Referatas

Logistikos centrai, terminalai ir sandėliai

Vilnius, 2010

Turinys

1. Įvadas
2. Logistika, jos suvokimas ir funkcijos
3. Sandėliai, jų suvokimas ir funkcijos, operacijos
4. Terminalo samprata, jo reikšmė ir paskirtis logistikoje, atliekamos funkcijos
5. Išvados

ĮVADAS

Dėl konurencingumo vis daugiau firmų didelį demesį skiria logistikai. Logistinė veikla yra daugiabriaunė. Ji apima transporto, sandėlių ūkio, atsargų, personalo valdymą, informacinių sistemų organizavimą, komercinę veiklą ir daugelį kitų sričių. Galima netgi teigti, kad logistinio požiūrio esmė yra ištisinis materialinių srautų valdymas, nes tai kiekvienas valdymas yra susiijęs su gamybos sąnaudų mažinimu, kas padidina produkto konkurencingumą rinkoje. Logistikos centrai labia aktuali tema šiuo metu Lietuvoje. Pirmiausia todėl, kad Lietuvos vežėjai užima didžiausią dalį Europos tarptautinių tarptautinių pervežimų. O antra, kad Lietuva yra strategiškai geroje vietoje – ne tik Senojo žemyno viduryje ir tuo pačiu Europos pakraštyje, bet ir turi priėjimą prie Baltijos jūros.

LOGISTIKA, JOS SUVOKIMAS IR FUNKCIJOS

Dažniausiai yra randamas toks logistikos apibrėžimas: Logistika – tai žaliavų, nebaigtų produktų, gatavos produkcijos sandėliavimo ir srautų nuo įmonės tiekėjo iki galutinio vartotojo bei su tuo susijusios informacijos planavimo, įgyvendinimo ir efektyvumo kontroliavimo procesas, prisitaikantis prie vartotojų reikalavimų. Iš apibrėžimo galima daryti išvadą, kad logistika yra žaliavų ar pusgaminių pirkimo, jų transportavimo iki įmonės organizavimosandėliavimo/saugojimo, pagamintų prekių sandėliavimo/saugojimo bei prekių paskirstymo procesų visuma. Logistika susidaro iš tokių paprastų funkcijų kaip transportavimas, prekių iškrovimas/pakrovimas, sandėliavimas, gamyklos ar sandėlio vietos parinkimas, atsargų kontrolė ir valdymas, užsakymų iš klientų apdorojimas, prekių paskirstymas, paskirstymo komunikacija, prekių garantinis ir pogarantinis aptarnavimas, pakavimas, grąžintų prekių valdymas, paklausos prognozavimas, vartotojų aptarnavimas ir pardavimas.  Atrodytų, kad tai pačios paprasčiausios ir visose įmonėse sutinkamos funkcijos. Todėl nieko sudėtingo kaip ir neturėtų būti.

Terminas logistika jau yra naudojamas ne vieną tūkstantį metų. Todėl savo esme logistika nėra naujas ir nežinomas fenomenas. Reikia pabrėžti, kad logistika nesukuria naujų įmonės funkcijų, tačiau, atsižvelgiant į bendrųjų išlaidų principą, tradicinės funkcijos kaip transportavimas, sandėliavimas ir atsargų valdymas sujungiamos taip, kad esant bendram valdymui nebelieka tarpusavyje nesusijusių sričių. Logistika koordinuoja įmonės funkcijas ir todėl tampa centrine įmonės veiklos ašimi. Logistika – tai įmonės karkasas, integruojantis tokias funkcines vadybos sritis kaip rinkodara, gamyba, apskaita, vystymas, kapitalo investavimas ir pan. Pagrindinė logistikos užduotis yra sukurti materialinių ir informacinių srautų reguliavimo ir kontrolės integruotą efektyvią sistemą, kuri atitiktų vartotojų poreikius bei padėtų padaryti įmonės darbą produktyvesnį, padidintų firmos rinkos dalį ir, kas svarbiausia, padėtų įgyti įmonei konkurencinių pranašumų.

Pagrindinės logistinės funkcijos yra šios:

• prekių tiekimo arba paslaugų tiekimo ūkinių ryšių formavimas, jų plėtojimas, koregavimas ir racionalizavimas;
• materialinių srautų apimčių ir krypčių nustatymas;
• prognozuojamų gabenimo poreikių įvertinimas;
• prekių judėjimo nuoseklumo per sandėliavimo vietas nustatymas;
• sandėlių ūkio organizavimas, išdėstymas ir išplėtojimas;
• atsargų apyvartos valdymas;
• gabenimas, taip pat visos būtinos krovinių judėjimo į paskyrimo punktus operacijos;
• operacijos, tiesiogiai pradedančios ir baigiančios prekių gabenimą;
• sandėliavimo operacijų valdymas

SANDĖLIAI, JŲ SUVOKIMAS IR FUNKCIJOS, OPERACIJOS

Sandėliai – tai pastatai, statiniai ir įvairūs įrenginiai, skirti prekėms priimti, išdėstyti, laikyti, jas paruošti vartoti, išduoti ar išsiųsti vartotojui. Visuose materialiojo srauto judėjimo etapuose yra svarbu turėti specializuotų vietų atsargoms laikyti. Sandėliai yra vienas iš svarbiausių logistikos sistemos elementų. Sandėliai logistikos procesuose įgauna kitą kokybę, nes čia prekės ne tik kaupiamos, bet dažnai ir perskirstomos, perpakuojamos, kartais atliekamas jųparuošimas. Sandėliavimas leidžia sutrumpinti prekių pateikimo vartotojui laiką ir pristatyti jas ten, kur yra paklausa. Sandėliuoti dažnai būna pigiau, nei gabenti. Logistikos specialistai turi atsakyti į klausimą, ar sprendimas sandėliuoti yra ekonomiškai pagrįstas, kiek reikia sandėlių, kokio dydžio ir kaip juos racionaliai išdėstyti, kokiu periodiškumu ir kaip sandėliai bus aprūpinami prekėmis. Kadangi sandėlių paskirtis yra įvairi, tai ir jų tipų yra įvairių. Gali būti ir nedideles patalpas užimantys sandėliiai ir sandėlių gigantų, kurių užimamas plotas – šimtai tūkstančių kvadratinių metrų.

Sandėliai skiriasi ir pagal krovinių sukrovimo aukštį. Vienuose sandėliuose kroviniai sukraunami į žmogaus ūgio aukštį, kituose į ganėtinai didelį aukštį. Kroviniams krauti naudojami specialūs įrenginiai, pakeliantys krovinius į reikiamą aukštį ir tiksliai sudedantys į laikymo įrenginių narvelius ar lentynas. Sandėliai gali būti įvairių konstrukcijų: • uždarojo tipo pastatai ar patalpos, • pusiau uždarieji (iš dalies atvirieji); • atvirieji. Uždarojo tipo sandėliai yra populiariausi, įvairovė didžiausia. Pagal sandėliavimo lygius uždarojo tipo sandėliai skirstomi į vienos vertikalios erdvės (vieno aukšto) ir kelių vertikalių erdvių (kelių aukštų). Uždarojo tipo sandėliai saugo prekes nuo išorinio poveikio, prekės išdėstomos mechanizuotai ir automatizuotai, užtikrinama apsauga ir apskaita, taikoma kelių lygių kontrolės sistema. Specialiais uždarojo tipo sandėliais naudojamasi, kai reikia tam tikrų prekių sandėliavimo sąlygų, pvz., pastovios prekių saugojimo temperatūros (šaldytoms prekėms), specialios vėdinimo sistemos (prekėms, kurios išskiria pavojingas dujas), kai prekės yra labai sunkios, labai brangios, kai būtina speciali apsauga ir kt.

Pusiau uždarojo tipo sandėliai (iš dalies atviros sandėliavimo aikštelės) nuo atvirojo tipo skiriasi stogu, saugančiu nuo tiesioginių kritulių ir saulės poveikio. Šio tipo sandėliai populiarūs šiltuose kraštuose, nes žiemos sąlygomis jie negali apsaugoti prekių nuo pustomo sniego. Atviros saugojimo aikštelės dažniausiai naudojamos prekėms, kurios nebijo drėgmės, bet turi būti saugomos nuo tiesioginių kritulių ir saulės poveikio, laikyti. Pvz., medienai ir jos pusgaminiams. Atviruosiuose sandėliuose saugomos prekės, kurių kokybei neturi įtakos krituliai, taip pat specialiai įpakuotos prekės konteineriais. Specialiosios atviros sandėliavimo aikštelės rengiamos turint konkretų tikslą – iš anksto numatoma galimybė prijungti juos prie elektros arba kitų šaltinių. Sandėliai gali būti :

• individualaus naudojimo – skirti tik vienoms prekėms laikyti; • nuomojami – nuomojamas visa sandėlis ar jo dalis; • kolektyvinio naudojimo sandėliai ir t. t. Pagal galimybę krovinius pristatyti ir išvežti įvairiu transportu sandėliai gali būti: • stočių; • uostų; • terminalų ir t. t. Sandėlių panaudojimas tiekimo ir prekių paskirstymo operacijose:

• Gamybos aprūpinimas. Gaunamos nedideliais kiekiais medžiagos iš įvairių tiekėjų sandėlyje konsoliduojamos (sujungiamos) į stambesnę siuntą ir gabenamosgamybos vietą.
• Produktų asortimentas. Pagaminta produkcija suvežama į centrinį (jungimo) sandėlį, kur gamybos asortimentas paverčiamas prekių asortimentu, t. y. sudaromas vartotojų pageidaujamas asortimentas.
• Gautos iš įmonių smulkios siuntos („nevisiškai prikrautas sunkvežimis“) sandėliuose jungiamos į dideles siuntas ir suformuojamos „visiškai prikrauto sunkvežimio“ partijos.
• Atvežtos didelės siuntos (jų gabenimo sąnaudos yra mažesnės) sandėlyje išskirstomos ir performuojamos pagal kliento pageidavimą, užsakymai pristatomi mažesnėmis visiškai arba nevisiškai prikrauto sunkvežimio siuntomis.

 

Sandėliavimo operacijos

Sandėlių logistikos funkcijos pasireiškia atliekant atskiras sandėlio operacijas. Įvairių sandėlių funkcijos gali iš esmės skirtis. Atitinkamai skirsis ir atliekamos sandėliuose logistikos operacijos. Gali iš esmės skirtis ir logistikos operacijų atlikimo būdai.

Sandėlio logistikos operacijos vyksta iš eilės, būtent: • transporto iškrovimas; • prekių priėmimas; • išdėstymas laikyti (krovimas į stelažus, rietuves ir kt.); • prekių atrinkimas iš laikymo vietų; • prekių partijų komplektavimas ir pakavimas; • krovimas į transporto priemones; • prekių perkėlimas sandėlio viduje. Iškrovimas – tai logistikos operacija, kuri išlaisvina transporto priemonę nuo krovinių. Krova – tai logistikos operacija, per kurią krovinys kraunamas į transporto priemonę. Krovimo ir iškrovimo, arba krovos, darbų technologija priklauso nuo krovinio savybių, jų pobūdžio, transporto priemonių tipo, naudojamų mechanizavimo priemonių tipo ir kt.

Prekių priėmimas – tai prekių tapatybės, kiekio ir kokybės nustatymas. Priėmimo procese vyksta gauto krovinio faktinių parametrų sutikrinimas su prekių lydraščio dduomenimis. Taip sudaroma galimybė pakoreguoti informacijos srautą, jei prekių judėjimo kelyje įvyko materialiojo srauto pasikeitimai, pvz., atsirado trūkumas, sugedo prekės ir kt. Priėmimas atliekamas visuose materialiojo srauto judėjimo etapuose – taip nuolat tikrinama informacija apie jo kiekinę ir kokybinę sudėtį.

Priimtas krovinys perkeliamas į laikymo zoną. Prekės gali būti laikomos sukrautos į stelažus arba rietuves. Prekių atrinkimas iš laikymo vietų gali būti atliekamas dviem būdais: • reikiamas išsiųsti ar komplektuoti prekių kiekis atrenkamas iš karto visas; • prekių kiekis atrenkamas dalimis per kelis kartus.

Prekės pristatomos į išsiuntimo ar komplektavimo ekspediciją (zoną), kur formuojamos reikiamos prekių siuntos, pakuojamos, ženklinamos, rengiami atitinkami dokumentai. Išsiuntimo ekspedicija sandėlyje įrengiama atskirai nuo pagrindinių sandėlio patalpų. Joje kaupiami išsiųsti paruošti kroviniai. Sandėlyje gali būti įrengiamos atskiros priėmimo ir išsiuntimo ekspedicijos arba mišri ekspedicija, kurioje prekės ir priimamos ir išsiunčiamos. Ekspedicijų patalpos turi būti atskirtos nuo pagrindinių sandėlio patalpų, nes priėmimo ir išsiuntimo ekspedicijų darbų pobūdis iš esmės skiriasi nuo pagrindinių sandėlio darbų. Ekspedicijos darbuotojai tvarko krovinius ir transportą, o sandėlių dirba su atskiromis prekėmis. Atskira ir materialinė atsakomybė.

 

 

TERMINALO SAMPRATA, JO REIKŠMĖ IR PASKIRTIS LOGISTIKOJE, ATLIEKAMOS FUNKCIJOS

 

Terminalas – kompleksas įrenginių išskirstytų pradiniame, galiniame ar tarpiniame transporto punkte, kurie užtikrina įvairių transporto įmonių bendradarbiavimą vežant krovinius, keleivius, bagažą. Tai punktas, kur pasibaigia vienos transporto rūšies kelias ir prasideda kitos. Beveik kiekvienas maršrutas turi mazginius punktus, kur viena transporto rūšis pakeičiama kita. Terminalas taip pat gali būti apibrėžiamas kaip sudėtingas funkcinis bendros transporto sistemos elementas, kuriame sąveikauja įvairių rūšių transportas, jis dirba pagal bendrą technologiją, yra atitinkamas techninių priemonių kompleksas, garantuojantis šią technologiją.

Vežant keleivius ir krovinius, reikalingos tam tikros vietos keleiviams priimti arba kroviniui pakrauti, ir vietos, kur galima pakeisti tos pačios rūšies transporto priemones arba skirtingas transporto rūšis. Šios vietos vadinamos terminalais.

Bet kokio terminalo pagrindinis darbo organizavimo uždavinys kiekvienos perkrovimo komplekso sudedamosios darbo ir tarpusavio sąveikos optimizavimas ir efektyvus visų transporto rūšių naudojimas.

Pagal dydį terminalai skirtingi: nuo paprasčiausių autobusų sustojimų iki didelių pagrindinių uostų kompleksų. Pastarieji gali būti kaip vienas bendras labai didelis terminalas arba keletas skirtingų terminalų, sugrupuotų dėl patogumo, efektyvumo ir ekoonomiškumo. Kiekviena prieplauka taip pat gali būti kaip terminalas. Priklausomai nuo dydžio ir inžinerinio technologinio įrengimo, įvairių transporto rūšių krovinių ir keleivių terminalai yra skirtingi. Be to, jų dydis priklauso nuo vežimų apimties ir pobūdžio.

Terminalus galima klasifikuoti į du tipus:

• dviejų arba daugiau transporto rūšių transporto mazgas;
• vienos transporto rūšies transporto mazgas (jūrų, geležinkelių, upių, kelių, oro) sąveikaujantis su kitomis transporto rūšimis.

Principinė terminalo struktūra parodyta šiame paveiksliuke:

Terminalų pagrindinės funkcijos:

1. Garantuoti priėjimą prie transporto priemonių, važiuojančių tam tikru keliu.
2. Garantuoti, kad bus lengvai pakeistos transporto priemonės, dirbančios kelyje, kitomis transporto priemonėmis.
3. Palengvinti srautų susijungimą (garantuoti kokybišką keleivių ir krovinių aptarnavimą)

IŠVADOS

Transportas yra labai svarbus veiksnys šalies ekonomikoje bei atskirose ūkio šakose. Gamybos pasaulio rinkoje didėjimas pastūmėjo tobulinti transporto infrastruktūrą, kad produkcija būtų kuo optimaliau, efektyviau paskirstyta į reikiamus taškus, be didesnių sunkumų. Prekių judėjimas yra glaudžiai susijęs su sandėliais ir terminalais, nes prekės yra sandėliuojamos. Produktų sandėliavimas – neatskiriama logistikos sistemos dalis, nes ji atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, teikiant vartotojui paslaugas su mažiausiomis įmanomomis išlaidomis. Produktų sandėliavimas – tai tarpinė grandis tarp gamintojo ir vartotojo. Jei nebūtų šios grandies, tai prekių optimalus paskirstymas klientams taptų daug sudėtingesnis. Sprendžiant šią problemą buvo pradėta kurti terminalai ir sandėliai bei plėtojama visa transporto infrastruktūra.  Logistikos centras, tai sumažintas visos didelės logistinės sistemos sumažintas prototipas. Todėl logistikos centro funkcijos yra labai panašios į pačios logistikos funkcijas.