Šatrijos Ragana “Sename dvare”

4111 0

Šatrijos Ragana – modernizmo epochos rašytoja, rašiusi apie žmogaus dvasinį pasaulį, kasdieninę buitį, žmonių tarpusavio santykius ir tradicijas. Įdomiausias ir reikšmingiausias rašytojos kūrinys yra apysaka ,,Sename dvare“ . Tai autobiografinio pobūdžio pasakojimas apie XIX a. antrosios pusės Lietuvos dvarą. Apysakos pagrindą sudaro vieno Žemaitijos dvarininkų šeimos gyvenimas, jos kasdienybė, bendravimas su aplinkiniais žmonėmis, pramogos, dvasiniai interesai ir polėkiai. Šiame kūrinyje ypač akcentuojama kalbos, literatūros ir kultūros reikšmė. Pagrindinė veikėja – mamatė, 3 mažų vaikelių motina labai rūpinasi jų ateitimi ir jų dvasine gerove.

Marinia išaukština irr puoselėja lietuvių kalbą. Nors ir išauklėta lenkų, tačiau myli lietuvių kalbą. Jos nuomone, ši kalba tokia sena, amžių pelėsiais apaugusi, miela. Mamatė garsuose, rodos, girdi šventą girių ošimą, jaučia kvapą šventų žolių deginamų dievų amžinoje ugnyje. Ji myli dainas, pilnas poezijos, ašarų ilgesio: ,,Mamatė pradėjo pusbalsiu neva dainuoti, neva deklamuoti“. Marinia puoselėja lietuviškas dainas, jas dainuoja savo vaikams, norėtų, kad ir jie prisidėtų prie Lietuvos atgimimo. Dėl to stengiasi, kad atžalos kuo daugiau girdėtų bei mokėtų dainuoti žemaitiškas dainas, paasakas, padavimus.

Puoselėjamas išsilavinimas skaitant. Skatinama domėtis literatūra, kuri praplečia ir formuoja žmogaus pasaulėžiūrą. Veikėjai ne tik užsiima buitiniais darbais, bet radę laisvo laiko skaito spaudą, domisi literatūra: ,,susėdę paangyje, visi skaitome ką tik atneštus laikraščius“. Laikraščius skaito ne tik suaugusieji, be

et ir vaikai, nuo mažumės pratinami domėtis visuomeniniu gyvenimu, bei kita literatūra: „Tat p. . .

Join the Conversation

×
×