentai:

a) Privalomasis draudimas vienai transport priemonei metams kainuoja 1800€. Vienam reisui:

Pirmas maršrutas ((1800/12)/30)*2,5 = 10€

Antras maršrutas ((1800/12)/30)*3,5 = 17,5€

b) Kasko draudimas vienai transport priemonei metams kainuoja 2800€. Vienam reisui:

Pirmas maršrutas ((2800/12)/30)*2,5 = 19,44€

Antras maršrutas((2800/12)/30)*3,5 = 27,22€

c) Viza į Baltarusija metams kainuoja 150€, tai vienai dienai 150/360= 0,42€

d) 4 lapų TIR knygelė kainuoja 35€.

e) CMR važtaraštis kainuoja 1€

f) Bendrijos leidimas verstis tarptautiniu krovinių gabenimu keliais samdos ar atlyginimo pagrindu kainuoja 150€ metams, tai vieno reiso kaina bus:

Pirmas maršrutas ((150/12)/30)*2,5 = 1,04€

Antras maršrutas ((150/12)/30)*3,5 = 1,46€

g) TA metams kainuoja 150€, tai vienam reisui atitinkamai kainuos:

Pirmas maršrutas ((150/12)/30)*2,5 = 1,04€

Antras maršrutas ((150/12)/30)*3,5 = 1,46€

5. Kelių mokesčiai:

Lietuvoje už metinę vinjetę mokama753€ (753/364) = 2,07 € vienai dienai.

Lenkijoje už metinę vinjietę mokama 642€ (642/364) = 1,76 € vienai dienai.

Vokietijoje už metinę vinjietę mokama 980€ (980/364) = 2,69 € vienai dienai.

Baltarusijoje už metinę vinjietę mokama 520€ (520/364) = 1,43€ vienai dienai.

Čekijoje už vienos dienos vinjietę mokama 9€

Austrijoje už vienos dienos vinjietę mokama 12€

Italijoje už vienos dienos vinjietę mokama 8,54

Slovėnijoje už vienos dienos vinjietę mokama 11€

Vengrijoje už vienos dienos vinjietę mokama 11€

Ukrainoje už vienos dienos vinjietę mokama 10€

Pirmojo maršruto (Vilnius – Frankfurtas – Vilnius) kelių mokesčius vienam reisui sudarys :

2,07+1,76+2,69+1,43 = 7,95€

Antrojo maršruto (Vilnius – Padova – Vilnius) kelių mokesčius vienam reisui sudarys:

2,07+1,76+9+12+8,54+11+11+10 = 65,37€

Pav.7. Įmonės tarptautinių maršrutų sąnaudos.

Šaltinis: Sudaryta autoriaus.

Remiantis gautais duomenimis, buvo sudarytas pirmo ir antro maršrutų diagraminis vaizdavimas.

Pav.8. Pirmo maršruto sąnaudų statistika.

Šaltinis: Sudaryta autoriaus.

Pav.9. Antro maršruto sąnaudų statistika.

Šaltinis: Sudaryta autoriaus.

Remiantis gautais duomenimis galima teigti kad, tarptautinių maršrutų didžiausias sąnaudas sudaro degalai nuo76% iki 79%. Antras pagal dydi tai, darbo užmokestis, kuris sudaro nuo 16% iki 17%. Trečioje vietoje randasi draudimas, licenzijos ir kiti dokumentai, kurie sudaro apie 2,7% visų maršruto sąnaudų. Transporto priemonės nusidėvėjimas yra ketvirtoje vietoje, sudarydamas apie 2,5% kelionės sąnaudų. Mažiausią dalį sudaro kelių mokestis nuo 0,33% iki 2%.

Išvados ir pasiūlymai

Tarptautinių krovinių vežimo kelių transportu organizavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug žinių apie kelių transporto priemonių reikalaujamas teisines normas ir dokumentus. Kroviniai automobiliai, pradedant nuo mažiausių lengvųjų-krovininių ir baigiant dideliais vilkikais su priekabomis ir puspriekabėmis, yra naudojami beveik visoms logistikos operacijoms, todėl būtina žinoti kokie automobiliai bus tinkamiausi ir optimaliausi jūsų kliento krovinių pervežimui. Krovinių vežimo organizavimas yra atsakingas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis sugebėjimų valdyti informacijos srautus ir pasirūpinti kad krovinys paskirties vietą pasiektų greičiau, saugiau ir optimalia kaina.

2007 metais įmonei įsitvirtinus savo srityje ir verslui pasiekus pastovią apyvartą ir atsiradus pastoviems klientams, įmonė nusprendė padidinti automobilių parką. Gavus naujų pasiūlymų, šią idėją įgyvendino ir nupirko dar 5 vilkikus SCANIA 580 ir 5 tentines puspriekabes SCHMITZ Tautliner MEGA-Lowdeck. Bendrovei esant jos veiklos apogėjuje, vežimų paklausai esant pačioje viršūnėje buvo nuspręsti papildyti auto parką 10 naujutėlaičių SCANIA R420 Retarder Euro 5 vilkikų ir 10 tentinių puspriekabių KRONE SDP 27. Šiuo metu įmonės automobilių parką sudaro 20 vilkikų ir 20 puspriekabių.

Įmonė siekdama pilnai išnaudoti visą savo autobusų parką sudarė du maršrutus kuriais vykdo krovinių gabenimą po Europą. Taip jie įsigijo nuolatinius klientus kuriems, teikia paslaugas reguliariai. Tyrimo metu buvo nustatyta kad, didžioji dalis krovinio gabenimo sąnaudų sudaro degalai net iki 78%. Siekiant sumažinti išlaidas rekomenduočiau surasti naujus degalų tiekėjus, kurie galėtu pasiūlyti optimalią kainą.

Terminų ir sąvokų žodynas

Logistika yra prekių srauto valdymas tarp kilmės vietos ir paskirties taško siekiant patenkinti klientų ar įmonės reikalavimus.

Logistika apima informacijos, transportavimo, atsargų, sandėliavimo, medžiagų tvarkymo ir pakavimo, ir dažnai saugumo integraciją. (E-terminai, [interaktyvus] [žiūrėta 2015-10-12]. Prieiga internetu < http://e-terminai.lt/ekonomika/logistika >)

Ekspeditorius asmuo, kuris ką nors išsiuntinėja, pvz.: prekes periodinius leidinius, korespondenciją. (Žodynas [interaktyvus], [žiūrėta 2015-10-12]. Prieiga internetu < http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/E/ekspeditorius  >)

Paskirstymo centras – tai santykinai nedidelį prekių asortimentą galintis priimti sandėlis, kuriame prekės priimamos, patikrinamos, sandėliuojamos, paskirstomos atsižvelgiant į tiekimo būtinumą, paruošiamos ir išsiunčiamos adresatams (Paulauskas V., 2007 p.160).

Literatūros sąrašas

E-terminai, [interaktyvus] [žiūrėta 2015-10-12]. Prieiga internetu < http://e-terminai.lt/ekonomika/logistika >).

Garalis A. Logistika. Bendrieji pagrindai. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003.

Martinkus B., Neverauskas B., Sakalas A., Venskus R., Žilinskas V. Aiškinamasis įmonės vadybos terminų žodynas. Kaunas: Technologija, 2000.

Minalga R. Logistika. Vilnius, 2001

Minalga R. Tarptautinė Logistika. Vilnius, 2004.

Palšaitis R. Logistikos vadybos pagrindai. Vilnius: Technika, 2006.

Palšaitis R. Šiuolaikinė logistika. Vilnius, 2010.

Paulauskas V. Logistika. Klaipėda. Klaipėdos universiteto leidykla, 2007.

Vaitiekus A., Mauricienė I. Baigiamųjų ir kursinių darbų rengimo metodika. Klaipėda 2014.

Vasilis Vasiliauskas A. Krovinių vežimo technologijos. Klaipėda, 2013.

Žodynas [interaktyvus], [žiūrėta 2015-10-12]. Prieiga internetu < http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/S/sandelis >