Šatrijos Ragana – modernizmo epochos rašytoja, rašiusi apie žmogaus dvasinį pasaulį, kasdieninę buitį, žmonių tarpusavio santykius ir tradicijas. Įdomiausias ir reikšmingiausias rašytojos kūrinys yra apysaka ,,Sename dvare“ . Tai autobiografinio pobūdžio pasakojimas apie XIX a. antrosios pusės Lietuvos dvarą. Apysakos pagrindą sudaro vieno Žemaitijos dvarininkų šeimos gyvenimas, jos kasdienybė, bendravimas su aplinkiniais žmonėmis, pramogos, dvasiniai interesai ir polėkiai. Šiame kūrinyje ypač akcentuojama kalbos, literatūros ir kultūros reikšmė. Pagrindinė veikėja – mamatė, 3 mažų vaikelių motina labai rūpinasi jų ateitimi ir jų dvasine gerove.
Marinia išaukština ir puoselėja lietuvių kalbą. Nors ir išauklėta lenkų, tačiau myli lietuvių kalbą. Jos nuomone, ši kalba tokia sena, amžių pelėsiais apaugusi, miela. Mamatė garsuose, rodos, girdi šventą girių ošimą, jaučia kvapą šventų žolių deginamų dievų amžinoje ugnyje. Ji myli dainas, pilnas poezijos, ašarų ilgesio: ,,Mamatė pradėjo pusbalsiu neva dainuoti, neva deklamuoti“. Marinia puoselėja lietuviškas dainas, jas dainuoja savo vaikams, norėtų, kad ir jie prisidėtų prie Lietuvos atgimimo. Dėl to stengiasi, kad atžalos kuo daugiau girdėtų bei mokėtų dainuoti žemaitiškas dainas, pasakas, padavimus.
Puoselėjamas išsilavinimas skaitant. Skatinama domėtis literatūra, kuri praplečia ir formuoja žmogaus pasaulėžiūrą. Veikėjai ne tik užsiima buitiniais darbais, bet radę laisvo laiko skaito spaudą, domisi literatūra: ,,susėdę paangyje, visi skaitome ką tik atneštus laikraščius“. Laikraščius skaito ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, nuo mažumės pratinami domėtis visuomeniniu gyvenimu, bei kita literatūra: „Tat perkuos ,,Vaikų knygelę“ ir paskui skaitysiu iš jos broliukams ir Žvirbliukams apie Mikę melagį ir Pruncę paukštvanagį“. Pagrindinė veikėja Irutė pati kaupia literatūrinius skaitinius, jais dalinasi ir su kitais vaikais ir nors dar vaikas, bet jau moka skaityti, o tai rodo, jog jos tėvams labai rūpėjo vaikų išsilavinimas.
Kūrinyje išryškinama intelektualumo idėja – domėjimasis literatūra, poezijos skaitymas, bei žinios apie meną ir muziką. ,,Sename dvare“ tai itin pabrėžiama, Marinia radus laisvo laiko skambina pianinu Šumano ,,Warum“, Mocarto menuetus, Šopeno noktiurnus: ,,Mamatės pirštai vėl palytėjo klavišus ir ėmė austi kažkokią liūdną, graudžią melodiją.“ Vaikai ne tik mėgaujausi motinos grojimu, bet kartu planuoja keliauti po istorines, kultūrines vietas :,,Mamate, kai aš užaugsiu ir užsidirbsiu daug pinigų, aš tave nuvešiu toli į užsienį, ir per jūras važiuosime į Paryžių, į Peterburgą, paklausyti tų orkestrų, kur daug daug muzikantų griežia kokiu šimtu įvairių instrumentų.“