Logistika

697 0

Turinys

1- Sandėlių logistikos reikšmė, uždaviniai ir strategija

2- Aprūpinimo logistikos reikšmė ir uždaviniai

3- Transporto logistikos pritaikymo reikšmė

4- Ekspedicinės įmonės veikla

5- Verslo koncepcijos

6- Įmonės aplinka

Sandėlių logistikos reikšmė, uždaviniai ir strategija

Į sandėlių logistiką dažnai žiūrima ne kaip į savarankišką, bet kaip į realizavimui priskiriamą aprūpinimo sritį. Dėl didelės svarbos klientams optimaliai tiekiant medžiagas, sandėliai yra reikšmingas savarankiškas logistikos komplekso padalinys.

Sandėliavimą galima apibrėžti, kaip firmos logistikos sistemos dalį, apimančią produkcijos sandėliavimą (žaliavos, atsarginės dalys, gamybos stadijoje esančios ir jau pagamintos prekės) pagaminimo vietoje, taip pat produktų saugojimą tarp pagaminimo ir vartojimo vietų bei in

nformacijos teikimą vadybininkams apie sandėliuojamų produktų būklę ir išdėstymą.

Sandėlių logistikos uždavinys -sukurti visų sandėliavimo rūšių atrinkimo, taip pat krovinių gabenimo (pradedant prekių gavimu, jų judėjimu per visas gamybos pakopas) sistemą iki pat prekių išdavimo.

Šiam uždaviniui įvykdyti didelę reikšmę turi optimalus nematerialių logistikos priemonių įdiegimas.

Idealiu atveju logistika turėtų daryti įtaką sandėliavimui, kad jis atitiktų srauto principus, tačiau dėl nedaugelio išimtinių atvejų tai nėra įmanoma. Tačiau logistika, šiuo atveju sandėlių logistika, gali turėti įtaką, kad kiek įmanoma optimaliau būtų atliktos sandėliavimo funkcijos.

Svarbiausios sa

andėlių logistikos sritys ir uždaviniai yra tokie:

sandėlių strategija;

sandėlių funkcija;

sandėlių rūšys;

sandėlių išdėstymo vietos;

judėjimas sandėlių išorėje ir viduje;

sandėlių kaštai;

sandėlių administravimas ir tvarkymas;

sandėlių sistema.

Sandėlių strategija- Sandėlių strategijos nustatymas yra pagrindinis sprendimas, apimantis daugelį poreikių ir veikiantis įmonės sričių procesus.

Kartu su pagrindine įmonės strategija, ku

uri turi įtaką sandėlio funkcijų visumai, yra rengiama speciali sandėlių strategija, kuri turi įtaką sandėlių sistemai, organizavimui bei kaštams. Į ją įeina pagrindinės svarbiausių sričių kryptys:

Sandėlių centralizavimo laipsnis. Centralizavimas yra atsargų koncentravimas vienoje vietoje, kuri priklauso vienai struktūrai. Žemiausias centralizavimo laipsnis yra decentralizuotame sandėlyje, aukščiausias – centriniame sandėlyje. Yra ir mišrių centralizavimo formų.

Centrinio sandėlio privalumai:

mažesnis žemės sklypų ir pastatų poreikis;

geras plotų panaudojimas;

dėl didelio sandėliuojamo kiekio naudojimo ekonomiškesnis sandėliavimas;

mažesni patalpų kaštai;

geras sandėlio įrenginių panaudojimas;

panaudojus elektroninio duomenų apdorojimo įrenginį sumažinami personalo kaštai;

paprastesnis automatizuotas priėmimas į sandėlį ir išdavimas iš sandėlio;

mažesnės atsargos dėl turimų garantinių atsargų, geresnio apžvelgiamumo, lengvai valdomo informacijos srauto;

geras atsargų tvarkymas ir laikymas;

trumpesnė pristatymo trukmė.

Centrinio sandėlio trūkumai:

ilgesni gabenimo maršrutai;

dideli kaštai netinkamai panaudojant gamybinį pajėgumą;

blogesni ryšiai su klientais;

sunkumai dėl dažnai besikeičiančių sąlygų.

Nuosavi arba svetimi sa

andėliai. Nuosavo arba svetimo sandėlio klausimas keliamas aprūpinimo ir panaudojimo logistikoje. Šiai problemai spręsti turi įtaką tokie kriterijai:

investicijos;

kintamieji įmonės kaštai;

personalo poreikis ir specialistų žinios bei sugebėjimai;

priklausomybės laipsnis;

apkrovos pikas ir gamybinio pajėgumo poreikių svyravimas.

Esant ekspedicinio sandėlio modeliui, tiekėjas į ekspedicinį sandėlį pristato prekes, kurių reikalauja gavėjas. Ekspeditorius atrenka trumpalaikio panaudojimo dalis pagal gavėjo pareikalavimą ir pristato jas pagal pristatymo kaip tik laiku modelį. Ekspeditorius įsipareigoja atlikti prekių priėmimo, sandėliavimo, atsargų tvarkymo, atrinkimo bei gabenimo darbus ir pagal sutartinius susitarimus nustatyti netekties, nepristatymo, pa

avėluoto pristatymo riziką.

Aprūpinimo logistikos reikšmė ir uždaviniai

Aprūpinimo logistika kai kuriuose literatūros šaltiniuose yra dar vadinama pirkimo logistika, įgijimo logistika, tiekimo logistika arba tiesiog aprūpinimo logistika. Tai termino pasirinkimo klausimas, tačiau visais atvejais kalbama apie tą pačią veiklos sritį. Aprūpinimo logistikos tikslas – įmonės poreikių patenkinimas materialiaisiais ištekliais. Aprūpinimo logistika – tai veikla, susijusi su įmonės aprūpinimu materialiaisiais ištekliais vidaus ir užsienio rinkose, reikalingais gamybos programai vykdyti ir eksploatacinėms reikmėms, pasitelkus logistikos priemones.

Materialieji ištekliai įmonėje dažnai įvardinami medžiagų ūkiu. Rinkodaroje jie vadinami gamybinio naudojimo prekėmis. R. Kulvykaitė „Gaminio marketingas “ (2001) gamybinio naudojimo prekes apibrėžia taip: „Gamybinio naudojimo prekės – tai prekės, skirtos įmonėms ir organizacijoms, kurios jas naudos savo tolesnėje veikloje „. Kai kurios prekės gali būti kartu ir gamybinio, ir asmeninio naudojimo, pvz., vaisiai gali būti suvalgomi (asmeninis naudojimas), o įmonė iš jų gali gaminti džemą (gamybinis naudojimas). R. Kulvykaitė minėtoje knygoje gamybinio naudojimo prekes pagal jų dalyvavimo tolesnėje įmonės veikloje, pobūdį ir vertę suskirstė į:

Žaliavas ir medžiagas;

Detales ir surinkimo mazgus;

Pagrindines gamybos priemones;

Pagalbines gamybos priemones;

Priežiūros medžiagas.

Žaliavos – tai nepakeisti arba nežymiai perdirbti gamtos ištekliai, pvz., medvilnė, akmens anglis ir pan.

Medžiagos – tai gamyboje apdorotos žaliavos, kurios tolesniame gamybos procese tampa gaminio sudedamąją dalimi. Jos galutiniame produkte pakeičia savo materialiąją formą ir gali jame „išnykti“, pvz., klijai, si

iūlai.

Detalės ir surinkimo mazgai – gamybos procese taip pat tampa galutinio produkto sudedamąją dalimi, tačiau skirtingai nei medžiagos jie nekeičia savo formos, pvz., mikroschemos, guoliai.

Pagrindinės gamybos priemonės – tai ilgalaikio naudojimo prekės, tiesiogiai dalyvaujančios kitų produktų gamybos procese. Jos netampa galutinio produkto sudedamąją dalimi, o savo vertę į galutinį produktą perkelia dalimis per keletą metų, pvz.: šlifavimo staklės, mezgimo mašinos ir pan.

Pagalbinės gamybos priemonės – tai mažos vertės gamybos priemonės: įrankiai, gamybos ir ūkio inventorius.

Priežiūros medžiagos – tao medžiagos, kurios netampa galutinio gaminio sudedamąją dalimi. Jos reikalingos normalioms gamybos ar veiklos sąlygoms užtikrinti, pvz., valymo priemonės, tepalai.

Materialiuosius išteklius reikalingus įmonės veiklai, gamybos įmonė gali pasigaminti pati ar pirkti iš kitų įmonių. Pagrindiniai klausimai, kuriossprendžia aprūpinimo logistika yra šie: ką pirkti, iš ko pirkti, kokiomis sąlygomis pirkti, kaip su gamyba ir su pardavimu, kaip susieti įmonės veiklą su tiekėjais ir kt. Pagrindiniai

aprūpinimo uždaviniai yra:

Nustatyti materialiųjų išteklių poreikį;

Tirti tiekimo rinką;

Pasirinkti tinkamus tiekėjus;

Organizuoti pirkimą;

Kontroliuoti tiekimą;

Koordinuoti ir nuolat palaikyti ryšį su gamintojais, pardavėjais ir tiekėjais.

Gamybinio naudojimo prekių pirkėjas yra įmonės. Gana retai jos perka pavieniai asmenys. Gamybinio naudojimo prekių pasirinkimas ir pirkimas reikalauja daugiau profesionalumo negu asmeninio vartojimo prekių. Neretai pirkėjai apie perkamų prekių savybes žino ne mažiau už jos pardavėją. Sprendimas pirkti gamybinio naudojimo prekes priimamas laikantis tam tikru proceso nu

uoseklumu. Įvairiose versloįmonėse gali būti atliekami įvairūs pirkimai. Ž. Židonis „Verslo logistika“ (2002) įvardija šias pagrindines pirkimo rūšis:

Komplektuojamųjų dalių pirkimas;

Žaliavų pirkimas;

Pagalbinių įrengimų pirkimas;

Gamybos įrengimų pirkimas;

Gamybos atsargų pirkimas;

Paslaugų pirkimas ir kt.

Įmonės pirkimo poreikis turi būti nustatytas kiek įmanoma tiksliau, pvz., nustatant medžiagų poreikį, reikia atsižvelgti į: medžiagų poreikio rūšis; poreikio nustatymo būdus. Medžiagų poreikio rūšys yra:

Pirminis (žaliavos, atskiros surinkimo dalys ir kt)

Antrinis (atskiros konstrukcinės dalys ir kt.)

Tretinis (pagalbinės, greitai susidėvinčios medžiagos iir kt.)

Poreikio nustatymo būdai:

pagrindinis poreikio nustatymas (susijęs su gamybos planavimu). Jo pagrindą sudaro gamybos programa ir produktai bei jų sunaudojimo normos;

naudojimų medžiagų poreikio nustatymas. Šis būdas taikomas medžiagoms, kurių naudojimas patiria svyravimus, pvz., dėl broko, dėl netikslios prognozės r kt. poreikis nustatomas įvertinus jų reikšmę per praėjusį laiką, įmonės patirtį ir kitas sąlygas.

Būsimų laikotarpių materialiųjų srautų apimtys nustatomos, taikant įvairius prognozavimo metodus. Pirmiausiai, surenkami duomenys apie praėjusio laiko tarpo (mėnesiu, metų) į įmonės sandėlį patekusių medžiaginių ssrautų apimtis. Pagal šių apimčių vidurkį galima nustatyti srauto kitimo tendencijas artimiausiu laikotarpiu. Nustačius poreikį analizuojama, ar reikiamus išteklius (ar jų dalį) pasigaminti patiems, ar pirkti iš kitų įmonių. Renkantis variantą reikėtų remtis tokiais kriterijais ir atsakyti į klausimus:

ar pristatomi kitos įmonės gaminai bus tokios pat kokybės kaip ir savo gamybos;

ar tai bus įvykdoma l. . .

Organizacija – tai tam tikra struktūra, sudaryta iš individų grupių, tam tikrais būdais veikiančių kartu, siekiant bendro tikslo. Kitaip tariant, tai grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama stengiantis pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir kurią sudaro du ar daugiau žmonių. Pagrindinis organizacijos tikslas – tenkinti vartotojų poreikius bei gauti iš to naudą. Tai, kokią naudą (ar nuostolį) gali gauti organizacija aarba kaip efektyviai ji veiks ir konkuruos savo rinkoje, priklauso ne tik nuo organizacijos vidinės aplinkos, bet ir nuo jos sugebėjimo orientuotis ir veikti išorinėje aplinkoje.

Vykstant įvairiems pasikeitimam visose srityse – visuomenės sandaroje, politikoje, ekonomikoje, technologijose, natūralioje (gamtinėje aplinkoje), pokyčiai vyksta ir pagrindinėje bazinėje socialinių ekonominių sistemų ląstelėje – organizacijoje. Ankstesniais laikais, kai pasikeitimai buvo gana lėti, jų įtaka organizacijų aplinkai nebuvo labai svarbi, tačiau šiandieninės tendencijos greitai kintančioje visuomenėje verčia vis daugiau dėmesio skirti organizacijos aplinkai. Sėkmingai veikti norinti oorganizacija, turi pažinti savo aplinką ir daryti jai įtaką.

Taigi, išorinės ir vidinės aplinkos veiksniai tarpusavyje susiję ir vieno iš veiksnių pasikeitimas gali sustiprinti ar susilpninti vieno ar kelių kitų veiksnių pokyčius.

Apibūdinus organizacijos aaplinkos sąvoką, galime teigti, kad organizacijos veiklai įtakos turi įvairiausi veiksniai, kurie apibūdinami, kaip organizacijos aplinka. Organizacijos aplinka skirstoma į vidinę ir išorinę. Išorinės aplinkos veiksniai gali turėti tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį.

Pažvelgę į šiuolaikinę organizaciją, iš karto pastebime jos ryšius su aukštesnėmis institucijomis, teise, politinėmis ir kitomis organizacijomis bei institucijomis, veikiančiomis visuomenėje. Nėra uždarų organizacijų. Visos jos, norėdamos gyvuoti privalo palaikyti ryšius su išoriniu pasauliu.

Išorinė aplinka apibrėžiama, kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizacija su pasauliu. Išorinės aplinkos veiksniai – tai sąlygos, kurių organizacija pakeisti negali, tačiau privalo jas įvertinti, kadangi jos daro poveikį organizacijos veiklai.

Išorinės organizacijos aplinkos bruožai yra šie:

Išorinės aplinkos neapibrėžtumas – tai turimos informacijos apie konkretų veiksnį apimtis ir patikimumas. Ne tik verslas, bet ir pelno nesiekianti veikla darosi sudėtingesnė, todėl jiems valdyti reikia vis daugiau patikimos informacijos. Didėjant išorinės aplinkos neapibrėžtinumui, sunkiau priimti efektyvius sprendimus.

Išorinės aplinkos veiksnių tarpusavio ryšys pasireiškia tuo, kad vieno veiksnio pasikeitimas turi įtakos kitiems veiksniams. Pavyzdžiui, kylančios naftos kainos veikia visą šalies ekonomiką. Kyla visų kitų prekių kainos. Dėl šių priežasčių vyriausybė privalo imtis įįvairių priemonių, kad būtų efektyviai naudojamas kuras, ieškoma alternatyvių energijos šaltinių ir t.t. Tarpusavio priklausomybė galioja ir pasaulinėje rinkoje, nes vyksta tarptautinė prekyba.

 

Join the Conversation