Logistikos technikos ir technologijų pratybų laboratorinių darbų ataskaitos

471 0

Laboratorinių darbų ataskaitos

 

Logistikos technikos ir technologijų pratybų darbas

 

 

LABORATORINIS DARBAS NR. 1

Drėgno oro parametrų nustatymas

 

Oro drėgnumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Priklausomai ar iš sausų ar iš drėgnų rajonų atslenka oras, jis absorbuoja drėgmę, kurią išgarina augalai ir vandens telkiniai, arba jo drėgmė iškrinta lietaus arba rasos pavidalu. Vanduo iš vandens telkinių pastoviai garuoja, oro srautai nuneša vandens garus kartais už tūkstančių kilometrų, susidarius reikiamoms sąlygoms garai kondensuojasi ir lietaus ar sniego pavidalu iškrenta ant Žemės paviršiaus. Drėgmė dirvoje yra būtina augalams auugti, o vandens garai ore būtini ir gyvūnams. Žmogus jaučiasi gerai, kai oro drėgmė yra tarp 50 ir 70%.

Palaikyti optimalų mikroklimatą labai svarbu sandėliuojant produkciją. Geras mikroklimato palaikymas apsaugo prekes nuo drėkimo.

Klimato darbo vietoje sąlygos dažniausiai nusakomos šiais pagrindiniais parametrais: oro temperatūra, slėgiu, drėgme ir oro srauto (vėjo) greičiu. Geras darbo sąlygas nusako ne tik atskiri minėti parametrai, bet jų derinys.

Darbo tikslas – išmokti išmatuoti ir apskaičiuoti pagrindinius aplinkos oro parametrus.

Darbo uždaviniai:

  1. Išmatuoti dėstytojo nurodytoje vietoje aplinkos oro temperatūrą, santykinį oro drėgnį ir baarometrinį slėgį;
  2. Apskaičiuoti aplinkos oro absoliutinį drėgnį d, šilumos talpumą c ir entalpiją J;
  3. Nustatyti aplinkos oro charakteringą tašką H-X diagramoje.

 

Darbui naudojama įranga: aplinkos oro temperatūros ir santykinio drėgnio matavimo jutiklis, barometras, psichometrinės lentelės, H-X diagrama.

Darbo eiga: dėstytojo nurodytoje vietoje išmatuojama aplinkos or

ro temperatūra ir santykinis drėgnis. Matavimus pakartoti ne mažiau kaip 5 kartus. Apskaičiuojamas išmatuotų parametrų vidurkis ir matavimų paklaida. Matavimo rezultatai pateikiami 2 lentelėje.

  1. Apskaičiuojamas matavimo duomenų vidutinis kvadratinis nuokrypis:

 

(1)

Čia S – vidutinis kvadratinis nuokrypis

  1. Apskaičiuojama matavimo duomenų vidurkio paklaida:

(2)

Čia – matavimo duomenų vidurkio paklaida (pasikliautinasis intervalas) 95% patikimumui, %; – studento koeficientas su n-1 laisvės laipsnių skaičiumi.

  1. Apskaičiuojamas prisotintų vandens garų parcialianinis slėgis:

                                                                                                                     (3)

Čia t – sauso termometro parodymai

Apskaičiuojamas absoliutinis drėgnis d:

(4)

Čia d – absoliutinis drėgnis, g/kg; B – barometrinis slėgis, Pa; – vandens garų parcialianinis slėgis.

 

  1. Apskaičiuojamas aplinkos oro šilumos talpumas:

                                            (5)

Čia – aplinkos oro šilumos talpumas kJ/(kg K); – sauso oro šilumos talpumas, =1,004 kJ/(kg K); – garo šilumos talpumas, =1,842 kJ/(kg K); x – oro drėgningumas, kg/kg

  1. Apskaičiuojama aplinkos oro entalpija:

                                  (6)

Čia J – aplinkos oro entalpija, kJ/kg.

1 lent. Matavimo ir skaičiavimo rezultatai

Eil Nr.

7

Matavimo rezultatai Skaičiavimo rezultatai
Temperatūra, C Santykinis drėgnis, % d, g//kg Ca, kJ(kg K) J, kJkg
t vidutinė reikšmė vidutinė reikšmė
1 20,2 20,1 C 65,2 66,16% 9,01 1,011 43,04
2 19,5 63,2
3 20,4 68,1
4 20,6 66,5
5 19,8 67,8

 

Išvados: Atlikus šį laboratorinį darbą mes išmokome išmatuoti ir apskaičiuoti, analizuoti pagrindinius aplinkos oro parametrus, sužinojome, kad temperatūra ir drėgnumas mūsų aplinkoje dažnai kinta ir yra nepastovi. Pakartojus matavimus 5 kartus, vidutinė temperatūra buvo 20,1 C, o vidutinis santykinis drėgnis 66,16 %. Taigi, norint sandėliuoti produkciją ir išdėlioti prekes reikia palaikyti tinkamą temperatūrą ir drėgnumą, kad produktai turėtų tinkamas sąlygas išsilaikyti kuo ilgiau, tai pat ir neprarastų savo vertės, kainos.

LABORATORINIS DARBAS NR. 2

Grandininio transporterio galios poreikio nustatymas

 

Transporteris – nepertraukiamo veikimo mašina, ku

uri gali būti naudojama kaip atskiras įrenginys arba krovinių transportavimo sistemos sudedamoji dalis. Transporteriai gali būti kelių tipų: juostiniai, grandikliniai, pneumatiniai, elevatoriai, sraigtiniai. Kiekvienas iš jų turi privalumų ir trūkumų, bei savo pritaikymo būdą.

Grandikliniai transporteriai skirti birių birių krovinių transportavimui, tačiau specialios konstrukcijos jie taip pat naudojami vienetiniams kroviniams pernešti. Konstrukcijos paprastumas ir galimybė pritaikyti įvairius techninius sprendimus lemia grandiklinių transporterių universalumą, įvairovę ir paplitimą. Šiuo metu tai viena iš dažniausiai naudojamų ir plačiausiai paplitusių transporterių. Jie klasifikuojami pagal įvairius požymius:

  • Pagal padėtį erdvėje: horizontalūs, pasvirę ir kombinuotos konfigūracijos;
  • Pagal naudojamų grandinių skaičių: su viena arba dviem lygiagrečiai dirbančiomis grandinėmis;
  • Pagal konstrukciją: paprasti ir specialios konstrukcijos arba paskirties
  • Pagal naudojimą: stacionarūs, pervežami, įmontuoti į kitas mašinas.

Lyginant su kitais transportavimo įrenginiais, grandikliniams transporteriams būdingi privalumai:

  • paprasta konstrukcija;
  • nesudėtinga eksploatacija
  • gali būti įvairios konfigūracijos;

Grandiklinių transporterių trūkumai:

  • mechaniškai žaloja krovinį;
  • triukšmingas;
  • savaime neišsivalo;
  • labai retai sutinkami ilgesni kaip 50.60 m.

Grandiklinį transporterį sudaro nejudamas atviras arba uždaras lovys, išilgai jo juda begalinė grandinė su pritvirtintais grandikliais, pavara, varančioji ir varomoji žvaigždutės, įtempimo įtaisas, krovinio pakrovimo ir iškrovimo angos. Kartais grandiklinių transporterių konstrukcijose naudojamos nukreipimo žvaigždutės, rankinės arba automatinės krovinio išleidimo sklendės, grandinę su grandikliais palaikančios dalys, apsauginės sklendės kroviniui išpilti ir t.t.

Darbo tikslas – išanalizuoti grandiklinio transporterio konstrukciją ir nustatyti jo našumą bei galios poreikį kroviniui transportuoti.

Naudojami prietaisai ir

r matavimo priemonės – grandiklinis transporteris, elektroninė skaičiavimo priemonė,  techninė užduotis.

Darbo metodika – apskaičiuoti: transporterio našumą, lyginamąsias apkrovas, nubraižyti principinę transporterio schemą, apskaičiuoti pasipriešinimo judėjimui jėgas, nustatyti reikalingą galią transporteriui pasukti.

1 lent. Krovinio ir transporterio charakteristika

Užd. Nr. Produktas Transporteris
Pavadinimas Tankis, t/m3 Trinties koeficientas Ilgis, m. Kilimo aukštis, m. Lovio plotis, m. Lovio aukštis, m. Grandiklio tipas Grandinės judėjimo greitis, m/s
2 Rugiai 0,68-0,79 0,58 8 0 0,5 0,20 žemas 1,4

 

Grandiklinio transporterio našumas, t/h, su ištisiniais aukštais grandikliais:

čia: k – lovio pločio ir aukščio santykio koeficientas; k =B1/H1 ;

B1 ir H1  – lovio vidinis (darbinis) plotis ir aukštis m;

y – lovio užpildymo koeficientas (0,5 – 0,6);

kb– transporterio posvyrio kampo koeficientas;

v – rekomenduojamas grandinės su grandikliais judėjimo greitis;

r – krovinio tankis t/m

2 lent. Kb, y  koeficientai grandikliniam transporteriui su aukštais grandikliais:

Krovinys y kb, kai transporterio posvyrio kampas laipsniais
0 10 20 30 35 40
Birus 0,5-0,6 1 0,85 0,65 0,5
Mažai birus, gabalinis 0,7-0,8 1 1 1 0,75 0,6 0,5

β = arcsin (h÷l)    β = arcsin (6÷20) = arcsin 0,3 = 14

Q = 3600 × 0,5 × 0,20 × 1,0 × 0,80 × 0,68 × 1,4 = 274,0176 t/h

3 lent. Preliminariai parenkama transporterio grandinė.

Našumas  Q, t/h Parinktos plokštelinės ritininės grandinės pagrindiniai parametrai
Trūkimo jėga, Kn Grandinės žingsnis, mm Grandinės plotis, mm Grandinės kurios žingsnis, 200 mm, 1 m  masė kg
<10 20 40..160 49
20.Spl 28 50.200 56 1,16
20-40 40 63.250 63 1,75
40-80 56 63.250 72 2,55
80-150 80 80.315 81 3,9
150< 112 80.400 101 5,46

Grandinės žingsnių eilė: 40, 50, 63, 80, 100, 125, 160, 200, 250, 315, 400, 500, 630, 800, 1000 mm. Pasirinktas grandinės žingsnis 80 mm

Grandiklių matmenų nustatymas

Su aukštais grandikliais: 𝐻𝑔 = 𝐻1 ± (25.50) ; 𝐵𝑔 = 𝐵1 − (10.20)

čia: 𝐻𝑔grandiklio aukštis mm;

𝐵𝑔grandiklio plotis mm;

B1 ir H1  – lovio vidinis (darbinis) plotis ir aukštis mm;

Hgrand – grandinės aukštis mm

Transporteriuose su aukštais grandikliais ir atviru loviu grandikliai gali būti aukštesni arba žemesni už transporterio lovį, todėl naudojamas „±“ ženklas.

𝐻𝑔 = (0,20 × 1000) ± 30 = 230 mm

𝐵𝑔 = (0,5 × 1000) ± 15 = 485 mm

Nustatoma grandiklių žingsnio reikšmė

čia:  pg – grandiklių išdėstymo žingsnis;

 p – preliminariai parinktos grandinės žingsnis mm;

k – sveikas skaičius, k=1, 2, 3, 4 ir t. t.

pg = 5 × 100 = 500

 

Lyginamųjų apkrovų nustatymas

čia: q – krovinio lyginamoji apkrova kg/m

q = 50,4 ÷ (3,6 × 0,5) = 25 kg/m

 

Transporterio judančių dalių (traukos elemento) lyginamoji apkrova, kai naudojami au

ukšti grandikliai:

čia:  qj – judančių dalių lyginamoji apkrova kg/m;

        kj – proporcingumo koeficientas: transporteriams su viena grandine – kj = 0,5 – 0,6; transporteriams su dviem grandinėmis – kj = 0,6–0,8

qj = 0,5 × 28 = 14 kg/m

1 pav. Pasipriešinimo judėjimo jėgos skaičiavimas

Skaičiuojamos grandinės įtempimo jėgos

Priimama, kad F1 = Fmin = 2,5–3,0 kN,

;

;

čia: F1, F2, F3 ir F4 – grandinės įtempimo jėgos charakteringuose taškuose N;

W1-2, W2-3 ir W3-4 – pasipriešinimo judėjimui jėgos atitinkamose atkarpose: 1–2 – tuščioje (neapkrautoje transporterio atkarpoje);

 2-3 – gaubiant žvaigždutę, 3–4 – apkrautoje transporterio atkarpoje N

Tuščioje (neapkrautoje) transporterio atkarpoje pasipriešinimo judėjimui jėga nustatoma pagal lygtį:

čia: Wt  – pasipriešinimo judėjimui jėga tuščioje transporterio atkarpoje N;

Lh – skaičiuojamos transporterio atkarpos projekcijos ilgis horizontalioje plokštumoje m;

g  – laisvo kritimo pagreitis 9,81 m/s;

qj  – judančių dalių lyginamoji apkrova kg/m;

wg – traukos elemento pasipriešinimo judėjimui transporterio lovyje koeficientas 0,1–0,13 – grandinei su ratukais;

h – krovinio kėlimo aukštis m.

„+“ rašomas, kai krovinys ir traukos elementas juda nuožulniai aukštyn, o ženklas „–“ – nuožulniai žemyn. Jei krovinys transportuojamas horizontaliai, tai H = 0

Wt = 9,81 ×14 × (0,5 × 19,01 + 6) = 2129,4567 N = 2, 13 kN

Gaubiant trauklei žvaigždutę, pasipriešinimo judėjimui jėga

čia:  W2-3 – pasipriešinimo judėjimui jėga gaubiant žvaigždutę N;

F2 – grandinės įtempimo jėga charakteringame taške, simbolizuojančiame žvaigždutės gaubimo su traukte pradžią N;

Kž – vietinių pasipriešinimų koeficientas: Kž = 1,05–1,07, kai grandinė gaubia žvaigždutę 180o kampu; Kž = 1,03–1,05, kai grandinė gaubia žvaigždutę 90 laipsnių kampu.

                                                    F2 = 2,13 + 3 = 5,13 kN

W2-3 = 5,13 (1,06 – 1) = 0,3078 N

F= 5,13 + 0,3078 = 5,4378 Kn

 

Apkrautoje transporterio atkarpoje pasipriešinimo judėjimui jėga nustatoma pagal lygtį

čia: Wa – pasipriešinimo judėjimui jėga apkrautoje transporterio atkarpoje N;

Lh – skaičiuojamos transporterio atkarpos projekcijos ilgis horizontalioje plokštumoje m;

q – krovinio lyginamoji apkrova kg/m;

qj – judančių dalių lyginamoji apkrova kg/m;

wk – krovinio pasipriešinimo judėjimui transporterio lovyje koeficientas

wg – traukos elemento pasipriešinimo judėjimui transporterio lovyje koeficientas 0,1–0,13 – grandinei su ratukais;

h – krovinio kėlimo aukštis m.

„+“ rašomas, kai krovinys ir traukos elementas juda nuožulniai aukštyn, o ženklas „–“ – nuožulniai žemyn. Jei krovinys transportuojamas horizontaliai, tai H = 0

Wa = 9,81 × 19,01 × (28 × 0, 4851 + 14 × 0,5) ± 9,81 × 6 (28 + 14) = 6310,57 N = 6,31kN

F4 = 5, 4378 + 6,31 = 11,75 kN

Gaubiant trauklei žvaigždutę, pasipriešinimo judėjimui jėga

čia: Wž – pasipriešinimo judėjimui jėga gaubiant varančiąją žvaigždutę N;

Fužb  – grandinės įtempimo jėga charakteringame taške, simbolizuojančiame žvaigždutės gaubimo su traukle pradžią N;

Kž – vietinių pasipriešinimų koeficientas: Kž = 1,05–1,07, kai grandinė gaubia žvaigždutę 180o kampu; Kž = 1,03–1,05, kai grandinė gaubia žvaigždutę 90 laipsnių kampu.

Wž = 11,75 × (1,06 ─ 1) = 0,705 N

Transporterio varančiosios žvaigždutės apskritiminė jėga – jėga, būtina traukos elementui patraukti

 

čia: Ft – apskritiminė jėga N;

Fužb ir Fnub – grandinės įtempimo jėga charakteringuose taškuose, simbolizuojančiuose varančiosios žvaigždutės gaubimo su traukte pradžią ir pabaigą;

Wž  – pasipriešinimo judėjimui jėga gaubiant varančiąją žvaigždutę N.

Ft = 11,75 2,13 + 0,705 = 11,75 2,13 +0,705 = 10,325 N

 

 

Nustatoma reikalinga galia transporteriui pasukti

čia: Psk  – būtina elektros variklio galia W;

K – galios atsargos koeficientas: K =1,2;

v – traukos elemento judėjimo greitis m/s;

h – transporterio pavaros naudingumo koeficientas. Apytiksliai pasirenkamas atsižvelgiant į pageidaujamą transporterio pavaros konstrukciją ir sudėtį: η = 0,97 – vienlaipsniam krumpliniam reduktoriui; η = 0,96 – dvilaipsniam krumpliniam reduktoriui; η = 0,95 – atvirai grandininei pavarai.

Psk = (1,2 × 10,325 × 0,5) ÷ 0,97 = 6,39 W

Išvados: Išanalizavus grandiklinio transporterio konstrukciją, dalis ir nustačius jo našumą ir galingumą bei galios poreikį kroviniui transportuoti, nugabenti. Galima daryti išvadas, jog grandiklinis transporteris vienas geriausių priemonių transportuoti birius krovinius tai pat labai patogus, daug nereikalaujantis. Šiuo metu tai viena iš dažniausiai naudojamų ir plačiausiai paplitusių transporterių visame pasaulyje. Iš atliktų apskaičiavimų sužinojome transporterio našumą ir galią, pasipriešinimo judėjimui jėgas ir reikalingą galią transporteriui pasukti ir veikti.

LABORATORINIS DARBAS NR. 3

Birių medžiagų fizinių-mechaninių savybių nustatymas

 

Žirniai yra gero birumo, todėl juos lengva transportuoti įvairių rūšių transporteriais, supilti į įvairių formų ir dydžio tarą, taikyti savaiminio byrėjimo (savitakos) principą. Į šią savybę atsižvelgiama projektuojant žirnių valymo, džiovinimo ir kitokius technologinius procesus.

Žirnių masės birumas priklauso nuo Žirnių formos, paviršiaus šiurkštumo, priemaišų kiekio, drėgnio ir kt. Geriausio birumo esantis apvalios formos ir lygiu paviršiumi Žirniai (grūdai, lubinai, sėmenys). Žirniai gali būti smulkinti ir nesmulkinti pastaruosius smulkintus mes tyrėme.

Poringumas  Žirnių sampile tarp žirnių ir kitų kietų dalelių yra tarpų (tarp Žirninė erdvė), pripildytų oro. Ši tūrio dalis įvertina sampilo poringumą, o užpildyta kietomis dalelėmis – tankį. Poringumas ir tankis išreiškiami procentais. Poringumas turi įtakos daugeliui žirnių masėje vykstančių fizinių ir fiziologinių procesų.

Vienas iš būdų sumažinti transportavimo ir saugojimo sąnaudas yra granuliavimas. Granuliavimas sutaupo transportavimo sąnaudas dėl to, kad granuliuoto produkto tūris sumažėja 3 – 4 kartus. Granuliuoto produkto tūrio vienete yra daugiau sukaupta energijos negu negranuliuoto.

Fizikinės savybės išreiškia medžiagos sugebėjimą reaguoti į fizikinių veiksnių (gravitacijos, vandens, šilumos, garso, drėgnumo, poringumo, tuštėjimo, elektros srovės, radiacijos ir kt.) poveikius.

Mechaninės savybės parodo medžiagos sugebėjimą priešintis išorinių, mechaninių veiksnių, pvz., temperatūrinėmis deformacijoms, kurios sukelia įtampius medžiagoje ir granulėse poveikiui .

Darbo tikslas: nustatyti augalininkystės produktų fizines mechanines savybes: sampilo tankį ,tikrąjį tankį ir poringumą.

Naudojami prietaisai ir matavimo priemonės:

  • Stendas produktų tūriui nustatyti
  • fiksuoto tūrio talpa
  • svarstyklės

 Tyrimų metodika: Laboratorinio darbo metu nustatomas dėstytojo nurodytos medžiagos sampilo tankis. Naudojama fiksuoto tūrio talpa, kuri užpildoma sukuriant tiriamos medžiagos  laisvai krentantį srautą. Nubraukus medžiagos perteklių, fiksuoto tūrio talpa pasveriama. Tuomet iš talpos išpilamos birios medžiagos, ėminys permaišomas ir matavimai pakartojami. Tyrimas kartojamas ne mažiau kaip 3 kartus. Pasveriama tuščia fiksuoto tūrio talpa ir apskaičiuojamas sampilo tankis.

Darbo eiga: išmatuojama tuščios talpos masė, užpildytos talpos masė ir užpildo masė. Pasveriama tuščia fiksuoto tūrio talpa ir parašoma (1 lentelėje). Matavimus pakartoti ne mažiau kaip 3 kartus.

Apskaičiuojamas sampilo tankis :

Gautus matavimo rezultatus pagal (1) formule apskaičiuota parašome (1 lentelėje)

                                                                                                                              (1)

– birios medžiagos sampilo tankis,  ;

– fiksuoto tūrio talpos užpildo masė,  ;

– fiksuoto tūrio talpos tūris,

1 lent. Birių medžiagų sampilo tankio matavimo ir skaičiavimo rezultatai

Eil. Nr. Masė kg. Talpos tūris, m3 Sampilo tankis kg/m3
Tuščios talpos užpildytos talpos užpildo
1 0,55 2,50 1,95 2,3l         0,0023m3 839,13
2 0,55 2,49 1,94 852,17
3 0,55 2,49 1,94 847,83
Vidurkis 846,38
Pasikliautinas intervalas 8,62

 Apskaičiuojamas birios medžiagos tūris ėminyje :

Birios medžiagos tūriui nustatyti naudojamas susisiekiančių indų principu veikiantis stendas. Pirmiausia išmatuojamas stendo talpos skersmuo arba lanko ilgis. Į stendą įpilamas vanduo ir, pasinaudojant specialiai prie matavimo talpos pritvirtinta skale, nustatomas jo lygis talpoje. Į vandenį panardinimas paverstas tiriamos medžiagos ėminys. Jei medžiagos tikrasis tankis yra mažesnis už vandens tankį ir ji neskęsta, ėminys supilamas i tinklinį maišelį su svarmeniu ir panardinimas. Išmatuojamas vandens lygis talpoje.

Tuomet, įvertinius vandens tūrio pokyčius matavimo talpoje, apskaičiuojamas birios medžiagos tūris ėminyje (2).

                                                                                                                             (2)

V1= 8.79 – 8.23 = 0.56 m3

V2= 8.69 – 8.17 = 0.52m3

V3= 8.35 – 8.03 = 0.32 m3

Vėminio vidurkis = 0.47 m3

– vandens užimamas tūris matavimo talpoje prieš įdėjimą,  ;

– vandens užimamas tūris matavimo talpoje prieš įdėjus ėminį, ;

– birios medžiagos tūris ėminyje, ;

Apskaičiuojamas tikrasis birios medžiagos tankis (3):

                                                                                                                                    (3)

ς t –tikrasis birios medžiagos tankis, kg/m3

mėminio- birios medžiagos ėminio masė, kg

ςt1=

ςt2=

ςt3=

ςvidurkis=

Apskaičiuojamas tyrimuose naudojamų birių medžiagų sampilo poringumas (4):

                                                                                                                                          (4)

birių medžiagų sampilo poringumas, vnt. dalimis.

Matavimo duomenų vidutinis kvadratinis nuokrypis (5):

                                                                                                            (5)

S- vidutinis kvadratinis nuokrypis

Matavimo duomenų vidurkio paklaida    (6).

                                                                                                                                      (6)

matavimo duomenų vidurkio paklaida

– Stjuento koeficientas su n-1 laisvės laipsnių skaičiumi

n- svėrimo indėlių koeficientas

Išvados: Laboratorinio darbo metu atlikome bandymus su duotomis medžiagomis (mūsų atvejų – žirniais skaldytais) ir išmokome apskaičiuoti, analizuoti sampilo tankį , birios medžiagos tūrį ėmenyje ir poringumą (pasirinktos medžiagos). Sužinojome kaip vanduo pakeičia įvairių medžiagų poringumą , nuo ko priklauso medžiagos poringumas ir kaip keičiasi medžiaga. Kokie yra būdai sudėti medžiagas tai pat ir talpyklas, saugyklas.

LABORATORINIS DARBAS NR. 4

Sandėliuojamų grūdų apskaita ir galutinės produkcijos išeigų skaičiavimas

Sandėlis tai statinys arba statinių kompleksas skirtas materialinių vertybių laikymui ir sandėliavimo paslaugų teikimui.

Augalinės biomasės laikymo technologijos reikalingos nenutrūkstamam technologinių procesų aprūpinimui žaliava, nes jos nuėmimas dėl biologinių, materiologinių žaliavos fizinių savybių dažnai yra susijęs su sezoniškumu. Be to, tai biologinės kilmės produktai, kurių laikymas rizikingas. Nuimtą augalinės biomasės derlių būtina nedelsiant vienu ar kitu būdu konservuoti ir suvalyti biomasės sampile vykstančius nepageidautinus procesus bei išsaugoti jos kokybę ir kiekybę.

Praktikoje naudojamos įvairios biomasės laikymo technologijos ir sandėliai. Jų įvairovė lemia augalinės biomasės rūšių gausą. Kiekviena iš laikymo technologijų ir sandėlių skiriasi galimybės valdyti mikroklimatą, biocheminius ir mikrobiologinius procesus įrengtomis inžinerinėmis sistemomis.

Didelis nukultų grūdų praradimas būna kuomet žaliava nėra tinkamai išdžiovinta ar nėra sudaromos tinkamos sąlygos jai laikyti, kuomet to nėra žaliavos pradeda pūti atsiranda pelėsis ir iš tokių žaliavų nebelieka galimybės ką nors gaminti, reikia išmesti. Grūdai, paveikti pelėsio, yra daugiau higroskopiški, nei sveiki grūdai, ir todėl linkę į nuolatinį pelėjimą.

Sandėlyje žaliavos turi būti apsaugotos ne tik nuo išorės netinkamo klimato, kenkėjų, tačiau ir sanėlyje turi būti užtikrinamos sąlygos žaliavai išsilaikyti kuo ilgesnį laika nepažeistai ir gyvybingai, o visam tam užtikrinti reikia geros ventiliacijos ir daug kitų svarbių sistemų.

Darbo tikslas – susipažinti su grūdų priėmimo laikinąjam saugojimui apskaita bei grūdų produkcijos išeigų ir nuostolių gamyboje skaičiavimo metodais.

Darbo uždaviniai:

  • Išmokti įvertinti patiriamas grūdų netektis džiovinimo ir valymo metu;
  • Apskaičiuoti grūdų likusių sandelyje vertę;
  • Apskaičiuoti užimamą grūdų tūrį

Darbo eiga:  Pagal pradinius duomenis naudojantis formulėmis skaičiuojame grūdų masės netektis, patirtas jų džiovinimo, valymo ir laikymo metu.

1 lentelė. Kviečių pradiniai duomenys prieš sandėliavimą ir prieš perdirbimą

Grūdų partijos nr. Grūdų supirkimo pardavimo kaina, EUR/t Grūdų kiekis m,t Grūdų parametrai priduodant grūdus Grūdų masės netektis dėl džiovinimo Grūdų masės netektis, valymo metu Grūdų masė po džiovinimo ir priemaišų išvalymo, t Sukaupta grūdų vertė, EUR
Drėgnis w1,% Šiukšlingumas,%
1. 142 1300 30,20 3,2 18,84 1,80 1031,68 146498,56
2. 110 6800 15,20 4,1 1,40 3,09 6494,68 714414,8
3. 134 1800 30,28 6,1 18,93 4,18 1384,02 185458,68
Viso: 8910,38 1046372,04
Vidutinė grūdų atsargų 1 tonos kaina, EUR 117,43

 

  • Grūdų masės netektis dėl džiūvimo:

 – grūdų masės netektis, džiovinimo metu, %

   – grūdų drėgnis prieš sandėliavimą, %

   – grūdų drėgnis po sandėliavimo, %

  • Grūdų masės netektis dėl šiūkšlių priemaišų sumažėjimo:

 

– grūdų masės netektis, grūdų valymo metu, %

  – šiukšlinių priemaišų kiekis prieš sandėliavimą, %

  – šiukšlinių priemaišų kiekis po sandėliavimo,%

  • Grūdų masė po džiovinimo ir priemaišų išvalymo:

 – grūdų masė po sandėliavimo, t

   – grūdų masė prieš sandėliavimą, kg

m=1300-100%

x-20,64

100x=26832/100

x=268,32t

mp=1300-268,32=1031,68

m=6800-100%

x-4,49

100x=30532/100

x=305,32

mp=6800-305,32=6494,68

m=1800-100%

x-23,11

100x=41598/100

x=415,98

mp=1800-415,98=1384,02

  • Sukauptų grūdų vertė:

            S- sukauptų grūdų vertė, EUR

 – grūdų masė po sandėliavimo, t

k- grūdų supirkimo/pardavimo kaina EUR/t

S=1031,68*142=146498,56Eur

S=6494,68*110=714414,8Eur

S=1384,02*134=185458,68Eur

Išvados: Sandėlyje žaliavos turi būti apsaugotos ne tik nuo išorės netinkamo klimato, kenkėjų tačiau ir sanėlyje turi būti užtikrinamos sąlygos žaliavai išsilaikyti, kuo ilgesnį laiką nepažeistai ir gyvybingai jei kuri nors iš šių dalių bus neišpildyta grūdai pradės pelyti, drėkti, šilti ir bus sunku ką padaryti tai pat spręsti iškilusias problemas . Kad taip nenutiktų reikia stebėti drėgmę patalpose, aruode tai pat labai svarbu sekti sandelio temperatūra nes grūdai geriau išsilaiko vėsiose patalpose. Laboratorinio darbo metu grūdai buvai papilami, drėkinami, grūdų masė po džiovinimo ir priemaišų išvalymo iš viso 8910,38 t.Didžiausia netektis dėl džiovinimo 18,93 buvo iš 3 grūdų partijos kaip iš šiukšlingumas.Iš viso likusių grūdų vertė sandelyje yra 1046372,04Eur. Kiekvienas rūpinantis grūdais, saugantis savo grūdus stengiasi įvairiausiai būdais išlaikyti juos kuo geresniame stovyje.

 

 

 

Laboratorinių darbų ataskaitos

Logistikos technikos ir technologijų pratybų darbas

LABORATORINIS DARBAS NR. 1

Drėgno oro parametrų nustatymas

Oro drėgnumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Priklausomai ar iš sausų ar iš drėgnų rajonų atslenka oras, jis absorbuoja drėgmę, kurią išgarina augalai ir vandens telkiniai, arba jo drėgmė iškrinta lietaus arba rasos pavidalu. Vanduo iš vandens telkinių pastoviai garuoja, oro srautai nuneša vandens garus kartais už tūkstančių kilometrų, susidarius reikiamoms sąlygoms garai kondensuojasi ir lietaus ar sniego pavidalu iškrenta ant Žemės paviršiaus. Drėgmė dirvoje yra būtina augalams augti, o vandens garai ore būtini ir gyvūnams. Žmogus jaučiasi gerai, kai oro drėgmė yra tarp 50 ir 70%.

Palaikyti optimalų mikroklimatą labai svarbu sandėliuojant produkciją. Geras mikroklimato palaikymas apsaugo prekes nuo drėkimo.

Klimato darbo vietoje sąlygos dažniausiai nusakomos šiais pagrindiniais parametrais: oro temperatūra, slėgiu, drėgme ir oro srauto (vėjo) greičiu. Geras darbo sąlygas nusako ne tik atskiri minėti parametrai, bet jų derinys.

Darbo tikslas – išmokti išmatuoti ir apskaičiuoti pagrindinius aplinkos oro parametrus.

Darbo uždaviniai:

Išmatuoti dėstytojo nurodytoje vietoje aplinkos oro temperatūrą, santykinį oro drėgnį ir barometrinį slėgį;

Apskaičiuoti aplinkos oro absoliutinį drėgnį d, šilumos talpumą c ir entalpiją J;

Nustatyti aplinkos oro charakteringą tašką H-X diagramoje.

Darbui naudojama įranga: aplinkos oro temperatūros ir santykinio drėgnio matavimo jutiklis, barometras, psichometrinės lentelės, H-X diagrama.

Darbo eiga: dėstytojo nurodytoje vietoje išmatuojama aplinkos oro temperatūra ir santykinis drėgnis. Matavimus pakartoti ne mažiau kaip 5 kartus. Apskaičiuojamas išmatuotų parametrų vidurkis ir matavimų paklaida. Matavimo rezultatai pateikiami 2 lentelėje.

Apskaičiuojamas matavimo duomenų vidutinis kvadratinis nuokrypis:

(1)

Čia S – vidutinis kvadratinis nuokrypis

Apskaičiuojama matavimo duomenų vidurkio paklaida:

(2)

Čia – matavimo duomenų vidurkio paklaida (pasikliautinasis intervalas) 95% patikimumui, %; – studento koeficientas su n-1 laisvės laipsnių skaičiumi.

Apskaičiuojamas prisotintų vandens garų parcialianinis slėgis:

(3)

Čia t – sauso termometro parodymai

Apskaičiuojamas absoliutinis drėgnis d:

(4)

Čia d – absoliutinis drėgnis, g/kg; B – barometrinis slėgis, Pa; – vandens garų parcialianinis slėgis.

Apskaičiuojamas aplinkos oro šilumos talpumas:

(5)

Čia – aplinkos oro šilumos talpumas kJ/(kg K); – sauso oro šilumos talpumas, =1,004 kJ/(kg K); – garo šilumos talpumas, =1,842 kJ/(kg K); x – oro drėgningumas, kg/kg

Apskaičiuojama aplinkos oro entalpija:

(6)

Čia J – aplinkos oro entalpija, kJ/kg.

1 lent. Matavimo ir skaičiavimo rezultatai

Eil Nr.

7

Matavimo rezultatai Skaičiavimo rezultatai
Temperatūra, C Santykinis drėgnis, % d, g/kg Ca, kJ(kg K) J, kJkg
t vidutinė reikšmė vidutinė reikšmė
1 20,2 20,1 C 65,2 66,16% 9,01 1,011 43,04
2 19,5 63,2
3 20,4 68,1
4 20,6 66,5
5 19,8 67,8

Išvados: Atlikus šį laboratorinį darbą mes išmokome išmatuoti ir apskaičiuoti, analizuoti pagrindinius aplinkos oro parametrus, sužinojome, kad temperatūra ir drėgnumas mūsų aplinkoje dažnai kinta ir yra nepastovi. Pakartojus matavimus 5 kartus, vidutinė temperatūra buvo 20,1 C, o vidutinis santykinis drėgnis 66,16 %. Taigi, norint sandėliuoti produkciją ir išdėlioti prekes reikia palaikyti tinkamą temperatūrą ir drėgnumą, kad produktai turėtų tinkamas sąlygas išsilaikyti kuo ilgiau, tai pat ir neprarastų savo vertės, kainos.

LABORATORINIS DARBAS NR. 2

Grandininio transporterio galios poreikio nustatymas

Transporteris – nepertraukiamo veikimo mašina, kuri gali būti naudojama kaip atskiras įrenginys arba krovinių transportavimo sistemos sudedamoji dalis. Transporteriai gali būti kelių tipų: juostiniai, grandikliniai, pneumatiniai, elevatoriai, sraigtiniai. Kiekvienas iš jų turi privalumų ir trūkumų, bei savo pritaikymo būdą.

Grandikliniai transporteriai skirti birių birių krovinių transportavimui, tačiau specialios konstrukcijos jie taip pat naudojami vienetiniams kroviniams pernešti. Konstrukcijos paprastumas ir galimybė pritaikyti įvairius techninius sprendimus lemia grandiklinių transporterių universalumą, įvairovę ir paplitimą. Šiuo metu tai viena iš dažniausiai naudojamų ir plačiausiai paplitusių transporterių. Jie klasifikuojami pagal įvairius požymius:

Pagal padėtį erdvėje: horizontalūs, pasvirę ir kombinuotos konfigūracijos;

Pagal naudojamų grandinių skaičių: su viena arba dviem lygiagrečiai dirbančiomis grandinėmis;

Pagal konstrukciją: paprasti ir specialios konstrukcijos arba paskirties

Pagal naudojimą: stacionarūs, pervežami, įmontuoti į kitas mašinas.

Lyginant su kitais transportavimo įrenginiais, grandikliniams transporteriams būdingi privalumai:

paprasta konstrukcija;

nesudėtinga eksploatacija

gali būti įvairios konfigūracijos;

pigus.

Grandiklinių transporterių trūkumai:

mechaniškai žaloja krovinį;

triukšmingas;

savaime neišsivalo;

labai retai sutinkami ilgesni kaip 50.60 m.

Grandiklinį transporterį sudaro nejudamas atviras arba uždaras lovys, išilgai jo juda begalinė grandinė su pritvirtintais grandikliais, pavara, varančioji ir varomoji žvaigždutės, įtempimo įtaisas, krovinio pakrovimo ir iškrovimo angos. Kartais grandiklinių transporterių konstrukcijose naudojamos nukreipimo žvaigždutės, rankinės arba automatinės krovinio išleidimo sklendės, grandinę su grandikliais palaikančios dalys, apsauginės sklendės kroviniui išpilti ir t.t.

Darbo tikslas – išanalizuoti grandiklinio transporterio konstrukciją ir nustatyti jo našumą bei galios poreikį kroviniui transportuoti.

Naudojami prietaisai ir matavimo priemonės – grandiklinis transporteris, elektroninė skaičiavimo priemonė, techninė užduotis.

Darbo metodika – apskaičiuoti: transporterio našumą, lyginamąsias apkrovas, nubraižyti principinę transporterio schemą, apskaičiuoti pasipriešinimo judėjimui jėgas, nustatyti reikalingą galią transporteriui pasukti.

1 lent. Krovinio ir transporterio charakteristika

Užd. Nr. Produktas Transporteris
Pavadinimas Tankis, t/m3 Trinties koeficientas Ilgis, m. Kilimo aukštis, m. Lovio plotis, m. Lovio aukštis, m. Grandiklio tipas Grandinės judėjimo greitis, m/s
2 Rugiai 0,68-0,79 0,58 8 0 0,5 0,20 žemas 1,4

Grandiklinio transporterio našumas, t/h, su ištisiniais aukštais grandikliais:

čia: k – lovio pločio ir aukščio santykio koeficientas; k B1/H1 ;

B1 ir H1 – lovio vidinis (darbinis) plotis ir aukštis m;

 – lovio užpildymo koeficientas (0,5 – 0,6);

k– transporterio posvyrio kampo koeficientas;

v – rekomenduojamas grandinės su grandikliais judėjimo greitis;

 – krovinio tankis t/m

2 lent. K, koeficientai grandikliniam transporteriui su aukštais grandikliais:

Krovinys y kb, kai transporterio posvyrio kampas laipsniais
0 10 20 30 35 40
Birus 0,5-0,6 1 0,85 0,65 0,5
Mažai birus, gabalinis 0,7-0,8 1 1 1 0,75 0,6 0,5

β = arcsin (h÷l) β = arcsin (6÷20) = arcsin 0,3 = 14

Q = 3600 × 0,5 × 0,20 × 1,0 × 0,80 × 0,68 × 1,4 = 274,0176 t/h

3 lent. Preliminariai parenkama transporterio grandinė.

Našumas Q, t/h Parinktos plokštelinės ritininės grandinės pagrindiniai parametrai
Trūkimo jėga, Kn Grandinės žingsnis, mm Grandinės plotis, mm Grandinės kurios žingsnis, 200 mm, 1 m masė kg
<10 20 40..160 49
20.Spl 28 50.200 56 1,16
20-40 40 63.250 63 1,75
40-80 56 63.250 72 2,55
80-150 80 80.315 81 3,9
150< 112 80.400 101 5,46

Grandinės žingsnių eilė: 40, 50, 63, 80, 100, 125, 160, 200, 250, 315, 400, 500, 630, 800, 1000 mm. Pasirinktas grandinės žingsnis 80 mm

Grandiklių matmenų nustatymas

Su aukštais grandikliais: 𝐻𝑔 = 𝐻1 ± (25.50) ; 𝐵𝑔 = 𝐵1 − (10.20)

čia: 𝐻𝑔 – grandiklio aukštis mm;

𝐵𝑔 – grandiklio plotis mm;

B1 ir H1 – lovio vidinis (darbinis) plotis ir aukštis mm;

Hgrand – grandinės aukštis mm

Transporteriuose su aukštais grandikliais ir atviru loviu grandikliai gali būti aukštesni arba žemesni už transporterio lovį, todėl naudojamas „±“ ženklas.

𝐻𝑔 = (0,20 × 1000) ± 30 = 230 mm

𝐵𝑔 = (0,5 × 1000) ± 15 = 485 mm

Nustatoma grandiklių žingsnio reikšmė

čia: pg – grandiklių išdėstymo žingsnis;

p – preliminariai parinktos grandinės žingsnis mm;

k – sveikas skaičius, k=1, 2, 3, 4 ir t. t.

pg = 5 × 100 = 500

Lyginamųjų apkrovų nustatymas

čia: q – krovinio lyginamoji apkrova kg/m

q = 50,4 ÷ (3,6 × 0,5) = 25 kg/m

Transporterio judančių dalių (traukos elemento) lyginamoji apkrova, kai naudojami aukšti grandikliai:

čia: qj – judančių dalių lyginamoji apkrova kg/m;

kj – proporcingumo koeficientas: transporteriams su viena grandine – kj = 0,5 – 0,6; transporteriams su dviem grandinėmis – kj = 0,6–0,8

qj = 0,5 × 28 = 14 kg/m

1 pav. Pasipriešinimo judėjimo jėgos skaičiavimas

Skaičiuojamos grandinės įtempimo jėgos

Priimama, kad F1 = Fmin = 2,5–3,0 kN,

;

;

čia: F1, F2, F3 ir F4 – grandinės įtempimo jėgos charakteringuose taškuose N;

W1-2, W2-3 ir W3-4 – pasipriešinimo judėjimui jėgos atitinkamose atkarpose: 1–2 – tuščioje (neapkrautoje transporterio atkarpoje);

2-3 – gaubiant žvaigždutę, 3–4 – apkrautoje transporterio atkarpoje N

Tuščioje (neapkrautoje) transporterio atkarpoje pasipriešinimo judėjimui jėga nustatoma pagal lygtį:

čia: Wt – pasipriešinimo judėjimui jėga tuščioje transporterio atkarpoje N;

Lh – skaičiuojamos transporterio atkarpos projekcijos ilgis horizontalioje plokštumoje m;

g – laisvo kritimo pagreitis 9,81 m/s;

qj – judančių dalių lyginamoji apkrova kg/m;

wg – traukos elemento pasipriešinimo judėjimui transporterio lovyje koeficientas 0,1–0,13 – grandinei su ratukais;

h – krovinio kėlimo aukštis m.

„+“ rašomas, kai krovinys ir traukos elementas juda nuožulniai aukštyn, o ženklas „–“ – nuožulniai žemyn. Jei krovinys transportuojamas horizontaliai, tai H = 0

Wt = 9,81 ×14 × (0,5 × 19,01 + 6) = 2129,4567 N = 2, 13 kN

Gaubiant trauklei žvaigždutę, pasipriešinimo judėjimui jėga

čia: W2-3 – pasipriešinimo judėjimui jėga gaubiant žvaigždutę N;

F2 – grandinės įtempimo jėga charakteringame taške, simbolizuojančiame žvaigždutės gaubimo su traukte pradžią N;

Kž – vietinių pasipriešinimų koeficientas: Kž = 1,05–1,07, kai grandinė gaubia žvaigždutę 180o kampu; Kž = 1,03–1,05, kai grandinė gaubia žvaigždutę 90 laipsnių kampu.

F2 = 2,13 + 3 = 5,13 kN

W2-3 = 5,13 (1,06 – 1) = 0,3078 N

F= 5,13 + 0,3078 = 5,4378 Kn

Apkrautoje transporterio atkarpoje pasipriešinimo judėjimui jėga nustatoma pagal lygtį

čia: Wa – pasipriešinimo judėjimui jėga apkrautoje transporterio atkarpoje N;

Lh – skaičiuojamos transporterio atkarpos projekcijos ilgis horizontal. . .

:

– grūdų masės netektis, grūdų valymo metu, %

– šiukšlinių priemaišų kiekis prieš sandėliavimą, %

– šiukšlinių priemaišų kiekis po sandėliavimo,%

Grūdų masė po džiovinimo ir priemaišų išvalymo:

– grūdų masė po sandėliavimo, t

– grūdų masė prieš sandėliavimą, kg

m=1300-100%

x-20,64

100x=26832/100

x=268,32t

mp=1300-268,32=1031,68

m=6800-100%

x-4,49

100x=30532/100

x=305,32

mp=6800-305,32=6494,68

m=1800-100%

x-23,11

100x=41598/100

x=415,98

mp=1800-415,98=1384,02

Sukauptų grūdų vertė:

S- sukauptų grūdų vertė, EUR

– grūdų masė po sandėliavimo, t

k- grūdų supirkimo/pardavimo kaina EUR/t

S=1031,68*142=146498,56Eur

S=6494,68*110=714414,8Eur

S=1384,02*134=185458,68Eur

Išvados: Sandėlyje žaliavos turi būti apsaugotos ne tik nuo išorės netinkamo klimato, kenkėjų tačiau ir sanėlyje turi būti užtikrinamos sąlygos žaliavai išsilaikyti, kuo ilgesnį laiką nepažeistai ir gyvybingai jei kuri nors iš šių dalių bus neišpildyta grūdai pradės pelyti, drėkti, šilti ir bus sunku ką padaryti tai pat spręsti iškilusias problemas . Kad taip nenutiktų reikia stebėti drėgmę patalpose, aruode tai pat labai svarbu sekti sandelio temperatūra nes grūdai geriau išsilaiko vėsiose patalpose. Laboratorinio darbo metu grūdai buvai papilami, drėkinami, grūdų masė po džiovinimo ir priemaišų išvalymo iš viso 8910,38 t.Didžiausia netektis dėl džiovinimo 18,93 buvo iš 3 grūdų partijos kaip iš šiukšlingumas.Iš viso likusių grūdų vertė sandelyje yra 1046372,04Eur. Kiekvienas rūpinantis grūdais, saugantis savo grūdus stengiasi įvairiausiai būdais išlaikyti juos kuo geresniame stovyje.

Join the Conversation

×
×